Vakarai kaltina A. Lukašenką apgaulingais pažadais viliojant tūkstančius migrantų – daugiausia Irako kurdus – prie sienos, tokiu būdu keršijant ES už sankcijas, paskelbtas jo režimui dėl represijų prieš opoziciją.
Baltarusija šiuos kaltinimus neigia ir kritikuoja ES už tai, kad neįsileidžia migrantų.
„Mes esame slavai. Turime širdis. Mūsų kariai žino, kad migrantai eina į Vokietiją... Galbūt kas nors jiems padėjo“, – pripažino A. Lukašenka interviu BBC.
„Bet aš jų čia nekviečiau“, – pridūrė jis.
Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad rytinę Europos Sąjungos ir NATO sieną bandė kirsti dvi grupės. Vienoje jų buvo 500 migrantų, kai kurie iš jų svaidė akmenis ir ašarinių dujų balionėlius.
Pasieniečiai sakė sulaikę 45 migrantus.
Tačiau esama ženklų, kad krizė švelnėja. Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA penktadienį pranešė, kad maždaug 2 tūkst. migrantų, kurie spaudžiant šalčiui yra įstrigę Baltarusijos pasienyje su Lenkija, buvo leista praleisti naktį netoliese esančiame logistikos centre.
BelTA paskelbė nuotraukų, kuriose matyti angare ant čiužinių gulintys migrantai. Savo pranešime agentūra pabrėžė, jog „keliems iš jų tai buvo pirma šilta naktis“.
Be to, šimtai irakiečių, kuriems nepavyko patekti į ES iš Baltarusijos, ketvirtadienį grįžo namo pirmuoju Bagdado organizuotu skrydžiu.
Kremlius pranešė, kad A .Lukašenka ir jo pagrindinis sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį kalbėjosi telefonu ir pabrėžė „Minsko ir ES bendradarbiavimo svarbą sprendžiant šią problemą“.
Tuo metu Ukraina, besiribojanti ir su Baltarusija, ir su Lenkija, baiminasi, kad migrantai gali bandyti patekti į jos teritoriją ir paskui pasiekti kaimynines ES šalis.
„Neatmetame galimybės, kad Rusija nuspręs tikslingai pasiųsti daug nelegalių migrantų per Baltarusiją į mūsų teritoriją, – parlamentui sakė ukrainiečių vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.
„Sistemingai ir kruopščiai rengiamės tokiai situacijai“, – pridūrė jis.
Ukrainiečių ministras teigė, kad šiuo metu padėtis prie šalies sienos su Baltarusija valdoma, bet perspėjo kaimyninėje šalyje susirinkusius ir į ES patekti norinčius migrantus nekirsti Ukrainos sienos ir sakė, kad jie bus atstumti atgal visomis būtinomis priemonėmis, įskaitant šaunamuosius ginklus.
Raginimas nebeapgręžti migrantų
Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič (Dunia Mijatovič) humanitarinę padėtį pasienyje apibūdino kaip „keliančią nerimą“. Ji taip pat pareikalavo nutraukti prieštaringai vertinamą lenkų pasieniečių praktiką – migrantų grąžinimą atgal į Baltarusiją.
„Asmeniškai išklausiau pasibaisėtinų pasakojimų apie itin dideles kančias, patiriamas viltį praradusių žmonių,.. kurie dėl šių apgręžimų praleido ne vieną savaitę ar net kelis mėnesius skurdžiomis ir ekstremaliomis sąlygomis šaltuose ir drėgnuose miškuose“, – pareiškime nurodė komisarė.
„Visi apgręžimai turi būti nedelsiant nutraukti“, – pridūrė ji.
D. Mijatovič taip pat paragino Lenkiją leisti žmogaus teisių gynėjams ir žiniasklaidai „nedelsiant ir netrukdomai lankytis visuose pasienio rajonuose“.
Baltarusija ketvirtadienį pranešė, kad jos teritorijoje iš viso yra apie 7 tūkst. migrantų.
Minskas pažadėjo prisiimti atsakomybę už maždaug 5 tūkst. šių migrantų išsiuntimą namo, taip pat pareiškė, kad ES atvers „humanitarinį koridorių“ į Vokietiją likusiems 2 tūkst. atvykėlių.
Tačiau Berlynas paneigė įsileisiantis visus šiuos žmones.
Pasak Varšuvos, padėtis pasienyje lieka įtempta: lenkų Gynybos ministerijos duomenimis, per pastarąsias kelias dienas padaugėjo mėginimų kirsti sieną per Bugo upę, pasitelkiant ir plaustus.
„Agresyvesni“ bandymai nelegaliai kirsti sieną
Lenkijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovė leitenantė Anna Michalska (Ana Michalska) sakė, kad per pastarąjį mėnesį neteisėtų bandymų kirsti sieną skaičius sumažėjo, bet „pastaruoju metu jie tapo agresyvesni“.
Ji papasakojo naujienų agentūrai AFP apie vėlai ketvirtadienį įvykusį incidentą, kuriame dalyvavo apie 500 migrantų.
„Šioje grupėje buvę žmonės svaidė akmenis į lenkų pareigūnus ir panaudojo prieš juos ašarines dujas. Tuo pat metu lenkų pasieniečiai akino juos lazerių spinduliais“, – sakė A. Michalska.
Anot tarnybos atstovės, buvo sužeisti keturi lenkų kariai; jiems hospitalizacijos neprireikė.
Humanitarinės pagalbos organizacijos nurodo, kad nuo krizės pradžios vasarą abipus sienos gyvybės neteko mažiausiai 11 migrantų.
Lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas) penktadienį tviteryje parašė, kad Varšuva „su džiaugsmu priėmė Estijos pasiūlymą“ atsiųsti beveik 100 žmonių padėti Lenkijai tvarkytis su migracijos krize prie sienos su Baltarusija.
ES ir JAV šią savaitę paskelbė apie rengiamas naujas sankcijas Minsko režimui, kuris ėmėsi brutalių veiksmų prieš opoziciją po pernai vykusių prezidento rinkimų. Baltarusių opozicija ir Vakarai tuos rinkimus laiko suklastotais.
