Vokiečiai nebūtinosioms prekėms pradėjo leisti kur kas mažiau pinigų ir tai jau pajuto Lietuvos verslas. „Financial times“ skelbia, kad Vokietijoje šią savaitę užfiksuotas didžiausias mažmeninės prekybos kritimas kone per 30 metų.

„Kai kurios didesnės įmonės jau irgi susiduria su problemomis, o problemos yra dėl to, kad mūsų užsienio partneriai, ypač kalbant apie eksportą, planuoja mažesnius užsakymus, prašo mažesnių kainų, o tuo tarpu mes mažinti kainos neturime iš kur“, – komentavo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Kai kurioms įmonėms belieka tik melstis, nes per kelis mėnesius nepasistatysi nei saulės panelių, nei vėjo jėgainės.

Vokietija – didžiausia Lietuvos eksporto partnerė. Dėl infliacijos ir aukštų energijos išteklių kainų verslas tikina esąs įspraustas į kampą.

„Mažos ir vidutinės įmonės skundžiasi, kad jau nebegali toliau finansuotis bankuose, nes jie dėl padidėjusios rizikos nesuteikia jiems kreditų. Kai kurioms įmonėms belieka tik melstis, nes per kelis mėnesius nepasistatysi nei saulės panelių, nei vėjo jėgainės ir reikės naudoti tuos energetinius išteklius, kokius turime“, – kalbėjo S. Besagirskis.

„Matome iš įmonių, kad yra didesnis poreikis apyvartiniam kapitalui dėl padidėjusių išteklių kainų ir žaliavų kainų. Kiekviena įmonė vertinama atskirai. Šiek tiek matoma rinkoje, kad yra sugriežtėję kredito standartai“, – teigė ekonomistas Vytenis Šimkus.

Palyginti su pernai Valstybinės mokesčių inspekcijos inicijuotų bankrotų skaičius išaugo beveik du kartus.

„Įmonių pardavimo rinka yra labai padidėjusi ir kai kurie sektoriai parsiduoda už tikrai juokingas kainas“, – tikino S. Besagirskis.

Mes buvome šiek tiek užkonservavę įmonių finansinę padėtį.

Tačiau ekonomistai situacijos nedramatizuoja, daliai įmonių pandemiją išgyventi padėjo tik valstybės parama. Esą, natūralu, kad grįžus į normalias vėžes, dalis verslo grąžinti skolų nebesugeba. 

„Tai yra ir pandemijos šleifas, nes turėjome didelius mokesčių atidėjimus, dideles subsidijas, dalis įmonių užsikrovė ir papildomą skolų naštą per pandeminį laikotarpį. Mes buvome šiek tiek užkonservavę įmonių finansinę padėtį“, – teigė V. Šimkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pastarąjį pusmetį daugiausia bankrutavo statybų, apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir saugojimo bei apdirbamosios gamybos įmonės. Pandemija galutinai prie bankroto privedė daugiau nei pusšimtį restoranų.

„Daugiausia, žinoma, yra Vilniaus regione, tada yra pajūris – Kretinga, Palanga ir Klaipėda, o tada Kaunas yra trečioje vietoje“, – komentavo „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.

Bankrutavusios maitinimo įmonės – ne naujokės.

„Bendras šiais metais bankrutavusių įmonių vidurkis yra 7,5 veikimo metų. Tai yra pakankamai ilgą laiką dirbusios įmonės“, – sakė A. Kačinskas.

Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad metų pabaigoje bankroto statistika dar pablogės ir siūlo iki šių metų galo įmonėms pratęsti atidėtus mokėjimus „Sodrai“, tačiau kiti mano, kad pagalbos verslas jau sulaukė pakankamai.

„Buvo sudarytos pakankamai lanksčios sąlygos išsimokėti mokestines paskolas, manau, kad kažkokių papildomų priemonių šiuo metu nereikia“, – teigė V. Šimkus.

Užimtumo tarnyba pastebi, kad Lietuvoje palyginti su pernai padaugėjo masinių atleidimų. Iki liepos gauta pranešimų apie beveik 4 tūkst. atleidžiamų darbuotojų.

„Vidutiniškai yra atleidžiama po 230 darbuotojų, tačiau vyrauja ir didesni grupės atleidimai“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Pavyzdžiui, „LTG Cargo“ numato atleisti daugiau nei 1 200 darbuotojų, „Lietuvos paštas“ – 600, „Kaišiadorių paukštynas“ – 400, „Lietuvos geležinkeliai“ – 274 darbuotojus.

„Gamybos tendencijų pokyčiai, apimčių sumažėjimas, bankrotai, reorganizacija ir restruktūrizacija“, – darbuotojų atleidimo priežastis vardino I. Balnanosienė.

Kaip ir pernai, daugiausia atleidimų – apdirbamosios pramonės, transporto ir žemės ūkio sektoriuose.

Būtų blogiau, nei kitur

Finansų ministerijos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos Analizės skyriaus vedėjas Tadas Paulavičius "Kauno dienai" tvirtino, kad kol kas sunku prognozuoti, nes bankrotų procesų augimas paprastai yra inertiškas reiškinys, t.y. pirmomis dienomis ar mėnesiais nestebimas staigus augimas.

"Atkreipčiau dėmesį, kad 2008 m. prasidėjus pasaulinei finansų krizei, Lietuvoje bankrotų augimas 2008 m., palyginti su 2007 m., siekė 57,9 proc., o 2009 m., palyginti su 2008 m., šoktelėjo 92,7 proc., – paaiškino T.Paulavičius. – Tuo metu euro zonoje bankrotų augimas 2008 m. siekė apie 33 proc., 2009 m. – 38 proc. Palyginkime: Prancūzijoje – apie 11 proc. 2008 m. ir apie 15 proc. 2009 m., Vokietijoje atitinkamai 0 proc. ir 12 proc. Taigi, tikėtina, kad Lietuvoje bankrotų skaičius gali išaugti labiau nei stipriausiose ES valstybėse narėse, vertinant retrospektyviai."

Tačiau jis akcentavo, kad yra keletas aspektų, dėl kurių ši krizė sunkiai prognozuojama. Neaišku, koks bus Vyriausybės pagalbos verslui poveikis (kiek padės išsaugoti verslų, darbo vietų). Kiek ilgai truks visa krizė pasaulio mastu (pvz., kaip greitai bus sukurta vakcina arba suvaldyta kitomis priemonėmis). Kiek bus taikomos griežto karantino / karantino sąlygos ir ar jos bus grąžintos, pvz., rudenį (jei atsinaujintų COVID-19). Be to, pasak T.Paulavičiaus, krizė nėra sukelta finansų sistemos, o susijusi su sveikatos sistemos iššūkiais ir iš to išplaukiančiais ekonominiais padariniais (finansiniai iššūkiai yra padarinys, o ne priežastis). Didelės reikšmės turės tai, kokių priemonių bus imtasi ir kiek efektyviai bus taikomos vartojimo skatinimo (atkūrimo) priemonės ir kaip efektyviai bus koordinuojami veiksmai ES lygiu ir pasauliniu (Pasaulio sveikatos organizacijos) ir pan.

Tadas Paulavičius: Tikėtina, kad Lietuvoje bankrotų skaičius gali išaugti labiau nei stipriausiose ES valstybėse narėse, vertinant retrospektyviai.

Jo teigimu, remiantis kelių savaičių stebėjimais, sunku daryti toli siekiančias prognozes: "Aiškesnes tendencijas bus galima įžvelgti gegužės–birželio mėnesiais, kai bus gauti balandžio, gegužės duomenys."

Bankrotų net mažėja

UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro vadovas Aurimas Valaitis irgi sako, kad pirmąjį ekstremalios situacijos mėnesį bankroto ar restruktūrizavimo bylų Lietuvoje inicijuojama nė kiek ne daugiau nei praeitais metais.

"Gal net mažiau, – teigė A.Valaitis. – Tam įtakos turi ir naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, kuris įpareigoja įmonės vadovą pirmiausia pasiūlyti kreditoriams sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Ši ikiteisminė procedūra užtrunka mažiausiai tris savaites. Manau, kad didesnę bankroto ir restruktūrizavimo bangą pamatysime antroje šių metų pusėje ir kitais metais. Kiek tenka bendrauti su ekstremalios situacijos paveiktų įmonių vadovais, kol kas dar įmonės tikisi valstybės pagalbos, teikia prašymus dėl tokios pagalbos gavimo ir neskuba inicijuoti nemokumo procesų."

Remiantis Finansų ministerijos statistika, 2020 m. pirmąjį ketvirtį bankroto procesai buvo pradėti 291 įmonei. Palyginti su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu, bankroto procesų skaičius sumažėjo 26,9 proc. (pernai pirmąjį ketvirtį – 398 įmonės). Pastaraisiais metais pastebima bankroto procesų mažėjimo tendencija kasmet apie 23–30 proc. Tačiau, pasak T.Paulavičiaus, šiais metais dėl COVID-19 krizės jų skaičius, prognozuojama, išaugs. Tikėtina, šis procesas prasidės antrąjį ketvirtį.

Analizės skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį, kad bankroto procesų augimą 2015–2017 m. nulėmė nuo 2015 m. sausio 1 d. sukurta Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa (BAAKP), dėl kurios teikiant pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nebeliko reikalavimo siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros, – bankroto administratorius atrenkamas automatiškai per BAAKP, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija ir "Sodra" (įmonių kreditorės) įgijo galimybę inicijuoti bankroto procesą seniai neveikiančioms, prikaupusioms skolų ir neturinčioms turto įmonėms.

Antstoliai – už bankrotus

Per penkias karantino savaites antstolių realaus skolų išieškojimo galimybėms Lietuvoje sumažėjus perpus, antradienį Antstolių rūmai ėmė siūlyti kelius, kaip jie galėtų suaktyvinti veiklą. Paskelbtame kreipimesi sakoma, kad žaibiškai kritusios naujų užsakymų apimtys verčia antstolius pradėti dirbti taupymo režimu, nors moderni kontorų infrastruktūra net ir karantino sąlygomis leidžia kreditoriams ir skolininkams suteikti didžiąją dalį įprastų paslaugų. Per pirmąsias 20 šio balandžio dienų antstoliams pateikti 3 847 nauji vykdomieji dokumentai, tai yra 60 proc. mažiau, negu pirmąsias 20 dienų 2019 m. balandį, kai buvo pateiktas 9 691 vykdomasis dokumentas.

Statistika fiksuoja, kad balandį kreditoriams bus sugrąžinta maždaug 4,3 mln. eurų skolų mažiau, negu įprastai pavykdavo grąžinti per mėnesį iki ekstremalios situacijos paskelbimo. Kovą realiai išieškotų skolų suma sumažėjo apie 15 proc., arba maždaug 645 tūkst. eurų.

Antstoliai prognozuoja, kad, nevykdant dalies skolų valstybei išieškojimo ir toliau mažėjant skolingų asmenų pajamoms, dar prastesni išieškojimo rezultatai laukia gegužę, taip pat ir vasaros mėnesiais. Išieškojimo efektyvumui atkurti iki buvusio lygmens prireiks ne mažiau laiko, kaip ir atsigauti šalies ekonomikai.

Anot antstolių, dabar šis sunkus metas ir būtinybė taupyti turėtų paskatinti ne tik antstolius, bet ir valstybės institucijas peržiūrėti dar neišnaudojamas galimybes. Viena jų – principingiau vertinti skolingų bendrovių veiksmus: "Jei bendrovė negrąžina skolų ir nevykdo veiklos jau 2–3 metus, jai turėtų būti skelbiamas bankrotas. Vieša paslaptis, kad daugelis skolingų bendrovių specialiai delsia, siekdamos ramiai išsigryninti pinigus ir pradėti naują veiklą."

Naikinama pareiga dėl bankroto

Finansų ministerija antradienį Seimui pateikė siūlymą laikinai sustabdyti įmonių vadovų pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymo projektu siūloma laikinai – 3 mėnesius nuo karantino atšaukimo – sustabdyti nustatytą juridinio asmens vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo, arba bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka.

Tačiau, pasak ministerijos, juridiniai asmenys neturėtų piktnaudžiauti bankroto proceso inicijavimo sustabdymo laikotarpiu ir dėl to ignoruoti savo kreditorių. Atsižvelgiant į šią priežastį ir siekiant užtikrinti sąžiningą juridinių asmenų vadovų veikimą susidūrus su finansiniais sunkumais, įstatymo projekte siūloma palikti pareigą juridinių asmenų vadovams ieškoti susitarimų su kreditoriais ne teismo tvarka.

Siekiant užtikrinti juridinio asmens, kuris susidūrė su finansiniais sunkumais, ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, kreditoriams teisė inicijuoti nemokumo procesą nesustabdoma, tačiau pratęsiamas terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti.

Kreditoriui inicijuojant nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos laikotarpis būtų siejamas su visoje Lietuvos teritorijoje paskelbtu karantino režimu, t.y. karantino laikotarpiu susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino skaičiavimas būtų stabdomas.

Pasaulio prognozės labai grėsmingos

Žinoma prekinio kredito draudimo ir rizikos valdymo bendrovė "Coface" prognozuoja, kad šiemet JAV bankrotų skaičius išaugs 39 proc., o pagrindinėse Vakarų Europos ekonomikose – 18 proc. Vokietijoje bankrotų gali padaugėti 11 proc., Prancūzijoje – 15 proc., Jungtinėje Karalystėje – 33 proc., Italijoje -– 18 proc., Ispanijoje – 22 proc.

"Dar žiauriau šokas gali smogti besivystančioms šalims: prie sunkiau vykdomos kovos su pandemija prisideda naftos kainos smukimas ir nutrūkę kapitalo srautai, kurie nuo 2008 m. buvo išaugę keturiskart", – teigiama balandžio pradžios "Coface" pranešime.

Tiesioginio poveikio verslo įmonėms turėjo ryžtingos priemonės, kuriomis daugiau kaip 40 šalių, kuriose gyvena daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų, vyriausybės pradėjo kovą su koronaviruso plitimu. Situacija labiausiai paveikė turizmo, viešbučių, restoranų, laisvalaikio ir transporto sritis, specializuotos prekybos ir daugumą gamybos sektorių, išskyrus žemės ūkį ir maisto produktų pramonę.

Mažiau veikiami yra kiti sektoriai – pavyzdžiui, telekomunikacijų, vandens tiekimo, sanitarinių priemonių ir paslaugų.

Pasak "Coface" pranešimo, dėl dabartinio ekonomikos sukrėtimo labiausiai nukentės ilgalaikio vartojimo prekių paklausa – pavyzdžiui, transporto priemonių. Iki nulio gali kristi poreikis tokių prekių, kaip tekstilė ir drabužiai, taip pat elektronika. Ir tik žemės ūkio ir maisto produktų, taip pat farmacijos prekių gamintojai išties pelnosi iš šios nepaprastosios situacijos.