Dabar bazinis krepšelis negali viršyti 1,37 euro per mėnesį, o socialiai remtiniems žmonėms – 0,68 euro per mėnesį. Tačiau baziniu krepšeliu naudojasi tik du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

„Gyventojams reikia daugiau paslaugų negu yra apibrėžta baziniame krepšelyje arba bankai sukuria unikalius pasiūlymus, kurie gyventojams yra patrauklesni“, – šį reiškinį aiškina finansų ekspertas Vilius Tamkevičius.

LB siūlo mažinti bazinio krepšelio mėnesinį mokestį.

„Mes skaičiuojame, kad pagal atnaujintą reguliavimą kaina būtų apie vieną eurą, socialinę paramą gaunantiems žmonės būtų taikoma 50 proc. nuolaida, o socialinę pašalpą gaunantiems – nemokamai“, – apie siūlymus pasakojo LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Klientai dėl to kas mėnesį sutaupytų 40 euro centų, o per metus – daugiau nei 4 eurus.

Pigesnį bazinį krepšelį privalės siūlyti bankai ir kitos kredito įstaigos, net jei jos neteikia grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslaugos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

LB nori įkainį pririšti ir prie minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri dabar siekia 840 eurų popieriuje, kad įkainis neviršytų 0,119 proc. MMA. Bazinio krepšelio kaina būtų keičiama ne kas metus, kaip yra dabar, o kas trejus metus.

„Mes norime, kad įstatyme būtų nustatyti tam tikri aiškūs kriterijai, pagal kuriuos LB ir galėtų pateikti įvertinimą, kokia turėtų būti bazinio krepšelio paimti“, – teigė G. Šimkus.

Nauji pokyčiai įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, bet ar pataisos bus priimtos, priklausys nuo Seimo. Bankai privalės iš anksto informuoti apie mokėjimo krepšelio kainų pokyčius.

„Įstatymai neturėtų būti priimami apklausų pagrindu, juk dar pernai LB teigė, kad Lietuvos gyventojams bazinio krepšelio įkainiai yra mažiausi, palyginus su kitomis Baltijos ar Šiaurės šalimis“, – savo nepritarimą išreiškė Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys.

Per paskutinius penkerius metus mokėjimo paslaugų krepšelio įkainis keitėsi nedaug – vidutiniškai tris centus.

Finansų ekspertas mato rizikų mokestį nepasiturintiems išvis panaikinus. „LB lūkestis yra, kad tai bus padaroma bankų pelno sąskaita ir tikriausiai kiekvienas klientas, kuris mokės už paslaugas, kažkokia dalimi prisidės prie tų, kurie už paslaugas nemokės“, – jas įvardijo V. Tamkevičius.

Bankų atstovai sutiktų kompensuoti paslaugas pašalpų gavėjams su viena sąlyga. „Lygiai taip pat kaip už būsto šildymą, už karštą vandenį – verslo išlaidas kompensuoja valstybė“, – siūlymą pateikė A. Budrys.

Keistųsi ir už mėnesinį mokestį gaunamos pačios paslaugos. Kas mėnesį būtų leidžiama daryti penkiais pavedimais daugiau, tačiau iš bankomatų be papildomo mokesčio būtų leidžiama išsigryninti 50-ia eurų mažiau – iki 500 eurų kas mėnesį.

Anot LB vadovo, mažesnis išgryninimas bėdų nesukeltų, nes 9 iš 10 gyventojų kas mėnesį išsigrynina iki 500 eurų.

Taip jis komentavo šią savaitę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktą siūlymą iš bankų siekiamas surinkti lėšas panaudoti ne tik karinio mobilumo projektams, bet ir „karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektams finansuoti“.

„Kad būtų galimybės papildomos, jeigu prireiktų, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Anušauskas. – Mes tiesiog galvojame, kad įstatyme, tame tekste gali būti plačiau įrašyta, ką būtų galima finansuoti už tas lėšas.“

„Bet yra ir ne dvigubos paskirties infrastruktūra, kuri reikalinga mūsų, kaip priimančios šalies, mūsų kariuomenės poreikiams, pavyzdžiui, kelias, einantis į poligoną. Jis irgi reikalingas“, – pridūrė ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad įgyvendinant civilinės ir karinės infrastruktūros projektus KAM ir Susisiekimo ministerija yra sutarusios juos sinchronizuoti.

Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti keturi ar penki didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų. 

Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.

Tuo metu Seime taip pat svarstytas, bet atidėtas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, anot ECB, turėtų esminį neigiamą poveikį Lietuvos finansų sistemai.

ECB taip pat neigiamai vertina finansų įstaigų mokesčių pajamų naudojimą bendriems biudžeto tikslams.

„Pajamų, gautų iš tokių bankams nustatytų mokesčių, naudojimas bendriesiems biudžeto tikslams būtų nepageidaujamas, atsižvelgiant į tai, kad tokiais mokesčiais bankams būtų sukurta nepagrįsta našta, kenkianti kreditų teikimui ir turinti grandininį poveikį realiosios ekonomikos augimui. Pajamos turėtų būti atskirtos, kad jos nebūtų naudojamos bendro fiskalinio konsolidavimo tikslams“, – teigiama ECB pozicijoje.

ECB teigimu, tokie mokesčiai visų pirma turi užtikrinti, kad galimo finansų įstaigų žlugimo sąnaudos būtų teisingiau paskirstytos tarp mokesčių mokėtojų ir finansų sektoriaus, taip pat spręsti klausimą dėl rizikų, kurias keltų finansų įstaigų žlugimas.

„Prieš nustatant bendriesiems biudžeto tikslams skirtus mokesčius bankams, turėtų būti nuodugniai išanalizuotos galimos neigiamos pasekmės bankų sektoriui, siekiant užtikrinti, kad tokie mokesčiai nekeltų rizikos finansiniam stabilumui ir kreditų teikimui, kas galėtų neigiamai paveikti realiosios ekonomikos augimą“, – pabrėžė ECB.

Pasak jo, tai galėtų lemti, kad, teikdami paskolas ir kitas paslaugas, bankai siūlytų mažiau palankias sąlygas klientams, tai taip pat galėtų paskatinti kai kuriuos bankus mažinti veiklos apimtį, o tai sumažintų galimybes gauti kreditą ir sukurtų netikrumą šių bankų atžvilgiu.

ECB teigimu, įvedant tokius mokesčius turėtų būti atidžiai įvertintas jų poveikis finansų įstaigų pelningumui ir jų vidaus kapitalo formavimo pajėgumui, nes tai savo ruožtu daro įtaką jų atsparumui neigiamiems sukrėtimams ir jų galimybėms teikti kreditus ir remti realiąją ekonomiką.

„Tokiomis aplinkybėmis privaloma atsižvelgti į skirtingą atskirų bankų situaciją, taip pat į kitų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje priimamų atitinkamų teisės aktų galimą poveikį. Ypač silpnesnių bankų ir bankų, kurie gali patirti neproporcingą poveikį ir dėl siūlomo įvesti mokesčio patirti nuostolių, situacija turėtų būti visapusiškai išanalizuota“, – pabrėžė ECB.

Kredito įstaigų pelno mokesčio ir Finansų rinkos dalyvių turto mokesčio įstatymų projektus ECB įvertino savo iniciatyva, nes Lietuvos institucijos dėl jų nesikreipė.

Seimas gruodžio viduryje nusprendė bankų ir kredito unijų pelno mokestį nuo kitų metų padidinti 5 procentiniais punktais iki 20 procentų. Šis tarifas bus taikomas didesniam nei 2 mln. eurų pelnui ir galios trejus metus. Dėl šio mokesčio į biudžetą papildomai planuojama surinkti apie 20 mln. eurų pajamų.

Anksčiau valdantieji siūlė apmokestinti didesnį nei 300 mln. eurų vertės bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šio projekto svarstymas buvo atidėtas. Pasiūlymą dėl bankų turto apmokestinimo pateikusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga tvirtina jo neatsisakanti ir ketina siekti, kad jis būtų priimtas,

Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo prezidento vetuoti Seimo sprendimą dėl didesnio bankų pelno apmokestinimo.

„Signalų visokių yra, mes kalbamės. Tai yra Seimo narių projektai, tai viskas Seimo rankose“, – po Vyriausybės posėdžio pirmadienį sakė S. Skvernelis.

Seimui svarstant Finansų rinkos dalyvių mokesčio ir Stambios prekybos mokesčio įsigaliojimą atidėt iki kitų metų liepos 1 dienos, šių mokesčių planuojamos pajamos 2020 metų biudžeto projekte mažinamos 45,9 mln. eurų.

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė praėjusią savaitę teigė, kad bankų turto ir prekybos centrų apyvartos mokesčiai galėtų įsigalioti ne anksčiau nei nuo kitų metų liepos.

Stambiųjų prekybos tinklų apyvartos mokestį siūlo „valstiečiai“, o bankų turto – valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija -Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Šiuos mokesčius siūloma įvesti siekiant į biudžetą surinkti daugiau pajamų, būtinų didinti  pensijas ir „vaiko pinigus“.

Prekybos mokestis, iniciatorių teigimu, valstybės biudžetą papildytų apie 32 mln. eurų per metus, o bankų – 52,2 mln. eurų. Šių mokesčio pajamos jau yra įtrauktos į 2020 metų valstybės biudžeto projektą.

„Prekybos tinklų mokestis įvestas apyvartai, nepriklausomai nuo pelno. Taigi, šitas mokestis bus sumokėtas, nesvarbu, ar turi pelno, ar nuostolio. Dėl šios priežasties sunku tikėti, kad šitas mokestis nebus iš dalies ar net didžiąja dalimi perkeltas vartotojams“, – interviu portalui 15min.lt sakė Borja Gracia (Borcha Grasija).

Tuo metu siūlomas bankų turto mokestis, anot B. Gracia'os, greičiausiai nugultų į paskolų kainas.

„Finansų sistema Lietuvoje nėra itin įmantri (...) Jei vietos rinkoje platinami skolos vertybiniai popieriai nepatektų į tokio mokesčio bazę, tuomet juo būtų apmokestintos paskolos. O jeigu būtų apmokestintos paskolos, tuomet trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu mokesčio našta gultų ant vartotojų pečių. Tai reiškia, kad skolinimosi kaina išaugtų“, – interviu portalui vz.lt sakė TVF misijos vadovas.

Komentuodamas siūlymus išplėsti nekilnojamo turto mokesčio bazę ir įvesti automobilių taršos mokestį, ekspertas sakė, kad net jei šie pokyčiai mažiau ambicingi, vis tiek juos verta daryti.

„Mes suprantame, kad šie du mokesčiai Lietuvoje yra ypač jautrūs (...). Dėl to tikimės, kad bus priimtas kuo platesnis sutarimas dėl reformų šitose srityse. O jeigu platesnis sutarimas reiškia, kad reformos bus mažiau ambicingos, aš manau, kad tai vis tiek verta“, – teigė TVF atstovas.

B. Gracia taip pat pripažino, kad jam nerimą kelia Vyriausybės prognozės gauti pajamų iš šešėlio. Anot jo, Vyriausybės vertinimai yra pernelyg optimistiniai.

„Tokių tikslų pasiekti leidžiantys komponentai nebuvo realizuoti 2019 metais. Todėl manome, kad jei tai neatsitiko šiemet, tai nepanašu, kad gali nutikti ir kitais metais“, – sakė B. Gracia.

Darbą Lietuvoje baigusi TVF misija Lietuvai pasiūlė spartinti struktūrines reformas sveikatos ir švietimo srityse, taip pat plėsti NT ir aplinkos apsaugos mokesčių bazę.

Seime šiuo metu svarstomas siūlymas nuo kitų metų išplėsti NT apmokestinimą, taip pat įvesti automobilių taršos mokestį, tačiau kol kas dėl jų nėra sutarimo.

Be to, valdantieji „valstiečiai“ siūlo apmokestinti stambiųjų prekybos tinklų apyvartą, nors dėl šio mokesčio, kurį taip pat svarsto įsivesti Lenkija, teisėtumo šiuo metu bylinėjamasi Europos Sąjungos teismuose.

Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcija siūlo apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą, tačiau kritikai teigia, kad toks mokestis vartotojams pabrangintų paskolas.