„Dar būtų anksti pasakyti galutinius skaičius. Žinoma, kad jie nesieks ypatingai įspūdingų ir reikšmingų sumų. Skaičiuosis keliolikos milijonų eurų ribose, bet ne dešimtimis ir ne šimtais“, – antradienį Seime tvirtino Vilius Šapoka.

Bankų pelno didesnio apmokestinimo rezultato pasigedo „valstietis“ Tomas Tomilinas.

„Kokius turime skaičius, kiek papildomų pajamų gauname, ką už tai sau galime leisti, kokias pasekmes turėjo tas sprendimas?“ – klausė T. Tomilinas.

Finansų ministerija BNS informavo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per šių metų devynis mėnesius Lietuvoje veikiančios devynios kredito įstaigos deklaravo 13,1 mln. eurų avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio.

Nuo šių metų pradžios 20 proc. mokesčio tarifas taikomas didesniam nei 2 mln. eurų bankų ir kredito unijų pelnui. Pernai gruodį sprendžiant dėl šio mokesčio įvedimo V. Šapoka prognozavo kad į biudžetą per metus papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.

Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.

Tuo metu Seime taip pat svarstytas, bet atidėtas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, anot ECB, turėtų esminį neigiamą poveikį Lietuvos finansų sistemai.

ECB taip pat neigiamai vertina finansų įstaigų mokesčių pajamų naudojimą bendriems biudžeto tikslams.

„Pajamų, gautų iš tokių bankams nustatytų mokesčių, naudojimas bendriesiems biudžeto tikslams būtų nepageidaujamas, atsižvelgiant į tai, kad tokiais mokesčiais bankams būtų sukurta nepagrįsta našta, kenkianti kreditų teikimui ir turinti grandininį poveikį realiosios ekonomikos augimui. Pajamos turėtų būti atskirtos, kad jos nebūtų naudojamos bendro fiskalinio konsolidavimo tikslams“, – teigiama ECB pozicijoje.

ECB teigimu, tokie mokesčiai visų pirma turi užtikrinti, kad galimo finansų įstaigų žlugimo sąnaudos būtų teisingiau paskirstytos tarp mokesčių mokėtojų ir finansų sektoriaus, taip pat spręsti klausimą dėl rizikų, kurias keltų finansų įstaigų žlugimas.

„Prieš nustatant bendriesiems biudžeto tikslams skirtus mokesčius bankams, turėtų būti nuodugniai išanalizuotos galimos neigiamos pasekmės bankų sektoriui, siekiant užtikrinti, kad tokie mokesčiai nekeltų rizikos finansiniam stabilumui ir kreditų teikimui, kas galėtų neigiamai paveikti realiosios ekonomikos augimą“, – pabrėžė ECB.

Pasak jo, tai galėtų lemti, kad, teikdami paskolas ir kitas paslaugas, bankai siūlytų mažiau palankias sąlygas klientams, tai taip pat galėtų paskatinti kai kuriuos bankus mažinti veiklos apimtį, o tai sumažintų galimybes gauti kreditą ir sukurtų netikrumą šių bankų atžvilgiu.

ECB teigimu, įvedant tokius mokesčius turėtų būti atidžiai įvertintas jų poveikis finansų įstaigų pelningumui ir jų vidaus kapitalo formavimo pajėgumui, nes tai savo ruožtu daro įtaką jų atsparumui neigiamiems sukrėtimams ir jų galimybėms teikti kreditus ir remti realiąją ekonomiką.

„Tokiomis aplinkybėmis privaloma atsižvelgti į skirtingą atskirų bankų situaciją, taip pat į kitų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje priimamų atitinkamų teisės aktų galimą poveikį. Ypač silpnesnių bankų ir bankų, kurie gali patirti neproporcingą poveikį ir dėl siūlomo įvesti mokesčio patirti nuostolių, situacija turėtų būti visapusiškai išanalizuota“, – pabrėžė ECB.

Kredito įstaigų pelno mokesčio ir Finansų rinkos dalyvių turto mokesčio įstatymų projektus ECB įvertino savo iniciatyva, nes Lietuvos institucijos dėl jų nesikreipė.

Seimas gruodžio viduryje nusprendė bankų ir kredito unijų pelno mokestį nuo kitų metų padidinti 5 procentiniais punktais iki 20 procentų. Šis tarifas bus taikomas didesniam nei 2 mln. eurų pelnui ir galios trejus metus. Dėl šio mokesčio į biudžetą papildomai planuojama surinkti apie 20 mln. eurų pajamų.

Anksčiau valdantieji siūlė apmokestinti didesnį nei 300 mln. eurų vertės bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šio projekto svarstymas buvo atidėtas. Pasiūlymą dėl bankų turto apmokestinimo pateikusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga tvirtina jo neatsisakanti ir ketina siekti, kad jis būtų priimtas,

Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo prezidento vetuoti Seimo sprendimą dėl didesnio bankų pelno apmokestinimo.

„Mano žiniomis, yra opozicinių frakcijų vardu ruošiamas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Aš tikrai savo parašą padėsiu, nes konstitucingumo klausimas tikrai yra iškilęs“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė E. Gentvilas.

Pasak jo, šiuo mokesčiu apmokestinama tik dalis kredito įstaigų, o tai yra diskriminacija.

„Apmokestinamas tik sektoriaus dalis – kredito įstaigos yra ne tik bankai, bet ir kredito unijos. Apmokestinama ne visa veikla, ne visas verslas, o tik kreditavimo įstaigų viena dalis. Tai yra diskriminuojama viena dalis, padidinant jai mokesčius, nepadidinant, pavyzdžiui, kredito unijoms“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Seimas antradienį nusprendė padidinti pelno mokesčio tarifą bankams nuo 15 iki 20 proc.

Lietuvos bankų asociacija kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydama vetuoti šį įstatymą, argumentuodama, kad jis yra antikonstitucinis ir selektyviai apmokestinantis vieną sektorių.

Iniciatyva keisti pelno mokestį kredito įstaigoms atsirado kaip alternatyva Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlymui apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų).

Pasak LBA, šis Seimo žingsnis kuria pavojingą selektyvų apmokestinimo precedentą visam šalies verslui.

„Kreipiamės į prezidentą ne tiek dėl paties papildomo pelno mokesčio, kiek dėl pamatinių  konstitucinių vertybių, kuriomis grindžiamas gyvenimas mūsų šalyje“, – pranešime sakė LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Asociacija pažymi, kad abejonių dėl konstitucingumo kelia ir naujo mokesčio įsigaliojimo terminas – sausio 1 diena. Įprastai mokestiniai įstatymai įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių, teigia LBA.

M. Zalatorius anksčiau šią savaitę BNS teigė, kad teisininkų, su kuriais konsultavosi LBA, nuomone, įstatymas prieštarauja Konstitucijos straipsniui, užtikrinančiam visų asmenų lygiateisiškumą.

Seimas antradienį nutarė nuo sausio nuo 15 iki 20 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą. Jis bus taikomas didesniam nei 2 mln. eurų pelnui.

Gitanas Nausėda neseniai sakė, kad didesnis bankų pelno mokestis galėtų būtų įvestas jau nuo sausio.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.

Anksčiau valdantieji siūlė apmokestinti didesnį nei 2 mln. eurų vertės bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šios idėjos atsisakyta.

Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.

Didesnį 20 proc. mokesčio tarifas bus taikomas didesniam nei 2 mln. eurų pelnui. Šiuo metu juridinių asmenų, įskaitant bankus, pelno mokestis yra 15 proc.

Seimas antradienį priėmė daug diskusijų sukėlusį Pelno mokesčio įstatymo pataisą: už balsavo 90 Seimo narių, prieš – 15, o susilaikė 21. 

Tačiau mokestis galios tik apskaičiuojant 2020-2022 metų pelno mokestį – taip numatyta priimtame įstatyme.

Biudžeto ir finansų komiteto narė Gintarė Skaistė mano, kad didesnis mokestis nepaskatins konkurencijos bankų sektoriuje, o „gal ją ir sumažins“. 

Liberalas Simonas Gentvilas pranešė, kad sprendimą skųs Konstituciniam Teismui.

Seimas atmetė konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymą pelno mokestį padidinti nuo 2020 metų liepos. 

Ir pataisų iniciatoriai, ir opozicija sako, kad bankai turi rezervų didesniam pelno mokesčiui sumokėti. 

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.

Konservatorius Edmundas Pupinis abejojo, ar planuotas įplaukas pavyks surinkti.

„Šakėmis ant vandens rašyti tie 20 mln. eurų. Iš tikrųjų bankai galės darys tam tikrus atidėjimus į rezervus ir džiaugtis čia niekuo negalima“, – aiškino E. Pupinis.  

Anksčiau valdantieji siūlė apmokestinti didesnį nei 2 mln. eurų vertės bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šios idėjos atsisakyta.

Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.

Už teisininkų išvadą balsavo 3 komiteto nariai iš opozicijos, prieš – šeši valdantieji.

Konservatorė Gintarė Skaistė apgailestavo, kad Seimo valdyba nesutiko užsakyti ekspertų išvados dėl siūlymo bankams taikyti 20 proc. pelno mokestį.

„Manau, kad ekspertai būtų irgi konstatavę, kad (pataisa – BNS) prieštarauja Konstitucijai“, – pareiškė ji. 

„Komiteto posėdyje pats centrinio banko vadovas sakė, kad reikia ne aktyvus apmokestinti, o į pelną žiūrėti. Mes ir pažiūrėjome“, – replikavo „valstietis“ Juozas Varžgalys.

Opozicija siūlė komitetui leisti savo poziciją, ar pataisos atitinka Konstituciją, pasakyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tačiau BFK tam nepritarė. 

Seimo Teisės departamentas nurodė, kad pataisa gali neatitikti Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo.

20 proc. mokestis siūlomas taikyti bankų, kredito unijų pelnui, tačiau kitos paskolas teikiančios įstaigos – pavyzdžiui, greitųjų kreditų bendrovės šio apmokestinimo išvengtų, nes neturi banko licencijos, pažymi parlamento teisininkai.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisai, numatančiai apmokestinti bankų pelno dalį, viršijančią 2 mln. eurų. Šiam pelnui būtų taikomas 20 proc. tarifas – penkiais procentiniais punktais didesnis nei yra dabar.

Toks siūlymas atsirado vietoje iniciatyvos apmokestinti bankų turtą, kaip siūlė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Anot Seimo teisininkų, svarstomose pataisose „nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių pasirinkti apmokestinimui projektu siūlomi mokesčio mokėtojai“.

Parlamento teisininkai mano, kad atsižvelgiant į pataisų galimą poveikį šalies finansų sektoriui, dėl svarstomų pataisų turėtų būti gauta Lietuvos banko nuomonė.

Taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, siūloma kreiptis konsultacijos į Europos centrinį banką.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.

Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.

V. Šapoka: didesnis bankų pelno mokestis – dėl jų išskirtinumo

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į sąnaudas įtraukti dalį atidėjimų blogoms paskoloms ir taip susimažinti apmokestinamąjį pelną. Jis taip pat mano, kad išsklaidyti abejones, ar didesnis jų pelno mokestis neprieštarauja Konstitucijai, galėtų tik Konstitucinis Teismas.

„Tas sektorius yra išskirtinis, kai kalba eina apie specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms. Tik šitas sektorius dalį jų gali įtraukti į sąnaudas. Dėl to yra galimybė svarstyti apie papildomą apmokestinimą“, – penktadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė V. Šapoka.

Jis nesiėmė vertinti Seimo teisininkų abejonių, jog didesnis bankų pelno apmokestinimas gali prieštarauti Konstitucijai, nes jis nebūtų taikomas kitoms paskolas teikiančioms, tačiau banko licencijos neturinčioms įmonėms – pavyzdžiui, greitųjų kreditų bendrovėms.

„Manau, kad dėl tokio siūlymo atitikties Konstitucijai galės pasisakyti Konstitucinis Teismas, jei to prireiks. (...) Iš teisinės pusės, manau, kad tik jis galėtų padėti tašką“, – teigė V. Šapoka.

„Tokio pobūdžio apmokestinimo yra ir kitose šalyse, pavyzdys būtų Norvegija, Islandija“, – pridūrė jis.

V. Šapoka anksčiau sakė, kad bankų pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.

Šalies vadovas antradienį sakė, kad nauji mokesčiai turi būti patvirtinti „su pakankamai dideliu įspėjamuoju laikotarpiu“, tačiau pelno mokesčio pakeitimams gali būti daroma išimtis.

„Gal dar būtų galima kalbėti apie tokį mokestį kaip pelno mokestis, jo mokėjimas turi tam tikrą specifiką, jis yra išdalinamas dalimis ir galbūt tai nėra taip skausminga, jeigu jis įsigalioja su mažesniu įspėjamuoju laikotarpiu“, – žurnalistams Utenoje sakė G. Nausėda.

Valdantieji šiuo metu svarsto papildomai apmokestinti bankų pelno dalį, viršijančią 2 mln. eurų. Šiam pelnui būtų taikomas 20 proc. tarifas – penkiais procentiniais punktais didesnis nei yra dabar.

G. Nausda teigė, kad spręsdamas dėl kitų metų biudžeto be naujų mokesčių įvedimo taip pat atidžiai vertins iždo atitikimą fiskalinės drausmės įstatymui.

Pasak jo, stichiškas biudžeto svarstymas Seime suteikia pagrindą inicijuoti naujas taisykles, kurios numatytų, jog nauji mokesčiai atsirastų „su tam tikru pakankamai dideliu įspėjamuoju laikotarpiu“.

„Turėtumėme atskirti – egzistuojančių mokesčių lengvatų mažinimas, tarifų didinimas galbūt gali būti svarstomas su mažesniu kontrolės ar parengimo laikotarpiu, tačiau visiškai nauji mokesčiai (...) turėtų būti įvedinėjami gerokai atsargiau ir tikrai ne šitaip chaotiškai, kaip dabar“, – tvirtino G. Nausėda.

Šalies vadovas teigė, kad jį džiugina biudžete numatytas pensijų ir vaiko pinigų augimas.

„Taip, tai yra žingsnelis, kad ir kuklus, gerovės valstybės link, tačiau tai turi turėti abi subalansuotas puses. Mes turime ir socialinius tikslus, bet, kita vertus, negalime įstumti ir verslo, ir gyventojų į tokią stichišką padėtį“, – sakė prezidentas.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančiai Pelno mokesčio įstatymo pataisai. Už balsavo 71 Seimo narys, prieš – 9, o susilaikė 18 parlamentarų.

Šiam pelnui būtų taikomas 20 proc. tarifas – penkiais procentiniais punktais didesnis nei yra dabar.

Toks siūlymas atsirado vietoje iniciatyvos apmokestinti bankų turtą, kaip siūlė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas  sutinka, kad bankų pelno mokestis bus perkeliamas ant vartotojų pečių, nes bankų rinkoje konkurencija yra maža.

„Tačiau tokia tikimybė yra mažesnė, negu apmokestinus aktyvus, nes už aktyvus reikėtų mokėti nepaisant to, ar geri, ar blogi metai yra“, – pastebėjo M. Majauskas.

Parlamentaro duomenimis, išvengti mokesčio bankams būtų lengviau, jeigu būtų apmokestinamas ne pelnas, o bankų aktyvai, kurie būtų perkelti į kitas jurisdikcijas.  

Liberalo Simono Gentvilo duomenimis, pernai komercinių bankų pelnas sudarė 4 proc. visų Lietuvos įmonių pelno. 

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.

Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.