Renkant saugiausias seniūnijas, atsižvelgiama į seniūnų veiklą saugios aplinkos kūrimo ir puoselėjimo srityje, ar gyventojai yra aktyvūs kurdami saugią aplinką, koks nusikaltimų skaičius tose seniūnijose.

Remontuos nuovadą

Kauno rajono savivaldybė kartu su policija bendradarbiauja beveik dešimtmetį ir vykdo bendrą prevencinę programą „Saugus Kauno rajonas“. „Suvieniję jėgas galime ieškoti būdų, kaip kartu spręsti problemas, susijusias su nusikalstamumu, nesaugumu. Šie metai yra rekordiniai – prevencinei programai skirsime 2,5 karto daugiau lėšų nei pernai, 210 tūkst. eurų“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.

150 tūkst. eurų numatyta Raudondvario policijos nuovados patalpų remontui. Bus perkamos vaizdo fiksavimo sistemos, kompiuterinė ir pažeidimų fiksavimo įranga, informacijos kaupimo įrenginiai, apranga policijos rėmėjams, įgyvendinama prevencinė priemonė „Narkotikams NE mokyklose“, organizuojama vaikų ir paauglių vasaros užimtumo stovykla.

Rodikliai gerėja

Pristatydama 2023 m. veiklos ataskaitą Kauno rajono komisariato viršininko pareigas laikinai einanti viršininkė Monika Puškovienė pabrėžė, kad palyginti su Lietuvos vidurkiu ir Kauno apskritimi, daugelis Kauno rajono policijos statistinių rodiklių yra žymiai geresni. Lietuvos nusikalstamumo rodiklis yra 1 575,5, o Kauno rajono – 1 219,6 (100 tūkst. gyventojų).

Pernai Kauno rajone užregistruota 10 proc. daugiau nusikalstamos veikos nei 2022 m. Tačiau tam įtakos turėjo aktyvus policijos darbas sulaikant asmenis, kurie disponavo ar platino narkotines medžiagas. Pakaunėje 2023 m. užregistruoti 36 narkotinių medžiagų platinimo atvejai (2022 m. – 21) , sugauti 87 asmenys, turėję psichotropinių medžiagų.

Komisariato vadovė pasidžiaugė, kad jau kelerius metus iš eilės Kauno rajone nebuvo nė vieno nužudymo, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų įvyko taip pat nedaug.

Avaringiausios vietos

Policijai kelia nerimą išaugęs žuvusiųjų kelyje skaičius Kauno rajone: 2022 m. žuvo 7, o pernai – 10 eismo dalyvių (5 vairuotojai, 2 pėstieji, 2 keleiviai ir 1 darbininkas), 110 asmenų sužeista. Dažniausiai eismo įvykiai įvyko dėl per didelio greičio.

Avaringiausios vietos pakaunėje: Vytauto gatvėje Garliavoje, Vandžiogalos plente Domeikavoje ir Šakių plente Kačerginėje.

2023 m. registruoti 255 nepilnamečių padaryti teisės pažeidimai. „Sieksime šiais metais moksleivių daromų pažeidimų skaičių sumažinti 5 proc.“, – akcentavo viršininkė.

A. Puškovienė sakė, kad mokslo metų pabaigoje policija organizuos vienos savaitės socializacijos stovyklą „Junkis prie mūsų ir laiką leisk aktyviai“. Joje dalyvaus Kauno rajono švietimo ir ugdymo įstaigos, kurių mokiniai (14–17 metų) yra padarę daugiausia teisės pažeidimų.

Teismas konstatavo, kad Kauno rajono savivaldybė turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą priimti 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. TS-1 ,,Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“.

„Kadangi skundžiamas sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus ir perduoti UAB „Ekostruktūra“ parengtą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo Batniavos sen., Virbaliūnų k., poveikio aplinkai vertinimo programą Kauno rajono savivaldybės tarybai įvertinti iš naujo“ – teigiama teismo nutartyje.

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Teismas pabrėžė, kad Kauno rajono savivaldybė savo sprendimą grindė viešojo intereso gynimu ir svariais teisiniais argumentais: atsižvelgė ir įvertino savivaldybės bendrąjį planą ir strateginį plėtros planą 2021-2027 m., taip pat aplinkos ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Šiemet Kauno rajono savivaldybės tarybai net du kartus teko atremti verslininkų užmačias kasti žvyrą Batniavos seniūnijoje. Sausio 19 d. nepritarta bendrovės „Benefaktor“ planuojamai ūkinei veiklai Virbaliūnuose, o balandžio 20 d. – bendrovės „Rizgonys“ planams Naujienos kaime.

Tarybos posėdžius inicijavęs meras Valerijus Makūnas rėmėsi ne tik teisės aktais, bet ir vietos gyventojų pasirašyta peticija, kurioje priešinamasi verslo invazijai į išskirtinį gamtos kampelį. Pirmuoju atveju kasti žvyrą buvo suplanuota Virbaliūnų kaime, Nemuno pakrantėje, maždaug 40 ha sklype, antruoju – Pakarklės miške.

Kauno rajono savivaldybės informacija.

Abi teritorijos yra vertingos gamtiniu, kraštovaizdžio ir rekreaciniu požiūriais. Šioje zonoje arba arti jos yra daug paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis.

„Remiantis teisės aktais ir vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos pateikta informacija apie išžvalgytas naudingųjų iškasenų teritorijas, Kauno rajono bendrojo plano sprendiniuose naudingųjų iškasenų vietos yra pažymėtos, tačiau tai nereiškia, kad čia jas galima kasti“, – pabrėžė Kauno r. savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis.

Tarybos sprendimuose akcentuojama, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos būtų negrįžtamai pažeista per ne vieną šimtmetį susikūrusi natūrali kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra ir ekosistemų stabilumas.

Kauno rajono savivaldybės poziciją palaikė Lietuvos miškininkų sąjunga, kitos visuomeninės organizacijos.

Atsižvelgdamas į situacijos jautrumą, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šių metų rugsėjo 22 d. Nekilnojamosios kultūros paveldo vertinimo tarybos aktais patikslino Brūžės ir Žvirgždės dvarviečių, taip pat Kriemalos senovės gyvenvietės vertingąsias savybes bei apibrėžė teritorijos ir apsaugos nuo fizinio poveikio pazonio ribas.

Baigia pakeisti išvaizdą

Buvęs Bubių vaikų darželis baigia pakeisti išvaizdą – iš pilko vieno aukšto pastato jis jau virto balta ir geltona spalvomis iš tolo šviečiančiu dviaukščiu. Rekonstruojant 500 kv. m ploto sovietinių laikų pastatas plotu išaugo dvigubai. Name ir šalia jo dar dirba rangos darbus atliekančios bendrovės "Vilungė" darbininkai: kloja plyteles laiptinėse, deda trinkeles kieme, baigia vidaus apdailos darbus.

Pasak rangos darbus atliekančios bendrovės "Vilungė" darbų vadovo Evaldo Nalivaikos, darbai jau eina į pabaigą: "Atlikti beveik visi apdailos darbai. Visi rekonstrukcijos, fasado atnaujinimo darbai atlikti. Liko pabaigti laiptus, išvalyti patalpas, sutvarkyti aplinką: išasfaltuoti įvažiavimą, trinkelėmis iškloti takus, išlyginti kiemo žemę, pasėti veją."

Montuos elektrines virykles

Būsimuosiuose butuose atlikta daugelis vidaus apdailos darbų: įrengtos pertvaros, sienos nutinkuotos, nudažytos sienos, grindys butuose padengtos linoleumu, koridoriuose ir laiptinėse baigiamos sudėti plytelės. Įrengtas autonominis šildymas, visame pastate išvedžiota elektros instaliacija, įrengta signalizacija, santechnikos įrenginiai: dušo kabinos, kriauklės. "Netrukus bus montuojamos elektrinės viryklės. Butai bus paruošti keltis į juos ir gyventi. Tik baldais jų gyventojai turės pasirūpinti patys", – sakė E.Nalivaika.

Butai bus paruošti keltis į juos ir gyventi. Tik baldais jų gyventojai turės pasirūpinti patys.

Visus socialinių būstų įrengimo darbus ketinama baigti iki rugpjūčio 1 d. Pastato rekonstrukcijos darbai, butų įrengimas su aplinkos sutvarkymu, vaikų žaidimų aikštele, šaligatvių įrengimu kainuos apie 825 tūkst. eurų. Projektui gauta ES finansinė parama. Kauno rajono savivaldybė skyrė 15 proc. reikalingos sumos – beveik 170 tūkst. eurų.

Socialiniai būstai įrengiami savivaldybės užsakymu. Įgyvendinus projektą sumažės socialinio būsto eilėje laukiančių šeimų skaičius, bus taupomos biudžeto lėšos kompensacijoms už šildymą. Būstai bus skirstomi Kauno rajono savivaldybės nustatyta tvarka.

Priims daugiau vaikų

Pasak Batniavos seniūno Šarūno Pikelio, neturėtų kilti problemų dėl to, kad nuo rudens Bubiuose atsiras daugiau moksleivių ar darželio amžiaus vaikų. "Mokykla tikrai galės priimti naujus vaikus, o dėl darželinukų – sprendžiame. Tariamės su savivaldybe, kad Batniavos mokykloje-daugiafunkciame centre nuo rudens būtų suformuota dar viena darželio grupė", – apie darbus, atliekamus ruošiantis priimti naujus seniūnijos gyventojus, užsiminė seniūnas.

Teigiama, kad batniaviškiai būsimų socialinių būstų gyventojų atžvilgiu nusiteikę geranoriškai. "Darbo vietų mūsų seniūnijoje yra. Turime mažų įmonių, kurioms trūksta ir kvalifikuotų darbuotojų, ir paprastų darbininkų. Pas mus važiuoja žmonės dirbti ir iš miesto. Jei atsikraustysiantys žmonės norės dirbti, darbą mūsų seniūnijoje susiras", – įsitikinęs Š.Pikelis.

Jis džiaugėsi, kad atsikrausčius socialinio būsto gyventojams, seniūnijos gyventojų skaičius dar padidės. "Gyventojų skaičiumi imame lenkti kaimynines seniūnijas. Kulautuvą jau aplenkėme. Gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą, turime apie 1 750, Kulautuvoje jų – apie 1,6 tūkst., Vilkijoje – apie 2 tūkst. Į ateitį žvelgiame su optimizmu. Mūsų seniūnija – auganti, gal ir kitus kaimynus aplenksime", – šyptelėjo seniūnas.

Šarūnas Šukevičius

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

Batniavos seniūnijos Bubių kaime rekonstruojamame buvusiame vaikų darželio pastate bus įrengta aštuoniolika socialinių būstų. Įgyvendinus projektą sumažės Kauno rajono savivaldybės socialinio būsto eilėje laukiančių šeimų skaičius ir kartu padidės galimybė apsirūpinti būstu šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą, gerės šių šeimų gyvenimo kokybė. Juolab kad bus taupomos valstybės biudžeto lėšos kompensacijoms už šildymą, tikėkimės, sumažės jaunų ir aktyvių žmonių emigracija.

Kauno rajone socialinio būsto laukia 152 šeimos arba asmenys. 139 šiuo metu jau gyvena Kauno rajono socialiniuose būstuose. Kiekvienais metais pateikiama apie 50 prašymų įrašyti į sąrašą dėl socialinio būsto nuomos.

Kasmet asmenys ir šeimos, laukiantys eilėje ir jau nuomojantys socialinį būstą, privalo pateikti metinę turto deklaraciją. Pagal jų deklaruotą turtą ir pajamas nustatoma teisė į socialinio būsto nuomą. Asmenys ir šeimos, nepateikę turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijų, viršijus įstatyme nustatytus turto ir pajamų dydžius arba įsigijus būstą nuosavybės teise, išbraukiami iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, o nuomininkų socialinio būsto nuomos sutartys nutraukiamos teisės aktų nustatyta tvarka.

Daugiausia asmenų ir šeimų, laukiančių socialinio būsto, yra Garliavoje, Vilkijos apylinkių seniūnijoje, Domeikavos seniūnijoje, mažiausiai – Kačerginėje, Zapyškyje, Akademijoje ir Kulautuvoje.

Uždengė apleistą pastatą

Įvažiuojant į Bubius pasitinka užrašas "Bubiai tvarkosi", šalia kelio – eilė šiemet pasodintų jaunų medelių. Anksčiau gyvenvietės centrą bjaurojo didžiulis apleistas pastatas. Kad namas vaiduoklis nebadytų akių, seniūno Šarūno Pikelio sumanymu, jo fasadas buvo aptrauktas reklaminiu tentu su seniūnijos žemėlapiu. "Gali būti, kad tai didžiausias žemėlapis Lietuvoje", – užsimena seniūnas ir svarsto kviesti į Bubius agentūrą "Factum", registruojančią Lietuvos rekordus. Š.Pikelis siekia, kad šį pastatą būtų leista nugriauti. "Esame pradėję pastato pripažinimo bešeimininkiu procedūrą. Paėmėme visuomenės poreikiams šalia esantį nemažą žemės sklypą – ten ateityje galėtų įsikurti vaikų žaidimų aikštelė, laisvalaikio ir renginių vieta visai bendruomenei", – pasakojo seniūnas.

"Tvarkos Bubiuose dabar daugiau", – pastebėjo Bubių centre lapus grėbę Linas ir Violeta. Moteris sakėsi atėjusi atidirbti už gaunamą pašalpą. Vis dėlto vyras paprieštaravo tokiai formuluotei. "Nepasakyčiau, kad už pašalpą: ji negali būti skiriama už darbą. Aš sakau, kad mes čia dirbame ir mums kažkiek už tą darbą sumoka", – savo požiūrį išdėstė seniūnijos gyventojas.

"Bubiai per keletą metų labai pasikeitė. Atėjo jaunas, energingas seniūnas – tvarkosi. Ir mes negalime atsilikti. Visa gyvenvietės teritorija pasikeitė: pastatas vaiduoklis uždengtas, suoliukai įrengti, autobusų stotelė apšviesta, gėlės klombose žydi, Bubių centre gatvės asfaltuojamos, šaligatviai įrengiami, automobilių stovėjimo aikštelė įrengta", – vardijo gyvenvietės centre įsikūrusios parduotuvės savininkė Neringa.

Šiuo metu šaligatviai klojami Bubių Parko ir Kaštonų gatvėse. Pasak Š.Pikelio, anksčiau bubiečiams šaligatvių nelabai reikėjo. "Kai ruošėmės juos kloti, buvo sakančiųjų: kam tie šaligatviai? 50 metų čia gyvenu – visą laiką per žolę vaikščiojau, vaikščiosiu ir toliau. O dabar, kai pagrindinėse gatvėse juos paklojome, šaligatvių žmonės nori ir kitur. Atrodo, maži dalykai, tačiau jie pagerina estetinį vaizdą, keičiasi ir bendras žmonių supratimas apie tai, kaip reikia tvarkytis. Anksčiau batniaviečiai galvojo, kad galima ir šiukšlę numest, ir nesitvarkyti, o dabar taip nėra, – permainas pastebėjo seniūnas. – Anksčiau du žmones, kurie ateidavo atidirbti už pašalpas, kiekvieną dieną išleisdavome šiukšlių rinkti, o dabar pačioje Bubių gyvenvietėje tokio darbo nebeliko."

Daug neasfaltuotų kelių

Vienas didžiausių darbų seniūnijoje – asfaltuojama žvyrkelio į Kvesus 1,7 km atkarpa. Ją planuojama išasfaltuoti dar šiemet. "Kvesų kaimas jau 25 metus laukia asfalto. Prie netoliese esančio baigto eksploatuoti žvyro karjero paėmėme žemės sklypą visuomenės poreikiams. Ateityje čia būtų galima įrengti rekreacinę zoną su vandens telkiniu", – apie tolimesnės ateities perspektyvą užsiminė seniūnas.

Batniavos seniūnija jungia 18 kaimų, kai kurie jų – nutolę. Deklaravusiųjų gyvenamąją vietą seniūnijoje – 1,5 tūkst. Tai yra antra pagal gyventojų skaičių (mažiausia – Kačerginės, kur gyventojų skaičius nesiekia 1 tūkst.) seniūnija Kauno rajone.

"Turime nedaug gyventojų, tačiau kelių – net 100 km. Dauguma jų – neasfaltuoti, gruntiniai, – apie seniūnijos specifiką užsimena seniūnas. – Seniūnijos teritorijoje sovietiniais laikais veikė garsusis Batniavos daržininkystės ūkis ir gruntinių kelių, susiformavusių gerai išvažinėjus pievą buvo prie kiekvieno lauko, kiekvienos palaukės."

Seniūnijoje iki šiol buvo daug gruntinių kelių, vedusių į atokesnius kaimus. Gruntinis kelias – tai dažniausiai dulkėtas keliukas, suformuotas gerai išvažinėjus pievą ar lauką. "Rudenį ir pavasarį būdavo didžiulė problema tokiais keliukais važiuoti, automobiliai dažnai klimpdavo", – pasak Š.Pikelio, dabar neprivažiuojamų sodybų nebeliko – gruntinius kelius pakeitė žvyrkeliai.

Daugelis Kaune ar čia, vietoje, susiranda darbo – pas ūkininkus ar mažose bendrovėse. Aš tiek neuždirbu, kiek uždirba kai kurie ūkininkų samdomi žmonės.

Statomas socialinis būstas

Keičiasi buvusio vaikų darželio pastato Bubiuose išvaizda: čia įrengiami socialiniai būstai. Gegužės mėnesį čia turėtų įsikurti septyniolika socialinio būsto laukiančių pakaunės šeimų.

"Turėsime daugiau gyventojų, daugiau darbo jėgos, kurios šiuo metu trūksta", – džiaugiasi seniūnas.

Pasiteiravus, ar bubiškiai nesibaimina būsimųjų socialinių būstų gyventojų, Š.Pikelis patikino: "Dabar jau nesibaimina. Su gyventojais apie tai kalbėjomės. Baimės dažniausiai gimsta iš nežinojimo. Kai paaiškinome, žmonės nusiramino. Juk socialiniuose būstuose ir tvarkingos šeimos gyvena."

Seną darželio pastatą atlaisvinus rekonstrukcijai, seniūnijos mažyliai neliko nuskriausti: vaikų darželio grupės dabar veikia Batniavos mokykloje-daugiafunkciame centre. "Šių metų birželį Batniavos pagrindinė mokykla reorganizuota į mokyklą-daugiafunkcį centrą, kuriame telpa ir darželis, ir pradinė, ir kultūros centras, ir biblioteka. Kultūros centras pas mus persikėlė šį rudenį, darželinukai atsikraustė prieš dvejus metus", – pasakojo Batniavos mokyklos-daugiafunkcio centro laikinoji direktorė Asta Lipkevičienė. Po tuo pačiu stogu čia mokosi 23 pradinukai (jungtinė pirma ir ketvirta klasė), dvi darželio grupes lanko 35 darželinukai. Mažyliai įsikūrė mokyklos priestate, iškilusiame prieš aštuonerius metus.

A.Lipkevičienė džiaugėsi, kad darželinukų skaičius auga. "Darželinukų turime nemažai, tačiau tapę moksleiviais, jie išsibėgioja. Bubiai įsikūrę nedėkingoje vietoje: tarp Vilkijos ir Raudondvario gimnazijų, visai šalia – Raudondvario gimnazijos padalinys Kulautuvoje, Kaunas taip pat netoli. Vaikai nori eiti į tokią mokyklą, kur vėliau galės mokytis ir gimnazijos klasėse. Kai kurie mieste mokosi", – pasakojo A.Lipkevičienė.

Po Batniavos mokyklos-daugiafunkcio centro stogu veikia ir treniruoklių salė, kurios įrenginiais vietos gyventojai gali naudotis nemokamai. Pasak seniūno, nedarbo seniūnijoje beveik nėra. "Daugelis Kaune ar čia, vietoje, susiranda darbo – pas ūkininkus ar mažose bendrovėse. Aš tiek neuždirbu, kiek uždirba kai kurie ūkininkų samdomi žmonės", – prisipažįsta seniūnas.

Į apylinkes sugrįžta gyventojai

Pastebima tendencija – į Batniavos apylinkes sugrįžta gyventojai. Dėl to daug metų mažėjęs seniūnijos gyventojų skaičius ėmė augti. "Sugrįžtantieji – ne tik buvę mūsų seniūnijos gyventojai, atsikrausto ir iš kitur. Yra žmonių, kuriems pirkti namą priemiestyje yra per brangu. Kiti tiesiog ramybės nori – atvažiuoja, apsižiūri, jei patinka – perka. Aplinkiniuose kaimuose anksčiau daug metų tuščių stovėjusių sodybų nebeliko – dabar jau tapo sudėtinga čia sodybą nusipirkti. Pavieniai gyventojai statosi naujus gyvenamuosius namus, – judėjimą pastebi seniūnas, prieš trejus metus pats su šeima iš kaimyninės seniūnijos – Kulautuvos – sugrįžęs gyventi į sodybą Batniavos seniūnijoje. – Viena jauna šeima grįžo iš užsienio, ieškojo vietos kurtis. Jie ne vietiniai, svarstė, kur įsikurti – Klaipėdos ar Kauno rajone. Labai kruopščiai rinkosi, klausinėjo ir vietos gyventojų dėl gyvenimo sąlygų čia. Ir pasirinko Bubius, čia nusipirko namą."

Pašnekovo žodžiais, seniūnijos gyventojai yra labai bendruomeniški. To įrodymas – atstatyta Paštuvos bažnyčia. "Mūsų sudeginta bažnyčia prieš dvejus metus atstatyta, o kaimyninėje Kulautuvoje dar ir dabar tik gaisravietė medinės bažnyčios vietoje likusi – taip ir nepajudėjo atstatymo reikalai iš mirties taško, – palygino Š.Pikelis. – Kai buvo toks didžiulis vietos gyventojų palaikymas – gyventojai iš karto po gaisro ėmė rinkti aukas bažnyčiai atstatyti – tai ir savivaldybė, ir privatūs rėmėjai atstatymą parėmė, ir Bažnyčios atstovai sutiko, kad nedaug gyventojų turinčioje vietovėje būtų atstatyta bažnyčia."

Siekia kultūros vertybės statuso

Paštuvos kapinėse stūkso ir mažutė medinė koplytėlė, statyta, kaip teigia vietos gyventojai, apie 1850 m. "Kai kuriuos senuosius gyventojus su šia vieta sieja stiprus emocinis ryšys. Buvęs Paštuvos dvaro savininkas Ignas Karpis (1780–1809) testamentu visas žemes padovanojo vienuolėms benediktinėms. Jos užsakė pastatyti šią koplytėlę, nes bažnyčios tais laikais čia nebuvo, – XIX a. priminė Š.Pikelis. – Pokariu užėję stribai išdaužė langus, viską išspardė – esą ieškojo partizanų. Vėliau sovietmečiu koplytėlėje slapta ruošti vaikai Pirmajai Komunijai, aukotos šv.Mišios. Kai kurie vietiniai pasakoja čia atbėgdavę gavę blogą pažymį mokykloje ir bijodami namo eiti, sako, čia paverkdavę."

Koplytėlėje išlikę reikmenys, skirti šv.Mišioms aukoti. "Kai koplytėlė buvo rakinama – kažkas tuos reikmenis, paveikslus buvo išnešęs, saugojo, kai atrakinome – sunešė atgal", – pasakojo seniūnas.

Bendruomenė siekia, kad koplytėlė būtų pripažinta kultūros vertybe, dėl to kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą.

Tose pačiose kapinėse ilsisi beveik legendiniu tapęs I.Karpis. Jis valdė dvarą kartu su seserimi Jadvyga, kurios įsakymu buvo mirtinai užplakta jo mylėta baudžiauninkė. I.Karpis į istoriją įėjo kaip pirmasis visoje carinės Rusijos teritorijoje panaikinęs baudžiavą asmuo. "Kadangi po mirties jis vietos gyventojams vaidendavosi, buvo nuspręsta atkasti ir nukirsti jam galvą. Tačiau ir tai nepadėjo. Tik tada, kai kapo vietoje buvo supiltas pilkapis, jis nebesivaideno", – iš lūpų į lūpas vietos gyventojų perduodamą istoriją pasakojo Š.Pikelis.

Prie Batniavos seniūnijos pastato vaiskiomis spalvomis žiba Kalėdų eglė. Gruodžio 11 d. pavakarę įžiebimo šventę vietos gyventojams padovanojo Batniavos bendruomenės centras ir seniūnija.

Prie Kalėdų eglės susirinkusius bendruomenės narius ir svečius sveikino Kalėdų Senelis, atvykęs šaldiklyje su gausiu būrių mažųjų nykštukų ir snieguolių. Šventę vainikavo nuostabaus grožio fejerverkai, o po jų buvo išdalintos saldžios dovanos patiems mažiausiems batniaviečiams.

Reikia tikėtis, kad šviesos žibintas, kurį šiam renginiui Kalėdų Senelis atvežė iš Kauno rajono savivaldybės eglės įžiebimo šventės Raudondvaryje, įžiebė ne tik Kalėdų eglutę, bet ir naujas gerumo, vilties kibirkštėles visų širdyse.

"Viskas čia gerai. Nesuprantu, kodėl tiek daug triukšmavome?" – retoriškai klausė Batniavos vaikų darželio "Eglutė" tėvams atstovaujantis Egidijus Savickas.

Rekordinis mokestis už vaiką

Kartu su Kauno rajono savivaldybės tarybos Kultūros ir švietimo komiteto pirmininku Romu Majausku, vedėja Irena Marcinkevičiene, tarybos narėmis Lione Pikeliene ir Dalyte Rudzevičiene, Batniavos seniūnu Vytautu Astromsku, kitais tėvais ir atsakingais darbuotojais jis apžiūrėjo patalpas, į kurias po remonto turėtų persikelti "Eglutės"darželio bendruomenė.

Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojas statyboms Andrėjus Žukauskas pasakojo, kad senasis darželio pastatas Bubių gyvenvietėje buvo pastatytas daugiau kaip prieš 50 metų ir yra prastos būklės: reikėtų remontuoti jo stogą, pakeisti šildymo sistemą, vamzdynus, apšiltinti sienas. A.Žukausko teigimu, įvairiems darbas tektų pakloti ne mažiau kaip pusę milijono litų.

I.Marcinkevičienė pastebėjo, kad "Eglutės" darbuotojų kolektyvas dirba gerai ir pagal galimybes stengiasi tvarkyti aplinką. Vis dėlto 400 kv. m darželis labai neekonomiškas, ypač daug tenka mokėti už šildymą. Savivaldybei per metus vieno vaiko išlaikymas Batniavoje kainuoja beveik 9 tūkst. litų, nors kituose Kauno rajono darželiuose jis svyruoja nuo 2 iki 4 tūkst. litų.

Geriau ir taupiau

"Eglutę" šiemet lanko 37 vaikai, jų skaičius kasmet mažėja. Tuštėja ir netoli įsikūrusios Batniavos pagrindinės mokyklos klasės. Vedėjos teigimu, šią rugsėjo 1 d. čia atėjo tik 84 mokiniai.

R.Majauskas tvirtino, kad savivaldybė priėmė protingą sprendimą: suremontuoti dalį laisvų mokyklos patalpų ir į jas perkelti vaikų darželį. Mokykla turi didelį ir jaukų sklypą, atnaujintą sporto aikštyną, erdvią valgyklą, šiuolaikinę biblioteką. Planuojama suremontuoti sporto salę. Šiomis erdvėmis galės naudotis ir mokiniai, ir darželinukai.

"Viskas turėtų būti geriau ir taupiau", – tikino komiteto pirmininkas. Šiam teiginiui, regis, niekas neprieštaravo.

Gandai įkaitino aistras

Prieš pusmetį situacija Batniavoje buvo visai nepanaši į idilę. Ar dėl asmeninių interesų, ar siekiant politinių dividendų, buvo paskleistas gandas, neva "Eglutę" ketinama uždaryti. Atsirado asmenų, kurie ėmė rinkti parašus. Pasipylė skundai įvairioms institucijoms, prokuratūrai, redakcijoms.

Parašų buvo surinkta išties nemažai, tačiau rašėsi daugiausia pensininkai ir net ne Kauno rajono gyventojai.

Įtampa augo, kai kurios protesto formos įgavo komiškų atspalvių. Aistros ėmė slūgti tik tada, kai aiškinti situacijos į Bubius atvyko meras Valerijus Makūnas.

"Mes buvome suklaidinti, kažkas rinko parašus, bet normaliai nepaaiškino kodėl. Apmaudu, kad patikėjome gandais", – apgailestavo tėvų atstovai.

A.Žukauskas pasakojo, kad būsimų darželio patalpų remontui jau skirta 250 tūkst. litų. Bus įrengtas atskiras įėjimas, nauji tualetai – viskas pagal patvirtintas higienos normas. Lėšų reikės ir naujiems baldams, įrangai.

Kitų metų pavasarį mažiesiems batniaviškiams statybininkai įrengs atskirą kiemą su žaidimų aikštele, o jo teritoriją aptvers. Sprendimas dėl senojo "Eglutės" pastato ateities bus priimtas pasitarus su bendruomene.