Jungtinėse Amerikos Valstijose J. Assange'ui gresia baudžiamasis persekiojimas už tai, kad gavo ir paviešino su nacionaline gynyba susijusią informaciją, paskelbė šimtus tūkstančių nutekintų dokumentų, susijusių su karais Afganistane ir Irake. J. Assange'as daugelį metų tęsia teisinę kovą, kad išvengtų ekstradicijos. Trečiadienį, paklaustas apie Australijos vyriausybės prašymą atšaukti baudžiamąjį persekiojimą, J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose žurnalistams atsakė: „Mes tai svarstome“.

Prieš penkerius metus J. Assange'as buvo uždarytas į Belmaršo kalėjimą Londone, prieš tai septynerius metus slapstėsi Ekvadoro ambasadoje. J. Assange'o šeima ir jo rėmėjai tęsia kampaniją už jo paleidimą, ketvirtadienį daug kur pasaulyje vyks su tuo susiję renginiai.

Pastaruosius kelis mėnesius Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese daro spaudimą, kad J. Assange'as būtų paleistas. Vasarį jis ir Australijos Atstovų rūmai paragino JAV ir Jungtinę Karalystę „užbaigti šį reikalą, kad ponas Assange'as galėtų grįžti namo pas savo šeimą Australijoje“.

Šiuo metu 52 metų Australijos pilietis J. Assange'as laukia teismo sprendimo, ar galės pateikti paskutinę apeliaciją, kad nebūtų išduotas. Didžiosios Britanijos teismas atidėjo sprendimą iki gegužės 20 dienos.

Jei J. Assange‘as būtų pripažintas kaltas, jam gresia iki 175 metų kalėjimo. Jo advokatas apibūdino J. Bideno komentarą kaip „padrąsinantį“. Neseniai J. Assange'o žmona Stella sakė, kad jo fizinė ir psichinė sveikata kalėjime blogėja ir kad jos vyras „mirs“, jei bus išsiųstas į JAV.

J. Assange‘as ir jo šalininkai tvirtina, kad jis atskleidė JAV karo nusikaltimus, ir vertina bylą kaip kovą už žiniasklaidos laisvę. Vašingtonas teigia, kad jo nutekinta informacija sukėlė pavojų gyvybėms, nes paskelbtuose dokumentuose atskleistos žvalgybos šaltinių pavardės.

„Jei prezidentui nebus suteiktas [teisinis] imunitetas, kiekvienam būsimam prezidentui, kuris baigs eiti pareigas, priešinga šalis iš karto pateiks kaltinimus“, – po to, kai JAV Kolumbijos apygardos apeliacinis teismas paskelbė savo sprendimą, naujienų agentūrai AFP sakė Stevenas Cheungas (Stivenas Čeungas).

JAV Kolumbijos apygardos apygardos apeliacinis teismas pareiškė, kad teiginys, jog D. Trumpas turi teisinį imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės už veiksmus, kurių jis ėmėsi būdamas prezidentu, yra „neparemtas precedentu, istorija ar Konstitucijos tekstu ir struktūra“.

„Pirma, į ką buvo atkreiptas dėmesys, būtina stiprinti baudžiamojo persekiojimo sritį. Tai ne kartą minėjo prezidentas, kai vyko naujo vadovo paskyrimo į direktoriaus pareigas. Pastaruoju metu STT veikla buvo daugiau orientuota į korupcijos prevenciją, tarptautinį bendradarbiavimą, ir tai labai gerai, bet šioje srityje tarnyba atsakomybe dalinasi su visomis kitomis institucijomis, jų vadovais“, – per spaudos konferenciją pabrėžė D. Urbonas.

Tuo tarpu baudžiamasis persekiojimas ir kriminalinė žvalgyba, pasak patarėjo, yra išskirtinė teisėsaugos institucijų kompetencija.

„Ką šiandien matome, būtina stiprinti baudžiamojo persekiojimo pajėgumus, būtina daugiau dėmesio skirti šiai sričiai, kad STT tikrai būtų pajėgi tirti ir atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – sakė prezidento atstovas.

STT vadovas L. Pernavas teigė, kad šiuo metu baudžiamojo persekiojimo srityje tarnyboje dirba 19 pareigūnų – tiek, anot jo, žiūrint į tyrėjų krūvius, yra per mažai.– jis sakė ieškosiantis galimybių priimti daugiau darbuotojų baudžiamųjų bylų tyrimui stiprinti.

„Ką aš pamačiau pradėjęs darbą, baudžiamojo persekiojimo funkcijos stiprinimas, matyt, artimiausiu metu ieškosime galimybių, kaip priimti darbuotojus būtent šiai funkcijai stiprinti“, – sakė jis.

Tai kelia tam tikras rizikas tarnybos veiklai atskleidžiant ir tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Naujasis vadovas teigė, kad pastaruosius kelerius metus STT labai daug dėmesio skyrė tokioms kryptims kaip prevencija, švietimas, tarptautinė veikla, ir laikui bėgat tarnybos pajėgumai baudžiamojo persekiojimo funkcijai tapo „neproporcingai maži“.

„Tai kelia tam tikras rizikas tarnybos veiklai atskleidžiant ir tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – pažymėjo L. Pernavas.

Prezidento į pareigas pasiūlytas L. Pernavas STT vadovauti pradėjo eiti birželio viduryje.

Iki tol jis buvo Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje pareigas, anksčiau – policijos generalinis komisaras.

L. Pernavas pakeitė kovą kadenciją STT vadovo pareigose baigusį Žydrūną Bartkų.

STT vykdo korupcinių nusikaltimų tyrimą, korupcijos prevenciją ir analitinę antikorupcinę žvalgybą.

Tokia etikete pažymėtų organizacijų veikla Rusijoje laikoma nusikalstama, o darbuotojams gresia baudžiamasis persekiojimas.

„Tarptautinės nevyriausybinės pelno nesiekiančios organizacijos „Greenpeace International“ veikla Rusijos Federacijos teritorijoje... buvo pripažinta nepageidaujama“, – teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

Prokuratūra pareiškė, kad grupė, kuri, be kita ko, siekia stabdyti klimato kaitą, kelia „grėsmę šalies konstitucinės santvarkos pagrindams ir saugumui“.

Nuo pat Rusijos karinio puolimo Ukrainoje pradžios „Greenpeace“ aktyvistai vykdė „antirusišką propagandą“ ir ragino ekonomiškai izoliuoti Rusiją, sakoma pareiškime.

Generalinė prokuratūra teigė, kad „Greenpeace“ siekė „destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį ir bandė nekonstituciniu būdu pakeisti valdžią šalyje“.

„Greenpeace“ aplinkosauginę veiklą iš tiesų lydi aktyvus politinės pozicijos propagavimas, mėginimai kištis į valstybės vidaus reikalus ir siekis pakirsti jos ekonominius pagrindus“, – sakoma pareiškime.

Praėjus daugiau nei metams nuo Maskvos plataus masto karo Ukrainoje pradžios, valdžia Rusijoje ėmėsi beprecedenčio masto kovos su laisvėmis: uždaryta nepriklausoma žiniasklaida ir teisių gynimo grupės, o dauguma pagrindinių opozicijos veikėjų atsidūrė už grotų arba tremtyje.

Kovo mėnesį Teisingumo ministerija Pasaulio gamtos fondą (WWF) paskelbė „užsienio agentu“.

„Užsienio agento“ etiketė turi sovietinių laikų atspalvį ir yra plačiai naudojama prieš Kremliaus kritikus.

Tačiau šis pavadinimas nėra toks griežtas, kaip „nepageidaujamos organizacijos“, ir leidžia organizacijoms tęsti veiklą šalyje.

„Nesakyčiau, kad tai vienkartinis atvejis, tik keisčiausia, kai tokius dalykus žmonės daro prieš teisėjus. Čia yra keisčiausias dalykas – jie vis dėlto supranta, žino įstatymus, kaip tai turi būti padaryta“, – BNS sakė V. Savickienė.

„Aš nevadinčiau šito klaida. Galvočiau, kad kažkas vis dėlto taip sugalvojo. Tai negali būti klaida, bet dėl ko ir už ką – nelabai suprantu“, – sakė ji.

LAT nutartyje konstatavo, kad tuometinės Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjos V. Savickienės „baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir atliktas nepagrįstai ir neteisėtai, dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuroro klaidos teisiškai kvalifikuojant faktinius veiksmus ieškovei neteisėtai buvo inkriminuoti nusikalstami veiksmai ir ji teismo buvo neteisėtai nuteista dėl veiksmų, kurie nėra nusikalstami“.

Aš nevadinčiau šito klaida. Galvočiau, kad kažkas vis dėlto taip sugalvojo. Tai negali būti klaida, bet dėl ko ir už ką – nelabai suprantu.

Rėmėsi nepatikrinta informacija

V. Savickienės atžvilgiu operatyvinis tyrimas pradėtas 2008 metais, motyvuojant gauta informacija, esą tuometinė teisėja gali piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi ir daryti poveikį kitam teisėjui.

2010 metais ji atleista iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą, vėliau dėl sveikatos problemų trejus metus nedirbo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 metais įvertino, kad informacija, kurios pagrindu pradėtas operatyvinis tyrimas, nebuvo patikrinta ir buvo nekonkreti, jokie veiksmai, dėl kurių teisėja įtarinėta, nebuvo nustatyti.

Teisėja vis dėlto buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad siekė gauti nedarbingumo pažymėjimą savo pilnametei dukrai ir taip piktnaudžiavo savo autoritetu.

Vis dėlto teismai nusprendė, kad jokios asmeninės naudos V. Savickienė iš to negavo. Teismo vertinimu, autoritetingos, visuomenėje žinomos profesijos paminėjimas savaime nereiškia, kad tokio žmogaus prašymas turėtų būti vykdomas besąlygiškai, be to, nedarbingumo pažymėjimai kai kuriais atvejais būna išduodami telefonu.

Todėl LAT 2015 metais neskundžiama nutartimi nusprendė, kad nedarbingumo pažymėjimo išdavimo taisyklių pažeidimai negali sumenkinti nei teisėjo, nei teisminės valdžios autoriteto ir padarė išvadą, jog V. Savickienei pareikštas perteklinis kaltinimas piktnaudžiavimu naudojant bendrininkavimo institutą, praktiškai kriminalizuojant veikas, kurios nekriminalizuotos įstatymo.

Neturtinė žala – už prarastą sveikatą ir reputaciją

Po šio kasacinio teismo sprendimo šiuo metu advokate dirbanti buvusi teisėja kreipėsi į teismus, siekdama prisiteisti 150 tūkst. eurų neturtinės žalos. Panevėžio apylinkės teismas pernai ieškinį atmetė, tačiau apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas jį tenkino iš dalies: priteisė V. Savickienei iš Lietuvos Respublikos 75 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Šį sprendimą kasacine tvarka apskundė tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek Generalinė prokuratūra, tiek Teisingumo ministerija. Teisėsaugos institucijos prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ministerija – atmesti civilinį ieškinį arba sumažinti jo sumą.

LAT liepos 2 dieną nusprendė skundą tenkinti iš dalies ir sumažinti priteistą sumą iki 50 tūkst. eurų.

Priteisdamas neturtinę žalą teismas įvertino, kad buvusi teisėja dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo „prarado gerą sveikatą, darbo pajamas, reputaciją“ bei tai, kad šis procesas tęsėsi ilgą laiką ir įbaugino ieškovę, dėl ko ji patyrė stresą, nervinę įtampą, pablogėjo jos sveikata.

„Ieškovė prarado darbo pajamas, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, jį vykdant ir tęsiant daugelį metų. Ji neteko ilgo laikotarpio darbo pajamų, o dėl persekiojimo pablogėjusi sveikata ir viešai formuojama neigiama jos reputacija darė žymią neigiamą įtaką galimybėms užsidirbti, negalėjimą susirasti (susikurti) ieškovės kvalifikaciją atitinkantį darbą. Teisininko profesijai didelę reikšmę turi nepriekaištinga reputacija“, – konstatuoja LAT.

Dėl pažeisto orumo, sugadintos reputacijos ir pablogėjusios sveikatos ieškovė, pasak LAT, negalėjo dirbti jos turėtą kvalifikaciją atitinkančio darbo.

Kita vertus, LAT nusprendė, jog nebuvo įvertinta tai, kad ieškovė yra padariusi teisėjo etikos pažeidimų, dėl kurių buvo atleista iš darbo ir dėl šios priežasties priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažino nuo 75 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.

Pati V. Savickienė mano, kad pagrindo sumažinti priteistą žalą nebuvo ir atkreipia dėmesį, jog drausminė byla jai buvo iškelta remiantis ta pačia operatyvine informacija.

„Byla išnagrinėta vadovaujantis operatyvinio tyrimo medžiaga. Toje byloje nebuvo apklaustas nė vienas liudytojas. Kitas dalykas, atleista buvau net neišnagrinėjus teisėjų garbės teismui tos mano drausminės bylos – ji buvo tik iškelta, ir prezidentė pateikė dekretą“, – pasakojo buvusi teisėja.

Tačiau, nepaisant visko, teismo sprendimas ją tenkina.

„Šis sprendimas mane kaip ir tenkina, tačiau manau, kad nereikėjo mažinti (žalos dydžio – BNS), nes jau buvo apeliacinis teismas sumažinęs mano prašomą sumą pakankamai. O įvertinti turtinę žalą tiesiog yra neįmanoma, kokia ji padaryta“, – sakė V. Savickienė.

Rusija turi jurisdikciją nagrinėti nusikaltimus bylose, keliamose dėl piliečių teisių pažeidimų per konfliktus Donbase, bei atlikti baudžiamąjį Ukrainos vadovų persekiojimą, pareiškė ketvirtadienį Rusijos Tyrimų komiteto pirmininkas Aleksandras Bastrykinas.

Pasak jo, baudžiamojo atsakomybėn patraukta 30 asmenų – dabartinių ir buvusių Ukrainos valstybės tarnautojų.

Rusijos tyrėjai taip pat tvirktina laukią iš Ukrainos įrodymų apie Rusijos agresiją Donbase.

„Tyrėjai kartu su kitų centrinio aparato poskyrių atstovais išsamiai išnagrinėjo Rusijos jurisdikcijos klausimą dėl minėtų veikų tyrimo“, – pareiškė A.Bastrykinas savo ataskaitoje.

„Nustatyta, kad tarptautinės humanitarinės teisės normos suteikia Rusijai pagrindo vykdyti savą universalią jurisdikciją tokios kategorijos bylų tyrime“, – pranešė A.Bastrykinas.

„Kitaip sakant, kelti baudžiamąsias bylas dėl genocido, taip pat imtis baudžiamojo persekiojimo asmenų iš Ukrainos aukščiausios politinės ir karinės vadovybės yra teisėta ir pagrįsta tiek Rusijos įstatymų, tiek tarptautinės teisės normų požiūriu“, – pabrėžė Tyrimų komiteto vadovas.

Pasak jo, dėl karinių nusikaltimų Donbase Rusija yra iškėlusi bylas 30 asmenų. Tarp jų yra vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, buvęs gynybos ministras Valerijus Heletėjus, Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Viktoras Muženka, Saugumo tarnybos pirmininkas Valentynas Nalyvaičenka.

Anot A.Bastrykino, Rusijos Tyrimų komitetas taip pat išsiuntė pateikė Ukrainai paklausimą pateikti įrodymų dėl Kijevo pareiškimų, kad Rusija finansuoja terorizmą Ukrainos rytuose.

„Gavę atsakymus į šiuos paklausimus planuojame atlikti atitinkamą Ukrainos nurodytų faktų patikrinimą, ir apie patikrinimo rezultatus informuoti Ukrainą bei pasaulio bendruomenę“, – sakė A.Batrykinas.

Ta proga Ukrainos naujienų agentūra UNIAN primena, kad Rusija pernai kovą, įvedusi savo karius, aneksavo Krymą ir ėmėsi destabilizavimo veiksmų Ukrainos rytuose. Rusija tiekia prorusiškiems Donecko ir Luhansko kovotojams ginklus ir siunčia savanoriais vadinamus samdinius bei Rusijos reguliariųjų pajėgų karius.

Parlamentarai ketvirtadienį padidino sumą, nuo kurios bus taikomas baudžiamasis persekiojimas.

Pagal priimtą Baudžiamojo kodekso pataisą, nedidelės vertės turtu būtų laikomas tas, kurio vertė viršys 3 minimalaus gyvenimo lygio ( MGL) dydžio (390 litų) sumą, bet neviršys 5 MGL dydžio sumos (650 litų). Šiuo metu MGL siekia 130 litų.

Už tai balsavo 85 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, du susilaikė.

Šis pakeitimas reiškia, kad asmeniui pavogusiam, sugadinusiam ar padariusiam žalos už 3 MGL, grės baudžiamasis persekiojimas. Dabar tai gresia už 1 MGL dydžio vertės turto sugadinimą, sunaikinimą ir pan.

Pagrobus turtą, kurio vertė siektų iki 3 MGL, būtų taikoma administracinė atsakomybė.

Iki šiol Baudžiamajame kodekse numatyta, kad nedidelės vertės turtu laikomas nuo 1 iki 3 MGL dydžio turtas.

Projekto autoriai Seimo nariai Artūras Paulauskas ir Darius Petrošius teigė, kad 1 MGL dydį atitinkanti 130 litų suma, atsižvelgiant į šiuolaikinio gyvenimo realijas, kainų didėjimą, infliaciją ir tai, kad per penkerius metus šis dydis nebuvo keičiamas bei nebuvo bandyta jį pritaikyti prie besikeičiančios valstybės ekonominės situacijos, nėra laikytina adekvačia suma baudžiamajai atsakomybei kilti.

Anot jų, tokia turto vertė yra ne tik per maža baudžiamajai atsakomybei kilti, bet ir riba, skirianti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės kilimą, nėra proporcinga.

Parlamentarai planuoja didinti sumą, nuo kurios būtų taikomas baudžiamasis persekiojimas.

Antradienį po pateikimo pritarta tai numatančioms Baudžiamojo kodekso pataisoms. Už jas balsavo 72 Seimo nariai, prieš nebuvo nė vienas, trys susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Pagal projektą, nedidelės vertės turtu būtų laikomas tas, kurio vertė viršija 4 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio (520 litų) sumą, bet neviršija 7 MGL dydžio sumos (910 litų). Šiuo metu MGL siekia 130 litų.

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse numatyta, kad nedidelės vertės turtu laikomas nuo 1 iki 3 MGL dydžio turtas.

Pasak projektą pristačiusio socialdemokrato Dariaus Petrošiaus, šį dydį nutarta padidinti, nes dabartinis yra per mažas - brangiau kainuoja atlikti tyrimą dėl nusikaltimo, padaryto su tokios vertės turtu, nei yra paties turto vertė.

Pagrobus turtą, kurio vertė siektų iki 520 litų, būtų taikoma administracinė atsakomybė.