„Vasario 9 dieną A. Ardzijauskas grįžo į Lietuvą iš Dubajaus, Jungtinių Arabų Emyratų, ir tęsia bėgimą Lietuvoje. Per savaitę adaptavęsis prie lietuviškų orų, dabar kasdien jis nubėga po 70 ar daugiau kilometrų. Dažniausiai bėgioja Vingio parke ar Neries krantinėje“, – rašoma pranešime.

A. Ardzijauskas dažnai apsilanko ir Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. „Man buvo suformuotos šių metų užduotys, kurias, tikiuosi, galėsiu sėkmingai įgyvendinti. Viliuosi, kad jau greitai galėsiu pabendrauti ir su mokyklos kursantais, pasidalinti savo patirtimi ir įkvėpti juos siekti savo tikslų“, – teigė jis.

Žmonės savo šeimose turėtų būtinai pasikalbėti, kaip reikėtų elgtis kilus gaisrui, aptarti tai su vaikais ir nurodyti susitikimo vietą, kurioje visi susirinktų įvykus nelaimei.

Pasak ugniagesių atstovų, turėdamas ilgametę ugniagesio gelbėtojo praktiką, A. Ardzijauskas turi ką papasakoti ne tik Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantams, bet ir gyventojams. Jis norėtų įspėti juos nerūkyti ne tik lovose, bet ir apskritai namuose ir daugiau apie gaisro pavojų pasikalbėti su savo šeima ir vaikais.

„Kartą gesinome gaisrą penkiaaukščio gyvenamojo namo bute trečiajame aukšte, – pasakojo jis. – Išdegė visas butas, apdegė langai, liepsnos pasiekė net viršutinius aukštus. Baigus gesinti gaisrą, grįžo buto šeimininkas. Kadangi gaisro židinys buvo kambaryje, kur stovėjo lova, paaiškėjo, jog gerokai anksčiau vyras rūkė balkone, o vėjas smilkstančius pelenus nešė ant patalynės. Ji smilko ilgai, kol įsidegė.“  

„Kitą kartą, gesinant gaisrą gyvenamajame name, mums buvo pranešta, kad jame gali būti likęs vaikas. Apžiūrėjome visą namą, bet nieko neradome. Tėvai ėjo iš proto. O pasirodo, kilus sumaiščiai, vaikus pas save pasikvietė kaimynė. Viskas baigėsi gerai, tačiau tėvams teko išgyventi sunkių minučių. Žmonės savo šeimose turėtų būtinai pasikalbėti, kaip reikėtų elgtis kilus gaisrui, aptarti tai su vaikais ir nurodyti susitikimo vietą, kurioje visi susirinktų įvykus nelaimei“, – kalbėjo buvęs ugniagesys gelbėtojas.

Kilus gaisrui, pasak A. Ardzijausko, žmonės skambina skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 ir apie tą patį gaisrą praneša labai skirtingai: „Kartais dega sandėliukas, o pranešama, kad dega namas. Kitąkart sako, jog dega sandėliukas, o iš tikrųjų ten didžiulio angaro gaisras. Kartais ugniagesiai be reikalo sugaišta daug laiko, o kartais turto savininkai patiria didelių nuostolių, nes ugniagesiai būna neteisingai informuojami. Todėl būtų gerai, kad gyventojai, pastebėję gaisrą, sustotų, jeigu važiuoja pro šalį, ir nusakytų realų vaizdą. Žmonės kartais piktinasi, kad Bendrasis pagalbos centras, jiems paskambinus, pateikia labai daug klausimų. Bet kartais, manau, jų turėtų paklausti dar daugiau.“