-
„Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes aiškinsis Seimo komitetai 4
Tai patvirtino NSGK vadovaujantis konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Planuojame sausio antrą arba trečią savaitę tikrai padaryti parlamentinės kontrolės seansą. Ar NSGK, ar bendrai su Ekonomikos komitetu. Matyt, šių dviejų komitetų seansą. Daugiau nieko neimsime“, – BNS praėjusią savaitę teigė parlamentaras.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius BNS tikino, kad komitetai apsvarstys, kokiu keliu eiti – daryti bendrus posėdžius ar atskirai.
„Pasitarsime, ar darysime bendrus, ar pasiskirstysime klausimus“, – tvirtino K. Starkevičius.
Tačiau jis įsitikinęs, kad nepriklausomai nuo to, kaip komitetai dirbs – kartu ar atskirai, išvados bus bendros.
L. Kasčiūno teigimu, parlamentinės kontrolės „iniciatyvą koreguos“ naujai aiškėjančios aplinkybės dėl trąšų tranzito, tačiau tyrimas nebus atidėtas.
„Pažadėjome viešai, kad tai įvyks sausį, tai ir įvyks. Jau galvoje dėlioju, ką reikėtų kviestis, ko klausti“, – sakė NSGK vadovas.
Pažadėjome viešai, kad tai įvyks sausį, tai ir įvyks. Jau galvoje dėlioju, ką reikėtų kviestis, ko klausti.
Jis abejoja, ar klausimui aptarti užteks vieno posėdžio.
„Matyt, dviejų, trijų (reikės – BNS) pagal tą apimtį“, – prognozavo L. Kasčiūnas.
„Man svarbiausia, jeigu kalbame apie trąšų tranzito nutraukimą, tai reikia atsakyti sau į esminį klausimą: pirma, ar sankcijos bus efektyvios, ar pasieks tai, ko jomis siekiama, ar nebus jos apeitos, ar kažkas nepasipelnys, ar nebus kitų privačių kompanijų kurios galės vežti tas trąšas, ar nebus kitų Europos Sąjungos valstybių, kurios pasipelnys iš to, ar nebus taip, kad laimėtoja šioje situacijoje bus Rusijos Federacija. Tik atsakius į šiuos klausimus, turime įvedinėti sankcijas“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, po trąšų tranzito per Lietuvą apsvarstymo, greičiausiai nebus jokių sprendimų dėl įpareigojimų.
„Bet kai kokios rekomendacijos po situacijos vertinimo gali būti. Vyriausybei, atskiroms ministerijoms. Rekomendacinio pobūdžio“, – tvirtino NSGK vadovas.
Anot K. Starkevičiaus, po parlamentinio tyrimo turėtų būti nustatyta tvarka, kaip tokiais atvejais, kai kitų šalių įmonėms, su kuriomis dirba Lietuvos verslas, įvedamos sankcijos, turėtų būti reguliuojama situacija, kaip nustatomos kompensacijos.
Seimas prieš Kalėdas du kartus atmetė opozicijos siūlymus sukurti specialią laikinąją „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą tyrimo komisiją. Taip pat nepritarta idėjai pavesti tyrimą atlikti Užsienio reikalų komitetui jam suteikus tokios komisijos įgaliojimus.
Galutinį sprendimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Vyriausybė žada priimti per tris savaites. Premjerė Ingrida Šimonytė yra pareiškusi, kad Vyriausybė nenusiteikusi nutraukti baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą bet kokia kaina.
Vyriausybinė komisija gruodžio 21 dieną paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat šių metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Jei Vyriausybė pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai galėtų tapti pagrindu nutraukti trąšų tranzitą su mažiausiais nuostoliais.
„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
Gruodžio 22-ąją „Lietuvos geležinkelių“ pritarė darbo sutarties su vadovu Mantu Bartuška nutraukimui abipusiu sutarimu, jis postą paliks nuo sausio 3 dienos, pranešė bendrovė. M. Bartuška „Lietuvos geležinkeliams“ vadovauja nuo 2016 metų gruodžio 16 dienos.
-
M. Skuodis apie trąšų tranzito tyrimą: kai kurie politikai suinteresuoti dar pasišildyti ugnyje 12
„Kiekvieną dieną ministerija nežinau kiek laiko dirba, kad kiekvienam Seimo nariui atsakytų į klausimus dėl jo apygardoje vieno ar kito keliuko, kada bus tiesiama ir panašiai. Tai mums šitoje vietoje nieko naujo. (…) Nesinorėtų į tai pilti kuo daugiau žibalo, o natūralu, kad kai kurie politikai suinteresuoti toje ugnyje dar pasišildyti", – ketvirtadienį „Žinių radijui" sakė M. Skuodis.
Ministro teigimu, panašios situacijos dar gali kartotis, todėl šiuo metu svarbiau ieškoti sprendimų, o ne kelti dar daugiau problemų.
Kiekvieną dieną ministerija nežinau kiek laiko dirba, kad kiekvienam Seimo nariui atsakytų į klausimus dėl jo apygardoje vieno ar kito keliuko, kada bus tiesiama ir panašiai. Tai mums šitoje vietoje nieko naujo.
„Man atrodo, reikia kuo platesnių sprendimų čia ir dabar, kad tokios istorijos nepasikartotų, išmokti pamokas viduje, nes, tikėtina, turint galvoje geopolitinę situaciją, tokių situacijų dar gali būti. Svarbu preventyviai užkirsti joms kelią ir, ko nesinorėtų, tai pusę metų tą ugnį su kiekvieno pasisakymais, kas ką žino, pilti kuo daugiau, kad degtų. Jeigu tą įmanoma padaryti kažkokiu būdu Seime, nepilant žibalo į ugnį, tai čia būtų pagrindinis mano, kaip ministro, interesas”, – pridūrė M. Skuodis.
V. Čmilytė-Nielsen: tai dėmesio nukreipimas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina opozicijos iniciatyvą sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuriai būtų pavesta ištirti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes.
Jos nuomone, šiuo metu svarbiausia užtikrinti, kad trąšos tranzitu per Lietuvą nebekeliautų.
„Dabar procesas vyksta, ieškoma sprendimų ir šiuo metu inicijuoti tyrimo komisiją – tai iš esmės tų pačių ministrų dėmesį nukreipti nuo kuo greitesnės situacijos išsprendimo“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikams ji linki šiuo metu susitelkimo. „Labiausiai reikėtų susitelkimo, kad niekas nekaišiotų lazdų į ratus Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, tai to ir norėčiau palinkėti“, – sakė parlamento vadovė.
ELTA primena, kad trečiadienį 50 Seimo opozicijai atstovaujančių parlamentarų pasiūlė sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuriai būtų pavesta ištirti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes.
Nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai siūlo, kad joje dirbtų 13 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Ketvirtadienį Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Pinskus šią iniciatyvą ketina pateikti Seimui. Planuojamas nutarimo projekto dėl tyrimo komisijos sudarymo pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
Laikinosios tyrimo komisijos sudarymo iniciatoriai pabrėžia skaidrumo, politinės atsakomybės, viešumo poreikį. Nutarimo projekte kalbama ir apie „reputacines grėsmes valstybės prestižui bei jos vykdomos užsienio politikos patikimumui tarp tarptautinės bendruomenės, o ypač NATO sąjungininkų“.
Parlamentarų siūlymą palaiko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, jei valdantieji neturi ko slėpti, neturėtų prieštarauti ir Seimo laikinajai komisijai, kuriai būtų pavesta ištirti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes.
„Tikiuosi, kad laikinoji Seimo komisija bus sukurta ir atsakys į tuos kylančius klausimus. Įvertinę aplinkybes, mes galėsime atsakyti į klausimą, ar šie ministrai, mūsų akimis žiūrint, tikrai nusipelno dirbti šioje Vyriausybėje“, – trečiadienį teigė Briuselyje viešintis šalies vadovas.
-
Premjerė: M. Bartuškos pasitraukimo data turėtų būti paskelbta kuo greičiau 4
„Valdyba informavo, kad bus sutartas konkretus terminas, kada vadovas nebedirbs, būtų gerai, kad tie susitarimai būtų aiškūs ir paskelbti kaip įmanoma greičiau“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas antradienį paskelbė, kad siekiant deeskaluoti situaciją dėl besitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą po pereinamojo laikotarpio pasitrauks įmonės vadovas.
Pereinamasis laikotarpis nebuvo įvardintas.
Klausiama, ar M. Bartuška turėtų gauti išeitinę kompensaciją, I.Šimonytė teigė, kad šiuos dalykus sprendžia įmonės valdyba.
„Aš šitų dalykų nei sprendžiu, nei norėčiau komentuoti, nes Vyriausybė nėra akcijų valdytoja. Aš manau, kad atsakomybė vadovo už įmonės veiklą yra svarbi, nepriklausomas valdybas kaip valdymo sudėtinę dalį labai vertinam, norėtųsi, kad visoje šioje situacijoje aplinkybės būtų įvertintos tokios, kaip yra, o ne dalis jų“, – kalbėjo premjerė.
„Lietuvos geležinkelių“ valdybai ir įmonės vadovui M. Bartuškai sutarus, kad pastarasis pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio, jis teigia, jog rastas geriausias sprendimas.
Buvęs naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius M. Bartuška „Lietuvos geležinkeliams“ vadovauja nuo 2016 metų gruodžio 16 dienos.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.
Siūlymas sudaryti laikinąją komisiją nestebina
Premjerė I. Šimonytė teigia, kad jos nestebina opozicijos siūlymas steigti laikinąją tyrimo komisiją, turėsiančią išsiaiškinti „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandalo detales. Vis tik, ministrės pirmininkės nuomone, būtinybės steigti tokią komisiją nėra, nes, pasak jos, Seime yra pakankamai komitetų, kurie gali gauti atsakymus į opozicijai rūpimus klausimus.
„Visą praėjusią kadenciją praleidome būdami parlamentinių tyrimų objektais. Tai iniciatyva yra panaši iš tų pačių žmonių pusės, tas manęs labai nestebina, turi tokią teisę Seimo nariai, bet, man atrodo, Seime yra pakankamai komitetų, kurie vykdydami parlamentinę kontrolę gali gauti atsakymus į įvarius klausimus, kurie yra įdomūs“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
Visą praėjusią kadenciją praleidome būdami parlamentinių tyrimų objektais. Tai iniciatyva yra panaši iš tų pačių žmonių pusės, tas manęs labai nestebina.
„Tai ir Nacionalinio saugumo komitetas, ir Ekonomikos komitetas, kuris kuruoja infrastruktūros įmones ir infrastruktūrą. Tai aš sakyčiau, kad tam didelės būtinybės nėra, bet negaliu pasakyti, kad mane labai stebina šitas pasiūlymas“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad 50 Seimo opozicijai atstovaujančių parlamentarų siūlo sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuriai būtų pavesta ištirti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes.
Nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai siūlo, kad joje dirbtų 13 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Komisijai siūloma tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki kitų metų kovo 31 d.
Parlamentinį tyrimą Seime siūlo inicijuoti opozicinių Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Socialdemokratų partijos, Darbo partijos frakcijų ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
Vyriausybėje krizė kilo, kai, pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.