Pasak jo, I. Epifanovas dėl panaikinto leidimo gyventi Lietuvoje prieš Kalėdas buvo neįleistas į šalį.

„Belorus“ vadovo leidimas panaikintas gruodžio 15 dieną dėl keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, nurodė Migracijos departamento atstovas spaudai Rokas Pukinskas.

I. Epifanovas šiuo metu yra Baltarusijoje, sprendimą vadina politiniu ir teigia, kad jį apskundė teismui.

„Belorus“ iki 2021 metų birželio vidurio priklausė Baltarusijos prezidento reikalų valdybai, kuriai vadovavo į ES sankcijų sąrašus daugiau nei prieš dešimtmetį įtrauktas Viktoras Šeimanas, tačiau 2021 metų birželį jam išėjus į pensiją, sanatorija Aliaksandro Lukašenkos įsakymu buvo perduota Baltarusijos visuomenės sveikatingumo ir sanatorinio-kurortinio gydymo respublikiniam centrui.

„Sodros“ duomenimis, dabar įmonėje dirba 298 žmonės.

Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS informavo, kad „Belorus“ nurodė, jog grupės darbuotojų atleidimas suderintas su sanatorijos profesine sąjunga.

„Pagal šiuo metu pateiktus pranešimus, įspėtas 51 darbuotojas. Jiems įteikti įspėjimai dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“, – BNS teigė M. Jankauskienė.

Anot jos, daugiausiai gavusių įspėjimus asmenų dirba mokykloje, gydymo ir buhalterijos padaliniuose. Daugiausiai įspėta valytojų, slaugytojų, mokytojų, auklėtojų, kineziterapeutu.

2020 metų gruodį dėl Europos Sąjungos (ES) Baltarusijai įvestų sankcijų bankas „Swedbank“ buvo įšaldęs sanatorijos sąskaitas, kurios buvo atblokuotos pernai liepą.

„Belorus“ bandė pasiekti, kad „Swedbank“ veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, tačiau Vilniaus apygardos teismas pernai lapkričio pradžioje atmetė sanatorijos skundą ir nutraukė bylą.

Baltarusijos valdomai Druskininkų sanatorijai taip pat nepavyko panaikinti „Sodros“ sprendimo dėl priverstinio sanatorijos turto įkeitimo, taip užtikrinant jos skolos „Sodrai“ grąžinimą.

Didžiausia įmonės skola „Sodrai“ pernai liepą siekė 202,8 tūkst. eurų, tačiau šiuo metu įsiskolinimų sanatorija neturi.

„Belorus“ iki 2021 metų birželio vidurio priklausė Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. Jai vadovavo į ES sankcijų sąrašus daugiau nei prieš dešimtmetį įtrauktas Viktoras Šeimanas, tačiau pernai birželio viduryje jis išėjo į pensiją.

ES 2020 metų pabaigoje įvedė sankcijas Vyriausiajai ūkio valdybai (GHU), kuri yra tiesiogiai pavaldi Baltarusijos prezidento reikalų valdybai.

Birželio viduryje sanatorija Aleksandro Lukašenkos įsakymu buvo perduota Baltarusijos visuomenės sveikatingumo ir sanatorinio-kurortinio gydymo respublikiniam centrui, rodo Registrų centro duomenys.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai lapkričio 11 dieną atmetė „Belorus“ skundą – sanatorija prašė panaikinti šiemet balandį priimtą sprendimą dėl priverstinio 65,5 tūkst. eurų vertės jos turto įkeitimo. Įmonės skola „Sodrai“ balandį siekė 145,6 tūkst. eurų.

„Belorus“ teigimu, „Sodros“ sprendimas priverstinai įkeisti turtą yra neteisėtas – jis priimtas remiantis esą neteisėtu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimu išbraukti „Belorus“ iš įmonių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašo.

Dėl VMI sprendimo dar vyksta ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

„Belorus“ taip pat nurodė, kad socialinio draudimo įmokų nemokėjimas susijęs tik su tuo, kad „Swedbank“ buvo įšaldęs jos lėšas, o sanatorija šiuo metu deda visas pastangas, kad galėtų atsiskaityti su valstybės biudžetu ir „Sodra“.

Teismas su šiais „Belorus“ teiginiais nesutiko ir pažymėjo, kad sprendimas dėl priverstinio turto įkeitimo ir VMI sprendimas dėl sanatorijos išbraukimo iš sąrašo yra savarankiški administraciniai aktai, nedarantys įtakos jų priėmimui ir nelemiantys jų neteisėtumo.

„Įtraukimas į VMI Juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašus suteikia teisę verslo subjektams į tam tikras teisės aktuose nustatytas mokestines lengvatas, tačiau tai nedraudžia taikyti skolos išieškojimo užtikrinimo priemonių, be kita ko, ir priverstinio įkeitimo, kuris buvo teisėtai pritaikytas skundžiamu sprendimu“, – rašoma teismo nutartyje.

Joje taip pat pažymime, kad „Belorus“ nėra pateikusi „Sodrai“ prašymo suteikti lengvatų, kurios gali būti taikomos nuo karantino nukentėjusioms įmonėms.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Belorus“, be to, kitame teisme nepavyko pasiekti, kad „Swedbank“ veiksmai, kai bankas areštavo sanatorijos sąskaitas, būtų pripažinti neteisėtais. Vilniaus apygardos teismas (VAT) lapkričio pradžioje atmetė „Belorus“ skundą ir nutraukė bylą.

VAT teigimu, rugpjūčio pabaigoje „Belorus“ sąskaitos „Swedbanke“ buvo uždarytos, todėl tarp šalių nebeliko ginčo, o disponavimo lėšomis klausimą jos išsprendė ne teismo tvarka.

Sanatorijos sąskaitas „Swedbank“ įšaldė pernai gruodį, motyvuodamas ES įvestomis sankcijomis.

„Belorus“ iki birželio vidurio priklausė Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. Jai vadovavo į ES sankcijų sąrašus daugiau nei prieš dešimtmetį įtrauktas Viktoras Šeimanas, tačiau birželio viduryje jis išėjo į pensiją.

ES 2020 metų pabaigoje įvedė sankcijas Vyriausiajai ūkio valdybai (GHU), kuri yra tiesiogiai pavaldi Baltarusijos prezidento reikalų valdybai.

Tačiau birželio viduryje sanatorija Aliaksandro Lukašenkos įsakymu buvo perduota Baltarusijos visuomenės sveikatingumo ir sanatorinio-kurortinio gydymo respublikiniam centrui, rodo Registrų centro duomenys.

„Sąskaitos atšaldytos. Šiandien sužinojome. Galėsime pradėti veiklą“, – BNS ketvirtadienį sakė sanatorijos darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis.

„Belorus“ sąskaitos buvo užblokuotos dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų.

V. Šaruckio teigimu, sanatorija galėtų pradėti veikti kitą savaitę, kadangi reikės laiko pasiruošti.

„Kitą savaitę, ketvirtadienį. Reikės dar pasiruošti – kaip ir kiekvienam darbo sezonui, mes tikimės, kad suspėsime. Dauguma darbuotojų yra išlikę ir pasiruošę eiti į darbą“, – teigė „Belorus“ atstovas.

Šią sanatoriją, anot jos atstovo, per keletą mėnesių paliko 15 darbuotojų iš 393. Dauguma čia dirbančių žmonių yra lietuviai.

Pasak V. Šaruckio, sanatorija pasiruošusi ir išmokėti kelių mėnesių atlyginimus savo darbuotojams. Jis kol kas negalėjo patikslinti, kokio dydžio suma bus išmokėta darbuotojams.

Sanatorija dotacijų iš Baltarusijos sulaukia dėl baltarusių vaikų gydymo, taip pat pajamos gaunamos iš čia besiilsinčių, besigydančių žmonių.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas BNS patvirtino buvęs informuotas, kad sanatorijos sąskaitos atšaldytos iš ją valdančios Baltarusijos prezidento reikalų valdybos pasitraukus Viktorui Šeimanui.

Pasak jo, šiuo metu keičiamas „Belorus“ savininkas. Juo turėtų tapti asociacija Baltarusijoje, susijusi su vaikų gydymu.

Anot mero, „Belorus“ darbuotojai jau iškviesti į darbą, o sklandžiai atkūrus veiklą sanatorija galėtų pradėti teikti paslaugas šeštadienį.

Dauguma darbuotojų yra išlikę ir pasiruošę eiti į darbą.

„Swedbank“ atstovas Gytis Vercinkas BNS sakė informacijos apie sąskaitų atblokavimą komentuoti negalintis, nes santykiai su klientais yra banko paslaptis.

Sanatorijos sąskaitas bankas „Swedbank“ įšaldė pernai gruodį, motyvuodamas ES įvestomis sankcijomis.

Registrų centro duomenimis, sanatorija „Belorus“ šiuo metu priklauso Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. Jai vadovavo Viktoras Šeimanas, tačiau birželio viduryje jis išėjo į pensiją. Prezidento reikalų valdyba tiesiogiai pavaldi Aliaksandrui Lukašenkai.

ES 2020 metų pabaigoje įvedė sankcijas Vyriausiajai ūkio valdybai (GHU), kuri yra tiesiogiai pavaldi Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. V. Šeimanas į ES sankcijų sąrašus įtrauktas daugiau nei prieš dešimtmetį.

Užsienio reikalų ministerija gegužės pradžioje žadėjo pradėti derybas su Baltarusija dėl „Belorus“ perėmimo. Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet teigė, kad deryboms gali sukliudyti Baltarusijos nenoras bendradarbiauti.

ES sankcijas Baltarusijos režimui įvedė dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus. 

„Siekiame, kad į mus atkreiptų dėmesį, kad atkreiptų dėmesį į problemą, kurią vienu savo sprendimu gali išspręsti URM. Mes jau nebeprašome, mes reikalaujame imtis realių veiksmų, nesidangstyti ES ir „Swedbanku“, – Eltai teigė jis.

V. Čėsna priminė, kad sanatorijos darbuotojai nuo sausio mėnesio negauna jiems priklausančio atlygio.

„Žmonės yra gavę algas tik už sausio mėnesį, kai kurie jau realiai nebeturi ką valgyti. Žmonės alkani, pikti. (...)

URM yra leidusi gauti lėšas (skirtas darbuotojų algoms – ELTA), mums jų neleidžia gauti „Swedbankas“. Čia vyksta gana juodas žaidimas, kai mūsų problemas šie stumdo vieni kitiems“, – pažymėjo jis.

„Belorus“ profsąjungos pirmininko teigimu, URM turi daugiau galios taikyti sankcijų išimtis siekiant padėti sanatorijos darbuotojams, tačiau vengia ja pasinaudoti.

„Mes neprašome panaikinti sankcijų. Žinome, kad Bronio Ropės laiške yra pasakyta, jog URM yra atsakinga už sankcijų įgyvendinimą ir pritaikomas išimtis Lietuvoje. Tuo metu URM labai didžiuojasi, kad kelis kartus pritaikė mums išimtis. Aš to nepavadinčiau išimtimis. Manome, kad URM tikrai turi daugiau galios ir gali daugiau padaryti. Negi savarankiškoje valstybėje tokios institucijos kaip URM, kaip Vyriausybė negali nieko padaryti? Tai skamba gana juokingai“, – tikino jis.

Šalies valdžiai nesiimant veiksmų, į problemą bus siekiama atkreipti ir tarptautinį dėmesį, sakė V. Čėsna.

„Jei jie (URM – ELTA) nori nesiimt jokių veiksmų, vadinasi, jie norėjo pamatyti šiuos žmones alkanus. O jei jie norėjo pamatyti šiuos žmones alkanus, mes, tie 400 šeimų, įsikursime prie URM ir skelbsime bado streiką. Tokiu būdu, manau, tikrai atkreipsime visos Europos dėmesį. Jeigu jie to siekia – prašome, ir toliau nesileiskite su mumis į jokias derybas“, – Eltai teigė jis.

Siekiant padėti „Belorus“ darbuotojams Seime šiuo metu siūlomos pataisos, kurios leistų mokėti specialias išmokas sankcijų paveiktos sanatorijos darbuotojams. Numatyta, kad tiems įmonės darbuotojams, kurie pasirinks išeiti iš darbo, būtų išmokėtos dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išmokos. Tokią iniciatyvą V. Čėsna įvertino skeptiškai, teigdamas, jog tai tik padidins bedarbių gretas regione.

„Apie tą paramą garsiai kalbama, bet niekas nėra įgarsinęs jos realaus dydžio. Ta parama – tai apie 800 eurų. Tad išėję iš darbo gautume 800 eurų vienkartinę išmoką ir ilgalaikį bedarbio statusą“, – akcentavo jis.

Tuo tarpu komentuodamas Seimo komitetuose kilusią iniciatyvą pradėti konsultacijas dėl galimo „Belorus“ sanatorijos pastatų ir statinių, priklausančių Baltarusijai, išpirkimo bei žemės nuomos sutarties nutraukimo, V. Čėsna teigė, jog pasigendama dėmesio darbų vietų išsaugojimui.

„Tai nėra taip paprasta, kaip yra sakoma. Yra įgarsinama tik kaip perimti pastatus, pastatų kompleksus, bet apie žmones, apie jų darbo vietų išsaugojimą nėra kalbama“, – sakė jis.

„Išsaugokite mūsų darbo vietas, išsaugokite mūsų dabartinius atlyginimus. Viskas ko mes prašome – leiskite mums dirbti“, – pridūrė V. Čėsna.

ELTA primena, jog „Swedbank“ gruodį įšaldė sanatorijos „Belorus“ sąskaitas, Europos Sąjungai įvedus ribojamąsias priemones Baltarusijai.

Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, atstovai pažymi, kad Užsienio reikalų ministerijos sanatorijai taikomos sankcijos yra pernelyg griežtos, o pagalbos priemonės – mažai aktualios. Jie taip pat pažymi, kad nesutampant komunikacijai tarp „Swedbank“, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, bei URM, „Belorus“ darbuotojams vis dar nepavyksta sumokėti jiems priklausančio atlygio.

„Du komitetai Lietuvos Seime yra priėmę sprendimą dėl galimybės kreiptis į Baltarusijos vyriausybę su pasiūlymu išpirkti šią sanatoriją ir, aišku, Užsienio reikalų ministerija įgyvendins šį Seimo komitetų siūlymą, rekomendaciją“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Seimo Užsienio reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai balandžio gale pasiūlė įgalioti Vyriausybę pradėti derybas su Baltarusija dėl jai priklausančios sanatorijos „Belorus“ perdavimo Lietuvai. Ministrų kabinetui pasiūlyta inicijuoti konsultacijas dėl galimo „Belorus“ statinių, atitekusių Baltarusijai pagal 1995 metų vasario 6 dienos Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimą, išpirkimo ir sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, derybų pradžiai gali sukliudyti Baltarusijos nenoras bendradarbiauti.

„Negalima pradėti derybų, jei viena iš pusių nedalyvaus derybose. Bet inicijuoti tokias derybas mūsų pusė tikrai gali“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji.

Kiek anksčiau ketvirtadienį URM pranešė sukvietusi kitas Lietuvos institucijas į pasitarimą, kuriame aptarti tolesni veiksmai dėl sanatorijos.

Užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno teigimu, šis susitarimas buvo skirtas aptarti susidariusiai padėčiai, kadangi Baltarusijos režimui nesiimant jokių veiksmų, kad „būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai, sustabdytos represijos prieš taikius Baltarusijos gyventojus, paleisti ir reabilituoti politiniai kaliniai ir kiti neteisėtai sulaikyti žmonės“ ir toliau išlieka pagrindas taikyti sanatorijai sankcijas.

Protestuotojai „šturmavo“ sostinės centrą

Tuo tarpu dešimtys automobilių su sanatorijos „Belorus“ darbuotojais ketvirtadienio vidurdienį atvykę iš Druskininkų pajudėjo pagrindine sostinės arterija – Gedimino prospektu. Automobilių vairuotojai spaudė garso signalus, eismas prospektu buvo sustojęs, jį reguliavo policija, automobiliai buvo papuošti salotinėmis vėliavėlėmis su sanatorijos logotipu.

Kaip anksčiau pranešė protesto organizatoriai, automobilių kolona ketina judėti nuo Konstitucijos prospekte esančio banko „Swedbank“ pastato, pro Prezidentūrą, Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją, iki Seimo. Organizatoriai teigia, kad sankcijas URM įstaigai pritaikė savavališkai.

Negalima pradėti derybų, jei viena iš pusių nedalyvaus derybose. Bet inicijuoti tokias derybas mūsų pusė tikrai gali.

G. Landsbergio teigimu, sprendimą dėl sankcijų priima Europos Vadovų Taryba.

„Sprendimą dėl sankcijų priima Europos Vadovų Taryba, pritaiko jas tiesiogiai Lietuvoje komerciniai bankai“, – spaudos konferencijoje aiškino užsienio reikalų ministras.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, siekiant įsitikinti sanatorijai pritaikytų sankcijų teisėtumu, buvo neformaliai konsultuojamasi su Europos Komisija, kuri pasidalino nuomone, kad sankcijos yra teisėtos, tačiau atkreipė dėmesį, kad įvertinti jas iš tiesų gali tik teismai.

Šią savaitę Kauno apygardos prokuratūra pranešė atsisakiusi taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir teigė, kad tyrimo metu nustatyta, jog disponavimą sanatorijos sąskaitose esančiomis lėšomis bankas apribojo teisėtai ir pagrįstai, įgyvendinant tarptautinius ir Lietuvos teisės aktus.

Prokuratūra taip pat pažymėjo, kad URM ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kelis kartus pritaikė numatytas teisės aktuose išimtis ir leido bankui atlikti konkrečius būtinus mokėjimus, dėl to buvo išmokėtas darbo užmokestis šios sanatorijos darbuotojams, sumokėti mokesčiai ir atlikti kiti leistini mokėjimai.

Sanatorija „Belorus“ priklauso Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. Jai vadovauja Viktoras Šeimanas, esantis ES sankcijų sąraše.

Bankas „Swedbank“ sanatorijos sąskaitas įšaldė pernai gruodį. Po to Seimas priėmė įstatymą, kuris numatė vienkartines išmokas sanatorijos darbuotojams.

Sanatorijoje „Belorus“ dirba apie 390 žmonių, iš jų apie 350 yra Lietuvos piliečiai.

Kaip antradienį pranešė Kauno apygardos prokuratūra, atlikto tyrimo metu nustatyta, kad disponavimą sanatorijos sąskaitose esančiomis lėšomis bankas apribojo teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindamas tarptautinius bei Lietuvos teisės aktus dėl ekonominių sankcijų taikymo tam tikroms Baltarusijos valdomoms įmonėms.

Pasak prokuratūros, nustatyta ir tai, kad už tarptautinių ekonominių sankcijų įgyvendinimo priežiūrą Lietuvoje atsakingos institucijos – Užsienio reikalų ministerija bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – kelis kartus pritaikė numatytas teisės aktuose išimtis ir leido bankui atlikti konkrečius būtinus mokėjimus, dėl to buvo išmokėtas darbo užmokestis šios sanatorijos darbuotojams, sumokėti mokesčiai ir atlikti kiti leistini mokėjimai.

Be to, atsižvelgta, kad siekiant pagerinti sanatorijos ir jos darbuotojų finansinę padėtį šiuo metu toliau sprendžiama dėl galimybės pritaikyti papildomas išimtis.

„Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, valstybės institucijų priimtus sprendimus ir įgyvendintus veiksmus, laikytina, kad Lietuvos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo nuostatos šiuo atveju nebuvo ir nėra pažeistos, atsakingos institucijos ėmėsi tinkamų ir pakankamų veiksmų (leido išmokėti darbo užmokestį darbuotojams ir atlikti kitus pavedimus) užtikrinant teisėtus sanatorijos „Belorus“ darbuotojų bei kitų asmenų interesus“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Prokuratūros duomenimis, Vilniaus apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla, kurioje keliami reikalavimai iš esmės yra analogiški Druskininkų mero nurodytiems prokuratūrai.

Tyrimas buvo pradėtas kovo pradžioje Kauno apygardos prokuratūroje gavus Druskininkų savivaldybės mero pareiškimą. kad bankui užblokavus sanatorijos „Belorus“ sąskaitas jos darbuotojams neva nėra mokamas darbo užmokestis. Pareiškime teigta, kad į Druskininkų savivaldybę kreipėsi 240 nukentėjusių sanatorijos darbuotojų, prašančių kompetentingų institucijų pagalbos.

Prokuroro priimtas sprendimas per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui.

„Belorus“ priklauso Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. Jai vadovauja Viktoras Šeimanas, esantis ES sankcijų sąraše.

Bankas „Swedbank“ sanatorijos sąskaitas įšaldė pernai gruodį. Po to Seimas priėmė įstatymą, kuris numatė vienkartines išmokas sanatorijos darbuotojams.

Sanatorijoje „Belorus“ dirba apie 390 žmonių, iš jų apie 350 yra Lietuvos piliečiai. 

„Aš manau, kad tai yra svarstytinas siūlymas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.

Kaip ateityje galėtų atrodyti „Belorus“ sanatorija, kuriai yra pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, I. Šimonytė aiškino, kad šiuo metu dar nėra aišku.

„Pirmiausiai ją reikia perimti savo nuosavybėn, kad galėtum svarstyti klausimą, kur ją toliau dėti. Turbūt ją būtų galima dėti į privačias rankas taip pat. Tačiau dabar klausimas yra turbūt ne tai. Seimo komiteto pasiūlymas toks yra, svarstysime ir tarsimės, kaip tą būtų galima įgyvendinti“, – teigė Vyriausybės vadovė.

ELTA primena, kad Seimo Užsienio reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai bendru sutarimu pirmadienį nutarė siūlyti Vyriausybei pradėti konsultacijas dėl galimo „Belorus“ sanatorijos pastatų ir statinių, priklausančių Baltarusijos Respublikai, išpirkimo bei žemės nuomos sutarties nutraukimo.

„Swedbank“ gruodį įšaldė sanatorijos „Belorus” sąskaitas, Europos Sąjungai įvedus ribojamąsias priemones Baltarusijai.

Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, atstovai pažymi, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) sanatorijai taikomos sankcijos yra pernelyg griežtos, o pagalbos priemonės – mažai aktualios. Jie taip pat pažymi, kad nesutampant komunikacijai tarp „Swedbank“, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, bei URM, „Belorus“ darbuotojams vis dar nepavyksta sumokėti jiems priklausančio atlygio.

Savo ruožtu užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžia, kad apie taikomų sankcijų teisingumą perduota spręsti teismui.

„Turi būti rastas sprendimas dėl „Belorus“ sanatorijos likimo. Ir trumpalaikis, ir ilgalaikis. Kai kalbu apie ilgalaikį sprendimą, tai tikrai taip, galbūt vienas iš būdų yra tą turtą perimti iš Baltarusijos, nes gana galbūt anomalija, kad Lietuvoje stovi pastatų kompleksas, kuris priklauso gretimos šalies prezidento administracijai“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėja.

„Lietuvos piliečiais turėtų būti pasirūpinta, kad nuo taikomų sankcijų jie nenukentėtų“, – pridūrė ji.

A. Skaisgirytė taip pat sakė, kad reikėtų išsiaiškinti, ar Minskas norės derėtis dėl sanatorijos turto perėmimo.

„Ar Baltarusija norės derėtis dėl „Belorus“ sanatorijos, tai šitą reikėtų išsiaiškinti, nes nežinau, ar tai buvo padaryta iki priimant šituos sprendimus Seime“, – teigė A. Skaisgirytė.

Seimo Užsienio reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai siūlo įgalioti Vyriausybę pradėti derybas su Baltarusija dėl jai priklausančios ir ES sankcijų sulaukusios Druskininkų sanatorijos „Belorus“ perdavimo Lietuvai.

Siūloma Vyriausybei inicijuoti konsultacijas dėl galimo „Belorus“ statinių, atitekusių Baltarusijai pagal 1995 metų vasario 6 dienos Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimą, išpirkimo ir sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

Anot prezidento patarėjos, vienašališkas šios sutarties nutraukimas, nepaisant Minsko pažeidimų, būtų kraštutinis žingsnis.

„Vienašališkas sutarties nutraukimas būtų kraštutinis žingsnis, kurio būtų galima griebtis, jeigu visi kiti variantai pasirodytų neveiksmingi“, – kalbėjo šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikai.

„Belorus“ priklauso Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. Jai vadovauja Viktoras Šeimanas, esantis ES sankcijų sąraše.

Bankas „Swedbank“ pernai gruodžio mėnesį įšaldė sanatorijos sąskaitas, dėl to kurį laiką darbuotojai negalėjo sulaukti atlyginimų.

Įšaldžius sanatorijos sąskaitas banke, Seimas priėmė įstatymą, kuris numatė vienkartines išmokas sanatorijos darbuotojams.

Sanatorijoje „Belorus“ dirba apie 390 žmonių, iš jų apie 350 yra Lietuvos piliečiai.

Pagal 1995 metų vasarį pasirašytą, Seimo ratifikuotą bei 1996 metų balandžio 26 dieną įsigaliojusį dvišalį susitarimą Lietuva perdavė Baltarusijai Druskininkuose dar sovietmečiu pastatytą sanatoriją „Baltarusija“ ir 99 metams išnuomojo žemės sklypą.

Tuo metu Minskas įsipareigojo tokiam pat laikui išnuomoti Baltarusijoje, Drūkšių ežero pakrantėje esančią 1,3 kv. kilometro teritoriją ir perduoti Lietuvai joje esančius įrenginius: hidroelektrinę „Tautų draugystė“ ir vandens šliuzų sistemą, kuri buvo vadinama „Objektas 500“. Jis buvo svarbus garantuojant Ignalinos atominės elektrinės saugumą, iki Nepriklausomybės atgavimo jis priklausė jėgainei.

Minskas iki galo savo įsipareigojimų neįvykdė: hidrotechniniai įrenginiai, kuriais reguliuojamas vandens lygis Drūkšių ežere, Lietuvai iki šiol neperduoti.