Socialiniame tinkle „X“ ji rašė, kad A. Navalno bendražygiai apskambino daugumą privačių ir valstybinių laidojimo agentūrų, šarvojimo salių ir komercinių renginių vietų.

„Kai kurie sakė, kad patalpos užimtos. Kai kurie atsisakydavo jas išnuomoti vos paminėjus Navalno pavardę. Vienoje vietoje mums buvo tiesiai pasakyta, kad laidotuvių biurams uždrausta su mumis dirbti“, – rašė K. Jarmyš.

K. Jarmyš pirmadienį pranešė, kad A. Navalno bendražygiai ieško patalpos viešam atsisveikinimui su politiku, kurį planuojama surengti „šios darbo savaitės pabaigoje“. Ji paragino tuos, kurie turi tinkamą patalpą, susisiekti su politiko bendražygiais. Per pastarąją parą, iki antradienio, patalpa taip ir nebuvo rasta, rašė ji.

Vasario 16 dieną Rusijos federalinės bausmių vykdymo tarnybos Jamalo-Nencų autonominės apygardos valdyba pranešė, kad A. Navalnas mirė kolonijoje „Poliarinis vilkas“.

Politiko kūnas jo motinai Liudmilai Navalnajai buvo perduotas tik po devynių dienų. L. Navalnaja sakė, kad iš jos buvo reikalaujama palaidoti sūnų slapta ir be viešo atsisveikinimo, tačiau ji atsisakė vykdyti šiuos reikalavimus. Tikimasi, kad A. Navalnas bus palaidotas kuriose nors Maskvos kapinėse, tačiau nei laidotuvių vieta, nei data kol kas nepaskelbtos.

Rusijos kalėjimų tarnyba pranešė, kad A. Navalnas penktadienį mirė po pasivaikščiojimo arkties kalėjime, kuriame buvo įkalintas.

Jo motina Liudmila šeštadienį nuvyko į atokioje vietovėje esančius pataisos namus, tačiau jai ligi šiol nebuvo leista pamatyti jos sūnaus palaikų.

„Aleksejaus motina ir advokatai į morgą atvyko anksti ryte. Į vidų jų nieks neįleido. Vienas iš advokatų buvo išstumtas lauk tiesiogine to žodžio prasme. Paklausus, ar čia laikomi Aleksejaus palaikai, personalas nieko neatsakė“, – socialiniuose tinkluose pranešė A. Navalno atstovė Kira Jarmyš.

Charizmatiškasis A. Navalnas buvo pagrindinis prezidento Vladimiro Putino politinis oponentas.

Apie jo mirtį pranešta po to, kai Rusijos kalėjimuose jis praleido trejus metus.

Jis mirė viename iš atšiauriausių Rusijos kalėjimų tolimojoje šiaurėje, po to, kai mėnesių mėnesiais jo sveikatos būklė darėsi vis blogesnė.

V. Putinas jo mirties kol kas nekomentavo.

Jis taip pat tikisi, kad A. Paleckio asociacijos „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ lyderės Erikos Švenčionienės ir kito jos atstovo Ediko Jagelavičiaus veiksmus įvertins Lietuvos teisėsauga.

„Tokios publikos dalyvavimas neteisėtame ir desperatiškame Rusijos spektaklyje, atliekant nevykusių klounų bei naudingų idiotų vaidmenį, tik rodo kokioje tarptautinėje izoliacijoje ir gilioje žanro krizėje atsidūrė Kremliaus režimas“, – komentare BNS nurodė užsienio reikalų viceministras.

„Neabejojame, kad teisėsauga objektyviai įvertins tokius „stebėtojų“ veiksmus teisiniu aspektu, tuo tarpu sieksime, kad tarptautinė bendruomenė atsakytų į tokius Kremliaus veiksmus tik didesne pagalba Ukrainai ir stipresnėmis sankcijomis Rusijai“, – teigė J. Survila.

Neabejojame, kad teisėsauga objektyviai įvertins tokius „stebėtojų“ veiksmus teisiniu aspektu.

Apie planus vykti į Rusijos okupuotas teritorijas „stebėti referendumų“ abu minėti asmenys pranešė socialiniuose tinkluose.

Prokuratūra šiuo metu atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su A. Paleckio organizacija. Vienas jų vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Kitas tyrimas vyksta dėl A. Paleckio parašo ant minėtos organizacijos steigimo dokumentų. Jie buvo pasirašyti A. Paleckiui jau atliekant laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Kauno tardymo izoliatoriuje.

Keturiuose Maskvos okupuotuose Ukrainos regionuose penktadienį prasidėjo menamas balsavimas dėl prisijungimo prie Rusijos, kurį Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė kaip neteisėtą žemės užgrobimą.

Rusijos valstybinė žiniasklaida skelbia, kad toks balsavimas baigsis antradienį.

Susirinks miesto širdyje

K.Kaukas mirė 2020-ųjų rugpjūčio 7 d. Šį pasaulį savotišku Klaipėdos metraštininku vadinamas rašytojas apleido Kaune.

Apie tai buvo plačiai paskelbta, tačiau tais metais į amžino poilsio vietą jis nebuvo palydėtas.

Šiomis dienomis būrelis klaipėdiečių susivienijo į savotišką komitetą, kuris rūpinasi būsimomis laidotuvėmis. Jos numatytos rugsėjo 24 d. Lėbartų kapinėse.

Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Nijolė Kliukaitė-Kepenienė pasakojo, kad tądien 11 val. uostamiesčio rašytojai, velionio bičiuliai ir gerbėjai susirinks Teatro aikštėje prie Anikės skulptūros.

Iš čia savais automobiliais jie važiuos į Lėbartų kapines.

Urna su K.Kauko palaikais bus palaidota garsių Klaipėdos žmonių kvartale.

Saviškiais pasirūpina

Po laidotuvių velionį paminėti ketinama susirinkus Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus namelyje.

Organizacinių rūpesčių ėmęsis sąjūdietis, buvęs pirmasis Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Algirdas Grublys tikino, kad žinia apie vis dar neįvykusias K.Kauko laidotuves jam buvo labai netikėta.

Gerai pažinojęs velionį ir gerbęs už atvirą, nesuvaidintą atgailą už jaunystės klaidą (sovietmečiu K.Kaukas buvo TSKP narys), A.Grublys tikino negalėjęs nepasirūpinti Sąjūdžio laikų bendražygio laidotuvėmis.

Kapinėse jis suderino urnos palaidojimo vietą.

Rašytojo K.Kauko amžino poilsio vieta bus nesunkiai randama 11-ajame kapinių kvartale, visai netoli šviesaus atminimo Klaipėdos dramos teatro režisieriaus Povilo Gaidžio kapo.

Laidotuvių ceremonija tądien numatyta 12 val.

Kapą pašventinti pakviestas evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis.

Ėmęsis nemažos laidotuvių organizavimo naštos A.Grublys pats jose dalyvauti negalės, tik palydės susirinkusiuosius iš Teatro aikštės.

"Negalėjome nepalaidoti mūsiškio sąjūdiečio. Kostas buvo geras, organizuotas, labai šiltas žmogus, nors ir sudėtinga asmenybė su daug prieštarų. Daug pokario žmonių buvo pasimetę. Svarbu, kad jis nebijojo nuoširdžiai, ne dėl akių pripažinti savo klaidų", – buvusį bendražygį apibūdino A.Grublys.

Tai ne pirmas kartas, kai sąjūdiečiai imasi organizuoti buvusių bendražygių laidotuves. Vos keli buvę bičiuliai ėmėsi rūpintis ne vieno artimųjų neturėjusio bendraminčio paskutiniąja kelione ir įamžinimu.

Panašiai elgiamasi ir su pirmosios Klaipėdos miesto tarybos nariais.

Bendraminčiai: šiemet miręs D.Varkalis (kairėje) ir jo bičiulis K.Kaukas daugeliui įsiminė, kaip tvirtų patriotinių pažiūrų žmonės. Vytauto Petriko nuotr.

Prasitarė atminimo vakare

Politikas, psichologas, rašytojas Vytautas Čepas neslėpė žinojęs, kad K.Kaukas vis ar nepalaidotas.

"Numaniau, nes laidotuvių nebuvo. Jei būtų buvusios, būčiau dalyvavęs. Paprastai mes, tie rašantys žmonės, vienas kitą palaidojame. Vieną paskutiniųjų į amžino poilsio vietą Žemaitijoje, Raudėnų kaime, palydėjome Aleksandrą Žalį. O Kostas mirė ne Klaipėdoje, kažkaip taip ir nusprūdo ta žinia, galvojome, kad kažkur ten tėviškėje jis ir palaidotas. Tik paskui kažkas užsiminė, kad laidotuvių net nebuvo, bet iki galo gal ir nepatikėjome", – teigė V.Čepas.

Jis prisiminė, kad pernai apie Vėlines Klaipėdos viešojoje I.Kanto bibliotekoje vyko vakaras, skirtas K.Kauko atminimui. Buvo skaitomos ištraukos iš autoriaus kūrinių, susirinkusieji dalijosi prisiminimais apie šią asmenybę.

Atminimo vakare dalyvavo ir velionio sūnus Audrius. Jis tada prasitarė, kad urna su tėvo palaikais – vis dar jo namuose.

"Laidotuvės – toks intymus dalykas, šeimos reikalas, kur ir kaip laidoti. Kostas turėjo kai kurių prašymų dėl amžino poilsio vietos. Nežinau, kodėl tada neįvyko laidotuvės. Pasaulyje yra tokių papročių, kai tėvų pelenai laikomi namuose. Japonijoje urna laikoma garbingoje vietoje. Kiekvieną rytą prie jos turi būti padėtas paplotėlis, paberta žiupsnelis ryžių. Visu tuo turi rūpintis marti. Todėl ir Kosto atveju nematau nieko labai keisto. Lietuviai per daug sureikšmina laidotuves. Iš esmės mirusiam tai – visiškai vienodai. Gyviesiems svarbu pagarbiai palaidoti velionį, sukviesti artimus žmones. Kai po pasaulį pavažinėjame ir patys liberalėjame", – labai nesureikšmindamas vėlyvų pažįstamo klaipėdiečio laidotuvių svarstė V.Čepas.

Pas rusus – su medaliais

V.Čepas pasakojo paskaitydavęs K.Kauko kūrybą, kartą net buvo prašomas recenzuoti jo knygą, bet tada atsisakė ir sulaukė bičiulio pyktelėjimo.

Dėl lietuvių kalbos, žodžio laisvės, požiūrio į kai kuriuos politinius veikėjus jie sutardavo ir buvo kategoriški, ir visa, ką jie sakė, buvo teisybė. Abu buvo padorūs žmonės ir verti pagarbos.

"Susipažinome Sąjūdyje. Jis atėjo, kaip komunistas ir prisipažino dar būdamas visai jaunas bendradarbiavęs su KGB. Kaip ir daugelis tuo metu, pasakojo, kaip įstojo į partiją. Prasidėjus permainoms Sovietų Sąjungoje jis buvo visiškai pasiruošęs ginti nepriklausomą Lietuvą. Beje, jis niekada nieko neapgavo. Tik aš ir dar keli žmonės turėjome praktikos bendrauti su sovietų kariškiais. Mums jis būdavo labai patogus. Kostas važiuodavo į "karštas" vietas kalbėti su rusiškai kalbančiais žmonėmis. Dabar jie jau uodegas paspaudę, o tada buvo labai aršūs. K.Kaukas ateidavo apsikabinėjęs visais savo medaliais, nebijodamas kalbėdavo, aiškindavo. Tuo metu jis labai daug padarė", – apie K.Kauko nuopelnus kalbėjo V.Čepas.

Tą patį anksčiau yra liudijęs šią vasarą miręs muziejininkas, tvirtai savo pažiūrų besilaikęs sąjūdietis Dionyzas Varkalis.

"K.Kaukas mums buvo labai reikalingas, per jį mes galėjome nemažai sužinoti, ką veikia karo veteranai, jedinstvininkai. Be to, Kostas buvo vienintelis komunistas, kuris atsiprašė žmonių viešai spaudoje už tai, kad tarnavo sovietų sistemai. O visi kiti tylėjo, nė vienas neatgailavo", – prieš porą metų dienraščiui "Klaipėda" kalbėjo D.Varkalis.

Kai pradėjo formuotis laikraščių rinka, Sąjūdis neteko spaudos, kuri tuomet buvo pagrindinis judėjimo ruporas. K.Kaukas ėmėsi pats redaguoti ir rašyti straipsnius į Sąjūdžio laikraštį, ėjusį apie pusmetį.

Ištikimybė: buvę sąjūdiečiai V.Čepas ir A.Grublys rūpinosi ne vieno bendraminčio laidotuvėmis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Buvo bendraminčiai

K.Kaukas ir D.Varkalis buvo bičiuliai ir bendraminčiai. Abu – gana radikalūs ir nusiteikę itin patriotiškai.

"Dėl lietuvių kalbos, žodžio laisvės, požiūrio į kai kuriuos politinius veikėjus jie sutardavo ir buvo kategoriški, ir visa, ką jie sakė, buvo teisybė. Abu buvo padorūs žmonės ir verti pagarbos. Net ir dirbdamas sovietinėje spaudoje, pasisakė aštriai. K.Kaukas buvo mylimas, bet turėjo ir priešų. Kostui buvo būdinga į visas valdžias žiūrėti kritiškai. Jis nugyveno įdomų gyvenimą, patyrė skausmų, tragedijų, netekčių, bet laikėsi savo pažiūrų ir ėjo savo keliu. Duok Dieve, kad jis sėdėtų kažkur netoli nuo Viešpaties", – apie K.Kauką kalbėjo V.Čepas.

Kol gyveno Klaipėdos senamiestyje V.Čepas neretai užsukdavo pas D.Varkalį į Kalvystės muziejaus kalvę. Ten neretai sutikdavo ir K.Kauką, jie turėjo visą būrį įvairaus amžiaus bendraminčių, aptarinėdavo įvairias politikos aktualijas.

Prisimindamas K.Kauko bičiulystę su D.Varkaliu, V.Čepas teigė, kad abu draugai buvo absoliučios teisybės ieškotojai. Veikiausiai būtent toks požiūris juos ir sujungė.

K.Kaukas buvo gimęs Alytaus rajone, Duselninkuose, baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, dirbo žurnalistu, redaktoriumi, yra parašęs daug dokumentinių ir grožinių kūrinių.

Mirė Kaune būdamas 92 metų.

Liepos pabaigoje į Maskvą nuvykę nuteisto A. Paleckio asociacijos nariai propagandinėje laidoje apie Rusiją kalbėjo taip:

„Rusija ta šalis, kuri visada buvo draugiška Lietuvos atžvilgiu. Jei pasižiūrėtume, tai per 30 metų laisvos Lietuvos prieš ją niekada nebuvo agresijos“, – kalbėjo Erika Švenčionienė.

Užtat apie Lietuvą A. Paleckio bendražygė neturėjo, ką gražaus pasakyti. Ji kartojo tradicinį propagandos naratyvą, neva Lietuvos valdžia dirba pagal JAV liniją, negirdi tautos ir su visais pykstasi.

„Pati agresyviausia šalis dabar yra Lietuva, nes puola visus aplink“, – tęsė E. Švenčionienė.

Dalis Lietuvos parlamentarų dvejoja, ar tokia A. Paleckio bendražygių nemeilė ir priešiškumas Lietuvai gali likti be pasekmių. Seimo vicepirmininkas svarsto, kad galbūt iš nelojalių ir antivalstybine veikla užsiimančių žmonių atėjo metas atimti pilietybę.

„Paradoksaliai atrodo, kad yra Lietuvos pilietis, kuris prisiekė ištikimybę mūsų valstybei ir veikia prieš ją. Ar mes turime taikstytis su tokia paradoksalia situacija, ar jis ir toliau, veikiantis prieš valstybę, turi išlikti Lietuvos piliečiu“, – sakė Jurgis Razma.

Atimti vienintelę turimą Lietuvos pilietybę dabar beveik neįmanoma. Prieš devynerius metus Seimas ratifikavo Jungtinių Tautą konvenciją. Pagal ją, žmogus be pilietybės likti negali, nors Lietuvos pilietybės įstatyme yra keletas išimčių.

„Jeigu pilietybė buvo įgyta suklastojus pilietybei gauti reikalingus dokumentus, tačiau šiuo atveju to nebuvo, nes jis pagal gimimą yra Lietuvos pilietis. Arba pradėjus darbą kitos valstybės tarnyboje be mūsų valstybės žinios. Čia irgi ne tas atvejis“, – kalbėjo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Galime prisidaryti ir bėdų, nes pasikeitus politinei valdžiai, įsižeidus kažkokiam aukštam politikui jis galėtų panaudoti šį instrumentą.

J. Razma ir E. Gentvilas ragina papildyti pilietybės įstatymą ir numatyti daugiau pilietybės netekimo išimčių, kurios tiktų ir Lietuvą šmeižiantiems žmonėms.

„Pavyzdžiui, teismui įrodžius, kad šitas asmuo sąmoningai veikia prieš Lietuvos valstybę, naudodamasis Lietuvos Respublikos (LR) piliečio statusu. Tokiu atveju jis netenka LR pilietybės“, – tęsė E. Gentvilas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) jau pradėjo konsultacijas su Konstitucinės teisės ekspertais: ar įmanoma išplėsti tiek dvigubos, tiek vienintelės pilietybės netekimo išimtis taip, kad jos nepažeistų nei Konstitucijos, nei Tarptautinių dokumentų?

„Manyčiau, kad turime elgtis pakankamai atsargiai vertindami visus šiuos paminėtus faktorius ir prieiti prie tam tikrų pasiūlymų“, – sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Politologo teigimu, pilietybės atėmimas yra pavojingas veiksmas, nes tai gali tapti manipuliacijos įrankiu tarp pačių politikų.

„Galime prisidaryti ir bėdų, nes pasikeitus politinei valdžiai, įsižeidus kažkokiam aukštam politikui jis galėtų panaudoti šį instrumentą“, – teigė Lauras Bielinis.

„Reikalingi sudėtingi teisiniai mechanizmai, kurie politines manipuliacijas eliminuotų“, – kalbėjo J. Razma.

Kyla klausimas – ar nedings žodžio laisvė.

„Tai yra mūsų piliečiai. Jie yra iš mūsų atėję, mes juos išauginame tokius. Tai nereiškia, kad jie kažkur iš dangaus nukrito. Todėl sakyti, kad tuos, kurie mums netinka, galima iš karto išmesti ir padaryti nepiliečiais, reiškia savotišką suabejojimą ir savimi“, – tęsė L. Bielinis.

Politologas ragina eiti paprastesniu teisiniu keliu – Generalinė prokuratūra jau yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl A. Paleckio bendražygių veikimo prieš Lietuvą. Šie gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau tik inicijavus tyrimą, paaiškėjo, jog A. Paleckio forumui suteiktas paramos gavėjo statusas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Formaliai paramos gavėjo suteikimo statusas reiškia, kad ta organizacija atlieka visuomenei reikšmingą veiklą. Jeigu žiūrėtume pagal jų įstatus, tai jie prisideda prie nacionalinio saugumo ir gynybos. Ar galima didesnį absurdą įsivaizduoti“, – sakė VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

„Mano nuomone, atrodo prastai. Nežinau, kaip institucijos tai paaiškintų, manau, kad viešojoje erdvėje buvo pakankamai informacijos apie jų veiklą. Tuo labiau, kad iškelti ikiteisminiai tyrimai irgi daug ką pasako“, – kalbėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.

Registrų centras rodo, kad įmanoma būti tuo pačiu metu būti tiriamiems prokurorų ir legaliai rinkti paramą.

„Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nesuteikti paramos gavėjo statuso nebuvo teisinio pagrindo – nurodyti tiek asociacijos tikslai, tiek kitos aplinkybės atitiko Labdaros ir paramos įstatyme numatytus kriterijus, leidžiančius asociacijai tokį statusą gauti. Teigiamą išvadą dėl jo suteikimo Registrų centrui pateikė Valstybinė Mokesčių inspekcija“, – teigė Registrų centras.

„Yra pagrindo susimąstyti ir Teisingumo ministerijai, ir galbūt kai kurioms kitoms atsakingoms Lietuvos institucijoms, kaip deramai reglamentuoti ir Registrų centro veiklą ir šioje srityje, kad tai nebūtų vien tik formalios techninės procedūros“, – sakė D. Žalimas.

Registrų centras panaikinti paramos gavėjo statuto nesiruošia, nebent prokurorai nustatys, kad A. Paleckio asociacija buvo įsteigta neteisėtai, ar vykdė nusikalstamą veiką. Tada nei forumo, nei paramos gavėjo statuso neliktų.

„Jis tikrai tiesiai šviesiai pasakydavo, buvo tvirtas, kietas – tikras sakalas, visada sakęs tiesą į akis, netgi mums, Socialdemokratų partijos nariams“, – BNS sakė socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė.

Nepriklausomybės Akto signataras, vienas Sąjūdžio iniciatorių, buvęs Europos Parlamento narys, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas A. Sakalas mirė eidamas 92-us metus.

Pasak V. Blinkevičiūtės, jam iki paskutinės minutės rūpėjo Lietuvos politinės aktualijos, o paskutinis jų pokalbis buvo apie Kaliningrado tranzito peripetijas.

Kitas Socialdemokratų garbės pirmininkas, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas taip pat teigė, jog A. Sakalas domėjosi aktualijomis ir pasitraukęs iš aktyvios politinės veiklos.

Jis tikrai tiesiai šviesiai pasakydavo, buvo tvirtas, kietas – tikras sakalas, visada sakęs tiesą į akis.

„Jis naudojosi naujomis saviraiškos galimybėmis, internetu, reguliariai rašydavo komentarus ir darė tai iki gyvenimo pabaigos“, – BNS sakė jis.

„Tvirtos laikysenos“

A. Sakalas nuo 1990 iki 1992 metų ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario pareigas, prieš tai buvo Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje.

Č. Juršėnas prisimena, kad jis buvo pirmasis Aukščiausiosios Tarybos rinktas pareigūnas.

„Dar pirmąją posėdžių dieną – kovo 10 dienos vakare – jis buvo išrinktas sudarytos Mandatų komisijos pirmininku“, – sakė A. Sakalo bendražygis.

„Taip jis buvo net trijose formose svarbus žmogus – ir pačioje Aukščiausiojoje Taryboje jo balsas buvo girdėti, ir Mandatų komisijoje, kurioje visokių klausimų buvo, ir Prezidiume, kur jis pateko kaip Mandatų komisijos pirmininkas“, – pridūrė Č. Juršėnas.

Pasak jo, A. Sakalas padėjo pamatus pirmajai Aukščiausiojoje Taryboje susikūrusiai Sąjūdžio centro frakcijai, išliko tvirtas per negandas siekiant Lietuvos nepriklausomybės, pavyzdžiui,1991 metų sausio įvykius.

„Tai buvo išmėginimas mums visiems, bet Aloyzas Sakalas buvo tvirtos laikysenos, į jį tikrai galėjai remtis sunkiais momentais“, – kalbėjo Č. Juršėnas.

1992 metais Seimo rinkimus laimėjus Lietuvos demokratinei darbo partijai ir Č. Juršėnui tapus parlamento pirmininku, A. Sakalas buvo paskirtas jo pavaduotoju.

„Mūsų Seimas ir Sakalo išmintingų patarimų, ir kritikos, kurių jis negailėjo, dėka priėmė kapitalinius sprendimus dėl stojimo į ES ir NATO ir kitus“, – sakė Č. Juršėnas.

„Aš esu jam už tai dėkingas. Noriu kuo garsiau pasakyti – ačiū jam, kad jis buvo būtent toks. Man reikėjo sąjungininko, kuris galėtų lyg iš šono žiūrėti į veiksmus, siūlymus, dalyvautų diskusijose ir padėtų rasti geriausius sprendimus“, – pridūrė jis.

„Atkentėjo sibiruose“

1991-1998 metais A. Sakalas vadovavo Socialdemokratų partijai, po trejų metų susijungusiai su Lietuvos demokratine darbo partija.

Pasak V. Blinkevičiūtės, A. Sakalas visada buvo nuoseklus kairysis.

„Jis kovojo už teisybę, žmones, ypač tuos, kuriems reikia pagalbos“, – sakė politikė.

„Jo visas gyvenimas buvo skirtas kovai už lygybę. Tai rodo visas jo gyvenime nueitas kelias. Tai buvo politikas, kurių neturime ir neturėjome tiek daug Lietuvoje“, – pridūrė ji.

Pasak jos, A. Sakalas liko ištikimas savo mintims ir idealams, o tai įrodo ir atvejis, kai jis 2015 metais pavadino tuometinį socdemų lyderį Algirdą Butkevičių neoliberalu, Vyriausybei svarstant palankesnes verslui Darbo kodekso pataisas.

„Jam niekada nereikėjo kaip politikui vaidinti, sakyti kitaip, negu kad jis galvojo“, – tvirtino V. Blinkevičiūtė.

Pasak Č. Juršėno, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kairiesiems politikams su A. Sakalu priešakyje rūpėjo ne tik valstybingumas, bet ir demokratija bei socialinis teisingumas siekiant, jog per epochų virsmą nukentėtų kuo mažiau žmonių.

„Už Lietuvos nepriklausomybę jis atkentėjo sibiruose. Tai visada iš jo matėsi, ir tokių žmonių Aukščiausiojoje Taryboje nebuvo daug“, – teigė Č. Juršėnas.

A. Sakalas bus laidojamas ketvirtadienį Antakalnio kapinėse Vilniuje. Politikas taip pat yra dirbęs Europos Parlamento nariu, yra ne kartą apdovanotas valstybiniais apdovanojimais.

Kratos surengtos tą pačią dieną, kai Rusijos Aukščiausiasis Teismas nurodė uždaryti autoritetingiausia žmogaus teisių organizacija šalyje laikomą grupę „Memorial International“.

Birželio mėnesį Rusija paskelbė A. Navalno politines organizacijas ekstremistinėmis, todėl jo komanda turėjo uždaryti štabų regionuose tinklą, rėmusį jo politines kampanijas ir korupcijos tyrimus.

Po to beveik visi svarbiausi jo sąjungininkai pabėgo iš šalies.

Leonidas Volkovas, buvęs A. Navalno štabų vadovas, antradienį sakė, kad tyrėjai atliko kratas buvusių štabų koordinatorių Irkutsko ir Tomsko regionuose Sibire – Zacharo Sarapulovo ir Ksenijos Fadejevos, kuri taip pat yra srities įstatymų leidybos institucijos narė – namuose.

L. Volkovas, kuris dabar gyvena Lietuvoje, per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pranešė, kad vėliau Z. Sarapulovas ir K. Fadejeva buvo nuvežti apklausti.

A. Navalno bendražygiai taip pat negali susisiekti su buvusiu štabo Altajaus regione koordinatoriumi, nurodė L. Volkovas.

„Ksenija Fadejeva ir Zacharas Sarapulovas yra geriausi Rusijos žmonės, tikri patriotai ir dori piliečiai“, – rašė jis.

A. Navalno bendražygis Ivanas Ždanovas, kuris šiais metais taip pat išvyko iš Rusijos, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad K. Fadejeva buvo apkaltinta ekstremistinės organizacijos įkūrimu ar dalyvavimu jos veikloje pasinaudojant oficialiu postu.

Dėl tokio kaltinimo gali būti skirta įkalinimo nuo septynerių iki 12 metų bausmė.

Šiuo metu kalinamas A. Navalnas, pagrindinis prezidento Vladimiro Putino oponentas Rusijoje, pernai rugpjūtį vos nemirė apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga.

Jis važinėjo po Sibirą siekdamas paremti opozicijos kandidatus į vietos postus. 29 metų K. Fadejeva kitą mėnesį laimėjo rinkimus.

Šių metų lapkritį pareigūnai areštavo jau išformuoto A. Navalno štabo centriniame Baškirijos regione vadovę Liliją Čanyševą. Jai dėl kaltinimų įsteigus ekstremistinę organizaciją gresia įkalinimas nuo šešerių iki 10 metų.

Kritikai sako, kad A. Navalno sprendimas šių metų sausį sugrįžti į Rusiją po gydymosi Vokietijoje išprovokavo beprecedentę kampaniją prieš opoziciją, nepriklausomą žiniasklaidą ir teisių gynėjų organizacijas.

A. Navalnas vasario mėnesį buvo įkalintas byloje dėl senų kaltinimų grobstymu.

Policijos reidai buvo surengti prieš daugiau kaip 100-e Rusijos miestų vakare planuojamus protestus. Jo komanda, kuri nuogąstauja, kad kalėjime bado streiką paskelbusio garsiausio Kremliaus kritiko gyvybei iškilęs rimtas pavojus, kviečia rusus 19 val. vietos laiku išeiti į gatves. 

„Kratos buvo vykdomos nuo pat ryto, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė opozicijos politiko komanda Sankt Peterburge. – Jie atėjo biuro operatoriaus, kelių savanorių ir aktyvistų.“

A. Navalno įsteigto Kovos su korupcija fondo (FBK) teisininkės L. Sobol advokatas Vladimiras Voroninas tviteryje parašė, kad ji buvo išlaipinta iš taksi prie Maskvos metro stoties „Avtozavodskaja“.

„Pasak jos, ją sulaikė daug uniformuotų pareigūnų“, – rašė jis.

Vėliau advokatas sakė, kad L. Sobol buvo nuvežta į policijos nuovadą, bet buvo laikoma policijos automobilyje.

Apie K. Jarmyš sulaikymą pranešė jos advokatė Veronika Poliakova.

„Kirą sulaikė, kur veža – kol kas nežinoma“, – sakė advokatė naujienų agentūrai „Interfax“.

Nepriklausoma aktyvistų areštus stebinti grupė „OVD-Info“ trečiadienį pranešė, kad policija vykdė kratas ir sulaikė aktyvistų mažiausiai 20-yje šalies miestų.

Reidai surengti prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinį pranešimą, kurį jis turi skaitys 12 val. (ir Lietuvos laiku).

Policija įspėjo nedalyvauti „neteisėtuose“ trečiadienio mitinguose. Sausio pabaigoje ir vasario pradžioje per antivyriausybines A. Navalno šalininkų demonstracijas šalyje buvo areštuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

A. Navalnas buvo areštuotas sausio mėnesį sugrįžęs į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po sunkaus apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga. A. Navalną kėsintasi nunuodyti pernai rugpjūtį. Jis neteko sąmonės lėktuve, skridusiame iš Sibiro į Maskvą. Keletą dienų opozicionierių gydė vietos gydytojai, o vėliau jis buvo nuskraidintas gydytis į Berlyną.

Vakarų ekspertai nustatė, kad A. Navalnas buvo apnuodytas Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. A. Navalnas kaltina Maskvą, bet V. Putino administracija neigia, kad yra kaip nors su tuo susijusi.

Vasarį A. Navalnas buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė 2014-aisiais byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas, kai gydėsi Vokietijoje.

A. Navalnas, iškilus Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas, trečiadienį paskelbė bado streiką, reikalaudamas tinkamos medicininės priežiūros pataisos kolonijoje, kur jis yra laikomas.

44 metų opozicionierius atlieka pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę liūdnai pagarsėjusioje Pokrovo kolonijoje. Vos sugrįžęs į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po bandymo jį nunuodyti, jis buvo suimtas ir netrukus nuteistas už tai, kad pažeidė 2014-aisiais byloje dėl sukčiavimo ir lėšų pasisavinimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas, kai gydėsi užsienyje.

A. Navalnas sako, kad kalėjime jį kankina dideli nugaros skausmai, o kojos prarado jautrumą, tačiau jis gauna tik skausmą malšinančių vaistų.

Jo sąjungininkai sako, kad paskelbtas bado streikas nėra tuščias grasinimas. Jie teigė nemanantys, kad opozicionierius atsisakys šios akcijos.

„Navalnas tokius dalykus kaip bado streikas visada vertino labai rimtai“, – naujienų agentūrai AFP sakė opozicionieriaus atstovas Ruslanas Šavedinovas.

„Esame labai susirūpinę dėl jo būklės, todėl reikalaujame, kad jį nedelsiant apžiūrėtų gydytojai“, – kalbėjo  jis.

A. Navalnas dar nėra visiškai atsigavęs po pasikėsinimo jį nunuodyti praėjusį rugpjūtį, kai blogai pasijuto ir neteko sąmonės lėktuve, skridusiame iš Sibiro į Maskvą. Lėktuvas buvo priverstas nusileisti Omske.

Keletą dienų jį gydė vietos gydytojai, o vėliau jis buvo nuskraidintas gydytis į Berlyną.

Atsigauna nuo apnuodijimo

Vakarų ekspertai nustatė, kad A. Navalnas buvo apnuodytas Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, nors Rusijos valdžios pareigūnai ne kartą neigė kaip nors prisidėję prie šio apnuodijimo.

Ilgus mėnesius A. Navalnas buvo gydomas Vokietijoje, jam buvo taikomos fizioterapinės procedūros, jam vėl teko mokytis vaikščioti ar pakelti stiklinę vandens.

Kaip paprastai, iš pradžių A. Navalnas šaipėsi iš savo negalavimų, bet trečiadienį prabilo rimtai.

„Aš turiu teisę paprašyti gydytojo ir gauti vaistų... Jeigu rimtai – tai tikrai man neduoda ramybės“, – sakė jis.

Tuo metu Federalinės bausmių vykdymo tarnyba (FSIN) sako, kad jam „suteikta būtina medicininė pagalba, atsižvelgiant į dabartinę jo sveikatos būklę“.

Pasak R. Šavedinovo, A. Navalnui nebuvo lengva priimti sprendimą pradėti bado streiką.

„Po apnuodijimo niekas nežino, kaip organizmas gali reaguoti į tokią padėtį – ir tai labai neramina“, – sakė jis.

A. Navalno bendražygiai atsisakė pateikti daugiau informacijos, kaip vyks jo bado streikas, tačiau opozicionieriaus sąjungininkai jau turi tokio streiko patirties.

A. Navalno įsteigto Kovos su korupcija fondo (FBK) teisininkė Liubov Sobol 2019 metų vasarą 32 dienas gėrė tik skysčius, kai jai ir kitiems opozicijoje esantiems politikams buvo uždrausta dalyvauti vietos valdžios rinkimuose.

2015 metais A. Navalno dešiniąja ranka laikomas Leonidas Volkovas ir grupė aktyvistų paskelbė bado streiką Novosibirske, kai jiems taip pat nebuvo leista dalyvauti vietos rinkimuose.

Ši akcija baigėsi po 12 dienų, kai vienas jos dalyvių Sergejus Boiko buvo paguldytas į ligoninę.