Kaip penktadienį pranešė Klaipėdos apygardos teismas, kartu nuteistas buvęs Panevėžio „Lietkabelio” klubo vadovas Mantas Ignatavičius bei lenkas Arkadiuszas Krygieris (Arkadiušas Krygieris)

Baudžiamoji byla iškelta dėl labai didelės vertės turto iššvaistymo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, aiškiai neteisingų duomenų apie krepšinio klubo turtą įrašymo į deklaracijas ir jų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms, netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo.

Teismas konstatavo, kad O. Kurauskas, siekdamas išvengti mokesčių, apgaulingai tvarkė „Neptūno“ krepšinio klubo buhalterinę apskaitą, o M. Ignatavičius ir A. Krygieris padėjo jam tai daryti.

O. Kurauskui teismas skyrė 22,6 tūkst. eurų dydžio baudą, M. Ignatavičiui, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, – 27,5 tūkst. eurų, o A. Krygeriui – 11,3 tūkst. eurų dydžio baudą.

Teismas taip pat tenkino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo ir priteisė kiek daugiau kaip 166 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą iš „Neptūno“, „Sodros“ Klaipėdos skyriui priteistas beveik 66 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimas. Taip pat „Neptūno“ krepšinio klubui solidariai iš O. Kurausko ir M. Ignatavičiaus priteistas 378,5 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimas , o iš O. Kurausko ir A. Krygierio – beveik 93 tūkst. eurų žalos atlyginimas.

Klastojo sutartis

Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad buvęs „Neptūno“ krepšinio klubo vadovas O. Kurauskas., padedant M. Ignatavičiui, kuris buvo JAV registruotos bendrovės „Omega action, inc.“ faktiniu vadovu, tyčia iššvaistė 378,5 tūkst. eurų „Neptūno“ lėšų.

Šie asmenys, žinodami, kad „Neptūno“ krepšinio klubas iš bendrovės „Omega action, inc.“ paslaugų nepirks, suklastojo tris sutartis dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo. Taip pat O. Kurauskas žinodamas, kad bendrovės „Omega action, inc.“ vadovo pateiktose sąskaitose faktūrose įrašyti aiškiai neteisingi duomenys dėl trenerių ir sportininkų įvaizdžio naudojimo teisių pardavimo už kiek daugiau kaip milijoną eurų, iš krepšinio klubo sąskaitos pervedė šią sumą į bendrovės „Omega action, inc.“ sąskaitą už tariamai parduodamas teises.

M. Ignatavičius dalį gautų pinigų – apie 680 tūkst. eurų – pervedė „Neptūno“ krepšinio klubo 27 sportininkams ir darbuotojams į jų asmenines banko sąskaitas, o likusias jam patikėtas krepšinio klubo lėšas, t. y. 378,5 tūkst. eurų O. Kurauskas iššvaistė, padedamas M. Ignatavičiaus.

Nustatyta, kad ta pati lėšų iššvaistymo schema buvo taikoma ir O. Kurauskui iššvaistant svetimą didelės vertės turtą padedant A. Krygieriui, Estijoje registruotos bendrovės „Reval sport agency OU“ vadovui. Suklastojus dešimt sutarčių dėl žaidėjų teisių pardavimo per šią bendrovę iššvaistyta 112 tūkst. eurų. 

Apgaulingai tvarkė apskaitą

Teismas konstatavo, kad O. Kurauskas, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, apgaulingai tvarkė  „Neptūno“ krepšinio klubo buhalterinę apskaitą, o minėti du asmenys padėjo jam tai daryti.  O. Kurauskas, žinodamas, kad klubas jokių paslaugų iš bendrovės „Omega action, inc.“ nepirko, pateikė sąskaitas „Neptūno“ krepšinio klubo buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, o ši šiuos dokumentus įtraukė į klubo buhalterinės apskaitos registrus.

Be to, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, jis įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie „Neptūno“ krepšinio klubo turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms.

Išnagrinėjus bylą pasitvirtino kaltinimai visiems trims asmenims dėl netikrų dokumentų pagaminimo, panaudojimo ir didelės žalos padarymo. Kaltinamieji tyčia pagamino netikrus dokumentus – pardavimo sutartis dėl sportininkų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, patvirtino šias sutartis savo parašu, klubo antspaudu ir pasirašė kitų įmonių atstovų vardu.

Kaltinamieji viso bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, teigdami, kad tarp „Neptūno“ krepšinio klubo ir įmonių „Omega action, inc.“ bei „Reval sport agency OU“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nes tokių sutarčių dėl sportininkų įvaizdžio teisių naudojimo pasirašymas yra įprasta praktika.

Kaltinamieji, siekdami tai pagrįsti, išsamiai išaiškino sportininkų įvaizdžio reikšmę „Neptūno“ krepšinio klubui, pabrėždami, kad tik pasirašęs šias sutartis dėl įvaizdžio teisių panaudojimo krepšinio klubas pasiekė tokių rezultatų.

Pinigus gavo be pagrindo

Kaltinamasis O. Kurauskas nurodė įvairius renginius ir klubo sportinius pasiekimus, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip konkrečiai prie to prisidėjo įmonės „Omega action, inc.“ ir „Reval sport agency OU“, kurioms jis pervedė pinigų sumas. M. Ignatavičius ir A. Krygieris taip pat negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl dalį „Neptūno“ pervestų pinigų įmonėms „Omega action, inc.“ bei „Reval sport agency OU“ šios pervedė sportininkams, kaip jie šiuos pinigus uždirbo.

Pasak teismo, sportinės veiklos sutartyse, sudarytose tarp „Neptūno“ krepšinio klubo ir sportininkų, nurodyta, kad klubas turi teisę naudoti sportininko vardą ir atvaizdą reklamos tikslais, be to, pasirašydamas šią sutartį sportininkas patvirtina, kad yra vienintelis įvaizdžio teisių savininkas ir turi išimtinę teisę duoti leidimą naudotis įvaizdžio teisėmis. Todėl, anot teismo, akivaizdu, kad už įvaizdžio teises klubas mokėjo pinigus įmonėms be jokio pagrindo.

M. Ignatavičiaus ir A. Krygierio veiksmus teismas kvalifikavo kaip padėjėjų, nes O. Kurauskas savo nusikalstamų veiksmų nebūtų galėjęs atlikti be jų indėlio. Nors abu bendrininkai teigia nežinoję, jog tokiais veiksmais daro kokį nors nusikaltimą ar kažką nelegalaus, visgi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, pasak teismo, patvirtina jų žinojimą apie O. Kurausko užimamas pareigas ir atliekamų veiksmų esmę.

Teismas išteisino M. Ignatavičių dėl kaltinimų nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, konstatavęs, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pasak teismo, pinigų pervedimas iš vienos banko sąskaitos į kitas banko sąskaitas buvo pasirinktas ne siekiant įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus, o juos užvaldyti, nes kitaip realiai užvaldyti nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų nebuvo galima.

Apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

O. Kurauskas iš „Neptūno“ vadovo pareigų buvo atleistas 2017 metais.  Pernai klubo dalininke kilus finansiniams sunkumams tapo Klaipėdos savivaldybė. 

Kalbėdamas su žurnalistais po savo pirmosios kalbos Kinijoje E. Macronas pareiškė: „Mes nuo pat konflikto pradžios nusprendėme padėti šaliai, kuri tapo auka, ir taip pat labai aiškiai pasakėme, kad bet kas, padedantis agresoriui, bus bendrininkas, pažeidžiantis tarptautinę teisę.“

JAV apygardos teisėjas Paulas Magnusonas (Paulas Magnusonas) nuteisė 28-erių J. Alexander'ą Kuengą (Dž. Aleksandrą Kingą) kalėti trejus metus, o 36-erių Tou Thao (Tu Tao)  – pusketvirtų metų dėl federalinių kaltinimų.

A. Kuengas ir T. Thao nuteisti už tai, kad pažeidė G. Floydo pilietines teises, rodė „sąmoningą abejingumą“ jo medicininiams poreikiams ir nesikišo, kad sustabdytų kito pareigūno Dereko Chauvino (Deriko Šovino) „nepagrįstos jėgos“ panaudojimą.

A. Kuengas, T. Thao ir D. Chauvinas yra trys iš keturių pareigūnų, kurie sulaikė G. Floydą, vienos parduotuvės savininkui apkaltinus jį panaudojus padirbtą 20 JAV dolerių banknotą perkant cigaretes.

Vienas praeivis nufilmavo, kaip 19 metų policijos pajėgose išdirbęs D. Chauvinas beveik 10 minučių keliu spaudė kaklą G. Floydui, kol jis neteko sąmonės ir užduso.

Jis buvo pripažintas kaltu dėl G. Floydo nužudymo ir sulaukė daugiau nei 20 metų įkalinimo bausmės.

Ketvirtam įvykio vietoje buvusiam pareigūnui Thomui Lane'ui (Tomui Leinui) praėjusį mėnesį buvo skirta pustrečių metų įkalinimo bausmė už už vaidmenį G. Floydo nužudyme.

Th. Lane'o advokatai savo klientui prašė daug švelnesnės bausmės – kiek daugiau nei dvejų metų. Savo prašymą jie motyvavo tuo, kad Th. Lane'as pasiūlė paguldyti G. Floydą ant šono ir bandė jį gaivinti.

„Visi keturi pareigūnai, dalyvavę tragiškai žūstant George'ui Floydui, buvo pripažinti kaltais federaliniame teisme, sulaukė laisvės atėmimo bausmės ir patraukti atsakomybėn už jų nusikaltimus“, – sakoma generalinio prokuroro padėjėjos Kristen Clarke (Kristen Klark) pareiškime.

„Federalinis visų pareigūnų, susijusių su George'o Floydo mirtimi, patraukimas baudžiamojon atsakomybėn turėtų pasiųsti aiškią ir įtikinamą žinią, kad Teisingumo departamentas niekada netoleruos neteisėto teisėsaugos pareigūnų piktnaudžiavimo valdžia ar amerikiečių persekiojimo“, – nurodė K. Clarke.

A. Kuengas ir Th. Lane'as padėjo sulaikyti G. Floydą, o T. Thao stabdė praeivius, kurie maldavo pareigūnų nulipti nuo G. Floydo, kai šis gulėjo veidu į žemę ir skundėsi, kad negali kvėpuoti.

39 metų Th. Lane'as buvo policijos naujokas, kai kartu su kitu nauju policininku A. Kuengu sulaikė G. Floydą, pasiskundus parduotuvės savininkui.

Policininkams stengiantis įsodinti stambaus sudėjimo G. Floydą į savo automobilį, prie jų prisijungė du patyrę pareigūnai – D. Chauvinas ir T. Thao.

Th. Leo gegužę pripažino savo kaltę dėl atskirų valstijos kaltinimų prisidėjus prie antro laipsnio netyčinio nužudymo.

A. Kuengas ir T. Thao spalį taip pat turėtų stoti prieš teismą dėl valstijos kaltinimų netyčiniu nužudymu.

Kaip penktadienį pranešė Vilniaus apskrities policija, ikiteisminis tyrimas pradėtas birželio 29 dieną, gavus pareiškimą iš 1981 metais gimusios nukentėjusiosios. Birželį Vilniaus rajone gyvenamajame name nepažįstami asmenys prieš nukentėjusiąją panaudojo smurtą, atėmė galimybę priešintis, ją seksualiai prievartavo, žagino bei apiplėšė.

Vilniaus apskrities kriminalistai greitai sulaikė vieną iš įtariamųjų, gimusį 1969 metais. Netrukus kriminalistai nustatė visų užpuolikų asmenybes ir sulaikė dar du šiuo nusikaltimu įtariamus Vilniaus rajono gyventojus, gimusius 1981 ir 1986 metais. Visi jie suimti.

Jie bus teisiami dėl išžaginimo veikiant bendrininkų grupėje, seksualinio prievartavimo veikiant bendrininkų grupėje bei plėšimo veikiant bendrininkų grupėje.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorai.

Pats N. Filipčenka dėl šnipinėjimo Lietuvoje buvo nuteistas 2017 metais, tačiau lapkritį buvo perduotas Rusijai, įvykdžius šnipų mainus.

Teismui perduotoje naujoje byloje už akių kaltinami po vieną Rusijos ir Lietuvos pilietį. Prokuratūra nurodo jų tapatybes kaip I. G. ir V. S.

Anot prokuratūros, Rusijos pilietis I. G., nusikaltimų padarymo metu dirbęs Rusijos Federalinis saugumo tarnybos (FSB) Karaliaučiaus srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku taip pat yra kaltinamas dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu ir daugkartiniu neteisėtu valstybės sienos perėjimu.

Šie du asmenys kaltinami tuo, kad veikdami su N. Filipčenka nuo 2011 metų spalio iki 2014 metų pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvą, dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėjo už gautą informaciją.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Siekė šnipinėti D. Grybauskaitę

Bylos duomenimis, skirtingu metu ir atskirai vienas nuo kito šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie FSB domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais.

Jiems buvo duodamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, kontaktine informacija, profesinėmis ir asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – saugomų valstybės vadovų asmenine ir patalpų apsauga, tam naudojama technine įranga bei kita panašaus pobūdžio informacija.

Prokuratūra teigia, kad ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti privačią, techninę ir kitokią informaciją apie tuometinės Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą, užmegzti ryšius su saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais. Juos buvo siekiama užverbuoti tikintis slapta Prezidentūroje ir D. Grybauskaitės gyvenamosiose patalpose įrengti pasiklausymo priemones.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie tuometinius ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus.

Siekdami gauti tokių žinių, kaltinamieji teikė jų verbuojamiems asmenims technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas bei pinigines lėšas ryšio ir kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.

Bylos duomenimis, Rusijos pilietis I. G., vykdydamas nusikalstamas veikas, ne kartą naudojosi suklastotais asmens dokumentais vykdamas į užsienio valstybes susitikti su verbuojamais asmenimis.

„Šnipų mainai“

Lietuvos pareigūnai Rusijos pilietį N. Filipčenką sulaikė 2015 metais pakeliui į Baltarusiją iš Karaliaučiaus srities.

2017 metų liepą Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad N. Filipčenka yra Rusijos FSB pareigūnais ir pripažino jį kaltu dėl šnipinėjimo. Anot teismo, jis naudojosi suklastotais dokumentais siekdamas nuslėpti tapatybę.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas.

N. Filipčenka buvo nuteistas dešimčiai metų nelaisvės, tačiau šių metų lapkričio 14 dieną prezidentas Gitanas Nausėda jam suteikė malonę, rengiantis „šnipų mainams“.

Kitą dieną N. Filipčenka ir kitas Rusijos pilietis Sergejus Moisejenka buvo perduotas rusams, o Lietuvai perduoti Rusijoje dėl šnipinėjimo nuteisti Lietuvos piliečiai Jevgenijus Mataitis bei Arstidas Tamošaitis.

Per tuos pačius mainus Norvegijai iš Rusijos sugrąžintas dėl šnipinėjimo nuteistas šalies pilietis Frodė Bergas.

Nuteistajam V. S. skirta subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, P. P. – šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o O. D. kalėti turės šešerius metus.

Penkis kartus teisti V. S. ir P. V. bei septynis teistumus turintis O. D. kaltinti, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2017 metų vasaros pabaigoje iš nukentėjusiojo pavogė 180 eurų vertės ausines, kurias jis buvo atvežęs parduoti.

Nukentėjusiajam jie prisistatė policijos pareigūnais ir grasindami, kad nuveš jį į policijos komisariatą, reikalavo 20 tūkst. eurų.

Užpuolikai nukentėjusįjį įsisodino į automobilį, paėmė ausines ir pradėjo važiuoti link Vilniaus reikalaudami pinigų, o pakeliui sustoję miške surakino nukentėjusįjį antrankiais bei paėmė iš jo piniginėje turėtus 600 eurų.

Nukentėjusysis pasakė galintis atiduoti ir namie turimus 4 tūkst. eurų, tačiau turto prievartautojams to atrodė maža – reikalavo 20 tūkst. eurų.

Įbaugintas nukentėjusysis pažadėjo, kad pinigų atveš draugas ir pasiprašė parvežamas į namus, kur atidavė juose laikytus pinigus.

Kaltinamieji grasino, kad už nesumokėtus pinigus reikės atidirbti, tačiau sulaukęs skambučių ir SMS žinučių nukentėjusysis suprato, kad turtą iš jo prievartavo ne policijos pareigūnai, todėl parašė pareiškimą.

Aiškinantis šį nusikaltimą ir atlikus kratą vieno iš kaltinamųjų gyvenamojoje vietoje, paaiškėjo, dar vienas nusikaltimas – V. S. neteisėtai laikė 2,618 gramo kanapių.

V. S. savo kaltę pripažino iš dalies, o P. P. ir O. D. savo kaltę neigė, tačiau visų jų kaltė pilnai įrodyta surinktais įrodymais ir liudytojų bei nukentėjusiojo parodymais.

Visų trijų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra nusikalstamų veikų padarymas veikiant bendrininkų grupėje, be to V. S. ir P. P. nusikalstamas padarė dar ir būdami recidyvistais, į tai irgi atsižvelgta skiriant bausmes.

Visi pripažinti kaltais bausmes turės atlikti pataisos namuose. Taip pat turės solidariai atlyginti nukentėjusiajam 3510 eurų turtinės ir 9 tūkst. eurų neturtinės žalos.