Didmiesčiuose – įvairovė
Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis sakė, kad maždaug pusė Kauno daugiabučių yra valdomi administratorių, 29 proc. bendrijų ir 20 proc. pagal jungtinės veiklos sutartį. „Dominuojančios valdymo formos kaip ir nėra. Apie pusę namų prižiūri daugiabučių administratoriai, o kitą pusę valdo patys gyventojai“, – sakė R.Endrikis.
Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus duomenimis, didžiąją dalį daugiabučių uostamiestyje administruoja savivaldybės paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai – 75 proc. Bendrijos valdymo būdą pasirinkę 20 proc. daugiabučių, jungtinės veiklos sutartį – 6 proc. „Pastebima, kad patalpų savininkai dažnai mano, jog perleidžiant namo valdymą savivaldybės paskirtam administratoriui nieko daugiau daryti nereikia, nors atsakomybė už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą jiems išlieka“, – pabrėžė savivaldybės atstovai.
75 proc. – maždaug tiek Klaipėdos daugiabučių valdo administratoriai.
Ši gyventojų atsakomybė dėl bendrojo turto akcentuojama ir Civiliniame kodekse. Jame numatoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise butų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Nesvarbu, kokią jų priežiūros ir valdymo formą savininkai yra pasirinkę, jie privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Bendrijos pranašumai
Kaip teigia Klaipėdos savivaldybės specialistai, manytina, kad geriausias būdas valdyti bendrąją nuosavybę – steigti bendriją ir patiems tvarkant savo nuosavybę matyti rezultatus. Tam reikia įsteigti juridinį asmenį – bendriją, išsirinkti valdymo, kontrolės organus.
Daugiabučių bendrijos nariai nusprendžia, kokį rangovą rinktis, kai pastatui reikia remonto, planuoja išlaidas, nusistato bendrijos mokesčius.
Namo bendrijai įkurti reikalingas namo savininkų susirinkimas, per jį tvirtinami bendrijos įstatai, išrenkamas pirmininkas. Bendrija gali vienyti ir daugiau nei vieną daugiabutį.
Bendrijoje pirmininkas neretai renkamas iš bendrijos narių arba kviečiami eiti šias pareigas asmenys iš šalies. Paminėtina, kad bendrijos gali patikėti įvairias funkcijas profesionaliems būsto administratoriams.
Įgalioti asmenys ar įmonės yra pagalbininkai išsaugoti ir puoselėti turtą, tačiau jie atsakingi už sutartimi apibrėžtą tam tikrą veiklą, o strateginiai, ilgalaikiai sprendimai visada lieka gyventojų rankose.
Jungtinės veiklos nauda
Kauno Dainavos mikrorajone esančio daugiabučio gyventoja Janina džiaugiasi esančia galimybe pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Ji atstovauja 100 butų savininkams bendradarbiaujant su administruojančia įmone. Janinos teigimu, įsteigti bendrijai pritrūko gyventojų ryžto, nes reikia sutvarkyti daug dokumentacijos, įvykdyti įvairias procedūras. „Dauguma gyventojų sako tam neturintys laiko, aš taip pat neturiu galimybių atsidėti pirmininkavimui, – pasakojo ji. – Anksčiau visas namo valdymas buvo atiduotas administratoriui, bet kildavo daug klausimų, kodėl pasirenkami vieni ar kiti darbai, o kai kurios sritys, mūsų nuomone, nesulaukdavo reikiamo dėmesio. Tarkim, mums atrodė, kad svarbiau pakeisti laiptinės langus, duris, bet nuspręsta pirmiau remontuoti stogą, nors jo būklė dar nebuvo labai bloga. Sužinoję apie jungtinės veiklos sutarties variantą supratome, kad ji mūsų atveju pati geriausia“, – teigė gyventoja.
Janinai užtenka gyvai pabendrauti su kaimynais arba sulaukti jų klausimų elektroniniu paštu, o susirinkimus, darbų planus rengia administruojanti bendrovė. „Žmonių pageidavimus, lūkesčius perduodu partneriams, kurie paskui derina darbų eigą su manimi“, – kalbėjo ji.
Šeimininkas – svarbiausias
Gyventojų susirinkimuose paprastai aptariamas daugiabučio bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, rekonstrukcijos metinis ir ilgalaikis planas.
Savivaldybių atstovai akcentuoja, kad nesvarbu, kokią daugiabučio valdymo formą pasirenka gyventojai, visų pirma, jie patys yra turto šeimininkai. Įgalioti asmenys ar įmonės padeda išsaugoti ir puoselėti turtą, tačiau jie atsakingi už sutartimi apibrėžtą tam tikrą veiklą, o strateginiai, ilgalaikiai sprendimai visada lieka gyventojų rankose. Kuo jie aktyvesni, tuo lengviau ir sklandžiau organizuojami priežiūros darbai tiek jungtinės veiklos sutarties, tiek bendrijos atveju.
