Apie tai BNS patvirtino „DS-1“ vadovas Vykintas Belickas. „Alvoros“ vadovas sako, kad sutarties nutraukimas poveikio projekto eigai neturės.  

„Sutartis yra nutrūkusi, mes šitame projekte nebesame ir jokiu formatu su „Alvora“ daugiau jame nebūsime“, – BNS teigė V. Belickas. 

Kas ir kodėl inicijavo sutarties nutraukimą, „DS-1“ vadovas nenurodė motyvuodamas konfidencialumu. 

80 mln. eurų vertės užsakymą modernizuojant „Orlen Lietuvos“ gamyklą „Alvora“, taip pat stačiusi strategiškai svarbų Lietuvos ir Lenkijos magistralinį dujotiekį (GIPL), gavo šiemet balandį – sutartį dėl inžinerinių sistemų ir energetikos infrastruktūros įrengimo su ja pasirašė projekto generalinė rangovė Didžiosios Britanijos „Petrofac“.

Pastaroji situacijos BNS nekomentavo: „Dėl bet kokios su „Alvora“ ar jos subrangovais susijusios informacijos reikėtų kreiptis tiesiogiai į šią įmonę“.  

„Alvoros“ generalinis direktorius Martynas Pargaliauskas BNS teigė, jog sutartis nutraukta abipusiu sutarimu dėl komercinių priežasčių, pretenzijų abi pusės viena kitai neturi. 

„Sutartinių santykių su „DS-1“ pokyčiai neturi įtakos mūsų darbų tempui ar įgyvendinimo terminams – įsipareigojimai toliau vykdomi pagal patvirtintą grafiką, darbus planuojame baigti laiku“, – komentare BNS nurodė „Alvoros“ vadovas.

Jo teigimu, poreikio ieškoti naujo jungtinės veiklos parterio šiuo metu nėra.

„Alvora“ kartu su „DS-1“ gamykloje įsipareigojo surinkti 1,48 tūkst. tonų svorių reaktorių, jį instaliuoti, taip pat suvirinti per 100 km įvairaus skersmens vamzdyno, pakloti daugiau kaip 600 km elektros kabelių, sumontuoti virš 4 tūkst. tonų metalo konstrukcijų ir atlikti kitus darbus.

„Orlen Lietuvos“ atstovė Kristina Gendvilė BNS sakė, jog projektas vyksta pagal grafiką – kitą savaitę reaktorius bus keliamas ir statomas į jam numatytą vietą. 

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija ir Vyriausybė „Alvorai“ rugsėjį neleido statyti maždaug 100 mln. eurų vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) radioaktyvių trumpaamžių atliekų paviršinio atliekyno. 

„Mes gerbiame ir vykdome atsakingų valstybės institucijų sprendimus, tačiau šį komisijos sprendimą vertiname kaip subjektyvią ir prielaidomis pagrįstą nuomonę, kuri turės ilgalaikių ir reikšmingų pasekmių daug metų Lietuvos rinkoje veikiančiai įmonei bei nacionalinės reikšmės projekto įgyvendinimui“, – komentare BNS nurodė „Alvoros“ vadovas M. Pargaliauskas.

Jo teigimu, įmonė šiuo metu analizuoja teisinių veiksmų galimybes. 

Teisėsauga šiuo metu aiškinasi, ar GIPL rangovė „Alvora“ projekte naudojo rusiškas detales: manoma, kad įmonė susirado kelias Europos bendroves, kad po jų išduotais kokybės sertifikatais galėtų paslėpti Rusijos koncerno „ChelPipe“ įmonės pagamintas ir „Alvorai“ jau galimai parduotas detales. „Alvora“ šiuos įtarimus neigia.

Apie tai, kad pernai gegužę atidarytame GIPL galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės, birželį paskelbė kartu su kelių šalių partneriais tyrimą atlikęs portalas „15min“. 

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija 2019 metais sandorį su „Alvora“ leido pasirašyti „su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių“. „Alvora“ tuo metu dirbo Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, čia ji turėjo antrines įmones. 

Italija užsidarė

"Pandemija paveikė darbus, – teigė T.Šidlauskas. – Su kuo jau buvo pasirašytos sutartys, dauguma tiekėjų ir gamintojų parašė, kad dėl pandemijos gali atsirasti įrangos ar medžiagų tiekimo problemų. Galiausiai kovo mėnesį atėjo pranešimas, kad Italijoje stabdomos visos gamyklos ir praktiškai stoja veikla. Mes kreipėmės dar į keletą tiekėjų. Pas juos, kadangi dar telpame su tiekimo terminais, su rezervacijos mokesčiu užsirezervavome pajėgumus ir gamybos terminą, pradėjome derinti su užsakovu, ar tinkama produkcija, ar atitinka normas, standartus. Laukiame šių dalykų patvirtinimo."

Vis dėlto, nors ir buvo logistikos sutrikimų, reikalingos medžiagos statyboms turėtų būti atvežtos laiku.

"Matome, kad su Italija bus gana didelių problemų, tokio svarbumo objektas tada gali turėti liūdnų padarinių. Šiandien esame praktiškai sutelkę maksimalias pajėgas, beveik paviję grafiką, sumažinome atsilikimą kai kuriose srityse. Dar, aišku, trūksta, bet pažengę esame gana smarkiai į priekį.

Kol kas, panašu, kad turėtų viskas atvykti laiku. Kiekvieną savaitę gauname pranešimų iš gamintojų, ar niekas nesikeičia, kokios pas juos problemos, pastoviai palaikome ryšį dėl gamybos ir tiekimo, o, esant reikalui, ieškotume vienokių ar kitokių sprendimų", – sakė jis.

Pinigai – iš anksto

Bendrovės vadovas taip pat pridūrė, kad dėl to išaugo darbų kaštai.

"Kas anksčiau buvo su tam tikrais mokėjimų atidėjimais, dabar viskas vyksta vos ne su 100 proc. avansu. Yra atsiradę problemų. Ypač tai pasijautė vietinėje rinkoje, nes visi tiekėjai, gamintojai niekuo nebepasitiki, bet čia su visomis statybos bendrovėmis taip pasidarė šiuo laikotarpiu, – komentavo T.Šidlauskas. – Dirbame visu pajėgumu, dėl karantino tai nebuvo sustoję. Tik vamzdžių tiekimas vienu momentu buvo apstojęs, bet tai išsprendžiami darbiniai dalykai."

Anot "Alvoros" vadovo, šiuo metu suvirinta per 80 km vamzdyno gijų, po žeme užkasta daugiau kaip 15 km.

"Dabar bus tiesiami vamzdynai, didžiojoje dalyje vietų – praeinant per kelius, susikirtimuose – ir archeologinės vietovės. Čia yra vienas didžiausių iššūkių. Tiesiame šalia Kernavės, senovinių gyvenviečių. Ieškome sprendinių, bendro susitarimo su archeologais. Dirba didžiuliai pajėgumai, jie supranta, kad šis objektas yra valstybinės svarbos", – sakė T.Šidlauskas.

"Alvoros" vadovo teigimu, sunkumų sukėlė ir užsitęsę ginčai dėl laimėtojo konkurse, kas vykdys GIPL statybos darbus.

"Pagal pirminį planą turėjome pasirašyti sutartį birželio mėnesį (2019 m.). Visi darbai, kaip ir šiandien skelbiama, turi baigtis 2021 m. gruodį. Dėl visų šių dalykų mums vienas rimčiausių iššūkių – visa statyba sutrumpėja septyniais mėnesiais", – naujienų agentūrai ELTA sakė T.Šidlauskas.

"Šiame projekte numatytos didelės baudos, praktiškai už kiekvieną pajudėjimą turime atsiskaityti", – pridūrė jis.

Karantinas nesutrukdė?

O štai gegužės viduryje Energetikos ministerija paskelbė, kad dėl COVID-19 viruso pandemijos Lietuvoje paskelbtas karantinas ir veiklos apribojimai neturėjo įtakos dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyboms – šio strateginio energetikos projekto statybos darbai aktyviai vyksta. Kaip ir planuota, ši ne tik Lietuvai, bet ir viso regiono dujų rinkos dalyviams naudą nešanti jungtis, bus pastatyta iki 2021 m. pabaigos, o šiemet numatyta atlikti beveik du trečdalius statybos darbų.

Pasak Energetikos ministerijos, vienas didžiausių pastarojo meto energetikos projektų Lietuvoje – dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyba vyksta pagal numatytą tvarkaraštį. Paaiškėjo, kad tinkamai organizuojant darbus ir laikantis visų saugos reikalavimų galima dirbti nesustojant nė vienai dienai per pirmąsias septynias karantino savaites.

Informuojama, kad GIPL dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos darbai nebuvo sustoję nei vienai dienai nuo statybų pradžios. Nuo sausio mėnesio jau įgyvendinta 25 proc. arba ketvirtadalis viso projekto. Tai yra, darbai vyksta žymiai sparčiau nei planuota. Šią savaitę pradėti patys sudėtingiausi projekto darbai – horizontalus kryptinis gręžimas (HDD) po Neries upe Elektrėnų savivaldybėje. Darbus atlieka didelę patirtį šioje srityje sukaupę Vokietijos specialistai. Toliau vyksta archeologiniai tyrinėjimai, kuriuose dirba didžioji dalis Lietuvos archeologų. Istorinis paveldas žvalgomas visoje tiesiamo dujotiekio trasos teritorijoje ir tai daroma pirmą kartą Lietuvos istorijoje.

"Suprantama, kad visai Lietuvai ir regiono dujų rinkos dalyviams svarbus tarptautinis dujotiekių jungties projektas yra labai sudėtingas ir COVID-19 pandemijos bei karantino metu pareikalavo papildomų pastangų, tačiau, pasikartosiu, darbai nebuvo sustoję nė vienai dienai. Priešingai: netrukus planuojame dalį žemės savininkų informuoti apie tai, kad kitais metais suplanuoti dujotiekio tiesimo darbai jų seniūnijose bus pradėti dar šiemet", – sakė įmonės atstovas.