Lietuvos apeliacinis teismas kovo 10 dieną atmetė „Irgitos“ prašymą ir paliko nepakeistą 2017 metų liepą priimtą Kauno apygardos teismo sprendimą.

„Vidaus sandorio sudarymas ir vykdymas neturėjo jokios neigiamos įtakos „Irgitos“ subjektinėms teisėms pagal 2014 metų sutartį", -– rašoma teismo nutartyje.

Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad vidaus sandoris buvo sudarytas išnaudojus maksimalias pagrindines paslaugas, „Irgitos“ paslaugų apimtį nulėmė objektyvūs veiksniai, o ne vidaus sandoris. Be to, ir jį sudarius savivaldybė ir toliau teikė įmonei užsakymus pagal sutartį, jų 2016-2017 metais buvo nupirkta kur kas daugiau nei 2015 metais.

Apeliacinis teismas turėjo iš naujo nagrinėti ginčą po to, kai pernai gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, jog 2020 metų vasarį Apeliacinis teismas iš esmės nenagrinėjo „Irgitos“ argumentų dėl jos teisių pažeidimo. 

Tačiau Apeliacinis teismas šįkart vėl atmetė „Irgitos“ pretenzijas ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2017 metų liepą priimtą sprendimą.

Savivaldybe su bendrove 2014 metais pasirašė trejų metų trukmės miesto želdinių priežiūros sutartį, tačiau po dvejų metų – 2016-aisiais savivaldybė pasirašė sutartį ir su „Kauno gatvių apšvietimu“, vienašališkai patvirtinusi pastarosios paslaugų įkainius.

Savivaldybė teisme gynėsi, kad teisės aktai leidžia esant poreikiui pasirašyti daugiau sutarčių dėl panašių paslaugų, tik didesnės apimties nei numatyta anksčiau pasirašytoje sutartyje su kitu tiekėju.

Savo ruožtu „Irgita“ tvirtino, kad savivaldybė privilegijavo savo įmonę ir pažeidė konkurencijos įstatymus, be to, „Irgita“ neteko dalies pajamų. „Irgita“ taip pat teigė, kad „Kauno gatvių apšvietimo“ paslaugų įkainiai buvo dirbtinai sumažinti, siekiant formalaus savo veiksmų pateisinimo.

100 proc. „Kauno gatvių apšvietimo“ akcijų valdo savivaldybė, įmonė 2015 metais gavo 93 proc. pajamų iš veiklos, skirtos savivaldybės poreikiams.