Labiausiai imponuojanti asmenybė

Kai 1866 m. rugpjūčio 23 d. Paryžiuje mirė turtingiausias Lietuvos magnatas Raudondvario grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius, jo anūkas keturiolikmetis B.H.Tiškevičius tapo vienu turtingiausių žmonių visoje Europoje. Gimęs 1852 m. gruodžio 9 d. šalia Vilniaus esančiame Nemėžyje jaunasis paveldėtojas anksti tapo našlaičiu: jo tėvą Mykolą Tiškevičių, kilusį iš Ukrainoje gyvenusios Tiškevičių giminės atšakos, džiova palaužė tuomet, kai sūneliui tebuvo keli mėnesiai, o mama Marija Vanda Sofija Tiškevičiūtė, viena iš trijų B.E.Tiškevičiaus dukterų, nuo tos pačios ligos mirė sūneliui sulaukus septynerių. Tapęs didžiulių, nuolatines pajamas nešančių žemės valdų savininku, jaunasis grafas galėjo sau leisti gyventi be didelių rūpesčių.

"Galbūt dėl to šis Raudondvario grafas ir tapo viena labiausiai imponuojančių Raudondvario grafų Tiškevičių šeimos asmenybių, – samprotavo Kauno rajono muziejaus direktorius, parodos "Raudondvario grafų Tyszkiewiczių šeimos portretas" kuratorius Zigmas Kalesinskas. – Benediktas Henrikas, augęs prabangioje aplinkoje Madeiroje ir Paryžiuje, domėjosi kelionėmis ir išvykomis, laivais ir jūra, dailės dirbinių kolekcionavimu ir fotografija."

Zigmas Kalesinskas: Benediktas Henrikas, augęs prabangioje aplinkoje Madeiroje ir Paryžiuje, domėjosi kelionėmis ir išvykomis, laivais ir jūra, dailės dirbinių kolekcionavimu ir fotografija. / Asmeninio archyvo nuotr.

Į Raudondvarį – su lauktuvėmis

Piktorialinės fotografijos meistras B.H.Tiškevičius didžiąją gyvenimo dalį praleido kelionėse po pasaulį, bet visada sugrįždavo į gimtąją Lietuvą ir, žinoma, Raudondvario dvarą, parveždamas iš egzotiškų kraštų augalų, gyvūnų, meno dirbinių, knygų ir gausybę įspūdžių, įamžintų paties darytose fotografijose.

XIX a. pabaigoje jis ypač susidomėjo menine fotografija: įkūrė fotolaboratorijas Paryžiuje ir Vialoje, dabartinės Baltarusijos teritorijoje buvusiame dvare, buvo Prancūzijos fotografijos draugijos, prestižinio Paryžiaus fotoklubo narys, aktyviai dalyvavo Europos fotografų judėjime, fotografijos konkursuose Europoje ir Amerikoje, buvo įvertintas beei apdovanotas, jo darbais gėrėjosi daugelio meninės fotografijos salonų lankytojai.

Liudijimas: grafo šeima ir taip leido laiką Vialoje. / Parodos nuotr.

Vienose nuotraukose grafas fiksavo prabangius rūmų interjerus, dvarų aplinką, aristokratų gyvenimą ir pramogas, keliones, fotografavo savo šeimos narius ir artimus žmones, kitose gėrėjosi Mingų dinastijos pastatytomis skulptūromis Kinijoje, Nalibokų girios gamta, tyrinėjo Vialos, Zakopanės bei Raudondvario žmonių tipus, jų buitį, kūrė menines scenas gamtoje ir savo fotostudijose Paryžiuje bei Vialoje.

Negatyvai ir atspaudai išliko

Ilgą laiką manyta, kad visi grafo nuotraukų negatyvai ir atspaudai dingo, o 1993 m. viename Paryžiaus Blusų turguje surastas albumas su 80 Raudondvario grafo B.H.Tiškevičiaus nuotraukų, dabar saugomų Nicéphore Niépce fotografijos muziejuje Prancūzijoje, yra vieninteliai artefaktai, liudijantys grafo aistrą fotografijai.

Kolekcininkas Gediminas Petraitis (1956–2021) prieš kelerius metus rado ir sugrąžino į Lietuvą daugiau kaip 500 B.H.Tiškevičiaus fotografijų, darytų 1891–1898 m. Pasak Lietuvos fotografijos tyrinėtojo ir istoriko Dainiaus Junevičiaus, tai galima laikyti stebuklu. Šio rinkinio nuotraukos publikuojamos knygoje "Sugrįžimas", kurios vienas sudarytojų ir yra D.Junevičius.

Šeima: šioje nuotraukoje įamžintas fotografas su vaikais. / Parodos nuotr.

Atrastos ir grąžintos grafo nuotraukos papildė Kauno rajono muziejaus, Fotografijos muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Trakų istorijos muziejaus rinkinius, didelė dalis kolekcijos saugoma Petraičių šeimos archyve.

Vieši sostinėje ir Šiauliuose

Ekstravagantiškas grafas lankosi ir sostinėje bei Šiauliuose. Parodoje "Tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Du grafo Tiškevičiaus pasauliai jo XIX a. pabaigos nuotraukose" Vilniaus paveikslų galerijoje daugiausia pristatomos Petraičių šeimos rinkinyje saugomos anksčiau dingusiomis laikytos grafo B.H.Tiškevičiaus dokumentinės ir meninės nuotraukos, darytos Prancūzijoje, Lenkijoje, Lietuvoje bei netoli Vilniaus buvusiame Vialos dvare dabartinėje Baltarusijoje. Parodos kuratorius D.Junevičius.

Šiaulių fotografijos galerijoje, parodoje "Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija. Epochų inscenizacijos", analizuojami grafo B.H.Tiškevičiaus fotografijos ypatumai, meniniai ieškojimai ir pasiekimai, fotografinės kūrybos istoriniai ir šiuolaikiniai kontekstai. Čia pristatoma Fotografijos muziejuje saugoma B.H.Tiškevičiaus kūrinių kolekcija ir užsienyje pasklidę autoriaus kūriniai.

Temos: grafas B.H.Tiškevičius mėgo fiksuoti ir aristokratų gyvenimą. / Parodos nuotr.

"Ir nors vienos nuotraukos turėjo likti šeimos albumuose, o kitos – skirtos parodoms ir žurnalams, jos visos šiuolaikiniam žiūrovui įdomios ir kaip praeities liudininkės, ir kaip fotografo meninių aspiracijų rezultatas", – teigė parodos Šiaulių fotografijos galerijoje kuratorė Vilija Ulinskytė-Balzienė.

Parodos Vilniuje ir Šiauliuose veiks iki spalio 3 d.

Parodos „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Du grafo Tiškevičiaus pasauliai jo XIX a. pabaigos nuotraukose“ atidarymas vyks liepos 13 d., antradienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius).

Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, bet nuolatos į gimtąjį kraštą sugrįždavęs grafas Tiškevičius XIX amžiaus pabaigoje susidomėjo menine fotografija, buvo prestižinio Paryžiaus fotoklubo narys, jo darbais gėrėjosi daugelio meninės fotografijos salonų lankytojai.

Vienose nuotraukose grafas fiksavo prabangius rūmų interjerus, dvarų aplinką, aristokratų gyvenimą ir pramogas, keliones, fotografavo savo šeimos narius ir artimus žmones, kitose gėrėjosi Nalibokų girios gamta, tyrinėjo Zakopanės ir Lietuvos žmonių tipus ir buitį, kūrė menines scenas gamtoje ir savo fotostudijoje. Ir nors vienos nuotraukos turėjo likti šeimos albumuose, o kitos buvo skirtos parodoms ir žurnalams, jos visos šiuolaikiniam žiūrovui įdomios ir kaip praeities liudininkės, ir kaip fotografo meninių aspiracijų rezultatas.

Ilgą laiką buvo manyta, kad visi grafo nuotraukų negatyvai ir atspaudai žuvo. Gediminas Petraitis (1956–2021) prieš kelerius metus rado ir sugrąžino į Lietuvą daugiau kaip septynis šimtus B. H. Tiškevičiaus fotografijų, darytų 1891–1898 m.

Parodos Vilniuje ir Šiauliuose veiks nuo 2021 m. liepos 13 d. iki spalio 3 d.

Paroda Raudondvario pilyje veiks nuo 2021 m. liepos 6 d. iki rugpjūčio 29 d.

Pasak muziejaus darbuotojų, atrodė, kad iš to, kas buvo žinoma, jau galima pakankamai išsamiai spręsti apie B. H. Tiškevičiaus kūrybą, naujų atradimų nebesitikėta, kadangi buvo manyta, kad visi grafo kūriniai pražuvo per gaisrus studijose ir laboratorijose Paryžiuje ir Vialoje. Tačiau 2018 m. pabaigoje iš neskelbiamo šaltinio užsienyje į Lietuvą sugrąžinti keli šimtai B. H. Tiškevičiaus kūrinių, kurie reikšmingai praplečia autoriaus kūrybos aprėptį ir reikšmę.

Didelę šios kolekcijos dalį, Lietuvos kultūros tarybai parėmus, įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus į jo padalinio – Fotografijos muziejaus rinkinius. Įsigytoje kolekcijoje – 27 kartono lakštai, greičiausiai atskiri buvusių albumų lapai, ant kurių paklijuotos 93 įvairių formatų albumino fotografijos.

Ant lakštų – paties autoriaus daryti įrašai prancūzų kalba, nurodantys fotografavimo datą, vietas, pavadinimus. Muziejaus įsigytos kolekcijos branduolį sudaro greičiausiai B. H. Tiškevičiaus Paryžiaus studijoje 1897-1899 m. kurtos vadinamųjų Imperijos ir 1830-ųjų epochų stiliaus inscenizacijos, atliktos XIX a. pabaigoje Vakarų Europoje vyravusios meninės fotografijos krypties – piktorializmo – stilistikoje.

Kai kurie iš įsigytų kūrinių publikuoti iliustruojant skyrių apie „interjerinę fotografiją“ prestižiniame Paryžiaus fotoklubo leidinyje „Esthetique de la photographie“ (sud. Paul Bourgeois, Paryžius, 1900), kurį galima laikyti XIX a. pabaigos prancūzų piktorializmo chrestomatija ar manifestu, kuriame atsispindėjo pagrindiniai piktorialistų kūrybos principai, meniniai siekiai ir šio stiliaus kūrėjų darbai. B. H. Tiškevičiaus kūriniai šiame leidinyje rikiuojasi greta prancūzų piktorializmo klasikų Puyo, Demachy ir kitų vardų ir pristato jį kaip vieną iš to meto piktorialistų elito atstovų.

Muziejaus archyvo nuotr.

Visi įsigyti kolekcijos eksponatai yra suskaitmeninti ir paviešinti Lietuvos integralioje muziejų informacijos sistemoje LIMIS, 2020 metais kolekciją planuojama parodyti visuomenei rengiamoje parodoje ir leidinyje.

Kolekcininkas, mecenatas, keliautojas ir fotografas, Raudondvario grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852-1935) – išskirtinė, dar nepakankamai pažinta ir atskleista Lietuvos kultūros istorijos asmenybė. B. H. Tiškevičius buvo neeilinė fotografijos meno figūra, vienas iš meninės fotografijos pradininkų Lietuvoje ir pirmasis šalies keliautojas-fotografas. Jo kelionės po Alžyrą fotografijos, eksponuotos 1876 m. pasaulinėje parodoje Filadelfijoje (JAV) ir pelniusios aukso medalį, laikytinos pirmosiomis žinomomis kelionių reportažo žanro fotografijomis Lietuvoje. Fotografas nuo 1884 m. buvo Prancūzų fotografų draugijos, nuo 1898 m. – prestižinio Paryžiaus fotoklubo nariu. 1894-1902 m. dalyvavo parodose Lvove, Berlyne (1899 m. už režisūrines kompozicijas Berlyne gavo aukso medalį), Varšuvoje, Vilniuje, jo nuotraukos publikuotos Paryžiaus fotoklubo reprezentaciniuose leidiniuose.

B. H. Tiškevičiaus kūrybą sudarė reportažai iš jo gausių kelionių po įvairias pasaulio šalis ir savitos meninės režisūrinės kompozicijos, kuriose jis savo vasaros rezidencijoje Vialoje (dab. Baltarusijos teritorija) ir fotostudijoje Paryžiuje fotografavo inscenizuotas įvairių epochų žanrines scenas, monumentalius portretus. Daug tokių kompozicijų sukūrė 1890-1899 m. Pastarieji piktorialistiniai meninės fotografijos kūriniai išgarsino fotografą tarptautinėje jo amžininkų meno bendruomenėje ir atkreipė šiuolaikinių menotyrininkų dėmesį.

Paradoksalu ir kartu dėsninga, kad jau šiais laikais pirmieji B. H. Tiškevičių atrado prancūzai. Jo pavardė Lietuvoje garsiau nuskambėjo po to, kai 1993 m. pirmosios pasaulyje fotografijos išradėjo Nicephore Niepce vardo muziejus Prancūzijoje įsigijo tuo metu didžiausią autoriaus darbų kolekciją (86 kūrinius, paklijuotus ant 46 kartono lakštų), surengė parodą ir išleido kolekciją pristatantį leidinuką.

Be to, paaiškėjo, kad nedidelė B. H. Tiškevičiaus kūrinių kolekcija saugoma ir Lenkijoje, Varšuvos karališkosios pilies muziejuje, pavieniai darbai buvo žinomi Orse muziejuje, Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje bei privačiose kolekcijose užsienyje. Netrukus Niepce muziejaus kolekcija buvo pristatyta ir parodose Vilniuje ir Kaune, išleistas leidinys „Tyszkiewicz“ (Baltos lankos, 2002) ir dr. Aldonos Snitkuvienės studija „Raudondvaris. Grafai Tiškevičiai ir jų palikimas“ (Vilnius, 1998).

Įrašė savo ranka

Parodoje Kauno rajono muziejuje pirmą kartą eksponuojamos 24 unikalios nuotraukos, darytos Raudondvario grafo B.H.Tiškevičiaus (1852–1935). Ant albumo lapų juodu ir raudonu rašalu paties grafo ranka rašyti įrašai.

Grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius – geriausiai žinomas Raudondvario dvaro valdytojas, savo vardą išgarsinęs per fotografiją, tolimas keliones, ir mecenatystę. Pasak muziejininko, istoriko Andriaus Marcinkevičiaus, B.H.Tiškevičiaus gyvenimas toks pat įvairus kaip ir jo fotografijos. Gimęs Nemėžio dvare netoli Vilniaus, Vandos Marijos Sofijos Tiškevičiūtės-Tiškevičienės ir Mykolo Tiškevičiaus šeimoje, nesulaukęs net dešimties metų Henrikas neteko abiejų tėvų. Našlaičio globos teisės atiteko jo seneliui Benediktui Emanueliui Tiškevičiui. Šis su anūku išvyko gyventi į Prancūziją. Čia, nuolat gyvendamas netoli jūros, B.H.Tiškevičius pamilo laivybą ir keliones. Kaip vienintelis B.E.Tiškevičiaus anūkas, testamentu paveldėjęs senelio turtus, jis netrukus pats pradėjo leistis į keliones po visą pasaulį, o jų įspūdžius įamžindavo fotografijose. Vienos tokios kelionės metu Henrikas apsilankė ir JAV. Čia susipažino su žavia amerikiete Elizabeth Klara Bancroft iš turtingos laivų statytojų šeimos. 1874 m. Bostone Elizabeth tapo Tiškevičiene ir pora išvyko gyventi į Europą. Šeimos sukūrimas neatbaidė grafo nuo kelionių. 1875 m. jis jau lankėsi Afrikoje ir Azijoje. Šiuose kraštuose jam teko lankytis net keletą kartų. Po kiekvienos kelionės Raudondvario dvaro rūmai vis pildėsi naujais vertingais ginklais, knygomis, paveikslais, kilimais ir baldais, kurie dvelkė egzotiškomis kultūromis.

Nesiskirdavo su fotoaparatu

"Kelionių metu išlipęs į krantą B.H.Tiškevičius niekada nesiskirdavo su fotoaparatu. Fotografija buvo kita, itin brangi grafo aistra. Jis turėjo įsirengęs netgi dvi fotolaboratorijas: vieną – Paryžiuje, kitą – Vialos dvare, netoli Minsko. Jose buvo supirkta pati naujausia ir moderniausia įranga, kokią tik buvo galima rasti. Vialoje buvo fotografijai skirtos įrangos, siekiančios net 40 tūkst. sidabro rublių. Deja, ši fotolaboratorija dėl neatsargios tarnaitės 1894 m. sudegė, – parodos anotacijoje rašo A.Marcinkevičius. – Nepaisant to, grafas ir toliau užsiiminėjo savo pomėgiu. B.H.Tiškevičiaus užfiksuotus kadrus buvo galima išvysti ne tik apsilankius Vialoje ar Paryžiuje, bet ir parodose. 1876 m. Filadelfijoje buvo galima pamatyti nuotraukų, darytų kelionės po Alžyrą metu. Taip pat B.H.Tiškevičius 1894 m. dalyvavo parodoje Lvove, o 1896 ir 1899 m. Berlyne parodė net 100 unikalių fotografijų. Tiškevičiaus pavardė sutinkama ir 1901 m. pirmojoje fotografijų parodoje Varšuvoje. Pasisekimas fotografijoje grafui pelnė šlovę ir garbingą vietą prestižinėje Paryžiaus Photo–Club organizacijoje."

B.H.Tiškevičiaus gyvenimas toks pat įvairus kaip ir jo fotografijos.

Išmaišęs Europą, Aziją, Afriką ir paviešėjęs Šiaurės Amerikoje, amžinojo poilsio grafas atgulė Pietų Prancūzijoje, netoli Nicos, kur praleido paskutines savo gyvenimo dienas.

Dauguma B.H.Tiškevičiaus fotografijų buvo sunaikintos arba išblaškytos po visą pasaulį. 1993 m. viename Paryžiaus sendaikčių turguje rastos B.H.Tiškevičiaus nuotraukos tapo tikra sensacija. Iki tol nematyti vaizdai atgaivino užmiršto Vialos ir Raudondvario dvaro istoriją. Išaugo ne tik susidomėjimas senąja fotografija, bet ir pačiu fotografu. 2002 m. pasirodė "Baltų lankų" albumas "Tyszkiewicz" su naujai atrastomis nuotraukomis ir keletas dokumentinių filmų, sukurtų Lietuvoje ir Baltarusijoje. Nors susidomėjimas ir buvo, išvysti B.H.Tiškevičiaus nuotraukų buvo įmanoma tik dviejose vietose – Kretingos muziejuje ir Lietuvos valstybės istorijos archyve, kur buvo saugomos kelios jo fotografijos. "Anot meno ir kultūrinių vertybių aukciono ARS VIA direktoriaus Algirdo Petraičio, grafo Tiškevičiaus fotografijos yra itin retas grobis kolekcininkams: "Jo darbų, kaip ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, antikvarinėje rinkoje tiesiog nebūna – tokie jie yra unikalūs ir reti, – parodos anotacijoje teigia A.Marcinkevičius. – B.H.Tiškevičiaus fotografijos pasižymi ne tik retumu, bet ir aukšta menine verte. A.Petraičio teigimu: "1876 m., kai gimė žinomas fotomenininkas Janas Bulhakas, grafas B.H.Tiškevičius Filadelfijoje jau atsiėmė aukso medalį, gautą už Pasaulinėje parodoje eksponuotas unikalias fotografijas iš kelionės po Alžyrą. Jos laikomos vienais pirmųjų reportažinės fotografijos bandymų pasaulyje."

Nuotraukų rado internete

Raudondvario dvare įsikūręs Kauno rajono muziejus ilgą laiką neturėjo nei vienos autentiškos B.H.Tiškevičiaus fotografijos. "Tik 2018 m. viename internetinių aukcionų netikėtai pavyko surasti penkias autentiškas nuotraukas, kuriose matyti B.H.Tiškevičiaus vaikai – Benediktas Jonas Tiškevičius ir Elžbieta Marija Tiškevičiūtė. Jos tapo pirmosiomis B.H.Tiškevičiaus nuotraukomis, pasiekusiomis muziejaus fondus. Vėliau kolekciją papildė dalis iš meno ir kultūrinių vertybių aukciono ARS VIA nupirktų nuotraukų rinkinio. Nuo 1993 m. tai buvo didžiausias kada nors rastas grafo darytų nuotraukų rinkinys. Gausiai išaugusi muziejaus kolekcija dabar yra didžiausia ir vertingiausia Lietuvoje B.H.Tiškevičiaus darytų nuotraukų kolekcija, – rašoma anotacijoje. – Šiuose nepaprastai vertinguose vaizduose užfiksuota tai, apie ką buvo galima paskaityti tik užrašytuose pasakojimuose ar inventoriuose. Iki šiol nebuvo žinoma, koks buvo tiltelis per upelį, tekantį raguvoje, ar kaip atrodė keltas per Nevėžio upę. Atrastos fotografijos leidžia naujai pažvelgti ir į asmeninį grafo B.H.Tiškevičiaus gyvenimą. Jose gausu įamžintų akimirkų iš pasivaikščiojimų po parką ir medžioklės scenų. Taip pat nepaprastai įdomūs vaizdai iš kelionės po Prancūziją, kurioje grafą lydėjo pirmoji jo meilė Isabel Feraud. Sunku paaiškinti faktą, kad išlikusių nuotraukų su I.Feraud yra kur kas daugiau nei su Elžbieta Klara Bancroft – pirmąja B.H.Tiškevičiaus žmona. Akivaizdu, kad juos abudu jungė ne tik meilė, bet ir bendra aistra kelionėms. Nors I.Feraud jis taip ir nevedė, su ja susilaukė nesantuokinės dukrelės Marie Feraud, kurios anūkas Jürgenas Stubbe 2005 m. lankėsi Raudondvaryje."

Pasak muziejininko, šios ir kitos nuotraukos taps svariu šaltiniu, papildančiu jau turimas žinias apie Raudondvarį ir jo valdytojus.

Paroda Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje, veiks iki birželio 30 d.