Iš 6 027 pasaulyje registruotų beždžionių raupų atvejų 81,6 proc. tenka Europai. Tai labiausiai dabartinio ligos protrūkio paveiktas pasaulio regionas. Beždžionių raupai, kurie paprastai pasireiškia Centrinės ir Vakarų Afrikos šalyse, nuo gegužės plinta ir kitose Žemės dalyse. Iki šiol liga, PSO duomenimis, registruota maždaug 60 valstybių.

Birželio 23 dieną PSO ekspertai svarstė, ar dėl beždžionių raupų skelbti tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją, tačiau prieita prie išvados, kad ši riba dar nepasiekta.

Tarp tipiškų ligos simptomų yra karščiavimas, padidėję limfmazgiai ir bėrimas. Liga perduodama artimo fizinio kontakto metu.

„Per porą, trejetą savaičių jos turėtų pasiekti Lietuvą“, – žurnalistams antradienį sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Pasak jos, šiuo metu derinami sutarčių klausimai.

Europos Sąjunga praėjusią savaitę paskelbė nupirkusi beveik 110 tūkst. vakcinos nuo beždžionių raupų dozių, taip siekdama slopinti ligos protrūkį.

Kaip BNS nurodė ministerija, Lietuvai iš šio kiekio teks maždaug 700 dozių.

„Jei būtų susirgimas Lietuvoje nustatytas, per pirmas keturias dienas artimieji asmenys, kurie gyvena su sergančiuoju, galėtų būtų vakcinuoti. Tai tik tokiu atveju. Tas, kas norėtų, arba visuotinės vakcinacijos, kalbant apie beždžionių raupus – nereikia“, – aiškino viceministrė.

Pasak jos, vakcinos pirmiausia pasieks tas šalis, kuriose yra nustatytų ligos atvejų. A. Bilotienės Motiejūnienės teigimu, Lietuvoje kol kas susirgimų beždžionių raupais nėra nustatyta.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praėjusią savaitę pareiškė, kad Europa tebėra pasaulinio beždžionių raupų protrūkio epicentras ir kad šis susirgimas kelia „realią grėsmę“ regionui, kur jau užregistruota daugiau kaip 1,5 tūkst. užsikrėtimo atvejų.

Beždžionių raupais iš esmės būdavo sergama tik Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, bet prieš kelis mėnesius padėtis pasikeitė.

Kaip nurodė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliugė), dauguma Europoje užregistruotų atvejų „yra tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais“, bet kartu įspėjo, kad sergantieji neturėtų būti stigmatizuojami.

Jis pabrėžė, kad „beždžionių raupų virusas pats savaime nėra susijęs su jokia konkrečia grupe“.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.

Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai.

Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.

Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.

JT sveikatos agentūra antradienį paskelbė, kad kitą savaitę per skubų posėdį spręs, ar šį protrūkį reikėtų laikyti tarptautinio masto visuomenės sveikatos krize.

„Europa išlieka šio didėjančio protrūkio epicentru: 25 šalys pranešė apie daugiau kaip 1,5 tūkst. atvejų, arba 85 proc. visų atvejų pasaulyje“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliugė).

PSO Europos regioną sudaro 53 šalys, įskaitant kelias Vidurio Azijos valstybes.

„Šio protrūkio mastas kelia realią grėsmę. Kuo ilgiau virusas cirkuliuos, tuo labiau plėsis jo aprėptis ir tuo stipriau liga įsitvirtins neendeminėse šalyse“, – kalbėjo H. Kluge.

Beždžionių raupais iš esmės būdavo sergama tik Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, bet prieš kelis mėnesius padėtis pasikeitė.

Pasak H. Kluge, dauguma Europoje užregistruotų atvejų „yra tarp vyrų, turinčių lytinius santykius su kitais vyrais“, bet kartu įspėjo, kad sergantieji neturėtų būti stigmatizuojami.

Jis pabrėžė, kad „beždžionių raupų virusas pats savaime nėra susijęs su jokia konkrečia grupe“.

PSO pareigūnas taip pat nurodė, kad rizika auga atėjus vasarai, kai „regione planuojamas turizmas, įvairūs „Pride“ renginiai, muzikos festivaliai ir kiti masiniai susibūrimai“.

Kai kurie žmonės, nepritariantys „Pride“ ir pasisakantys prieš lygybę ir žmogaus teises, jau bandė pasinaudoti beždžionių raupais kaip pateisinimu raginimams uždrausti „Pride“.

„Šie renginiai yra puiki galimybė užmegzti ryšius su jaunais, lytiškai aktyviais ir labai mobiliais žmonėmis“, – sakė H. Kluge, bet pabrėžė, kad „beždžionių raupai nėra priežastis atšaukti renginius, veikiau galimybė juos panaudoti mūsų sąveikai skatinti“.

Drauge su H. Kluge konferencijoje dalyvavęs Europos „Pride“ organizatorių asociacijos direktorius Steve'as Tayloras (Stivas Teiloras) pranešė, kad Europos regione planuojama surengti iš viso apie 750 „Pride“ renginių. S. Tayloras taip pat pasveikino PSO rekomendaciją jų neatšaukti.

„Liūdna, bet visiškai nuspėjama, kad kai kurie žmonės, nepritariantys „Pride“ ir pasisakantys prieš lygybę ir žmogaus teises, jau bandė pasinaudoti beždžionių raupais kaip pateisinimu raginimams uždrausti „Pride“, – žurnalistams sakė asociacijos vadovas.

Europos Sąjunga antradienį paskelbė įsigijusi beveik 110 tūkst. vakcinos dozių, turinčių padėti suvaldyti protrūkį. Vis tik PSO nerekomenduoja masiškai skiepyti gyventojus nuo beždžionių raupų.

Beždžionių raupai buvo diagnozuoti 29 metų vyrui Il de Franso regione, apimančiame sostinę Paryžių, penktadienį pranešė Prancūzijos sveikatos apsaugos pareigūnai. Šis vyras pastaruoju metu nesilankė šalyse, kur cirkuliuoja beždžionių raupų virusas.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų mikrobiologijos institutas pranešė, kad patvirtino užsikrėtimą beždžionių raupais pacientui, kuriam atsirado odos pažeidimų – tai yra vienas iš šios ligos simptomų.

Belgijos virusologas Emmanuelis Andre (Emaniuelis Andrė) socialiniame tinkle „Twitter“ informavo, kad Leuveno universiteto laboratorija patvirtino antrą iš dviejų užsikrėtimo atvejų šalyje – beždžionių raupai nustatyti vyrui iš Flamandų Brabanto provincijos.

Daugėjant beždžionių raupų atvejų Europoje, Vokietijos Roberto Kocho institutas (RKI), pagrindinė šalies užkrečiamųjų ligų tyrimo įstaiga, paragino iš Vakarų Afrikos grįžusius žmones, ypač homoseksualius vyrus, nedelsiant kreiptis į medikus, pastebėjus ant odos kokių nors pakitimų.

Ši reta liga, kuri paprastai nebūna mirtina, dažniausiai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmu, limfmazgių patinimu, nuovargiu. Vėliau atsiranda į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodė atidžiai nagrinėjanti šią problemą, ypač aplinkybę, kad kai kuriais Jungtinėje Karalystėje nustatytais atvejais virusu buvo užsikrėsta homoseksualių asmenų bendruomenėje.

Beždžionių raupų atvejų taip pat nustatyta Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje. Dėl to imta nuogąstauti, kad Centrinei ir Vakarų Afrikai būdinga liga gali plisti.

Nuo beždžionių raupų paprastai pasveikstama per 2–4 savaites, nurodo PSO.