14 procentų apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad per pastarąsias dvi savaites nuolatos jautė depresyvią nuotaiką ar buvo prislėgti, penktadalis nurodė, jog taip jautėsi beveik visada.

Be kita ko, Lietuvoje taip pat fiksuojamas aukščiausias rodiklis, vertinant LGBTI asmenų diskriminaciją visose aštuoniose gyvenimo srityse per pastaruosius metus. Taip teigė besijaučiantys 55 procentai respondentų.

Aštuonios gyvenimo sritys, anot tyrimo, apima: darbo paieškas, darbą, gyvenamosios vietos paieškas, aptarnavimą sveikatos priežiūros įstaigose, santykį su mokyklos ar universiteto darbuotojais, elgesį kavinėse, baruose ar naktiniuose klubuose, elgesį parduotuvėse bei situacijas, kuriose tenka pateikti dokumentą, identifikuojantį lytį.

Kaip BNS teigė Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko, Lietuvoje LGBTI žmonių diskriminacija tampa tarsi norma – neefektyviai dirbančios valdžios institucijos nesugeba padėti žmonėms, o tai priverčia juos nusivilti sistema bei mažina motyvaciją ginti savo teises.

Tai tarsi užburtas ratas. Žmonės patiria diskriminaciją ir nieko nedaro. O kas baisiausia, kad jie savyje labai išgyvena.

„Tai tarsi užburtas ratas. Žmonės patiria diskriminaciją ir nieko nedaro. O kas baisiausia, kad jie savyje labai išgyvena. Ta diskriminacija paveikia psichinę sveikatą, atsiranda noras palikti šalį, nes jie nebetiki, kad šita valstybė gali jais pasirūpinti“, – kalbėjo V. Simonko.

„Aš suprantu, kodėl jie pagrįstai nuleidžia rankas. Jau net negaliu suskaičiuoti, kiek kartų mes, kaip organizacija, tą patyrėme. Kai ieškodami patalpų ateiname pas žmogų, kuris jas nuomoja, jie pamato mane ir supranta, kad ten bus LGBT organizacija, tai po to tada ateina trumpa žinutė, kad, deja, bet patalpos nebus išnuomotos“, – pridūrė jis.

Daugiau nei pusė – 51 procentas – Lietuvos respondentų teigė slepiantys savo LGBTI tapatybę darbe. Tai irgi didžiausias skaičius Europos Sąjungoje. Be to, 59 procentai apklausoje dalyvavusių Lietuvos respondentų pripažino slepiantys savo LGBTI tapatybę mokykloje.

44 procentai apklaustųjų pripažino visada bijantys viešai laikytis rankomis su savo tos pačios lyties partneriu ar partnere dėl galimų grėsmių.

Pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvoje LGBTI klausimų dėstymas mokykloje vis dar yra problematiškas: 19 procentų respondentų Lietuvoje sakė, kad LGBTI klausimai mokykloje pateikiami neigiamame kontekste arba šiais klausimais iš viso nekalbama – taip teigė 65 procentai apklaustųjų.

Pasak V. Simonko, mokytojai apie LGBTI klausimus kalbėti vengia, nes juos riboja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.

Jame tokia informacija įvardijamos temos, kuriomis „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

„Jis praktiškai uždarė švietimą LGBTI klausimais mokyklose. Kai tik mokytojai pradeda apie tai kalbėti pozityviai, jie iš karto gauna skundą iš tėvų, kad mokyklose vyksta propaganda“, – sakė jis.

Pagrindinių teisių agentūra atkreipia dėmesį, kad apklausa atskleidžia ryškius skirtumus tarp ES valstybių narių.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, daugiau nei 70 procentų LGBTI respondentų teigė, kad šalies visuomenė tampa tolerantiškesnė, kitose, pavyzdžiui, Lenkijoje, apie 68 procentus apklaustųjų tvirtino, kad ji – mažiau tolerantiška LGBTI asmenų atžvilgiu.

Vienoje įsikūrusi agentūra nurodo, kad diskriminacija dažniausiai padidėja, kai žiniasklaida, politikai ar kiti vieši asmenys skelbia neigiamą informaciją apie LGBTI žmones.

Pagrindinių teisių agentūros apklausoje, vykdytoje praėjusių metų gegužės–liepos mėnesiais, dalyvavo apie 140 tūkst. LGBTI asmenų 27 ES valstybėse, taip pat Didžiojoje Britanijoje, Serbijoje ir Šiaurės Makedonijoje. Apklausa buvo atliekama internetu.

„Biseksualumas akimirksniu padvigubina tikimybę šeštadienio vakarą praleisti pasimatyme“ – kartą pasakė garsus kino režisierius Woody Allenas.

Žinoma, toks teiginys prajuokina, tačiau Biseksualių greitųjų pasimatymų vakaras gali padėti patikėti jo realistiškumu. „Baltic Pride 2016“ organizatoriai kviečia į renginį, tinkantį kiekvienam, bet „subalansuotą“ biseksualiems žmonėms.

Vakaro svečiai mėgausis specialia „širdį veriančia“ programa, priminsiančią biseksualius dienoraščius bei, žinoma, dalyvaus greituosiuose pasimatymuose. Šių pasimatymų tikslas – skatinti draugystę ir bendruomenės jausmą biseksualių asmenų ir jų draugų tarpe.

Kada: birželio 15 d. 21 val.

Kur: džiazo baras „Paviljonas“, Pylimo g. 21B, Vilnius.

„Baltic Pride“ – tai kasmetinis festivalis ir paradas, nuo 2009 m. suburiantis LGBT asmenis ir palaikančiuosius paeiliui vienoje iš Baltijos valstybių sostinių – Taline, Rygoje arba Vilniuje. Savaitės trukmės festivalyje skatinama atkreipti dėmesį į lygiateisiškumo būtinybę visuomenėje, o jį vainikuojančios eitynės kviečia atšvęsti teisę būti savimi nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Jungtinėse Valstijose beveik triskart daugiau moterų nei vyrų prisipažįsta esančios biseksualios, be to kasmet vis daugiau amerikiečių moterų patvirtina turėjusios lytinių santykių su tos pačios lyties atstovėmis, rodo ketvirtadienį paskelbti naujos apklausos rezultatai.

Nacionalinio šeimos augimo tyrimų centro (National Survey of Family Growth) 2011-2013 metais atliktoje apklausoje dalyvavo daugiau nei 9 tūkst. 100 suaugusiųjų, 18-44 metų amžiaus. Respondentai savo atsakymus turėjo pateikti kompiuteryje, o ne tiesiogiai atsakinėdami į centro atstovo klausimus.

Net 5,5 proc. moterų sakė esančios biseksualios, kai tokių vyrų buvo 2 proc.

Ankstesnėje tokioje apklausoje dalyvavusiųjų mažiau respondentų prisipažino, kad jiems patinka tiek vyrai, tiek moterys. 2006-2010 metais biseksualiais save laikė 3,9 proc. moterų ir 1,2 proc. vyrų.

Tyrėjai pastebi, kad lyginant su 2006-2010 metų tyrimo rezultatais, 2011-2013 metais reikšmingai išaugo skaičius moterų, kurios patvirtino turėjusios santykių su savo lyties partnerėmis.

Remiantis naujausio tyrimo duomenimis, tokių santykių turėjo 17,4 proc. moterų, ankstesnio –14,2 proc.

6,2 proc. paskutiniame tyrime dalyvavusių vyrų prisipažino turėję lytinių santykių su kitais vyrais.

Vyrai taip pat buvo dažniau linkę kategoriškai teigti, kad juos traukia tik priešingos lyties asmenys (92 proc.), nei moterys (81 proc.).

Meine gubernatoriaus rinkimuose dalyvaujantis Atstovų Rūmų narys prisipažįsta esąs gėjus, Havajuose įstatymų leidėjai rengiasi balsuoti dėl tos pačios lyties asmenų santuokų legalizavimo, o JAV Senate septyni respublikonai prisidėjo prie demokratų per balsavimą už gėjų, biseksualų ir transseksualų diskriminavimo darbo vietose uždraudimą.

Skirtinguose šalies pakraščiuose tą pačią dieną įvykę įvykiai akcentuoja tai, kokie istoriniai yra 2013 metai JAV judėjimui už gėjų teises — "gėjiškiausi metai per visą gėjų istoriją", sakė Fredas Sainzas (Fredas Seinsas) iš didžiausios judėjimo organizacijos "Human Rights Campaign".

Vis dėlto visi pirmadienio įvykiai, nors juos ir sveikina aktyvistai, parodo, kad debatai dėl gėjų teisių tebėra sudėtingi ir sunkūs daugeliui amerikiečių.

Respublikonai, pavyzdžiui, vis labiau nesutaria dėl to, kaip spręsti su gėjų teisėmis susijusius klausimus, — vieni nori didinti partijos šalininkų skaičių, o kiti nori įtikti religiniams konservatoriams, kurie sudaro svarbią partijos šalininkų grupę.

Daugiau kaip 40 proc. amerikiečių vis dar nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokų legalizavimui ir net kai kurie garsūs gėjai dar nėra tikri dėl to, ar turėtų apie savo lytinę orientaciją skelbti visam pasauliui.

JAV Atstovų Rūmų narys Mike'as Michaudas (Maikas Mičodas), demokratas iš Meino valstijos, sakė pasiskelbęs dėl to, kad išsklaidytų "šnabždėjimo kampanijas" apie jo orientaciją prasidedant trijų kandidatų varžyboms dėl gubernatoriaus posto. Meino valstija gubernatorių turi išsirinkti 2014 metais.

Per šešias savo kadencijas Atstovų Rūmuose jis dar niekada nėra viešai kalbėjęs apie savo lytinę orientaciją, o savo motinai pasipasakojo vos kelios valandos prieš paskelbdamas minimą pareiškimą.

Havajuose, kur valstijos Atstovų rūmai svarsto valstijos Senato priimtą gėjų santuokų įstatymo projektą, tūkstančiai piliečių užsirašė kalbėti per liudijimus ir dauguma jau kalbėjusiųjų nepritarė tokiam projektui.

Tuo tarpu Vašingtone, gėjų teisių rėmėjams švenčiant Senato pritarimą Nediskriminavimo darbe aktui, Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris (Džonas Beneris) išreiškė savo nepritarimą ir nepasakė, ar respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai išvis balsuos dėl šio įstatymo, sutrupintai vadinamo ENDA.

J.Boehneris "mano, kad šis įstatymo projektas didins tuščius ginčus ir kainuos amerikiečiams darbo vietas, ypač - darbo vietas mažose kompanijose", sakė jo atstovas Michaelas Steelas (Maiklas Stilas).

Richardas Socaridesas (Ričardas Sokaridesas), buvęs eksprezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) patarėjas gėjų klausimais, sakė, kad buvo Senate 1996 metais, kai ankstesnė ENDA versija buvo atmesta vos vieno balso persvara.

"Man skaudu, kad prireikė 17 metų kitam balsavimui surengti tokiu esminiu klausimu kaip diskriminacija darbe", - sakė jis.

"Nors darome sparčią pažangą dėl santuokų lygybės ir (nors) visas judėjimas atrodo nesustabdomas, vis dar yra didelių priešinimosi židinių, - sakė R.Socaridesas. - Tai kainuos daug pinigų ir reikės daug darbo, kad patektume ten, kur nebebus gėjų diskriminacijos".

Pirmadienio balsavimo dėl ENDA rezultatas (61:30) pademonstravo, kad Senato respublikonų mažuma negalėjo sukaupti pakankamai balsų ir blokuoti šio įstatymo projekto naudojantis Senate galimu procedūriniu manevru, kai reikia 60 balsų galutiniam balsavimui surengti.

Minimas įstatymo projektas Senate gali būti galutinai priimtas iki šios savaitės pabaigos.

Pagal dabartinį federalinį įstatymą draudžiama diskriminuoti dėl lyties, rasės ir kilmės šalies. Tačiau šiuo įstatymu neuždraudžiama darbdaviams atleisti ar nepriimti į darbą žmonių dėl to, kad jie yra gėjai, lesbietės, biseksualai ar transseksualai.

Naujasis įstatymo projektas uždraustų tokią diskriminaciją darbdaviams, turintiems 15 ar daugiau darbuotojų.

22 Amerikos valstijos ir sostinė Vašingtonas yra pritarę įstatymams, kuriais draudžiama diskriminacija darbe dėl lytinės orientacijos, o 17-oje šių valstijų taip pat draudžiama diskriminacija dėl lyties tapatybės.

F.Sainzas, "Human Rights Campaign" viceprezidentas, sakė, jog labiausiai stulbinantis debatų dėl ENDA aspektas yra Respublikonų partijoje ryškėjantys nesutarimai. Keli garsūs respublikonų senatoriai parėmė įstatymo projektą, bet J.Boehneris vis dėlto užsiminė apie savo nepritarimą dar prieš Senato balsavimą.

"Nėra abejonių, kad Amerikos visuomenė šiuo klausimu sparčiai keičiasi, - sakė F.Sainzas. - Štai kodėl tai, ką šiandien padarė Boehneris, taip sunku suprasti".

Senato balsavimas dėl ENDA yra viena iš didelių šiemetinių pergalių judėjimui už gėjų teises. Birželio mėnesį Aukščiausiasis Teismas priėmė du sprendimus, kurių vienas sudarė sąlygas panaikinti tos pačios lyties asmenų santuokų draudimą Kalifornijoje, o kitu buvo panaikintas 1996 metais Kongrese priimtas įstatymas, kuriuo buvo draudžiama federaliniu lygiu pripažinti gėjų santuokas.

Tos pačios lyties asmenų santuokos dabar yra legalios 14-oje valstijų ir sostinėje Vašingtone. Šią savaitę bus balsuojama dėl įstatymo projektų, kurie prie šios grupės dar pridėtų Havajus ir Ilinojų.

Jeigu Atstovų Rūmai tikrai sutrukdys priimti ENDA, tai gali padidinti gėjų teisių gynėjų spaudimą Baltiesiems rūmams paskelbti įsakymą, kuriuo būtų uždrausta federaliniams rangovams diskriminuoti gėjus darbe.

Gėjų teisių gynimo organizacijos kritikavo prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą) už atsisakymą žengti šį žingsnį; prezidentas sakė, kad Kongreso veiksmai būtų labiau pageidautini.