Biudžeto deficitui siekiant 92,6 mln. eurų, didžiąją dalį jo – 82,5 mln. eurų – planuojama padengti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 mln. eurų – pasiskolinti, nurodoma savivaldybės tarybai teikiamo biudžeto projekte.

Paskolintos lėšos būtų naudojamos Lengvosios atletikos maniežo statybai iš dalies finansuoti – šiemet planuojama baigti montuoti konstrukcijas, įrengti vidaus patalpas, sporto dangas.

Didžiąją dalį biudžeto lėšų – 309 mln. eurų (52,9 proc.) numatoma skirti švietimui, 130 mln. eurų (22,1 proc.) infrastruktūrai ir jos tvarkymui, 90,4 mln. eurų (15,4 proc.) – socialinei ir sveikatos apsaugai, 50,2 mln. eurų (7,4 proc.) – bendroms valstybės paslaugoms.

Šiemet planuojama statyti Kėdainių tiltą per Nemuną, toliau tiesti Pietrytinį aplinkkelį, rekonstruoti Laisvės alėją ir Vandžiogalos plentą, statyti pėsčiųjų tiltus iš Aleksoto į Nemuno salą ir į Karaliaus Mindaugo prospektą bei skirtingų lygių A1 kelio ir Ašigalio gatvės sankryžą.

2,2 mln. eurų numatoma skirti administracinio pastato su kremavimo paslaugų patalpomis Vainatrakio kaime statybai. Gatvių, aikščių kapitalinio remonto ir rekonstravimo darbams suplanuota 11 mln. eurų.

Dar 100,9 mln. eurų (17,2 proc.) planuojama paskirstyti sportui, kultūrai ir aplinkos apsaugai.

Už tai ketvirtadienį balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 14, o 33 susilaikė.

Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, valstybės biudžetas Seime taip anksti bus tvirtinamas pirmą kartą.

„Paprastai priiminėjome sprendimą gruodžio mėnesį“, – Seimo posėdyje teigė jis.

Už biudžeto patvirtinimą trečiadienį balsavo 33 tarybos nariai, prieš – vienas, susilaikė – devyni tarybos nariai.

Palyginti pirminiame biudžeto projekte, kuris tarybai buvo pristatytas sausio pradžioje, numatytos pajamos buvo 792,403 mln. eurų. Patikslintos 2020-ųjų biudžeto pajamos siekė 841,497 mln. eurų.

Biudžete numatyta, kad savivaldybės pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti sieks 467,9 mln. eurų – beveik 3 proc. daugiau nei pernai, teigiama savivaldybės pranešime.

Valstybės biudžeto dotacijos sudarys 234,5 mln. eurų. Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšos šiemet sostinės biudžete sudarys 38,3 mln. eurų.

Projektą pristatęs Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Gediminas Jaunius sakė, kad pagal finansines galimybes buvo atsižvelgta į daugelį komitetų ir tarybos narių siūlymų.

Ekonomikos ir finansų komiteto narys, ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pabrėžė, kad reikšminga pandemijos įtaka miesto biudžetui kol kas nepasijautė.

Tačiau turime suprasti, kad tam tikri mokesčių nesurinkimai gali atsirasti dėl to, kad dalis verslų neveikia.

„Tačiau turime suprasti, kad tam tikri mokesčių nesurinkimai gali atsirasti dėl to, kad dalis verslų neveikia, dalis įmonių, kurios net iš mūsų savivaldybės nuomojasi patalpas, šiuo metu yra negalinčios veikti, uždarytos, apribotos“, – tarybos posėdyje trečiadienį sakė V. Jurgutis.

Komitetuose apsvarsčius biudžetą, į jį įtrauktas planas savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų darbuotojams rugsėjį padovanoti po metinį viešojo transporto bilietą. Tam savivaldybė 2021-2022 metais planuoja skirti apie 4,15 mln. eurų.

Anot sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, taip siekiama atsidėkoti švietimo darbuotojams už jų darbą, taip pat paskatinti keliones viešuoju transportu.

Patvirtintame biudžete numatyta, kad švietimo sričiai iš viso tenka 416,7 mln. eurų – beveik pusė viso sostinės biudžeto. Aplinkai ir miesto plėtrai skirta 102,3 mln. eurų, judumo sprendimams – 75 mln. eurų.

Anot savivaldybės, labiausiai biudžetas auga sveikatos ir sveikatingumo srityje – jis šiemet yra 18 proc. didesnis ir siekia 45,1 mln. eurų.

Socialinei apsaugai šiemet skirta 78,8 mln. eurų, kultūros finansavimui paskirta 13,3 mln. eurų, miesto saugumo reikmėms – 6,6 mln. eurų.

Miesto administravimo reikmėms numatoma skirti 96,5 mln. eurų, iš šios sumos 2 mln. eurų – su COVID-19 pandemija susijusioms reikmėms.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad Vyriausybės pakoreguotame kitų metų biudžete daugiausia dėmesio skirta koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių valdymo priemonių finansavimui.

Parlamentarams teikiamame Ingridos Šimonytės Vyriausybės pakoreguotame svarbiausio šalies pajamų ir išlaido plano projekte numatytas 7 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas. Tik valstybės biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų. 

Kitais metais euru didinama valstybės tarnautojų bazinė alga, beveik 9 proc vidutiniškai didės pensijos. Vaiko pinigai didės dešimčia eurų – iki 70 eurų už vaiką.

„Vakarykštė diena – apgailėtina. Mano požiūriu, tai yra visiškai ne tie prioritetai. Kalbant apie valstybės svarbiausius klausimus. Kai kurie jūsų kolegos labai taikliai paminėjo, įvardindami cirko principu. Manau, kad tai garbės nedaro niekam. Turime susitelkti, turime padaryti svarbiausius iššūkius padaryti, kad Seimo darbas būtų orientuotas į tai, o ne į taburečių ir kėdžių išsaugojimą bei painiavą“, – sakė premjeras.

Premjeras teigia, kad Seimo pirmininko klausimas šiuo metu tikrai neturėtų būti prioritetinis ir kvietė parlamentarus susitelkti darbui.

Vakarykštė diena – apgailėtina. Mano požiūriu, tai yra visiškai ne tie prioritetai. Kalbant apie valstybės svarbiausius klausimus.

„Buvo galima tą padaryti rytoj (ketvirtadienį) Seimo pirmininkui stojant į tribūną (...) Nebūtų reikėję opozicijai keisti savo viešai išsakytas savo pozicijas, kad tame nedalyvaus. Deja, tame vakar jie sudalyvavo ir buvo vienas iš pagrindinių to spektaklių autorių, kadangi be jų tai būtų neįvykę. Tai yra labai gaila (...) Kviečiu visus Seimo narius dėti tašką ar daugtaškį, jei kas nors nori sugrįžti, ir susitelkti į svarbiausių valstybei įstatymų priėmimą“, – teigė premjeras.

Kaip ELTA jau skelbė, antradienį Seime žlugo V. Pranckiečio atstatydinimo procedūra. Neeilinio posėdžio metu balsavime dalyvavo tik 11 parlamentarų. Už tai, kad V. Pranckietis būtų atleistas iš Seimo pirmininko pareigų balsavo 3 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 1 biuletenis buvo sugadintas.

Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė posėdžio metu pažymėjo, kad Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius kvestionuoja plenarinį posėdį sušaukusios Seimo valdybos posėdžio teisėtumą, todėl „valstiečiai“ trečiadienį prašo etikos sargų išsiaiškinti, ar jis buvo teisėtas.

Didžiąją dalį darbotvarkės turėtų užimti kitų metų biudžetas ir su juo susiję sprendimai dėl „šešėlio“ mažinimo ar vaiko pinigų didinimo.

Tačiau į darbotvarkę  taip pat numatoma įtraukti daugelį metų stringančius klausimus dėl per apkaltą pašalinto prezidento Rolando Pakso teisių ir nelietuviškų pavardžių rašymo.

Ministrą pirmininką pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikino, kad Vyriausybė sieks mažinti socialinę atskirtį.

„Vyriausybė ir toliau nuosekliai ir atsakingai siekia mažinti socialinę atskirtį, gerinti valstybės teikiamas paslaugas, spręsti šešėlinės ekonomikos, korupcijos, šeimų saugumo, orios senatvės, klimato kaitos problemas“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Jis pabrėžė, kad keturi įstatymo projektai paketai susiję su „šešėlio“ mažinimu transporto paslaugų ir statybų sektoriuose.  

Iš viso Vyriausybė Seimo rudens sesijoje siūlo svarstyti 144 įstatymų projektų paketus. Pusė jų jau yra pasiekę Seimą.

„Panašų kiekį projektų Vyriausybė Seimui teikė ir Seimo pavasario sesijai, tačiau per sesijos laikotarpį pavyko priimti tik kiek daugiau nei pusę, tai yra 86 įstatymo paketus“, – salė Ž. Vaičiūnas.

Vyriausybė ir toliau nuosekliai ir atsakingai siekia mažinti socialinę atskirtį, gerinti valstybės teikiamas paslaugas, spręsti šešėlinės ekonomikos, korupcijos, šeimų saugumo, orios senatvės, klimato kaitos problemas.

Jis pranešė apie būsimus siūlymus nustatyti naują studijų finansavimo modelį. 

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pranešė, kad į Seimo septintosios sesijos darbų programą įrašyta daugiau kaip 500 teisės aktų.

„2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas bus vienas iš pagrindinių šioje Seimo sesijoje numatytų svarstyti įstatymo projektų“, – sakė Seimo vadovas.

V. Pranckietis išreiškė viltį, kad per šią sesiją bus priimti sprendimai dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose, Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų, darbo sąlygų įstatymo ir Konstitucijos pataisos, kuria turėtų būti įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl R. Pakso teisės dalyvauti rinkimuose.

„Norėčiau, kad minėti klausimai užimtų deramą vietą darbotvarkėje ir dėl jų būtų priimti galutiniai sprendimai, kad nebūtų jais spekuliuojama“, – teigė V. Pranckietis.

Pasak jo, Turto civilinio konfiskavimo projektas svarbus, siekiant kovoti su sunkiu, organizuotu, intelektualiuoju nusikalstamumu.

„Vienas iš efektyviausių ilgalaikę perspektyvą turinčių užkardymo būdų – pakirsti ekonominį nusikaltimus darančių asmenų potencialą. Projektas parengtas nustačius, kad skiriamas nepakankamas dėmesys turto tyrimui tiek kriminalinės

žvalgybos, tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje“, – kalbėjo V. Pranckietis, pristatydamas svarbiausius būsimus Seimo darbus. 

Jis pranešė, kad parlamentarams bus pateiktos pataisos, kuriomis siūloma didinti vaistų prieinamumą mažas pajamas gaunantiems asmenims, bei vyresniems kaip 75 ar 80 metų amžiaus asmenims. 

Seimo pirmininko teigimu, Išmokų vaikams įstatymo pakeitimais numatyta padidinti universalią išmoką vaikui arba taip vadinamus vaiko pinigus iki 60 eurų, o papildomai skirti išmoką vaikams, augantiems gausiuose ir nepasiturinčiuose šeimose.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimais ketinama sureguliuoti virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veiklą.

Rudens sesijos metu numatoma surengti 45 posėdžius.

Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 ir baigiasi gruodžio 23 dieną.

Šiemet planuojama, kad Kauno miesto biudžetas sieks 326,2 mln. eurų. Šių metų biudžete kaip visada daugiausia bus atriekiama švietimui – 46 proc. Tam skiriama 148,6 mln. eurų. Taip pat numatytas kultūros bei socialinių darbuotojų atlyginimų kėlimas bei didžiųjų miesto projektų įgyvendinimas.

„Šie metai Kaunui bus labai svarbūs. Šįmet bus pradėtos naujosios ledo arenos statybos, Nemuno salos ir kitų parkų rekonstrukcija, Ąžuolyno atnaujinimas ir sporto halės rekonstrukcija. Šiais metais užbaigsime Laisvės alėjos rekonstrukciją ir stipriai pasistūmėsime naujo stadiono statybose. Visi šie projektai užima svarbią šių metų miesto biudžeto dalį“, – kiek anksčiau sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Šių metų biudžete numatyta 12 mln. eurų, kurie skirti padidinti biudžetinėse įstaigose dirbančių švietimo, kultūros ir socialinių darbuotojų atlyginimus.

Šie metai Kaunui bus labai svarbūs.

Miesto infrastruktūrai ir tvarkymui skirta 55,4 mln. eurų, kultūrai ir sportui – 42,5 mln. eurų, o socialinei apsaugai – beveik 33,5 mln. eurų. Dar 4 ir 3 mln. eurų numatyta aplinkos apsaugai ir sveikatos apsaugai. Likusios biudžeto lėšos bus skirtos kitoms išlaidoms.

Biudžeto projekto priėmimas vyko sklandžiai, didesnių diskusijų nesulaukė. Vos keli opozicijos nariai išreiškė kritiką, jog šių metų biudžete per mažai dėmesio skiriama miestiečių poreikiams, juos užgožia didžiųjų projektų finansavimas.

„Reikia, kad biudžetas turėtų ir didelius projektus, kurie trauktų investicijas ir žmones, bet gyventojai turi jausti dėmesį. Netinkamas dėmesys parkams, mažėja sumos įvažiavimams į kiemus“, – kritikavo opozicijos narė Edita Gudišauskienė.

„Taip ir nesulaukėme konkrečių pasakymų, kaip bus pagerintos sąlygos mokyklose, palengvintas darbas mokytojams. Šis biudžetas neatsižvelgė į pasiūlymus“, – savo nuomonę išsakė ir Vygantas Gudėnas.

Pagal šių metų prognozes Kaunas planuoja į miesto biudžetą surinkti apie 162,1 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio. Tai yra 2,3 mln. eurų daugiau nei pernai. Tačiau siekiant įgyvendinti visus užsibrėžtus planus, miestui teks dar skolintis apie 14 mln. eurų.

Savivaldybė skelbia, kad su numatoma Europos Sąjungos parama bei nuo pernai likusiomis apyvartinėmis lėšomis iš viso biudžeto pajamos sudarys 679,4 mln. eurų, t.y. 9 proc. daugiau, nei pernai.

Paskutinįjį biudžeto projektą šios kadencijos taryboje palaikė 27 nariai, prieš buvo 11 politikų, dar 7 susilaikė.

Lyginant su pernai, sostinės iždo pajamos turėtų augti 3,5 procento. Pasak sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, šiemet biudžetas beveik neauga dėl centrinės valdžios sprendimo padidinti neapmokestinamų pajamų dydį ir tai daroma „savivaldybių, o didžiąja dalimi – Vilniaus sąskaita“.

„Todėl su išlaidomis šiemet turime elgtis labai atsargiai ir džiaugiuosi, kad tai padaryta, nors poreikių būta gerokai daugiau“, – tikino R. Šimašius.

Todėl su išlaidomis šiemet turime elgtis labai atsargiai ir džiaugiuosi, kad tai padaryta, nors poreikių būta gerokai daugiau.

Jis tikino, kad per ketverius metus savivaldybės skola sumažėjo 170 mln. eurų, dar 20 mln. eurų skola turėtų mažėti šiemet. Anot mero, sumažėjusi skola be kita ko leido efektyviau atnaujinti autobusų ir troleibusų parką.

Iš viso savarankiškoms savivaldybės funkcijoms, be valstybės ir Europos Sąjungos dotacijų, biudžete numatyta 408,512 mln. eurų arba 4,5 proc. daugiau, nei pernai.

Daugiausiai pajamų šiemet – 339,382 mln. eurų, arba 1,8 proc. daugiau nei pernai – planuojama gauti iš mokesčių. Didžiausia išlaidų dalis be valstybės ir ES dotacijų, 146,203 mln. eurų ( beveik 1,3 mln. arba 0,9 proc. daugiau), turėtų atitekti švietimo, kultūros ir sporto sričiai.

Tradiciškai, taisant projektą pateikta atskirų tarybos narių siūlymų. Po didelių diskusijų, taryba pritarė Artūro Zuoko opozicinės partijos siūlymui skirti 80 tūkst. eurų Pilaitės bažnyčios statybai, R. Šimašiaus bendražygių siūlymui suplanuoti biudžete papildomus 200 tūkst. eurų „kultūrinei meninei edukacijai“ – tiek lėšų skirti prašė MO muziejaus steigėjai.

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas A. Zuokas kritikavo vadovybę dėl mažėjančio nekilnojamojo turto, nuomos mokesčių surinkimo, sumažėjusių dividendų, iki 19 mln. eurų išaugusių administracijos išlaidų.

Savo ruožtu socialdemokratų vadovas vicemeras Gintautas Paluckas nesulaukė palaikymo siūlymui kelis šimtus tūkstančių eurų pagalvės mokesčio perskirtyti socialinėms ir kitoms reikmėms. Jis pripažino, kad nepavyko pasiekti „proveržio socialinės apsaugos ir paslaugų teikimo, sveikatos priežiūros, kultūros srityje“.

Kauno savivaldybė miesto biudžetą planuoja svarstyti vasario 26 dieną, Klaipėda – vasario 21 dieną.

Valdantieji sako, kad numatomas darbuotojų mokesčių mažinimas leis padidinti visų žmonių pajamas, paskatins darbo vietų kūrimą. Kritikai teigia, kad dėl reformų ižde atsivers skylė, kuri neleis tinkamai finansuoti viešojo sektoriaus.

Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, biudžetu siekiama įgyvendinti šią vasarą patvirtintas struktūrines reformas, mažinti skurdą ir kaupti rezervą ateičiai. Pasak jo, labiausiai išlaidos augs švietimo ir mokslo, sveiktos ir socialinės apsaugos srityse.  

Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, sutikęs, kad biudžetas nėra idealus, tvirtino, kad šalyje per daug problemų ir jų biudžetas nepajėgus išspręsti. 

„Tai biudžetas liečia beveik 3 mln. šalies gyventojų ir sunku surasti galimybes visų poreikius patenkinti ir problemas išspręsti, kurios susikaupė per ketvirtį amžiaus“, – teigė S. Jakeliūnas.   

Socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad kitų metų biudžetas yra „deficitą slepiantis“. Parlamentaras abejojo, ar jame tikrai numatytas „milijardas milijonui“.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, pavadinęs biudžetą pozityviu, džiaugėsi, kad kitais  metais šalies pajamos lyginant su šiais metais auga 600 mln. eurų, išsaugotos centrinio šildymo lengvata. 

Konservatorė Gintarė Skaistė apgailestavo, kad biudžete neatsižvelgta į visuomenės lūkesčius, o Vyriausybės poziciją ji pavadino „pakankamai veidmainiška“. 

Seimas nepapildė biudžeto 21 ir 22 straipsniais, kuriuos priimti pasiūlė dalis opozicijos narių.

Buvo siūloma pavesti Vyriausybei Seimui pateikti informaciją apie svarbiausių viešojo sektoriaus sričių (švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, valstybės tarnybos, teisėsaugos) darbuotojų ilgalaikę atlyginimų kaitą ir valstybės strategiją, skirtą jų atlyginimų augimo perspektyvoms 2019–2021 metais.

Taip pat biudžete ketinta įpareigoti Vyriausybę iki kovo parengti strategiją dėl savivaldos finansinio stiprinimo. Opozicija nori, kad tokiame dokumente būtų įtvirtinta nuostata, kad savivaldybių finansinė padėtis, valstybei nesant ekonominėje ar finansinėje krizėje, negali blogėti, nepriklausomai nuo Vyriausybės ar Seimo priimamų mokestinių ar kitokių finansinių sprendimų.

Biudžete liko neatskleista dalis išlaidų – išmokos vaikams, įmokos į Europos Sąjungos biudžetą ir skatinamosios įmokos į pensijų fondus. Jas suplanuota apmokėti iš valstybės kitais metais pasiskolintų lėšų.

Kitąmet 20 eurų iki 50 eurų didės vaiko pinigai – tam numatyta 117 mln. eurų, kils pensijos – jų indeksavimui numatoma skirti daugiau kaip 212 mln. eurų. Nuo 2019 metų nutraukiami „Sodros“ mokėjimai į antros pakopos pensijų fondus, todėl „Sodroje“ lieka beveik 200 mln. eurų.

Gyventojams bus leidžiama atskirai skirti dalį pajamų mokesčio profsąjungoms.

Kitąmet nuo 21 iki 9 proc. mažinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas malkoms ir medienos atliekoms, nuo 9 iki 5 proc. – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams.

Nuo kovo 10 proc. augs stipraus alkoholio akcizas.   

Taip pat Seimas antradienį patvirtino pareiginės algos bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos politikų, valstybės pareigūnų, tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algos.

Pareiginės algos bazinis dydis nuo kitų metų sieks 134,21 euro pagal dabartinę mokesčių sistemą ir 173 eurų – po mokesčių konsolidacijos. Šiuo metu jis yra 132,5 euro.

Kitais metais biudžeto pajamos sieks 10,59 mlrd. eurų (įskaitant 1,921 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), o išlaidos – 11,696 mlrd. eurų (beveik 2,242 mlrd. eurų). Deficitas – 1,105 mlrd. eurų.

Vilius Šapoka / Pauliaus Peleckio / Fotobanko nuotr.

Patvirtino PSDF ir „Sodros“ biudžetus

Seimas patvirtino 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) ir „Sodros“ biudžetus.

Nuo kitų metų nutraukiami „Sodros“ mokėjimai į antros pakopos pensijų fondus, todėl „Sodroje“ liks beveik 200 mln. eurų.  

Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Stasys Jakeliūnas patikino, kad kitų metų „Sodros“ biudžetas yra „visų laikų geriausias“ šios įstaigos biudžetas. 

„Esminis šio biudžeto bruožas, kad „Sodrą“ pavyko atskirti nuo antros pakopos pensijų kaupimo“, – Seimo posėdyje teigė jis.

2019 metų PSDF pajamos ir išlaidos sieks po 2,059 mlrd. eurų. „Sodros“ pajamos sieks 4,455 mlrd. eurų, išlaidos – 4,043 mlrd. eurų, perviršis – 412,1 mln. eurų.  

Parama profsąjungoms

Gyventojai nuo 2019 metų galės skirti 0,6 proc. sumokėto pajamų mokesčio (GPM) profesinėms sąjungoms.

Seimas antradienį priėmė tai numatančią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą: už balsavo 91 Seimo narys, prieš – vienas, o 33 susilaikė. 

Profesinės sąjungos didesnio finansavimo gali tikėtis tik 2020 metais, nes gyventojai jas paremti galės deklaruodami 2019 metų pajamas. 

Be to, papildomai 0,6 proc. GPM bus galima skirti politinėms partijoms. Dar 1,2 proc. GPM bus galima padalinti kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, pavyzdžiui, bibliotekoms, švietimo ir ugdymo, sporto įstaigoms. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad nevyriausybinėms organizacijoms ir profesinėms sąjungoms gyventojai papildomai skirs apie 3 mln. eurų.

Seimas nesutiko iš karto numatyti galimybės profsąjungoms 2020 metais skirti didesnę – 0,7 proc. GPM dalį. 

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pareiškė, kad vienas artimiausių tikslų yra „išsamiai peržiūrėti paramos gavėjus“.

„Ypač tuos, kurie gaus 1,2 proc. GPM, nes ten yra labai įvairių ir tikrai tų, kuriems reikia ir būtina ta parama, pilietinės organizacijos, visuomeninės organizacijos. Tačiau yra įvairios viešosios įstaigos, kurios užsiima dalinai ir komercine veikla. Yra ir biudžetinės įstaigos, kurios gauna biudžeto finansavimą ir dubliuojasi tas finansavimas. Taip kad tuos principus, ratą tų paramos gavėjų reikia išgryninti“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas priminė, kad dabar politinės partijos iš gyventojų skirto GPM gauna apie 1 mln. eurų, o profesinės sąjungos – 200 tūkst. eurų. 

Nuo kitų metų bus galima paramai skirti iš viso 2,4 proc. valstybei sumokėto GPM.   

Dabar gyventojai 2 proc. sumokėto GPM gali skirti paramos gavėjams, įskaitant ir profesines sąjungas, o dar 1 proc. – politinėms partijoms.

Akcizas stipriam alkoholiui

Akcizo tarifas stipriam alkoholiui nuo kitų metų kovo padidės 10 proc., todėl turėtų brangti ir stiprūs alkoholiniai gėrimai. Dėl to 0,5 litro stiprių alkoholinių gėrimų vidutiniškai pabrangtų 0,39 euro.

Sveikatos ministras Aurelijus Veryga prognozuoja, kad dėl didesnio akcizo valstybės biudžetas kitąmet gaus apie 5 mln. eurų papildomų pajamų, kurios bus skirtos medikų ir rezidentų atlyginimų didinimui.

Už Akcizų įstatymo pataisą antradienį balsavo 92 Seimo nariai, prieš – 5, o 16 parlamentarų susilaikė.

Socialdemokratas Juozas Olekas prognozavo, kad didesnis akcizo tarifas sumažins stipraus alkoholio prieinamumą, tačiau liberalas Kęstutis Glaveckas tvirtino, kad tai „atvers kelią samanei“. Anot K. Glavecko, pataisos dar labiau paskatins Lenkijos ir Latvijos pasienyje steigti prekybos vietas, kuriose bus prekiaujama pigesniais svaigalais.

Atsakydamas į tai A. Veryga pareiškė, kad sprendimus valstybės tarpusavyje derina. Ministras taip pat pridūrė, kad neapskaityto alkoholio vartojimas Lietuvoje neauga, mažėja apsinuodijimų ir psichozių.

Konservatorius Sergejus Joviaša įspėjo, kad Estija „įšaldo akcizų didinimo politiką“, Latvija irgi seka jų pėdomis, nes pigesnių stipriųjų gėrimų nesunku įsigyti kaimyninėse valstybėse, o Estija dėl to praranda milijonus.

Konservatorius Antanas Matulas stipraus alkoholio akcizą siūlė didinti 20 proc., tačiau tam pritarė tik 20 parlamentarų. 48 Seimo nariai balsavo prieš, dar 36 parlamentarai susilaukė.

Paskutinį kartą alkoholio akcizai didėjo 2017 metais. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per tą laiką vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų (vermuto, spirituoto vaisių-uogų vyno) – 68 proc., alaus – 17 proc., tuo metu etilo alkoholio – tik 4 procentais.

Stiprus alkoholis Lietuvoje išlieka antras pagal populiarumą po alaus.

PVM spaudai

Seimas antradienį 4 punktais iki 5 proc. sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) spaudai. Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl to biudžetas kitąmet neteks maždaug 2 mln. eurų.

Už tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą balsavo 112, prieš – vienas, susilaikė 11 parlamentarų.

„Valstietis“ Stasys Tumėnas tvirtino, kad sumažintas PVM yra puiki žinia „finansinės mokesčių naštos prismaugtai“ regioninei spaudai.

„Tai yra Lietuvos sugrįžimas į demokratinių pilietinių valstybių būrį. Dar ne į elitą, nes elitinėse valstybėse yra nulinis PVM tarifas periodiniams leidiniams“, – sakė S. Tumėnas. 

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas stebėjosi, kodėl apie paramą regioninei žiniasklaidai imta kalbėti prieš rinkimus. Pasak jo, toks Seimo sprendimas yra „saldainis“ jai.

Parlamentaras taip pat tikino, kad vien spausdintos žiniasklaidos rėmimas yra konkurencijos iškraipymas.

Seimas atmetė konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymą nuo 9 iki 5 proc. sumažinti ir PVM tarifą knygoms bei vadovėliams: už tai balsavo 42, prieš –39, o susilaikė 30 Seimo narių.

J. Razma piktinosi, kad dabar lengvata gali pasinaudoti „koks nors Klaipėdos rajone einantis Petro Gražulio (Seimo nario – BNS) laikraštėlis, Širvintose einantis merės Živilės Pinskuvienės įtakojamas laikraštis ar prieš rinkimus ypač aktyviai leidžiama „Naisių žemė“ („valstiečių“ laikraštis – BNS)“.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pareiškė, kad J. Razmos siūlomas lengvatos išplėtimas lemtų papildomus biudžeto netekimus. 

9 proc. PVM tarifas dabar taikomas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, taip pat spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama užima daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto.

Lengvatinis 5 proc. tarifas dabar taikomas tik vaistams ir medicinos priemonėms, o 9 proc. – keleivių vežimui, periodinei spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui.

PVM malkoms

Kurui naudojamoms malkoms ir medienos atliekoms nuo sausio bus taikomas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl to kitąmet biudžetas neteks apie 7 mln. eurų pajamų.

Už lengvatą malkoms numatančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą balsavo 99 Seimo nariai, prieš – 5, aštuoni parlamentarai susilaikė.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis prognozavo, kad pataisos rezultatai bus matomi jau kitais metais.

„Pirmi rezultatai bus vasarį–kovą, kada bus matyti, kiek sąskaitų faktūrų yra išrašoma ir kiek yra apmokama, kokios yra apimtys, ir dydis“, – aiškino R. Žemaitaitis.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad PVM lengvatos šešėlinėje rinkoje neveikia, tuo metu  socialdemokratas Juozas Olekas tikino, kad PVM tarifo malkoms sumažinimas yra teisingas žingsnis, nes po urėdijų reformos šis kuras pabrango.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Gintarė Skaistė prognozavo, kad  dėl sumažinto tarifo didžioji lengvatos nauda atiteks ne vartotojams, o malkų tiekėjams ir pardavėjams.

„Tikimybė, kad galutinė vertė nusės vartotojo kišenėje, yra labai maža“, – teigė G. Skaistė.

Parlamentarė taip pat sakė, kad šios lengvatos administravimas gali per brangiai kainuoti, be to, ja skatinama vieną iš taršiausių šildymosi formų.

Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma įspėjo, kad po tokių pataisų priėmimo priekaištaus gyventojai, kurie šildosi dujomis, elektra ir kitais būdais, bet negauna PVM lengvatos.

J. Razma taip pat piktinosi, kad įstatyme nenumatyta mechanizmas, kaip lengvata bus pritaikoma ir kas užkirsti keliai ja pasinaudoti kurą įsigyjant ne būsto šildymui, o komercinei veiklai.

„Įsivaizduokite: ateinate pirkti malkų. Ar ant jūsų kaktos užrašyta, kad jūs buitinis vartotojas, ar perkate šašlykams kepti, ar kokiai nors savo dirbtuvėlei, technologiniams procesams“,– tvirtino J. Razma.

Naujasis tarifas bus taikomas ne tik malkoms, bet ir skiedroms, traiškytai medienai, žievei, pjuvenoms, drožlėms, iš medienos biomasės pagamintiems briketams bei granulėms, kai šias prekes gyventojai įsigyja poreikiams, nesusijusiems su komercine ar profesine veikla.

Dabar 9 proc. PVM yra taikomas centriniam šildymui, malkui bei kitoms kuro rūšims galioja standartinis 21 proc. PVM tarifas.