Vidurio Vokietijoje mažiausiai 10 žmonių buvo sužeista per riaušes pabėgėlių prieglaudoje dėl suplėšyto Korano, ketvirtadienį pranešė policija apie kylančią įtampą šalyje, kuri šiemet ruošiasi priimti 800 tūkstančių prieglobsčio prašytojų.

Smurtas kilo trečiadienį vakare, kai maždaug 20 pabėgėlių perpildytoje prieglaudoje ėmė vaikytis kitą pabėgėlį, kurį apkaltino išplėšus Korano lapus, informavo vietos policija.

Vyrą išgelbėjo prieglaudos apsaugininkai ir policija, tačiau pabėgėlių pyktis atsisuko prieš juos.

Maždaug 50 plieniniais strypais ginkluotų vyrų pradėjus mėtyti akmenis į pareigūnus, buvo sužeista mažiausiai 10 žmonių, tarp jų trys policininkai.

Tiuringijos Zūlio mieste esančioje prieglaudoje pabėgėliai kelias valandas daužė langus, pro juos mėtė baldus ir net griovė sienas.

Vokietija iš kailio neriasi, kad susidorotų su pabėgėlių banga iš tokių karo zonų kaip Sirija, tačiau į šalį veržiasi ir migrantai iš tokių šalių kaip Albanija ar Kosovas, čia atvykstantys dėl ekonominių priežasčių.

Kol kas nepranešama, iš kurių šalių yra aukos ir jų užpuolikai.

Staigus pabėgėlių antplūdis šiais metais verčia valdžią stengtis apgyvendinti migrantus, laikinoms prieglaudomis panaudojant mokyklas ar palapines lauke.

Vietiniai pareigūnai vis skundžiasi dėl perpildymo ir sako negalintys susidoroti su didėjančių patalpų poreikiu.

Pabėgėlių stovyklos Ziūlyje apskaičiuotos 1200 žmonių, o jų dabar yra 1700.

Tiuringijos žemės premjeras Bodo Ramelowas (Bodo Ramelovas) sakė visuomeniniam transliuotojui MDR, kad pabėgėlių stovyklose skirtingas etnines grupes reikėtų atskirti vienas nuo kitų, kad būtų išvengta tokių smurto protrūkių.

Tačiau,pridūrė jis, valdžios rankos supančiotos, nes trūksta pastatų pabėgėlių prieglaudai.

„Reikia nedelsiant išplėsti mūsų pajėgumus“, – pabrėžė B.Ramelowas.

Į stipriausia ekonomika garsėjančią šalį galiausiai suplūsta daugybė nuo karo ir persekiojimų bėgančių žmonių.

Šiais metais Berlynas prognozuoja priimti iki 800 tūkst. pabėgėlių – keturis kartus daugiau negu pernai, nes naujausi skaičiai nepaprastai sparčiai didėja.

Vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras) vėliau ketvirtadienį Berlyne susitiks su savo kolega iš Prancūzijos, Bernard'u Cazeneuve'u (Bernaru Kazenevu), kad aptartų didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo migrantų krizę Europoje.

Vokietijos ultrakairioji partija „Die Linke“ („Kairė“) penktadienį pirmąkart nuo Šaltojo karo pabaigos perėmė kontrolę viename iš šalies regionų, kai Tiuringijos žemės parlamentas išrinko vietos premjeru šios partijos atstovą Bodo Ramelową (Bodą Ramelovą).

„Die Linke“, kurios šaknys siekia Rytų Vokietijos lyderio Ericho Honeckerio (Ericho Honekerio) Socialistų vienybės partiją (SED), pastačiusią Berlyno sieną, vadovaus retai apgyventam Vokietijos regionui kartu su centro kairiąja Socialdemokratų partija (SPD) ir Žaliųjų partija naujoje trinarėje koalicijoje.

Pirmąkart suformuota „Die Linke“, SPD ir žaliųjų koalicija gali sukelti bangų kanclerės Angelos Merkel plačioje federalinio lygmens koalicijoje, nes jos partneriai socialdemokratai leido suprasti esantys pasiruošę suvienyti jėgas su žaliaisiais ir ultrakairiaisiais po visuotinių rinkimų 2017 metais.

Tiuringija yra viena iš 16 Vokietijos žemių. „Die Linke“, populiari buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje, yra viena iš penkių partijų, kontroliuojančių regionų vyriausybes kartu su A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), Krikščionių socialine sąjunga (CSU), SPD ir žaliaisiais.

Vokietijos prezidentas sekmadienį per vieną iš retų pasisakymų apie partinę politiką išsakė abejonių, ar partija,  kurios šaknys siekia anksčiau Rytų Vokietiją valdžiusį komunistinį režimą, yra pasirengusi vadovauti vienai iš 16-os vėl suvienytos valstybės žemių.

Likus savaitei iki 25-ųjų Berlyno sienos griūties metinių Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) sakė, jog vis dar netiki, kad ultrakairioji partija „Die Linke“ („Kairė“) galėtų gerai vadovauti.

J.Gauckas, kurio pareigos valstybės vadovo poste yra daugiausia reprezentacinio pobūdžio, yra buvęs liuteronų pastorius ir buvusios komunistinės Rytų Vokietijos pilietinių teisių gynimo aktyvistas.

Interviu, kuris buvo parodytas sekmadienį, valstybės vadovas sakė, kad nors gerbia buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje esančios Tiuringijos žemės teisę po rinkimų rugsėjį pačiai išrinkti premjerą, jis turi tam tikrų nuogąstavimų dėl partija „Die Linke“.

„Na, mano amžiaus žmonėms, gyvenusiems (komunistinėje) VDR, sunku su tuo susitaikyti, - sakė 74 metų prezidentas vokiečių transliuotojui ARD. - Tačiau mes esame demokratija“.

„Gerbiame rinkimuose žmonių priimtą sprendimą, tačiau tuo pat metu užduodame sau klausimą: ar partija, kurios atstovas bus (žemės) premjeru, iš tiesų taip pakeitė savo SED (Vieningosios socialistų partijos) laikų idėjas apie represijas prieš žmones, kad galėtume ja visiškai pasitikėti?“, - klausė J.Gauckas.

„Šioje partijoje esama tam tikrų dalykų, dėl kurių man, kaip daugeliui kitų žmonių, iškyla sunkumų ja pasitikėti“, - pridūrė jis.

Šie J.Gaucko komentarai veikiausiai vėl pakurstys diskusijas apie „Die Linke“ parijo statusą, kurį šiai politinei jėgai iš dalies pelnė jos radikalios politinės nuostatos, pavyzdžiui, nepritarimas šalies narystei euro zonoje ir NATO.

Nuėjo per toli ?

Rinkimai Tiuringijoje buvo ne itin sėkmingi kanclerės Angelos Merkel konservatyviai Krikščionių demokratų sąjungai ( CDU) - ji užėmė pirmąją vietą, tačiau nesurinko pakankamai balsų, kad pratęstų 24 metu trunkantį savo valdymą šioje rytinėje žemėje.

Antra liko „Die Linke“, kurią į rinkimus šioje žemėje vedė Bodo Ramelowas (Bodas Ramelovas) - Vakarų Vokietijoje užaugęs 58-erių metų profsąjungininkas, kuris artėja prie tikslo įtikinti socialdemokratus (SPD) ir žaliuosius atverti jam kelią į Tiuringijos premjero postą. B.Ramelowui pasiekus šį tikslą, jis taptų pirmuoju „Die Linke“ atstovu žemės premjero poste.

Tai būtų dvigubas smūgis A.Merkel, nes socialdemokratai yra jos koalicijos partneriai federaliniu lygiu.

SPD ir „Die Linke“, kurią 2005 metais įkūrė persitvarkę komunistai ir grupė atskilusių socialdemokratų, nejaučia abipusės simpatijos.

Tačiau šioms partijoms reikia drauge dirbti žemių lygiu, o SPD pernai atsisakė savo deklaruotos pozicijos niekada nesudaryti koalicijų su „Die Linke“, todėl tikėtina, kad šios politinės jėgos per kitus federalinius rinkimus 2017-aisiais mėgins bendromis pastangomis atimti valdžią iš A.Merkel krikščionių demokratų.

Katja Kipping (Katia Kiping), viena iš „Die Linke“ pirmininkų, sukritikavo J.Gaucko komentarus, pareiškusi, kad „jie netinkami prezidentui“.

„Visais atžvilgiais atmetu jo abejones dėl mūsų narių ir rinkėjų demokratinio požiūrio“, - sakė ji laikraščiui „Bild am Sonntag“.

Tuo tarpu kitas „Die Linke“, trečiosios pagal dydį partijos Bundestage, pirmininkas Berndas Riexingeris (Berndas Ryksingeris) pareiškė, kad J.Gauckas „nuėjo per toli“.

„Die Linke“ yra demokratinė partija, kuri susitaikė su savo praeitimi ir... turi teisę rinkėjų valia formuoti vyriausybę, - sakė B.Riexingeris žurnalistams. - Jis (J.Gauckas) neturi teisės taip griežtai kritikuoti „Die Linke“.

Kad B.Ramelowas būtų paskirtas Tiuringijos premjeru, jam dar reikės užsitikrinti, kad paramą jo kandidatūrai per vidinį partijos narių balsavimą pareikštų jo tikėtini centro kairiųjų sąjungininkai, taip pat laimėti balsavimą žemės parlamente, kur jo koalicija turėtų vos vienos vietos daugumą.