Bombarduojama Irpinė
Netoli Kyjivo esanti Irpinė, pasak jos mero Oleksandro Markušyno, yra nuolat apšaudomas, teigiama BBC.
„Čia nesaugu. Daug žmonių žuvo nuo minų, nuo artilerijos ugnies, daug žmonių buvo nukauta“, – sakė jis.
Pasak mero, Rusijos kariai šaudė į moteris, o paskui jas suvažinėjo tankais.
BBC pranešė, kad pirmadienį Ukrainos pajėgos perėmė miesto kontrolę, o prieš jį atimant mieste žuvo apie 200–300 civilių.
Scanpix nuotr.
Rublis grįžta į prieškarinį lygį
BBC pranešė, kad Rusijos rublis grįžta į prieškarinį lygį.
Nors iš pradžių smarkiai krito dėl pasaulinių sankcijų, kursas esą atsistatė maždaug iki prieškarinio lygio.
Trečiadienį pranešta, kad rublio kursas siekė 85 už JAV dolerį – sankcijų pradžioje buvo nukritęs iki 150 rublių už dolerį. Taip nutiko dėl Rusijos taikomų finansinių priemonių – palūkanos buvo padidintos iki 20 proc.
Scanpix nuotr.
Rusijos kariai persigrupuoja
Kol kas konkrečiausiai apibūdindamas Rusijos pajėgų atsitraukimą nuo Kyjivo, Pentagonas trečiadienį pareiškė, kad mažiau nei 20 proc. Ukrainos sostinės apylinkėse esančio Rusijos kontingento pradeda keisti pozicijas.
Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) nenurodė konkretaus karių skaičiaus. Jis sakė, kad tos pajėgos, kurios pradėjo judėti nuo Kyjivo, buvo dislokuotos netoli Hostomelio oro uosto į šiaurės vakarus nuo sostinės.
Pasak J. Kirby, Maskva veikiausiai atitraukia karius iš Kyjivo, kad papildytų jų atsargas ir pergrupuotų juos taip, kad galėtų panaudoti kitose Ukrainos vietose, o ne siųstų juos atgal į Rusiją.
Anksčiau šią savaitę Maskvos pareigūnai pareiškė, kad po „prasmingos“ pažangos taikos derybose Stambule „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, aplink Kyjivą ir Černihivą. Tačiau Ukrainos ir JAV pareigūnai skeptiškai vertina tokius Rusijos pareiškimus.
JAV ir JK: V. Putiną patarėjai iš baimės klaidingai informuoja apie karą Ukrainoje
Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą apie invaziją į Ukrainą, o maištaujantys rusų kariai gadina savo pačių įrangą ir net netyčia numuša savo pačių lėktuvus, sako JAV ir britų žvalgybos tarnybos.
Artimi sąjungininkai Vašingtonas ir Londonas, kurių žvalgyba stengiasi akcentuoti Rusijos nesėkmes šiame kare ir nesutarimus Kremliuje, sako, kad V. Putino patarėjai „pernelyg bijo“ pasakyti jam visą tiesą apie nesėkmes mūšių laukuose ir tikrąjį sankcijų poveikį.
Kelios valandos po to, kai Baltieji rūmai paskelbė savo kritišką žvalgybos vertinimą, Britanijos elektroninės žvalgybos agentūros GCHQ direktorius Jeremy Flemingas (Džeremis Flemingas) ketvirtadienį sakė, kad Rusijos lyderis pervertino savo kariuomenės pajėgumus pasiekti greitą pergalę.
„Matėme rusų karių, kuriems trūksta ginklų ir [kovinės] dvasios, atsisakančių vykdyti įsakymus, kenkiančių savo pačių įrangai ir net netyčia numušančių savo pačių lėktuvus“, – sako J. Flemingas parengtoje kalboje Australijos nacionaliniam universitetui Kanberoje.
„Ir net jei Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą, režimui turi būti visiškai aišku, kas vyksta ir koks yra neteisingo įvertinimo mastas“, – sakė jis.
Pasak J. Flemingo, V. Putinas nepakankamai įvertino Ukrainos pasipriešinimą, tarptautinės koalicijos prieš jį tvirtumą ir ekonominių sankcijų poveikį.
Scanpix nuotr.
Jo komentarai atkartoja trečiadienį Baltųjų rūmų paskelbtą JAV išslaptintą žvalgybinę informaciją, rodančią, kad V. Putino santykiai su savo paties darbuotojais suprastėjo.
„Tikrai turime informacijos, kurią dabar paviešinome, kad jis jautėsi Rusijos kariuomenės suklaidintas“, – sakė Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield (Keit Bedingfild).
Pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos atkovojo kai kurias teritorijas, įskaitant strategiškai svarbų Kyjivo priemiestį Irpinę, o Rusijos puolimas, pradėtas vasario 24 dieną, atrodo įstrigęs.
JAV ir britų žvalgybos pranešimai pasirodė daugėjant klausimų dėl V. Putino santykių su gynybos ministru Sergejumi Šoigu, kuris porą savaičių buvo dingęs iš viešumos, bet kovo 26-ąją vėl pasirodė per televiziją.
S. Šoigu buvo parodytas pirmininkaujantis posėdžiui dėl Rusijos ginkluotės biudžeto. Valstybinės televizijos medžiaga nėra datuota, tačiau S. Šoigu užsimena apie Finansų ministerijos posėdį, kuris, kaip pranešė Rusijos naujienų agentūros, įvyko kovo 25-ąją.
Tarp V. Putino ir Gynybos ministerijos dabar „nuolat tvyro įtampa“, keliama Rusijos lyderio nepasitikėjimo ministerijos vadovybe, Vašingtone sakė vienas JAV aukšto rango pareigūnas.
Kovo mėnesį pasirodžiusiuose keliuose pranešimuose užsimenama, kad patikrinimų sulaukė vienas neaiškus Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) skyrius ir kad jo vadovas buvo tardomas, net esą laikomas namų arešto sąlygomis.
Nepriklausomi šaltiniai šių pranešimų patvirtinti negalėjo.
Pranešime, kurį pirmasis paskelbė Latvijoje tvarkomas rusų naujienų portalas „Meduza“, cituojami Rusijos žvalgybos ekspertai, sakę, kad FSB vadinamosios 5-osios valdybos vadovui Sergejui Besedai ir jo pavaduotojui Anatolijui Boliuchui per tyrimą skirtas namų areštas.
Tiriamosios žurnalistikos svetainė „Dosjė“ teigė, kad pranešimai apie visapusišką valymą yra perdėti.
S. Besedą tikrai apklausė tyrėjai, bet jis toliau dirba savo darbą ir nėra areštuotas, nurodo svetainė.
Jos duomenimis, A. Boliuchas taip pat buvo apklaustas, bet jau keleri metai nebėra antras pagal rangą 5-osios valdybos pareigūnas.
J. Flemingas įspėjo, kad kibernetinės atakos iš Rusijos išlieka grėsmė.
Nors dalį žmonių nustebino tai, kad Maskva nesurengė kokios nors katastrofiškos kibernetinės atakos, J. Flemingas sakė, jog žvalgyba niekada nemanė, kad tokia ataka yra pagrindinis Rusijos invazijos elementas.
Vis dėlto britų žvalgybos tarnybos pastebėjo „pastovius Rusijos ketinimus trikdyti Ukrainos vyriausybės ir kariuomenės sistemas“, kalbėjo jis.
„Tikrai matėme požymių, rodančių, kad Rusijos kibernetiniai veikėjai ieško taikinių jų veiksmams nepritariančiose šalyse“, – nurodė J. Flemingas.
Pasak jo, mūšių laukuose Ukrainoje Maskva pasitelkia samdinius ir užsienio kovotojus, tarp jų neaiškią Rusijos samdinių grupę „Wagner“, veikiančią šalyje nuo Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir dabar intensyvinančią savo veiklą.
Rusų pajėgos pradėjo atsitraukimą iš Černobylio
Rusijos pajėgos pradėjo trauktis iš neveikiančios Černobylio atominės elektrinės teritorijos, trečiadienį pranešė vienas JAV gynybos pareigūnas, praėjus dienai po to, kai Maskva pareiškė, kad sumažins savo karinius veiksmus aplink du svarbius Ukrainos miestus.
Rusijos pajėgos vasario 24-ąją – pačią pirmąją savo invazijos į Ukrainą dieną – užėmė nebeveikiančios Černobylio branduolinės jėgainės kompleksą. Jame tebėra saugomos radioaktyvios atliekos.
„Černobylis yra sritis, kurioje jie pradeda pergrupuoti kai kurias savo pajėgas; jos palieka Černobylio kompleksą ir persikelia į Baltarusiją“, – sakė JAV pareigūnas.
„Manome, kad jie išvyksta, bet negaliu pasakyti, kad jie visi išvyko“, – pridūrė jis.
Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos taip pat apšaudė ir užėmė didžiausią Europoje Zaporižios atominę jėgainę. Jos apšaudymo metu teritorijoje prasidėjo gaisras, kuris sukėlė nerimą Europoje dėl galimos branduolinės katastrofos.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) trečiadienį apsilankė vienoje pietų Ukrainoje esančioje branduolinėje jėgainėje. Tai pirmasis jo vizitas šalyje nuo Rusijos invazijos pradžios.
R. Grossi ne kartą perspėjo dėl šio karo keliamų pavojų didelį branduolinį tinklą turinčioje šalyje.
Ukraina turi 15 branduolinių reaktorių keturiose veikiančiose jėgainėse, o taip pat dideles branduolinių atliekų sankaupas, kurių yra ir po branduolinės katastrofos 1986 metais uždarytoje Černobylio branduolinėje elektrinėje.
Ukraina ir Vakarų galybės reiškė abejones dėl Rusijos pažado sumažinti kovos veiksmų intensyvumą prie Kyjivo ir Černihivo, antradienį išsakyto per tiesiogines derybas Stambule.
V. Zelenskis atmeta Rusijos pažadus deeskaluoti padėtį Kyjivo ir Černihivo prieigose
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atmetė Rusijos pažadus sumažinti karinę veiklą aplink Kyjivą ir šiaurinį Černihivo miestą, ir pareiškė, kad jo kariuomenė ruošiasi tolesnėms kovoms rytuose.
„Netikime niekuo, nė viena gražia fraze“, – vaizdo kreipimesi į tautą sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad Rusijos kariai persigrupuoja, kad galėtų smogti rytiniam Donbaso regionui.
„Mes nieko neatiduosime. Kovosime už kiekvieną savo teritorijos metrą“, – pridūrė jis.
Rusų gynybos viceministras Aleksandras Fominas po naujo antradienį Stambule vykusio derybų raundo žadėjo, kad Rusija „radikaliai, keleriopai sumažins karinę veiklą“ aplink Kyjivą ir šiaurinį Černihivo miestą.
Tačiau puolimas naktį į trečiadienį nesiliovė.
Vienas JAV gynybos pareigūnas trečiadienį pranešė, jog Rusijos pajėgos pradėjo trauktis iš neveikiančios Černobylio atominės elektrinės teritorijos, esančios į šiaurę nuo Kyjivo.
„Manome, kad jie išvyksta, bet negaliu pasakyti, kad jie visi išvyko“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.
Savo vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad bet koks Rusijos pajėgų atsitraukimas yra „mūsų gynėjų darbo rezultatas“.
Pasak V. Zelenskio, Ukraina, kaip pasaulinės kovos už laisvę centras, turi teisę reikalauti iš tarptautinės bendruomenės ginklų, įskaitant tankus, lėktuvus, artilerijos sistemas.
„Laisvė turi būti apginkluota ne prasčiau nei tironija“, – pabrėžė prezidentas.
Be to, Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė vietines paliaubas, kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus iš Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kuris jau kelias savaites yra apsiaustas, be vandens, maisto ir elektros energijos.
Taikos derybos penktadienį bus tęsiamos internetu
Ukrainos ir Rusijos taikos derybos penktadienį bus tęsiamos internetu, vėlai trečiadienį per „Telegram“ sakė Ukrainos delegacijos vadovas Davidas Arachamija.
Per pastarąsias derybas Turkijoje Ukraina dar kartą pasiūlė dviem prezidentams susitikti, pridūrė D. Arachamija. Rusijos delegacija atsakė, kad suderintas susitarimo projektas yra būtina bet kokio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo sąlyga. Ukraina tvirtina, kad toks susitikimas negali vykti Rusijoje ar Baltarusijoje.
D. Arachamija gyrė Rusijos oligarcho Romano Abramovičiaus dalyvavimą antradienį Stambule vykusiame pastarajame taikos derybų rate. D. Abramovičius atliko teigiamą vaidmenį, sakė D. Arachamija, pasak Ukrainos žiniasklaidos pranešimų, pasiūlydamas „neoficialų komunikacijos kanalą“, leidžiantį diskutuoti įprasta, o ne diplomatine kalba.
Oligarchas siekia išlikti neutralus, aiškino D. Arachamija. „Nors mes jo nelaikome neutralia šalimi. Tačiau galime pasakyti, kad jis tikrai neutralesnis nei oficialioji derybų pusė.“
ERPB : šiemet karas sugriaus Rusijos ir Ukrainos ekonomiką
Rusijos ekonomika šiais metais susitrauks 10 proc., o Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) – net 20 proc., nes karas tarp dviejų šalių sukelia „didžiausią tiekimo šoką“ per 50 metų, ketvirtadienį prognozavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).
Prieš Rusijai vasario 24 d. įsiveržiant į provakarietišką kaimynę Londone įsikūręs ERPB prognozavo, kad Ukrainos BVP šiemet augs 3,5 proc., o Rusijos ekonomika – trimis procentais.
ERPB teigia esanti pirmoji tarptautinė finansų institucija, atnaujinusi augimo prognozes nuo karo Ukrainoje pradžios praėjusį mėnesį. Naujausiose prognozėse „manoma, kad paliaubos bus sudarytos per porą mėnesių, o tada netrukus prasidės didelės Ukrainos atstatymo pastangos“, sakoma pranešime.
Pagal tokį scenarijų Ukrainos BVP kitais metais turėtų atsigauti 23 proc., o sankcijų paveiktai Rusijai numatomas nulinis augimas.
ERPB buvo įkurtas 1991 m., siekiant padėti buvusio sovietinio bloko šalims pereiti prie laisvosios rinkos ekonomikos, tačiau nuo to laiko išplėtė savo aprėptį, įskaitant Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis. Bankas prognozuoja, kad jo investicijų zona, neįskaitant Baltarusijos ir Rusijos, šiemet augs 1,7 proc., anksčiau lapkritį prognozuotas 4,2 proc. augimas. Tikimasi, kad 2023 m. augimas padidės iki penkių procentų.
Prognozės susijusios su labai dideliu neapibrėžtumu, ypač kalbant apie tokias neigiamas rizikas, jei karo veiksmai paaštrėtų arba būtų apribotas dujų ar kitų prekių eksportas iš Rusijos.
„Prognozės susijusios su labai dideliu neapibrėžtumu, ypač kalbant apie tokias neigiamas rizikas, jei karo veiksmai paaštrėtų arba būtų apribotas dujų ar kitų prekių eksportas iš Rusijos“, – perspėjo bankas ir pridūrė, kad pasaulio ekonomika susiduria su „didžiausiu bent jau nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios tiekimo šoku“.
„Bankas prognozuoja, kad išaugusios prekių, tokių kaip maistas, nafta, dujos ir metalai, kainos turės didelį poveikį ekonomikai, ypač mažesnes pajamas gaunančiose šalyse. „Rusija ir Ukraina tiekia neproporcingai didelę prekių dalį, įskaitant kviečius, kukurūzus, trąšas, titaną ir nikelį“, – pabrėžia skolintojas.
Kyjivas pranešė, kad Rusijos sprogmenimis užteršta beveik pusė Ukrainos
Beveik pusė Ukrainos teritorijos užteršta sprogmenimis dėl Rusijos karo prieš kaimynę, trečiadienį sakė aukštas Kyjevo pareigūnas, pranešė vietos žiniasklaida.
Vidaus reikalų viceministras Jevgenas Jeninas sakė, kad maždaug 300 tūkst. kvadratinių metrų Ukrainos teritorijos „užteršta“ sprogstamaisiais įtaisais, tai – Rusijos agresijos padarinys, pranešė „Interfax“ naujienų agentūros Ukrainoje reporteris. Patikrinti šių duomenų kol kas neįmanoma.
J. Jeninas pridūrė, kad nuo karo pradžios vasario 24 d. Ukrainos specialistai išminavo 300 sprogstamųjų įtaisų, taip pat vieną aviacinę bombą. Jie taip pat išvalė 14 hektarų teritorijos.
Bulgarija prisijungė prie Europos šalių, atsisakančių už rusiškas dujas mokėti rubliais
Bulgarijos vyriausybė pareiškė, jog šalis, kaip ir virtinė kitų Europos valstybių, atsisako mokėti Rusijai už jos tiekiamas gamtines dujas pastarosios nacionaline valiuta, skelbia agentūra „Reuters“.
„Bulgarija pritaria pozicijai, kuri palaikoma Europos lygmeniu, kad toks galiojančių sutarčių, kuriose aiškiai nurodyta, kad atsiskaitymai [už rusiškas dujas] turi būti atliekami eurais arba JAV doleriais, pažeidimas yra nepriimtinas“, – teigiama Bulgarijos ministrų kabineto pranešime spaudai.
Bulgarija daugiau kaip 90 proc. savo gamtinių dujų poreikio tenkina importu vamzdynais iš Rusijos, tačiau nedaug piečiau nuo šios Balkanų valstybės praeina alternatyvus „Transadrijos“ dujotiekis, kuriuo į Pietų Europą pumpuojamos dujos iš Azerbaidžano.
Sofija skelbė, jog derasi su Azerbaidžanu dėl dujų importo, taip pat siekia didinti tiekimą per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus Graikijoje ir Turkijoje.
Rusijos prezidentas V. Putinas kovo 23-ąją pareiškė, kad jo šalis priims mokėjimus tik rubliais už dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“, Kremliui į tokių valstybių sąrašą įtraukus visas Europos Sąjungas nares. Jis nurodė vyriausybei ir centriniam bankui per savaitę parengti taisykles, esą kuriomis vadovaudamiesi dujų pirkėjai Rusijos rinkoje įsigytų rublių tokiems atsiskaitymams.
Kita vertus, Vokietijos vyriausybės spaudos tarnyba trečiadienio vakarą išplatino pranešimą, skelbiantį, jog per anksčiau tą dieną vykusį kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) pokalbį V. Putinas teigė, kad Europos šalys bent jau „kitą mėnesį“ galės mokėti už rusiškas gamtines dujas eurais.
JK: sankcijos Rusijai turėtų būti griežtinamos iki visiško pasitraukimo iš Ukrainos
Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) trečiadienį pareiškė, kad Vakarų valstybės turėtų dar labiau veržti sankcijų kilpą Rusijai, kol visi jos kariai paliks Ukrainą.
Per klausymus parlamente B. Johnsonas įstatymų leidėjams sakė, kad jei Didysis septynetas (G-7) atšauktų sankcijas Rusijai mainais į paliaubas Ukrainoje, tai atitiktų Vladimiro Putino scenarijų.
„Mano nuomone, turėtume griežtinti sankcijas pagal tęstinę programą, kol visi iki vieno jo kariai paliks Ukrainą“, – sakė britų premjeras.
B. Johnsonas taip pat nurodė, kad JK vyriausybė svarsto galimybę padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai. Anot jo, Ukrainai galėtų būti pasiųsta šarvuotųjų transporterių padėti jos pajėgoms pralaužti Mariupolio uostamiesčio apsiaustį.
Po anksčiau šią savaitę Turkijoje įvykusių Maskvos ir Kyjivo atstovų derybų pasirodė pranešimų, kad JK, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos galėtų sutikti tapti Ukrainos saugumo garantėmis mainais į Rusijos pajėgų išvedimą.
B. Johnsonas atmetė galimybę užtikrinti Ukrainai garantijas, panašias į NATO sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos.
Tačiau Ukrainai galėtų būti naudinga kitokia saugumo koncepcija, „pagrįsta atgrasymo neigimu (angl. deterrence by denial) idėja“, sakė jis.
Atgrasymo neigimu strategijos tikslas – įtikinti potencialų priešininką, jog šiam nepavyks pasiekti norimų tikslų, o patiriami nuostoliai bus didesni už galimą naudą.
Ukraina su Vakarų pagalba būtų gerai apginkluota, o „dygliakiaulės dygliai taptų tokie kieti, kad Putinui būtų nebesuvirškinami“, sakė B. Johnsonas.
„Einame šiuo keliu“, – sakė jis įstatymų leidėjams.
B. Johnsonas taip pat gynė JK vizų programos, skirtos nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, tempą.
Jis taip pat sakė suprantąs JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno), praėjusią savaitę pareiškusio, kad V. Putinas nebegali likti valdžioje, frustraciją.
Tačiau B. Johnsonas pabrėžė, kad režimo pakeitimas Maskvoje „nėra JK vyriausybės tikslas“.
Scanpix nuotr.
„Mes paprasčiausiai siekiame padėti apginti Ukrainos žmones ir apsaugoti juos nuo visiškai barbariško ir beprotiško smurto“, – sakė jis.
„Brangūs žaisliukai“
Tuo metu britų vyriausybė informavo, kad į sankcionuojamų subjektų sąrašą įtrauktiems rusų oligarchams ir įmonėms nuo šiol bus draudžiama naudotis JK aviacijos ir jūrų pramonės bei inžinierių paslaugomis.
Ji nedelsdama pasinaudojo naujais įgaliojimais prieš milijardierių naftos magnatą Jevgenijų Švidlerį ir banko „Tinkoff“ įkūrėją Olegą Tinkovą. Praėjusią savaitę jų abiejų turtas buvo įšaldytas ir jiems buvo uždrausta atvykti į šalį.
Antradienį britų pareigūnai sulaikė Rusijos verslininkui priklausančią 50 mln. JAV dolerių (45 mln. eurų) kainuojančią superjachtą „Phi“, prišvartuotą Londono verslo rajono „Canary Wharf“ prieplaukoje.
58,5 m ilgio laivas, į Londoną atplukdytas remontui, įregistruotas vienos Karibų jūros regiono Sent Kitso ir Nevio valstybėje veikiančios įmonės vardu ir plaukioja su Maltos vėliava.
Tačiau britų Nacionalinė kovos su nusikalstamumu agentūra (NCA) išsiaiškino, kad jachta priklauso vienam rusų verslininkui.
Anksčiau Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikyti bent du su rusų oligarchais siejami privatūs lėktuvai.
Nauji įgaliojimai „atveria mums naujus kelius atimti iš oligarchų galimybę naudotis jų brangiais žaisliukais“, sakė JK susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas (Grantas Šapsas).
„Mūsų ekonominėmis ir transporto sektoriaus sankcijomis siekiama dusinti pagrindinius V. Putino režimo bendrininkus ir užtikrinti, kad niekas JK teritorijoje negalėtų remti nežmoniško V. Putino puolimo Ukrainoje“, – sakė jis.
Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) sakė, kad Rusijos aneksuotam Krymui taikomos finansų, prekybos ir laivybos sankcijos nuo šiol galios ir prorusiškų separatistų dariniams Ukrainos rytuose, savavališkai pasiskelbusiems nepriklausomomis Donecko ir Luhansko respublikomis.
Kyjivas siunčia 45 autobusus evakuoti civilių iš Mariupolio
Kyjivas ketvirtadienį siunčia 45 autobusus evakuoti civilių iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio, Rusijos gynybos ministerijai ten paskelbus lokalias paliaubas, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.
„Šiąnakt Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas mus informavo, kad Rusija pasirengusi atverti“ humanitarinį koridorių iš Mariupolio į Zaporižią per rusų pajėgų kontroliuojamą Berdiansko uostą, sakė ji platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo pranešime.
„Siunčiame 45 autobusus šiam koridoriui“, – pridūrė ji.
Pasak vicepremjerės, 17 autobusų jau išvyko į Mariupolį iš Zaporižios, nutolusios maždaug 220 km į šiaurės vakarus.
Dar 28 autobusai laukia leidimo kirsti Rusijos patikros punktą Vasylivkoje, netoli Zaporižios.
„Padarysime viską, kas įmanoma, kad autobusai šiandien atvyktų į Mariupolį ir paimtų žmones, kurie dar nespėjo išvykti iš miesto“, – sakė I. Vereščuk.
Kol kas, Rusijai nesilaikant susitarimų dėl centralizuotos evakuacijos, civiliai gyventojai iš Mariupolio galėjo išvykti tik savo automobiliais, o tai labai pavojinga.
Strategiškai svarbų pietinį uostamiestį Rusijos pajėgos apsupo ir apšaudo nuo vasario pabaigos.
Žmonės, kuriems pavyko pabėgti, ir nevyriausybinės organizacijos pasakoja, kad sąlygos ten yra katastrofiškos: civiliai gyventojai glaudžiasi rūsiuose, neturi vandens, maisto ir ryšių, o gatvėse guli palikti lavonai.
Vėlai trečiadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo ketvirtadienio 10 val. (vietos ir Lietuvos laiku) bus atidarytas humanitarinis koridorius iš Mariupolio į Zaporižią per Rusijos kontroliuojamą Berdianską.
„Kad ši humanitarinė operacija būtų sėkminga, siūlome ją vykdyti tiesiogiai dalyvaujant Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR) ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus Komitetui (TRKK)", – sakoma ministerijos pranešime.
Gynybos ministerija paprašė Kyjivo užtikrinti „besąlygišką paliaubų laikymąsi“ ir iki ketvirtadienio 6 val. raštu pranešti apie tai Rusijos pusei, UNHCR ir TRKK.
Maskva taip pat paprašė Ukrainos kariuomenės įsipareigoti užtikrinti autobusų konvojų saugumą nustatytame koridoriuje.
I. Vereščuk sakė, kad Ukrainos pajėgos „patvirtino, jog užtikrins ugnies nutraukimą“.
Scanpix nuotr.
Ketvirtadienį buvo susitarta dėl kitų dviejų evakuacijos koridorių: iš Melitopolio į Zaporižią ir iš Enerhodaro, kur yra didžiausia Ukrainos atominė elektrinė, į Zaporižią.
Raudonasis Kryžius pareiškė, kad penktadienį ruošiasi sudaryti sąlygas civiliams gyventojams saugiai išvykti iš apgulto Ukrainos Mariupolio miesto, jei visos šalys sutiks su sąlygomis.
„Labai svarbu, kad ši operacija įvyktų. Nuo jos priklauso dešimčių tūkstančių žmonių Mariupolyje gyvybės“, – sakoma TRKK pareiškime.
Ukraina atšaukia ambasadorius Sakartvele ir Maroke
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė šalies ambasadorius Sakartvele ir Maroke, teigdamas, jog jie nepadarė pakankamai, kad įtikintų šias šalis paremti Kyjivą ir nubausti Rusiją už invaziją.
„Su visa derama pagarba, jei nebus ginklų, nebus sankcijų, nebus apribojimų Rusijos verslui, tada, prašau, ieškokite kito darbo“, – sakė V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi į tautą, paskelbtame vėlų trečiadienį.
„Artimiausiomis dienomis laukiu mūsų atstovų Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje ir Afrikoje konkrečių darbo rezultatų“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis taip pat sakė besitikintis rezultatų iš Ukrainos karo atašė ambasadose užsienyje.
Pasak jo, „diplomatinis frontas yra vienas iš pagrindinių“ Ukrainai siekiant laimėti prieš karą sukėlusią Rusiją.
Britų užsienio reikalų sekretorė spaudžia Indiją dėl Ukrainos prieš S. Lavrovo vizitą
JK užsienio reikalų sekretorė ketvirtadienį per vizitą Indijoje ragins Naująjį Delį imtis griežtesnių veiksmų prieš Rusiją dėl jos karo Ukrainoje.
Ketvirtadienį Naujajame Delyje laukiama ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, veikiausiai raginsiančio Indiją elgtis priešingai.
Indija susilaikė per balsavimus dėl Jungtinių Tautų rezoliucijų, smerkiančių Maskvos agresiją, pasisakydama tik už smurto nutraukimą, ir toliau perka rusišką naftą bei kitas prekes.
Per derybas Naujajame Delyje britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) pabrėš, kad „Rusijos invazija į Ukrainą išryškina demokratinių šalių glaudesnio bendradarbiavimo svarbą siekiant atgrasyti agresorius, padidinti atsparumą prievartai ir sustiprinti pasaulinį saugumą“, nurodė Britanijos aukštoji komisija Indijoje.
„Glaudesni Britanijos ir Indijos ryšiai sustiprins saugumą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei visame pasaulyje ir sukurs darbo vietų bei galimybių abiejose šalyse“, – pareiškime cituojama L. Truss.
„Tai dar svarbiau neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste ir išryškina būtinybę laisvoms demokratinėms valstybėms glaudžiau bendradarbiauti“, – nurodė ji.
Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas ketvirtadienį atvyksta į Indiją su dviejų dienų vizitu.
Scanpix nuotr.
Į Indiją jis atvyks iš Kinijos, taip pat nepasmerkusios Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir suteikusios tam tikrą diplomatinį užnugarį vis labiau izoliuojamai Maskvai.
Amerikiečių pareigūnai kaltino Kiniją, kad ji rodo „norą“ teikti Rusijai karinę ir ekonominę pagalbą, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) palygino Rusijos invaziją Ukrainoje su kruvinais 1989 metų įvykiais Tiananmeno aikštėje, kai Kinija brutaliai numalšino prodemokratinio judėjimo protestus.
Praėjusią savaitę J. Bidenas apibūdino Indiją kaip „svyruojančią“ Rusijos atžvilgiu.
Šią savaitę naujajame Delyje lankėsi ir JAV nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas tarptautinės ekonomikos reikalams Daleepas Singhas (Dalipas Singhas), kuris yra pagrindinis Vašingtono sankcijų strategas.
Indija ir Rusija daug dešimtmečių palaiko glaudžius ryšius. Naujasis Delis, vadinantis Maskvą „ilgamete ir laiko patikrinta drauge“, didžiąją dalį svarbiausios karinės įrangos gauna iš Rusijos.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, abi šalys rengia rupijos ir rublio mechanizmą, kuris turėtų palengvinti prekybą tarp šalių ir padėtų apeitų Vakarų sankcijas Rusijos bankams.
Rusija raštu kreipėsi į Indijos gynybos ministeriją, prašydama atlikti 1,3 mlrd. JAV dolerių mokėjimus, sustabdytus praėjusį mėnesį, pranešė vietos leidinys „Economic Times“.
Anot leidinio, Naujajam Deliui sudėtinga atlikti mokėjimus Rusijai, nes daugumai pastarosios bankų taikomos sankcijos, todėl Indijos bankai vengia sandorių su jais, bijodami būti pašalinti iš pasaulinės finansų sistemos.
Mariupolyje apgriautas Raudonojo Kryžiaus sandėlis
Rusijos pajėgoms intensyviai apšaudant apsiaustą ir smarkiai nukentėjusį Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, buvo apgriautas Raudonojo Kryžiaus sandėlis, pranešama ketvirtadienį.
Bendrovės „Planet Labs PBC“ palydovų padarytos nuotraukos, kurias išanalizavo naujienų agentūra AP, rodo aiškią žalą sandėlio, esančio netoli Kalmiuso upės žiočių, stogui. Ant šio sandėlio viršaus buvo nupieštas raudonas kryžius.
Kovo 21 dieną padarytose nuotraukose matosi mažiausiai viena skylė, tikriausiai likusi po apšaudymo, o trečiadienį padarytose nuotraukose tokių skylių stoge aiškiai matyti keturios. Raudonas kryžius ant sandėlio stogo yra bent nuo 2021 metų rugpjūčio pabaigos, rodo palydovinės nuotraukos.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) anksčiau kovo mėnesį iš šio sandėlio išdalijo visą savo pagalbą ir nuo kovo 15-osios toje vietoje nebuvo organizacijos darbuotojų, sakoma TRKK pranešime.
Mariupolyje kovojantis Ukrainos Nacionalinės gvardijos specialiųjų operacijų pulkas „Azov“ kaltina Rusijos pajėgas apšaudžius TRKK pastatą. Rusija kol kas to nėra pripažinusi.
Į Ukrainą vasario pabaigoje įsiveržusios Rusijos pajėgos strategiškai svarbų Mariupolį visiškai apsupo kovo 2-ąją. Mieste, kuris yra nuolat apšaudomas ir bombarduojamas, jau žuvo mažiausiai 5 000 žmonių, nurodė pareigūnai, bet perspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti dvigubai didesnis.
Prie Azovo jūros esantį Mariupolį, kur prieš karą gyveno maždaug 430 tūkst. žmonių, Rusijos pajėgos intensyviai apšaudo ištisas savaites. Šiame mieste rusai smogė gimdymo namams, ugniagesių objektams, civilių namams.
Pagalbos grupės reguliariai ragino Rusiją suteikti prieigą prieš Mariupolio, kur sąlygos tapo „pragariškos“. Ukrainos pareigūnai savo ruožtu kaltino rusų pajėgas prievarta deportuojant miesto gyventojus į Rusiją.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija neteko 17,5 tūkst. kareivių
Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. jau neteko 17,5 tūkst. žmonių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 614 tankų, 1 735 šarvuotųjų kovos mašinų, 311 artilerijos sistemų, 96 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 54 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 135 lėktuvų, 131 sraigtasparnio, 1 201 automobilio, 7 laivų, 83 dronų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Rusija prievarta išvežė į savo teritoriją daugiau kaip 400 tūkst. ukrainiečių
Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios jau daugiau kaip 400 tūkst. ukrainiečių prievarta buvo išvežti į Rusijos teritoriją.
Tai televizijos kanalui „Euronews“ pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliotinė žmogaus teisių klausimams Liudmila Denisova.
„Mūsų piliečiai buvo deportuoti į Rusijos teritoriją. Tai buvo padaryta prieš žmonių valią. Iš pradžių jie jėga buvo nuvežti į filtravimo stovyklą Donecko srityje, o paskui – į Rusiją. Ten jie traukiniais išvežiojami į įvairius regionus, taip pat ir į atšiaurius, pavyzdžiui, Sachaliną“, - sakė ji.
Anot L. Denisovos, per daugiau kaip mėnesį trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą nepavyko atidaryti nė vieno efektyvaus humanitarinio koridoriaus.
„Padėtis Mariupolyje yra labai sunki ir ji nesikeičia. Dauguma pastatų sugriauti. Ten jau žuvo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių“, - pabrėžė ji.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
V. Zelenskis kreipėsi į Australijos parlamentą
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Australijos federalinio parlamento deputatus. Savo kalboje jis paragino teikti Ukrainai pagalbą ir griežtinti sankcijas Rusijai.
„Ukraina turi turėti visa, ko reikia mūšio lauke. Pavyzdžiui, jūs turite puikių šarvuotųjų mašinų „Bushmaster“, kurios labai padėtų Ukrainai“, – pareiškė V. Zelenskis.
„Aš kviečiu jūsų nuostabią šalį į mūsų pajūrio regionus, į Juodosios ir Azovo jūrų pakrantę, atnaujinti mūsų uostų“, – sakė Ukrainos lyderis. „Ukrainos jūrų laivybos atkūrimas gali būti jūsų indėlis į stabilumą“, – pažymėjo jis.
V. Zelenskis taip pat paragino Australiją imtis naujų sankcijų prieš Rusiją.
Anksčiau ketvirtadienį prieš Ukrainos prezidento kalbą Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas pranešė, jog jo šalis įveda papildomus 35 proc. muitus visoms prekėms, importuojamoms iš Rusijos ir Baltarusijos, kad sustiprintų ekonominį spaudimą Maskvai ir Minskui.
Kovo mėnesį V. Zelenskis vaizdo ryšiu jau kalbėjo Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Vokietijos, Izraelio, Lenkijos, Italijos, Japonijos, Prancūzijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos parlamentarams. Savo kalbose jis dėkojo už Vakarų teikiamą karinę ir humanitarinę pagalbą ir ragino didinti spaudimą agresorei Rusijai.
Rusijos remiami separatistai skelbia reikšmingus laimėjimus Ukrainos rytuose
Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje pareiškė kontroliuojantys beveik visą Luhansko sritį ir daugiau nei pusę Donecko srities – šias teritorijas Maskva paskelbė svarbiausiu savo kariniu tikslu.
AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių teiginių. Rusija pripažino vienašališkai pasiskelbusių vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę prieš pat vasario 24 d. pradėtą invaziją į Ukrainą.
„2022 m. kovo 31 d. rytą išlaisvinta daugiau nei 90 proc. Luhansko Liaudies Respublikos teritorijos“, – ketvirtadienį „Telegram“ pranešimų programoje paskelbė apsišaukėliškos respublikos užsienio reikalų ministerija. Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas trečiadienį naujienų agentūrai TASS sakė, kad Rusija kontroliuoja „maždaug 55–60 proc.“ regiono teritorijos.
Prieš Ukrainoje prasidedant karui, kurį Maskva vadina „karine operacija“, nuo 2014 m. su Ukrainos armija kariaujantys separatistai kontroliavo maždaug trečdalį kiekvieno šių regionų.
Donecko srityje Rusijos pajėgos laiko apsupusios pietinį Mariupolio uostamiestį, kuriame likusiems civiliams beviltiškai trūksta maisto, vandens ir vaistų. Tūkstančius čečėnų kovotojų į Mariupolį pasiuntęs Rusijos Šiaurės Kaukazo Čečėnijos Respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas per „Telegram“ sakė, kad „90-95 proc.“ strateginio uostamiesčio kontroliuoja Rusija.
Po kelias savaites trukusių kovų Maskva praėjusią savaitę pareiškė, kad daugiausia dėmesio skirs Donbaso „išlaisvinimui“, o antradienį atitraukė dalį pajėgų nuo Ukrainos sostinės Kyjivo ir Černihivo šiaurėje. Ukrainos kariuomenė ir pasaulio ekspertai sako, kad Rusija išvedė dalį pajėgų iš ten, kur buvo beviltiškai įstrigusi, ir permeta jas, kad sustiprintų puolimą Donbase.
Britų generolas: NATO patyrė pralaimėjimą, leisdama Rusijai užpulti Ukrainą
Buvęs Didžiosios Britanijos sausumos pajėgų vadas dimisijos generolas Nickas Parkeris mano, kad NATO patyrė pralaimėjimą, leisdama Rusijai užpulti Ukrainą, ir dabar yra priversta laikytis pasyvios pozicijos.
Jis tai pareiškė ketvirtadienį BBC radijui.
Scanpix nuotr.
„Manau, jog išsakysiu šiek tiek ginčijamą nuomonę, teigdamas, kad NATO buvo nugalėta, NATO blefas buvo atskleistas. Mes neįstengėme sustabdyti rusų, trypiančių Ukrainą, ir dabar NATO gina po 2004 metų išsiplėtusias savo sienas, Baltijos šalių, Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos sienas. Ir ji turi jas ginti, - sakė britų kariškis. – Nemanau, kad Aljansas galėtų pereiti į puolimą, kadangi 30 jo narių požiūriai šiek tiek skiriasi“.
Pasak N. Parkerio, „turėtume sudaryti mažesnę tautų koaliciją, kuri galėtų pradėti rengti puolamąją strategiją prieš Putiną“.
2016 metais N. Parkeris tapo tuomečio Ukrainos gynybos ministro Stepano Poltorako patarėju. Kartu su JAV dimisijos generolu Johnu Abizaidu jis padėjo Kijevui reformuoti Ukrainos armiją.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
JK skelbia sankcijas Rusijos „propagandistams ir valstybinei žiniasklaidai“
JK ketvirtadienį dėl invazijos į Ukrainą paskelbė naujų sankcijų „Rusijos propagandistams ir valstybinei žiniasklaidai“, nukreiptų prieš Kremliaus finansuojamas dviejų televizijos stočių savininkes ir garsų televizijos vedėją.
„Britanija padeda vadovauti pasaulio pastangoms demaskuoti Kremliaus dezinformaciją ir šis naujausias sankcijų paketas smogia ciniškiems propagandistams, skleidžiantiems [Vladimiro] Putino melagienas ir naratyvus“, – sakoma užsienio reikalų sekretorės Liz Truss (Liz Tras) pareiškime.
V. Zelenskis ragina Nyderlandus boikotuoti rusišką energiją
V. Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių parlamentams, paragino Nyderlandus boikotuoti Rusijos eksportuojamą energiją.
„Būkite pasirengę sustabdyti energiją iš Rusijos... kad neprisidėtumėte prie karo milijardais“, – sakė jis vaizdo pareiškime olandų parlamentarams.
Rusija tebėra didžiausia gamtinių dujų tiekėja Europos Sąjungai, tačiau Briuselis nori šiemet dujų importą iš Rusijos sumažinti dviem trečdaliais, kad izoliuotų daugiau nei prieš mėnesį invaziją Ukrainoje pradėjusią Maskvą.
Nyderlandai yra svarbus gamtinių dujų tiekėjas Europoje – šalies Groningeno dujų telkinys yra didžiausias ES. Pastaraisiais metais Nyderlandai dėl besikartojančių žemės drebėjimų regione smarkiai sumažino gavybą.
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios ir pačiuose Nyderlanduose vis garsiau raginama didinti gavybą iš Groningeno telkinio, šiuo metu tiekiančią maždaug 4 proc. žemynui reikalingų gamtinių dujų.
Savo kalboje V. Zelenskis taip pat paragino Nyderlandų premjerą Marką Rutte (Marką Riutę) paremti Ukrainos siekį tapti ES nare.
„Mūsų narystė ES priklauso nuo jūsų, – sakė V. Zelenskis. – Ir jūs taip pat tai žinote, Markai Rutte.“
Nyderlandai nedegė noru priimti Ukrainą. Olandų vyriausybė sakė, kad tai „sudėtingas ir komplikuotas procesas“.
V. Zelenskis taip pat palygino apgultą ir intensyviai apšaudomą Ukrainos pietinį Mariupolio uostamiestį su 1940 metų gegužę nacių subombarduotu Roterdamu.
„Roterdamas dabar nustelbia daugelį Europos miestų“, – sakė V. Zelenskis.
Olandų parlamentarai jam plojo atsistoję.
„Welt“: kaip Ch. Lambrecht ginklų tiekimą Ukrainai vilkino
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht kelias savaites atidėliojo ginklų pristatymą Kijevui, nors šalies gynybos pramonė siūlėsi užpildyti Bundesvero ginkluotės spragas, jeigu jų atsirastų suteikus Ukrainai karinę pagalbą.
Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „Welt“, remdamasis savo šaltiniais.
Leidinio žiniomis, koncernas „Rheinmetall“ dar vasario 28 d. nusiuntė Gynybos ministerijai daugiau kaip pusės milijardo eurų vertės ginkluotės sąrašą. Kompanija buvo pasirengusi patiekti ją Ukrainai arba Bundesverui, jeigu iš pastarojo atsargų Kijevui būtų suteikta skubi karinė pagalba. Bet „Rheinmetall“ bent jau iki kovo 25 d. taip ir nesulaukė atsakymo į savo pasiūlymą.
Į sąrašą buvo įtraukti pabūklai, oro gynybos sistemos, tankai, šarvuočiai, mobiliosios stebėjimo sistemos, autobusai ginklams gabenti, medicinos technika ir net lauko ligoninė.
„Welt“ taip pat rašo, kad Berlynas iki šiol savo iniciatyva taip ir nepatiekė Kijevui naujos ginkluotės, išskyrus 5,1 tūkst. prieštankinių raketų, kuriais ukrainiečiai patys nusipirko iš kompanijos „Dynamit Nobel Defence“ Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.
Vasario 26 d. VFR vyriausybė pirmą kartą pritarė ginkluotės tiekimui į Ukrainą. Berlynas priėmė sprendimą nusiųsti Kijevui 1 000 prieštankinių ginklų ir 500 raketų „Stinger“.
Kovo 14 d. buvo sužinota, jog Vokietijos vyriausybė dėl saugumo nusprendė nebeskelbti informacijos apie ginklų tiekimą Ukrainai.
Anksčiau Ch. Lambrecht pareiškė, kad Vokietija pagal apimtį yra antroji ginklų tiekėja Ukrainai.
Kremlius: Vakarų žvalgyba nesupranta V. Putino
Kremlius atmetė Vakarų žvalgybų duomenis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas klaidingai informuojamas apie padėtį Ukrainoje. „Pasirodo, kad nei Valstybės departamentas (JAV), nei Pentagonas neturi patikimos informacijos apie tai, kad vyksta Kremliuje, – ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jie tiesiog nesupranta, kas vyksta Kremliuje. Jie nesupranta prezidento V. Putino. Jie nesupranta sprendimų mechanizmo. Jie nesupranta mūsų darbo stiliaus“.
D. Peskovas pridūrė: „Tai ne tik apmaudu. Tai mums kelia nerimą. Nes toks visiškas nesupratimas lemia klaidingus sprendimus, pernelyg lengvabūdiškus sprendimus, kurie turi labai rimtų padarinių“.
Kelios Vakarų žvalgybos prieš tai pareiškė, kad V. Putinas savo patarėjų klaidingai informuojamas apie karo eigą. Jie bijo jam pasakyti tiesą, teigė britų žvalgybos GCHQ vadovas Jeremy‘is Flemingas. JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad neramina tai, jei V. Putinas gauna klaidingą informaciją.
Rusijoje į kariuomenę bus pašaukta beveik 135 tūkst. 18-27 metų amžiaus vyrų
V. Putinas pasirašė įsaką, kuriuo Rusija šaukia į kariuomenę 134 500 18-27 metų amžiaus vyrų, pranešė kelios Rusijos naujienų agentūros. Jaunuoliai bus pašaukti iki liepos vidurio.
Vienerių metų trukmės karinė tarnyba 18-27 metų amžiaus vyrams Rusijoje yra privaloma pagal įstatymus. Šaukimai į kariuomenę vykdomi du kartus per metus. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu prieš kelias dienas pabrėžė, kad naujieji šauktiniai nebus siunčiami į karštuosius taškus.
Šį pavasarį į kariuomenę bus pašaukta mažiau vyrų nei 2021 metų pavasarį. Tada jų buvo pašaukta 134 650, t. y. 150 daugiau nei šiemet.
Vasario 24 dieną Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą, o maždaug po dviejų savaičių vyriausybė pripažino, kad į karą buvo siunčiami šauktiniai. Maskva teigė apie tai nežinojusi ir pažadėjo ištirti šiuos atvejus bei nubausti atsakingus asmenis.
NATO nemato Rusijos pajėgų atsitraukimo ir laukia naujų puolimų
NATO nemato Rusijos pajėgų atsitraukimo Ukrainoje ir mano, kad reikia laukti „papildomų puolamųjų veiksmų“, ketvirtadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Mūsų žvalgybos duomenimis, Rusijos daliniai ne atsitraukia, o keičia pozicijas. Rusija bando persigrupuoti, papildyti atsargas ir sustiprinti savo puolimą Donbaso regione rytų Ukrainoje“, – sakė J. Stoltenbergas spaudos konferencijoje.
Mūsų žvalgybos duomenimis, Rusijos daliniai ne atsitraukia, o keičia pozicijas. Rusija bando persigrupuoti, papildyti atsargas ir sustiprinti savo puolimą.
„Tuo pat metu Rusija daro spaudimą Kyjivui ir kitiems miestams. Taigi, galime laukti papildomų puolamųjų veiksmų, kurie atneš dar daugiau kančių“.
NATO vertinimas prieštaravo Rusijos derybininkų pasižadėjimui, duotam po šią savaitę Turkijoje vykusių derybų, „radikaliai“ sumažinti Maskvos karinį aktyvumą šiaurės Ukrainoje, taip pat netoli sostinės Kyjivo.
„Girdėjome neseniai paskelbtus pareiškimus, kad Rusija mažins karines operacijas aplink Kyjivą ir šiaurės Ukrainoje. Tačiau Rusija ne kartą melavo apie savo ketinimus. Taigi apie Rusiją galime spręsti tik pagal jos veiksmus, o ne žodžius“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Akivaizdu, kad iš Rusijos pusės matome mažai noro rasti politinį sprendimą, – sakė jis. – Matome, kad toliau apšaudomi miestai, matome, kad Rusija pergrupuoja kai kuriuos savo karius, dalį jų perkelia, greičiausiai siekdama sustiprinti savo pastangas Donbaso regione“.
J. Stoltenbergas pridūrė: „Yra glaudus ryšys tarp to, kas vyksta mūšio lauke, ir to, kas vyksta prie derybų stalo. Teikdami paramą Ukrainai mes taip pat stipriname jos pozicijas prie derybų stalo“.
Rusų sopranas A. Netrebko pasmerkė karą Ukrainoje ir gegužę vėl sugrįš į sceną
Pasaulinio garso rusų sopranas Ana Netrebko trečiadienį pasmerkė Ukrainoje vykstantį karą ir pranešė apie savo sugrįžimą į sceną, kai anksčiau sulaukė kritikos dėl artimų ryšių su Kremliumi ir tapo nepageidaujama Vakarų šalių koncertų salėse.
Daugeliui Rusijos menininkų patiriant spaudimą viešai pasmerkti Vladimiro Putino invaziją arba rizikuojant prarasti kontraktus, A. Netrebko – viena žinomiausių pasaulio operos dainininkių – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė norinti aiškiai pasakyti, kad nepalaiko prezidento Vladimiro Putino.
„Aš atvirai smerkiu karą prieš Ukrainą ir mintimis esu su šio karo aukomis ir jų šeimomis“, – parašė ji.
50-metės A. Netrebko teigimu, ji niekada „nebuvo politinės partijos narė ir nėra susijusi su jokiu Rusijos lyderiu“. Operos primadona pripažino, kad „pripažįsta ir apgailestauja, kad mano (jos) veiksmai ir pareiškimai praeityje iš dalies galėjo būti neteisingai suprasti“.
Pasak jos, ji buvo susitikusi su V. Putinu „tik keletą kartų – daugiausia tam, kad atsiimtų apdovanojimus už savo meną arba per Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją“.
Aš atvirai smerkiu karą prieš Ukrainą ir mintimis esu su šio karo aukomis ir jų šeimomis.
Dainininkė nurodė, kad „niekada negavo jokios finansinės paramos iš Rusijos vyriausybės“ ir gyvena Austrijoje, „kur taip pat moka mokesčius“.
„Myliu savo tėvynę Rusiją“, – prašė A. Netrebko. Artistė pridūrė, kad jos tikslas yra „skatinti taiką ir vienybę savo menu“.
„Po pasirodymų pertraukos, apie kurią pranešta, aš atnaujinsiu savo pasirodymus operose ir koncertuose gegužės pabaigoje, pradėdama nuo Europos“, – parašė ji.
Kremliui ištikimas rusų dirigentas Valerijus Gergijevas – A. Netrebko atradęs žmogus – praėjusį mėnesį neteko darbo Miuncheno filharmonijoje. Keletas koncertų salių paskelbė jį persona non grata už tai, kad jis nepasmerkė V. Putino pradėto karo Ukrainoje.
A. Netrebko, kuri taip pat buvo laikoma artima V. Putinui, atšaukė savo koncertus Europoje ir Jungtinėse Valstijose, kai Niujorko „Metropolitan“ opera nutraukė su ja ryšius dėl jos paramos Maskvai.
Kai kurios Rusijos žvaigždės gana griežtai pasisakė prieš šį karą.
Praėjusią savaitę primabalerina Olga Smirnova pasitraukė iš Maskvos Didžiojo teatro ir prisijungė prie Nyderlandų nacionalinio baleto, pareiškusi, kad yra „visa siela“ prieš Rusijos karą Ukrainoje.
Rusijos vyriausybė legalizavo produkcijos importą be jų prekių ženklų savininkų sutikimo
Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių ženklų savininkų sutikimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Iki šiol tokį importą draudė Rusijos civilinis kodeksas – jo atitinkamas straipsnis numatė, kad produkciją į Rusija gali tiekti tik pats jos prekės ženklo savininkas arba tai gali būti daroma tik su jo sutikimu, tai yra „pilkasis“ importas Rusijoje buvo laikomas užslėpta kontrabanda.
„Tokio pakeitimo tikslas – patenkinti prekių, kuriose yra intelektinės veiklos rezultatų, paklausą. Iki šiol jų nebuvo galima tokių prekių mūsų šalyje parduoti be teisių turėtojo leidimo“, – pareiškė Rusijos vyriausybės vadovas Michailas Mišustinas.
„Naujasis požiūris, kuriuo tarptautinis prekių ženklo teisių naudojimo principas veiksmingai taikomas, kai jų savininkas jas parduoda bet kur pasaulyje, leis užtikrins prekių tiekimą į mūsų šalį, taip pat ir nepaisant nedraugiškų užsienio politikų veiksmų“, – pridūrė premjeras.
Atsižvelgdamos į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, daugelis Vakarų kompanijų, įskaitant garsių prekių ženklų valdytojas – pareiškė, kad nutrauks savo prekių tiekimą ir veiklą Rusijoje.
Kremlius neigia JAV ir JK teiginius, kad V. Putinas „suklaidintas“ dėl padėties Ukrainoje
Kremlius ketvirtadienį paneigė JAV ir Jungtinės Karalystės teiginius, kad prezidento V. Putino patarėjai bijo jam atskleisti, kokia yra Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje tikroji padėtis.
V. Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuot“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.
Sociologinis tyrimas: V. Putino populiarumas nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo
Nuo karinių veiksmų Ukrainoje pradžios V. Putino populiarumas išaugo – daugiau nei 80 proc. respondentų palaiko Rusijos prezidento veiksmus, pranešė Levados centras, nepriklausoma sociologinių tyrimų grupė.
Pirmoji nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną atlikta Levados centro apklausa parodė, kad net 83 procentai rusų pritaria V. Putino veiksmams, nors vasario pradžioje tokių buvo 71 procentas.
Sociologų teigimu, tik 15 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems nepritaria – vasarį jų buvo 27 proc., o 2 procentai respondentų pareiškė neturintys nuomonės.
Rusijos vyriausybė ir jos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas taip pat pagerino savo reitingus, parodė apklausa.
Prokremliškos sociologinių tyrimų agentūros taip pat paskelbė savo apklausų rezultatus, ir jie patvirtina, kad V. Putinui pritaria daugiau nei 80 proc. respondentų.
V. Putinas pradėjo karinę operaciją Ukrainoje prisidengdamas ten neva vykdomu rusakalbių „genocidu“ ir kaltindamas provakarietišką šalį glaudžiais ryšiais su NATO, kuriuos Maskva suvokia kaip grėsmę savo vakarinėms sienoms.
Šią žinią kasdien kartojo valstybinės televizijos kanalai, o dauguma vyriausybės atžvilgiu kritiškų ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių buvo priverstos užsidaryti arba buvo blokuotos.
Rusija taip pat pripažino kriminalizavo „melagingos“ informacijos apie jos ginkluotąsias pajėgas skelbimą, blokavo populiarius socialinius tinklus „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.
J. Stoltenbergas: karas Ukrainoje skatina NATO nares didinti išlaidas gynybai
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą paskatino NATO valstybes nares „iš naujo pajusti būtinybę“ didinti išlaidas gynybai, ketvirtadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jenas Stoltenbergas, pristatydamas organizacijos 2022-ųjų metinę ataskaitą.
Dokumente, kuriame apžvelgiamos išlaidos prieš Rusijai pradedant karą šių metų vasarį, nurodoma, kad tik aštuonios iš 30 NATO valstybių narių vykdo įsipareigojimą gynybai skirti bent 2 proc. nuo savo bendrojo vidaus produkto.
Kaip įprasta, Jungtinės Valstijos – didžiausia NATO karinė galybė – pirmauja pagal išlaidas gynybai, kurios sudaro 3,6 procento BVP. Maždaug tiek pat gynybai proporcingai skiria ir Graikija.
Dar šešios šalys, pranokstantys 2 proc. „gairę“, yra Lenkija, Jungtinės Karalystė, Kroatija, Estija, Latvija ir Lietuva.
Tokių valstybių sumažėjo, palyginus su 2020 metais, kai 2 proc. BVP tikslą buvo pasiekusios 11 NATO narių.
Tačiau J. Stoltenbergas pabrėžė, kad karas Ukrainoje nulėmė „naują saugumo tikrovę“ ir kad sąjungininkės jau pradėjo į ją reaguoti.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietija pareiškė ketinanti skirti 100 mlrd. eurų (110 mlrd. JAV dolerių) savo prastai paruoštai kariuomenei ir viršyti 2 proc. rodiklį. Apie tokius planus Berlynas paskelbė praėjus vos kelioms dienoms nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.
NATO vadovas taip pat užsiminė apie panašius Danijos, Lenkijos ir Rumunijos pažadus pasiekti minimą finansavimo tikslą.
„Kartu tai yra didžiulis skirtumas“, – sakė J. Stoltenbergas.
Vis tik jis pripažino, kad vyriausybės turi derinti išlaidų prioritetus tarp gynybos, sveikatos apsaugos, švietimo ir infrastruktūros.
Tačiau jis pabrėžė: „Tuo pat metu, kai matome naują saugumo realybę, kai matome agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą, visi suprantame, kad reikia investuoti į mūsų saugumą.“
Anot J. Stoltenbergo, įsipareigojimai didinti gynybos išlaidas bus aptariami per birželį Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Jo metu taip pat turi būti parengta nauja Aljanso gynybos strategija, specialiai pritaikyta atsakui į Rusijos keliamą grėsmę.
„Manau, kad matote, jog reikia daugiau investuoti į oro gynybą, reikia daugiau investuoti į aukštesnę parengtį; taip pat turėti daugiau ginkluotės, gerokai daugiau pajėgumų vykdyti operacijas ilgesniu laikotarpiu bei stipriausių pajėgumų“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.
Prancūzija reikalauja ilgesnių paliaubų Mariupoliui
Prancūzija pareikalavo ilgesnių paliaubų apsiaustam Ukrainos Mariupolio miestui, kad galėtų būti teikiama humanitarinė pagalba. Rusijos pažadėtų kelių valandų ugnies nutraukimo nepakanka žmonių evakuacijai, ketvirtadienį pareiškė Eliziejaus rūmai. Prancūzija reikalauja, kad būtų laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės sąlygų ir kad būtų užtikrintas dalyvaujančių tarptautinių organizacijų saugumas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per pokalbį telefonus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu antradienį primygtinai reikalavo humanitarinės pagalbos akcijos nuo kovo pradžios rusų pajėgų apsiaustam miestui. Ketvirtadienį Ukrainos vyriausybė į Mariupolį nusiuntė 45 autobusus, kad šie išvežtų žmones. Ar tai pavyko, kol kas neaišku.
Ukrainos duomenimis, smarkiai sugriautame mieste vis dar yra per 100 tūkst. gyventojų. Prieš karą jų čia buvo beveik 440 tūkst.
V. Zelenskis pasmerkė prekybą rusiškais deimantais Belgijoje
V. Zelenskis kritikavo deimantų pardavėjus Belgijoje, kurie, nepaisydami Vakarų sankcijų, vis dar importuoja brangakmenius iš Rusijos, pranešė naujienų agentūra „Belga“.
Šiems žmonėms „deimantai, kartais parduodami Antverpene, yra svarbesni“ nei Ukrainos kova už laisvę, sakė V. Zelenskis ketvirtadienį kreipdamasis į Belgijos parlamentą.
V. Zelenskis paragino Belgijos įstatymų leidėjus paremti neskraidymo zoną virš jo šalies ir sakė, kad Mariupolio gyventojai „kovoja už visų Europos miestų saugumą“.
ES sankcijomis buvo uždraustas deimantų ir kitų prabangos prekių eksportas į Rusiją, tačiau nebuvo uždraustas importas. JAV jau uždraudė rusiškų deimantų importą.
JAV įvedė sankcijų Rusijos technologijų įmonėms, įskaitant didžiausią lustų gamintoją
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas kelioms Rusijos technologijų įmonėms, įskaitant didžiausią šalyje lustų gamintoją, skirdamos dar vieną ekonominę bausmę už Maskvos invaziją į Ukrainą.
JAV Iždo departamento teigimu, šios sankcijos yra „dalis jo priemonių, nukreiptų prieš Kremliaus sankcijų apėjimo/ išvengimo tinklus ir technologijų įmones, kurios yra Rusijos Federacijos karo mašinos įrankiai.“
Rusijos pajėgos traukiasi iš Černobylio atominės elektrinės komplekso Ukrainoje
Rusijos pajėgos, vasario 24-ąją užėmusios Ukrainos šiaurėje esantį nebeveikiančios Černobylio atominės elektrinės kompleksą, ketvirtadienį pradėjo trauktis iš jėgainės ir ją supančios atskirties zonos, pranešė ukrainiečių valstybinė branduolinės energetikos įmonė „Enerhoatom“.
„Šį rytą įsibrovėliai paskelbė ketinantys išvykti iš Černobylio atominės elektrinės“, – sakoma per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbtame „Enerhoatom“ pranešime.
Rusijos pajėgos iškeliavo dviem kolonomis Ukrainos sienos su Baltarusija link“, bet „nedidelis skaičius“ rusų karių tebėra jėgainės teritorijoje, pridūrė bendrovė.
„Taip pat esama įrodymų, kad Rusijos kariai, apsupę Slavutyčo miestą, šiuo metu ruošiami judėti Baltarusijos link“, – rašo „Enerhoatom“.
Slavutyče gyvena daugiausiai Černobylio atominės elektrinės darbuotojai.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praeito mėnesio pabaigoje buvo nuogąstaujama dėl potencialios radiologinės taršos iš Černobylio.
Černobylio jėgainės 4-ojo bloko reaktorius sprogo 1986 metų balandžio 26 dieną. Tai buvo didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, nusinešusi šimtus žmonių gyvybių ir paskleidusi radioaktyvių teršalų didelėje Europos dalyje.
Ši elektrinė yra netoli sienos su Baltarusija ir buvo užimta Rusijos pajėgų pačią pirmąją invazijos dieną.
Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė humanitarinę koloną, esama žuvusių ir sužeistų
Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Unian“, remdamasi ukrainiečių parlamento žmogaus teisių ombudsmenės informacija.
Incidentas įvyko prie šiaurinio Černihivo miesto, savo „Facebook“ pranešime nurodė ombudsmenė Liudmyla Denisova. Jos duomenimis, per apšaudymą vienas žmogus žuvo, dar keturi buvo sunkiai sužeisti.
„Penki autobusai pateko į priešo taiklią ugnį, kai mėgino nuvažiuoti į apsuptą miestą evakuoti žmonių. Autobusuose buvo tik civiliai savanoriai“, – rašė L. Denisova.
Vienam iš autobusų pavyko ištrūkti, nors jo padangos buvo peršautos. Šios transporto vairuotojas buvo sužeistas ir vėliau hospitalizuotas.
Pentagonas: oro antskrydžių pavojus Kyjive išlieka labai aukštas
Rusijos oro antskrydžių pavojus Ukrainos sostinėje Kyjive, JAV vyriausybės vertinimu, ir toliau išlieka labai didelis. Rusijos kalbos apie deeskalaciją yra „graži retorika“, ketvirtadienį sakė aukštas Pentagono atstovas. Tai esą nereiškia, kad grėsmė iš oro mažėja. Jei sausumos pajėgų apie Kyjivą ir mažėja, rusų kariuomenė toliau vykdo oro antskrydžius. Per praėjusias 24 valandas oro antskrydžių skaičius buvo labai padidintas. Atakos pirmiausiai sukoncentruotos į Kyjivą ir Černihivą.
Rusijos puolimo Rytų Ukrainoje suintensyvėjimas, pasak Pentagono atstovo, yra ir nesėkmės Kyjive rezultatas. „Nauji prioritetai Donbase aiškiai rodo, kad jiems nepavyko užimti sostinės“, - kalbėjo jis. Ar tai reiškia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dabar geriau informuotas, esą nežinoma.
Kelios Vakarų žvalgybos prieš tai pranešė, kad V. Putinas iš savo patarėjų negauna visos informacijos apie karą. Paklaustas, kodėl V. Putinas tiesiog internete, pasinaudodamas „Google“, neieško informacijos, Pentagono atstovas sakė: „Negaliu nieko pasakyti apie pono V. Putino įpročius naršyti internete ar apie tai, ko jis ieško ar neieško“.
