Dalijo už dyką

Vilniečiams ir dar šešiolikos savivaldybių administruojamų teritorijų gyventojams ilgą laiką kalio jodido tabletės buvo dalijamos nemokamai.

Pajūrio gyventojai tokių preparatų negavo, nes jie nutolę daugiau nei šimtu kilometrų nuo Baltarusijos atominės elektrinės, kurios galimas sprogimas labiausiai ir jaudino politikų, priėmusių sprendimą dalinti nemokamus vaistus, galvas.

Šių metų vasarį ir kovą dėl Rusijos armijos veiksmų Černobylio elektrinės apylinkėse, o vėliau dėl Zaporožės atominės elektrinės apšaudymų lietuviai puolė šluote šluoti kalio jodido preparatus.

Gyvenantieji ne Rytų Lietuvoje už šiuos vaistus mokėjo iš savo kišenės.

"Pamėginus nusipirkti šių vaistų Klaipėdoje, nustebino keli dalykai. Iš pradžių pasidomėjau, ar šių vaistų įmanoma įsigyti internetu. Kažkodėl net kelių vaistinių tinklų interneto puslapių paieškos laukeliuose įsižiebdavo užrašas, kad šių produktų tinkle nėra, o jų atsargos bus papildytos netrukus", – pasakojo klaipėdietė, praėjusią savaitę pirkusi kalio jodido preparatą.

Atsargomis pasirūpino

"Norfos" vaistinių tinklo Klaipėdoje darbuotoja pasakojo, kad kalio jodido vaistinė turi, bet ne itin didelius kiekius.

"Paklausiau, kodėl šio preparato negalėjau užsisakyti internetu nei "Norfos", nei "Gintarinės" vaistinių interneto prekyboje. Vaistininkė pasvarstė, kad veikiausiai todėl, kad perkant vaistinėje žmogus gyvai pakonsultuojamas, kaip reikia vartoti preparatą. O įsigijęs internetu gali neišmanyti, kaip reikia jį gerti", – sakė klaipėdietė.

"Gali būti tik atskiri atvejai konkrečioje vaistinėje, jei vienu metu nuperkamas didesnis kiekis šių preparatų, bet tai tik laikinas trūkumas. "Gintarinės" vaistinės tinklas yra apsirūpinęs kalio jodido tablečių atsargomis", – patikino "Gintarinės" vaistinės rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė.

Vartojimas: kalio jodidas vartojamas tik gavus Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą maždaug per 2–8 val. po nelaimės. SAM nuotr.

Didžiausias susidomėjimas kalio jodido tabletėmis buvo kilęs pavasarį.

"Tada pardavimai išaugo beveik keturis kartus daugiau nei įprastai, tačiau reikia pažymėti, kad anksčiau jų buvo parduodama labai mažai. Vaistinėse dirbantys sveikatos specialistai kviečia gyventojus nepasiduoti panikai – jokiais būdais nevartoti kalio jodido tablečių profilaktiškai, taip pat nepainioti jų su kitais jodo turinčiais preparatais, kurie visiškai nesaugo skydliaukės nuo radioaktyvaus jodo", – ragino specialistė.

Klaipėdos rajono pardavimai sudaro apie 10 proc. nuo visų pardavimų.

Pradėjo gamybą

Nuo karo Ukrainoje pradžios "Gintarinės" vaistinės ir "Norfos" vaistinės tinkluose parduota 20,6 tūkst. pakuočių kalio jodido.

"Atsižvelgdami į pacientų poreikius, balandį pradėjome kalio jodido tablečių gamybą savo gamybinėse vaistinėse, tad šiuo metu vien mūsų tinkle yra per 11,3 tūkst. šių preparatų pakuočių atsargų. Kovo mėnesį kilęs ažiotažas visiškai suprantamas, jį paskatino gyventojų baimė dėl galimo branduolinio ginklo panaudojimo karo Ukrainoje metu ir avarijų atominėse elektrinėse tikimybės. Panikos ženklų buvo juntama visoje Lietuvoje, ne tik Vilniuje. Nerimą didino ir tai, jog ne visos vaistinės tuo metu galėjo pasiūlyti šių preparatų", – kalbėjo rinkodaros vadovė I.Tėvelienė.

"Kalio jodido gamybos procesas nėra sudėtingas, kadangi gamybinėse vaistinėse nuolat gaminame vaistus pagal individualius užsakymus, tačiau didžiausias iššūkis buvo staiga užgriuvęs didžiulis šio preparato poreikis – teko perorganizuoti darbus ir suburti darbuotojus. Šiuo metu iš daugiau nei 20,6 tūkst. parduotų kalio jodido pakuočių 11 tūkst. pagaminome mes patys", – aiškino "Gintarinės" vaistinės vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.

Vasarą kalio jodido tablečių paklausa buvo sumažėjusi, rudenį ji nežymiai išaugo, kaip ir kitų jodo turinčių preparatų bei maisto papildų.

Po užsakymo – skambutis

Kalio jodido preparato klaipėdietei be problemų pavyko nusipirkti tik vienintelės "Eurovaistinės" internetinės prekybos svetainėje.

"Padarius užsakymą, jau po keliolikos minučių suskambėjo mobilusis telefonas. Nespėjus pakelti ragelio, gavau ir SMS žinutę, kad kuo skubiau turiu susisiekti su "Eurovaistine". Sunerimau, kodėl taip karštligiškai manęs ieškoma?" – pasakojo moteris.

Perskambinus nurodytu telefonu, vaistinių tinklo atstovė patikino, kad skambina dėl ką tik padaryto užsakymo.

"Patikino, kad tvarkų nepažeidžiau, pirkau nereceptinį vaistą. Tačiau buvau mandagiai išklausinėta, ar tikrai išmanau, kaip reikia vartoti kalio jodidą. Patikinau, kad žinau, jog suaugusiesiems dera gerti tik po dvi tabletes. O patį vaistą reikia vartoti tik tuomet, kai apie jo būtinybę išgerti praneš oficialios šalies institucijos. Konsultantė dar patikslino, kaip reikia vartoti šį vaistą vaikams. Nustebino uolumas, tačiau tai yra tikrai pagirtina", – pasakojo klaipėdietė.

Į pajūrį – 10 proc. užsakymų

"Eurovaistinės" komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė patikino, kad šiuo metu didesnio susidomėjimo kalio jodido preparatu nepastebima.

"Didžiausias klientų antplūdis buvo pavasario pradžioje, kurį siejame su karo veiksmais Ukrainoje. Tuomet klientai išties suskubo įsigyti kalio jodido visoje Lietuvoje, dabar darome prielaidą, kad didžioji dalis žmonių kalio jodidu jau yra pasirūpinę, tad kreipiasi pavieniai gyventojai", – tikino R.Lipnevičiūtė.

Rolanda Lipnevičiūtė. "Eurovaistinės" nuotr.

Pasak "Eurovaistinės" komunikacijos vadovės, kiekvienas vaistinių tinklas planuoja savo asortimentą.

"Kai susidūrėme su klientų antplūdžiu pavasarį, kalio jodido trūko visoje rinkoje, tad vėliau teikėme prioritetą užtikrinti, kad preparato turėtume pakankamą kiekį aprūpinti visas savo vaistines. Jei kurioje nors "Eurovaistinėje" nėra kalio jodido, veikiausiai tai yra vietinis trūkumas ir preparatą galima užsisakyti – sandėlyje turime pakankamus likučius ir užsakius preparatas vaistinę pasieks per kelias dienas", – sakė atstovė.

Daugiausia kalio jodido preparatų pirkti skubėta Rytų Lietuvoje, pajūrio krašto gyventojai mažiau domisi šiais vaistais.

"Daugiausia gyventojai kalio jodido įsigijo Rytų regione, t. y. 38 proc. visų kalio jodido preparato įsigijimų, aktyviausiai preparatu domėjosi Vilniaus, Vilniaus rajono bei Kauno gyventojai. Klaipėdos rajono pardavimai sudaro apie 10 proc. nuo visų pardavimų", – pasakojo R.Lipnevičiūtė.

"Eurovaistinės" atstovė paaiškino, kad šio tinklo farmacijos specialistai visuomet susisiekia su pirkėjais, jei šie vaistus perka internetu.

"Susisiekimas su klientu, kai jis įsigyja tiek receptinius, tiek nereceptinius vaistus internetu, yra būtinas teikiant farmacinę paslaugą. Tuo vaistų elektroninis įsigijimas skiriasi nuo bet kokių kitų pirkinių internetu. Internetinėje vaistinėje klientus konsultuoja farmacijos specialistai, kurie įsitikina, kad klientas žino, kaip vartoti vaistą, perka tinkamą medikamentą savo simptomams malšinti", – paaiškino specialistė.

Trūksta žinių

Pavasarį į vaistines plūstelėjus kalio jodido pirkėjams, vaistinių darbuotojai įsitikino, kad gyventojams trūksta žinių.

"Kalbant konkrečiai apie kalio jodido vartojimą, pavasarį turėjome išties daug klausimų vaistinėse ir matėme, kad gyventojams reikia daugiau žinių apie preparatą. "Eurovaistinės" vaistininkai primena, kad kalio jodidas ir kiti jodo preparatai nėra tas pats, tad nereiktų jų painioti ar tikėtis panašaus poveikio iš kitų medikamentų, kurių sudėtyje yra jodo. Taip pat labai svarbu net ir įsigijus kalio jodido nevartoti jo savo nuožiūra. Kalio jodidas vartojamas tik gavus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nurodymą ir maždaug per 2–8 val. po nelaimės. Suaugusiajam reiktų išgerti dvi tabletes iš karto. Vaikams vartojimas skiriasi priklausomai nuo amžiaus, todėl būtina perskaityti informacinį lapelį. Kalio jodido vartojimas savo nuožiūra, t. y. negavus SAM nurodymo, gali būti kenksmingas sveikatai", – patikslino specialistė.

Veiksminga aštuonias valandas

Vaistininkė pastebi, kad gyventojai dažnai nežino, jog kalio jodidas ir mikroelementas jodas yra skirtingos medžiagos, turinčios skirtingą poveikį, jų negalima vartoti savarankiškai, nepasitarus su vaistininku.

Branduolinės avarijos atveju skydliaukės nuo radioaktyvaus jodo nesaugo nei jodo purškalai, nei maisto papildai su jodu.

"Kalio jodido tabletes skydliaukės apsaugai galima vartoti tik aplinkoje pasklidus radioaktyviojo jodo dalelėms ir tik po oficialaus SAM kreipimosi. Šias tabletes rekomenduojama vartoti likus mažiau nei 24 val. iki galimo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu. Taip pat blokuoti skydliaukę kalio jodidu yra veiksminga ir praėjus dviem valandoms nuo susidūrimo su kenksminga medžiaga, tačiau ne vėliau nei praėjus aštuonioms valandoms. Neatsakingas vartojimas gali sukelti daug žalos organizmui, pavyzdžiui, sutrikdyti skydliaukės veiklą", – atkreipė dėmesį "Gintarinės" vaistinės vaistininkė G.Tautkevičienė.

Radiacinės saugos centras nuolat stebi radiacinį foną Lietuvoje.

Todėl jei šalies gyventojams grėstų pavojus, susijęs su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu, centras nedelsdamas apie tai informuotų atsakingas institucijas ir gyventojus.

Rusija yra teroristinė valstybė, kuri įkaite laiko ir šantažui naudoja Zaporižios atominę jėgainę, sakė jis ketvirtadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Kopenhagoje vykstančios Ukrainos donorų konferencijos dalyvius. Rusija, anot V. Zelenskio, šiandien yra dar ciniškesnė ir dar pavojingesnė nei Sovietų Sąjunga, kuri kadais norėjo nuslėpti Černobylio branduolinę katastrofą.

„Turime apsaugoti Europą nuo šios grėsmės“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Zaporižia yra ne tik didžiausia Europos branduolinė elektrinė, bet ir trečia didžiausia planetoje. Reakcija į Rusijos veiksmus esą turi būti visapusiška. Ukrainai gynybai reikia maksimumo ginklų ir amunicijos.

„Niekam nereikia naujos katastrofos“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Ukrainos sąjungininkai iš Šiaurės Europos konferencijoje pranešė, kad Ukrainos gynybai reikia ginklų ir sviedinių, pakankamai finansų. 

„Mūsų ir visų ateities laisvų žmonių pareiga – padaryti viską, kas įmanoma, kad sustabdytume Rusiją, užtikrintume jos pralaimėjimą šiame kare ir užtikrintume, kad jokia kita valstybė nepakartotų šio teroro“, – teigė V. Zelenskis.

Donorų konferencijoje Kopenhagoje kalbama apie ginklus, karių apmokymą ir pagalbą Ukrainai likviduojant minas. Joje dalyvauja 26 šalių atstovai.

Ministrai kartu su partneriais – NATO, JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Kanados atstovais – aptarė tolesnius bendrus veiksmus, siekiant deeskaluoti situaciją, būtinos paramos teikimą Ukrainai ir civilių gyventojų saugumo užtikrinimą.

Nuotoliniu būdu prie susitikimo prisijungęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pristatė situaciją Ukrainoje.

„Šiąnakt Rusijos karinės pajėgos atakavo Zaporožės atominę elektrinę, taip sukeldami didžiulę branduolinę grėsmę visai Europai. Šiuo metu Ukrainoje veikia penkiolika branduolinių reaktorių, kurie bet kurią akimirką gali būti atakuojami. Todėl itin svarbu, kad tarptautinė bendruomenė užkirstų kelią tokiems pavojų visai Europai keliantiems veiksmams, paskelbiant saugumo zonas aplink atomines elektrines Ukrainoje“, – sakė ministras G. Landsbergis.

Siekiant sustabdyti Rusijos tolesnę karinę agresiją, turime žengti greičiau ir toliau.

G. Landsbergis pabrėžė, kad taip pat svarbu užtikrinti saugius humanitarinius koridorius nuo karo bėgantiems Ukrainos gyventojams ir būtiniausios paramos − medicininių priemonių, maisto, geriamo vandens − tiekimą Rusijos bombarduotų Ukrainos miestų gyventojams.

„ES ir partnerių atsakas į Rusijos karinę agresiją buvo itin griežtas ir vieningas. Tačiau, siekiant sustabdyti Rusijos tolesnę karinę agresiją, turime žengti greičiau ir toliau. Privalome tvirtai palaikyti Ukrainos europietiško kelio pasirinkimą ir suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą. Šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik už savo šalį, bet ir už Europos demokratines vertybes bei saugumą“, – sakė ministras.

„Privalome stiprinti savo atsaką į Kremliaus propagandą ir skleidžiamą dezinformaciją, kuria siekiama pateisinti Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, nuslėpti vykdomus karo nusikaltimus ir kelti abejones dėl tarptautinės paramos Ukrainai. ES jau sustabdė valstybinių Rusijos kanalų transliaciją savo teritorijoje, tačiau taip pat svarbu skleisti informaciją rusų ir ukrainiečių kalbomis, stiprinti bendras pastangas, uždraudžiant šaltinius, skatinančius agresiją, karo veiksmus, socialinėse medijose“, – sakė ministras G. Landsbergis ir ragino ES valstybes nares bendrai kreiptis į technologijų įmones, siūlant imtis lyderystės kovoje su dezinformacija.

Susitikime taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly ir JK užsienio reikalų ministrės Elizabeth Truss.

Kalbėdama JT Žmogaus teisių taryboje Ženevoje M. Bachelet perspėjo, kad prieš savaitę pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą „daro didžiulį poveikį milijonų žmonių visoje Ukrainoje žmogaus teisėms“.

„Padidintas grėsmės lygis branduolinėms pajėgoms akcentuoja pavojaus visai žmonijai rimtumą“, – pridūrė ji.

Jos komentarai pasirodė per skubų Tarybos pasitarimą dėl invazijos Ukrainoje, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui sekmadienį įsakius paskelbti padidintą Rusijos branduolinių pajėgų parengtį.

Anksčiau ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Vakarų politikus svarstant „branduolinį karą“.

„Aišku, kad trečiasis pasaulinis karas gali būti tik branduolinis“, – interviu Rusijos ir užsienio žiniasklaidai pareiškė S. Lavrovas.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kaip tik Vakarų politikų galvose nuolat sukasi branduolinio karo idėja, ne rusų galvose“, – tvirtino jis.

Rusija turi didžiausią pasaulyje branduolinių ginklų arsenalą ir daugybę balistinių raketų, sudarančių strateginių pajėgų pagrindą.

M. Bachelet kalbėjo JT paskelbus, kad per karą Ukrainoje, trunkantį jau savaitę, į kaimynines šalis pasitraukė daugiau kaip milijonas žmonių, o nesuskaičiuojamai daug kitų gyventojų persikėlė į kitas vietas Ukrainos teritorijoje.

M. Bachelet nurodė, kad jos biuras užregistravo 227 civilių, įskaitant 15 vaikų, žūtį, bet pabrėžė, kad tikrasis skaičius tikriausiai yra daug didesnis.

Visiškai nestebina jos parinkimo vieta žinant, kad statybos kaštus, viršijančius 7 mlrd. eurų, finansuoja Rusija.

Matyt, todėl ir pritaikytas lauko tualetų statybos principas – kiek galima arčiau prie kaimyno tvoros. Tačiau tai jau istorija.

Nors nemažai tarptautinės bendruomenės narių – šalių pasmerkė tokias statybas, nepaisant nepalankių Jungtinių Tautų poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos išvadų, nepaisant daugybės techninių pažeidimų, pradedant nuo statybų aikštelės įrengimo, jėgainės pirmas blokas bus pradėtas eksploatuoti jau šiais metais. Tokia realybė.

Kaip ir tai, kad mums priėmus įstatymą, draudžiantį pirkti iš Astravo atominės elektrinės elektrą, ją sėkmingai pirks ir integruos į bendrą grandinę mūsų kaimynai latviai. Aišku, mes apsunkinsime baltarusiams darbą, drausdami naudotis Kruonio hidroakumuliacine elektrine kaip pajėgumų rezervuaru, tačiau tikrai nesustabdysime.

Dar 2017 m. birželio 17 d. Vyriausybė išplatino pranešimą, kad Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, tačiau klausimas, kas po to realiai padaryta, siekiant tą grėsmę užkardyti? Bandymas susitarti su kaimynais nepraleisti nesaugių branduolinių elektrinių vystytojų tiekiamos nesaugios elektros į Baltijos šalių elektros sistemas patyrė fiasko.

Kokie mūsų tolesni veiksmai, padėsiantys apsisaugoti nuo galimos nelaimės?

Sveikatos apsaugos ministerijos rūpestis nupirkti gyventojams jodo, primena kompreso dėjimą ant numirėlio galvos, šiam jau ir taip atšalus.

Mano nuomone, būtina užtikrinti informacijos sklaidą apie galimą radiacinę taršą, nes tik gavus laiku informaciją, galima saugiai evakuoti ir išgelbėti gyventojus. Tačiau tam būtina turėti meteorologines stotis pasienyje su Baltarusija, taip pat stotis, matuojančias radiacinę taršą Neries upėje, ieškoti galimybių mūsų ekspertams inspektuoti jėgainės veiklą.

Manyčiau, tai yra realūs mūsų kompetencijoje esantys darbai, galintys mums padėti apsisaugoti nuo branduolinės taršos grėsmės.

Šios trečiadienį prasidėsiančios dviejų dienų pratybos vyks Baltarusijoje, vos už 50 km nuo Vilniaus statomos Astravo atominės jėgainės apylinkėse ir kitose šalies vietose.

Lietuva teigia, kad šalia jos sostinės kylanti jėgainė statoma pažeidžiant tarptautinius saugumo standartus.

„Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narių tarptautiniai vadovavimo ir štabų mokymai likviduoti avariją atominės energetikos objekte vyks spalio 18–19 dienomis Baltarusijos teritorijoje. Jose dalyvaus 15 žmonių iš Rusijos NSM ir šeši technikos vienetai“, – sakė V.Pučkovas pasibaigus Minske vykusiam šio bloko nepaprastųjų situacijų ministrų susitikimui.

Šešias nares turinčiai KSSO priklauso Rusija, Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas.

Pasak V.Pučkovo, per pratybas Rusijos ypač pavojingų gelbėjimo operacijų centro „Lider“ specialistai demonstruos, kaip turėtų būti atliekama radiacinė žvalgyba ir šalinami sąlyginės avarijos padariniai.

Bus mokomasi veikti ištikus nepaprastajai padėčiai išorinės elektros tiekimo sistemos transformatorinėje, gelbėti žmones iš griuvėsių bei likviduoti problemas kuro saugojimo objektuose padidinto radiacinio fono sąlygomis.

Be to, gelbėtojai iš Rusijos demonstruos, kaip vykdoma radioaktyviomis medžiagomis užterštos teritorijos radiacinė stebėsena, naudodami specialią įrangą; jie parodys kaip veikti geležinkelyje susidūrus ir nuvažiavus nuo bėgių traukiniams, vežantiems radioaktyvias medžiagas ir naftos produktus.

Pasak ministro, per mokymus Rusijos NSM specialistai pademonstruos, kaip per atstumą valdomi robotai naudojami spinduliuotės lygiui nustatyti smarkiai radioaktyviomis medžiagomis užterštose zonose, taip pat apmokys naudoti bepilotes skraidykles stebėti padėtį avarijos likvidavimo darbų ir gelbėjimo operacijų teritorijose.

Per šiuos mokymus ketinama patikrinti Astravo atominės elektrinės personalo parengtį likviduoti radiacinės avarijos sąlygomis. Rusijos gelbėtojai savo ruožtu pademonstruos įgūdžius, įgytus per kasmet jų šalyje rengiamas tokio pobūdžio pratybas.

Kaip rašoma grodnonews.by tinklalapyje, apie pratybas pranešta vietiniams gyventojams.

„Pratybų išvakarėse gelbėtojai informavo visus gyventojus (183 žmones aštuoniuose kaimuose) trijų kilometrų spinduliu aplink statomą Astravo AE, – sakoma NSM pranešime. – Žmonėms papasakota apie šias pratybas, nagrinėjamus klausimus; jie apmokyti kaip elgtis“.

NSM pabrėžia, kad šiose pratybose, rengiamose pagal tarptautines TATENA rekomendacijas atlikti atitinkamas veiklos incidentų atveju pratybas šalims, įvedančioms į eksploataciją stambius branduolinės energetikos objektus, „Baltarusija veikia griežtai laikydamasi saugumo užtikrinimo prioritetų, vykdant nacionalinę branduolinės energetikos programą“.

JAV karo laivyno grupės perkėlimas neabejotinai padidins įtampą regione. Be to, jis atliekamas po penktadienį surengto JAV raketų smūgio Sirijai, kurį daugelis interpretuoja kaip perspėjimą Pchenjanui, atsisakančiam išsižadėti savo branduolinių ambicijų.

Šiaurės Korėja pasmerkė Jungtinių Valstijų „netoleruotinos agresijos“ aktą, esą „milijoną kartų“ pagrindžiantį Pchenjano pastangas užsitikrinti įtikinama branduolinį atgrasomąjį potencialą.

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) sekmadienį paskelbtame interviu tvirtino, kad Vašingtonas neketina mėginti eliminuoti Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) režimo.

„Tai nėra mūsų uždavinys; taigi, visos priežastį, kuriomis Šiaurės Korėjoje grindžiama branduolinės programos plėtra, tiesiog nėra įtikinamos“, – R.Tillersonas sakė televizijos ABC laidai „This Week.“

Pasak jo, Jungtinės Valstijos tikisi, kad Kinija, pagrindinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė, labiau spaus Pchenjano režimą.

„Jie užsiminė, kad tai darys, ir manau, mums reikia suteikti jiems laiko imtis veiksmų“, – pažymėjo R.Tillersonas.

Vis dėlto JAV nacionalinio saugumo patarėjas Herbertas R.McMasteris (Herbertas R.Makmasteris) tvirtino, kad šiuo metu yra „protinga“ pasiųsti kovinę grupę prie Korėjos pusiasalio, ir kritikavo branduolinių ginklų turinčio Pchenjano neprognozuojamą provokuojamą elgesį.

„Ankstesni prezidentai ir prezidentas Trumpas pripažino, kad tai nepriimtina ir kad turi įvykti pusiasalio denuklearizacija“, – H.R.McMasteris sakė televizijai „Fox News“.

„Prezidentas paprašė jų būti pasiruošusius pateikti jam visą spektrą galimybių šiai grėsmei pašalinti“, – pridūrė jis, veikiausiai turėdamas omenyje D.Trumpo patarėjus.

Pchenjanas siekia pasigaminti didelio nuotolio raketų, pajėgių nešti branduolinius užtaisus ir smogti JAV žemyninei daliai. Šiaurės Korėja yra įvykdžiusi penkis branduolinius bandymus, iš jų du – praeitais metais.

Ekspertų atlikta palydovinių nuotraukų analizė rodo, kad ši šalis galbūt ruošiasi susprogdinti šeštąjį branduolinį užtaisą. Be to, JAV žvalgybos pareigūnai yra perspėję, kad Pchenjanas greičiau negu per dvejus metus gali įgyti priemonę nuskraidinti branduolinę kovinę galvutę į Jungtinių Valstijų žemyninę dalį.

Trečiadienį, JAV ir Kinijos prezidentų susitikimo išvakarėse, Šiaurės Korėja paleido vidutinio nuotolio balistinę raketą, nukritusią Japonijos jūroje.

Jungtinės Tautos savo rezoliucijomis yra uždraudusios izoliuotai Šiaurės Korėjai naudoti bet kokias balistinių raketų technologijas.

Vasarį Šiaurės Korėja iš savo rytinės pakrantės vienu metu paleido keturias balistines raketas, nukritusias provokuojamai arti Japonijos krantų. Tąsyk Pchenjanas pareiškė, kad šie manevrai buvo puolimo prieš JAV karines bazes kaimyninėje Azijos valstybėje imitacija.

Pernai rugpjūtį Pchenjanas sėkmingai išbandė iš povandeninio laivo paleidžiamą balistinę raketą, nuskriejusią apie 500 km Japonijos link. Šios raketos įveiktas atstumas buvo daug didesnis negu anksčiau išbandytų iš povandeninių laivų paleidžiamų raketų, o Kim Jong Unas šį bandymą gyrė kaip „didžiausią sėkmę“.

Branduolines kovines galvutes galinčios nešti iš povandeninių laivų paleidžiamos balistinės raketos suteiktų naują lygį Šiaurės Korėjos keliamai grėsmei, nes Pchenjanas galėtų dislokuoti savo turimus užtaisus toli nuo Korėjos pusiasalio ir įgytų „antrojo smūgio“ galimybę, jeigu būtų atakuotos jo karinės bazės.

Paklaustas, ar Šiaurės Korėjos didelio nuotolio raketų sukūrimas D.Trumpui reikštų, kad buvo peržengta „raudona linija“, R.Tillersonas atsakė: „Jeigu nuspręsime, kad jie ištobulino šio tipo nešančiąją sistemą, tuomet tolesnė įvykių raidos stadija taps labai rimta.“

Vienašališki JAV veiksmai?

Ketvirtadienį ir penktadienį Floridoje su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) susitikęs D.Trumpas spaudė Pchenjano sąjungininką padėti pažaboti Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programą.

D.Trumpas pagrasino imtis vienašališkų veiksmų prieš uždarą komunistinę valstybę, o šie jo žodžiai atrodė labiau įtikinami po penktadienį įvykdyto raketų smūgio Sirijos karinių oro pajėgų bazei, iš kurios esą buvo surengta pražūtinga cheminė ataka.

Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos štabo viršininkė ketvirtadienį sakė esanti „itin įsitikinusi“ JAV galimybėmis numušti bet kokią tarpžemyninę balistinę raketą, jeigu ji būtų paleista iš Šiaurės Korėjos Jungtinių Valstijų link.

Tačiau generolė Lori Robinson sakė esanti susirūpinusi dėl kieto kuro balistinių raketų, kai Pchenjanas pareiškė vasarį sėkmingai vieną iš jų išbandęs.

„Esant precedento neturinčiai Šiaurės Korėjos strateginių ginklų bandymų pažangai mūsų galimybės užtikrinti veiksmų leidžiantį imtis perspėjimą toliau mažėja“, – sakoma L.Robinson rašytiniame pareiškime senatoriams.

Nors iš arčiau suduotas vienašališkas JAV karinis smūgis Šiaurės Korėjai karybos požiūriu gali būti veiksmingas, ekspertai perspėja, kad jis gali sukelti pavojų daugybei civilių gyventojų Pietų Korėjoje.

Pasaulio lyderiai penktadienį dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus užtikrinti, kad branduoliniai ginklai nepatektų į ekstremistų rankas, bet perspėjo, kad ši grėsmė „nuolat vystosi“.

„Reikia daugiau nuveikti, kad užkirstume kelią nevalstybiniams subjektams įgyti branduolinių ir kitokių radioaktyvių medžiagų, kurios galėtų būti panaudotos piktavališkais tikslais“, – sakoma lyderių bendrame pranešime, paskelbtame per Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą Vašingtone.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pakvietė dešimtis pasaulio lyderių susitikti Vašingtone ir aptarti veiksmų planus, turinčius užtikrinti branduolinio kuro ir radioaktyviųjų medžiagų, kurios gali būti panaudotos pagaminti branduoliniam užtaisui arba „purvinajai bombai“, atsargų saugumą.

„Patvirtiname įsipareigojimą siekti bendrų branduolinio nusiginklavimo, branduolinio neplatinimo ir taikaus branduolinės energijos naudojimo tikslų, – sakoma pranešime. – Įsipareigojame ugdyti taikią ir stabilią tarptautinę aplinką, mažindami branduolinio terorizmo grėsmę ir stiprindami branduolinį saugumą.“

„Tvaraus saugumo stiprinimas reikalauja nuolatinio budrumo visais lygmenimis, tad mes pasižadame, kad mūsų šalys toliau laikys branduolinį saugumą ilgalaikiu prioritetu.“

Prie baigiamojo pranešimo buvo pridėti penki „veiksmų planai“, turintys pagerinti koordinavimą tarp valstybių ir tokių pasaulinių organizacijų kaip Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) ir policijos agentūra Interpolas.