„Sveikinu jus sėkmingai paleidus tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“, – per televiziją kariuomenei sakė V. Putinas. „Šis tikrai unikalus ginklas sustiprins mūsų ginkluotųjų pajėgų kovinį potencialą, patikimai užtikrins Rusijos saugumą nuo išorinių grėsmių ir privers tuos, kurie agresyvios retorikos įkarštyje bando kelti grėsmę mūsų šaliai, dukart pagalvoti“.

„Sarmat“, Vakarų analitikų praminta „Satan 2“, yra viena iš naujos kartos Rusijos raketų, kurias V. Putinas vadina „neįveikiamomis“ ir kurios taip pat apima hipergarsines raketas „Kinžal“ ir „Avangard“. Praėjusį mėnesį Rusija pranešė, kad pirmą kartą kare panaudojo „Kinžal“, kai smogė taikiniui Ukrainoje, kur Rusijos kariuomenė nuo vasario 24 dienos vykdo „specialiąją karinę operaciją".

Rusijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad bandymas „sėkmingai“ įvyko Plesecko kosmodrome Rusijos šiaurėje. Ministerijos teigimu, raketa į Kamčiatkos pusiasalio Kuros poligoną Rusijos Tolimuosiuose Rytuose pristatė mokomąsias kovines galvutes.

„Sarmat“ yra galingiausia raketa, turinti ilgiausią taikinių naikinimo atstumą pasaulyje, o tai žymiai padidins mūsų šalies strateginių branduolinių pajėgų kovinę galią“, – nurodė ministerija.

Supersunki tarpžemyninė balistinė raketa „Sarmat“ sukurta taip, kad išvengtų priešraketinės gynybos sistemų su trumpa pradine pastiprinimo faze, o tai palieka priešo stebėjimo sistemoms visai mažytę galimybę ją susekti. V. Putinas sako, kad daugiau nei 200 tonų sverianti ir galinti gabenti daug kovinių galvučių raketa gali pataikyti į bet kokį taikinį Žemėje.

Vadinamasis Bendrasis išsamių veiksmų planas (JCPOA) numato, kad šiitiška respublika gali sodrinti uraną iki 3,67 procento, bet Teheranas paskelbė nebesilaikysiantis šio apribojimo, Vašingtonui praeitais metais pasitraukus iš daugiašalio susitarimo ir sugrąžinus Iranui taikytas griežtas ekonomines sankcijas.

„Remdamiesi savo poreikiais ir tuo, kas mums buvo įsakyta, šiuo metu gaminame [iki] penkių procentų“ prisodrintą uraną, sakė Irano atominės energetikos organizacijos atstovas Behrouzas Kamalvandi (Behruzas Kamalvandis).

Pasak jo, Iranas turi „pajėgumų gaminti iki 5 proc., 20 proc., 60 proc. arba bet kokio procentinio lygio“ prisodrintą uraną. Šį teiginį Teheranas neretai kartoja.

Urano sodrinimas yra jautrus procesas, leidžiantis pasigaminti kuro atominėms jėgainėms. Vis dėlto itin smarkiai prisodrintas uranas gali būti naudojamas kaip branduolinių užtaisų skilioji medžiaga.

Dabartinis 5 proc. sodrinimo lygis viršija JCPOA nustatytą apribojimą, bet yra mažesnis nei 20 proc. uraną, kurį šiitiška respublika anksčiau gamindavo. Tuo metu branduoliniams užtaisams reikalingas ne mažiau kaip iki 90 proc. prisodrintas uranas.

Iranas anksčiau šią savaitę paskelbė ketvirtąjį įsipareigojimų pagal JCPOA mažinimo etapą ir ketvirtadienį atnaujino urano sodrinimą Fordo požeminiame branduoliniame komplekse į pietus nuo Teherano.

Iki šiol Iranas sodrino uraną kitame, Natanzo komplekse.

Teheranas pabrėžia, kad priemonės, kurių jis dabar imasi, galėtų būti greitai atšauktos, jeigu sutarties tebesilaikančios šalys Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija – rastų būdą JAV sankcijoms apeiti.

Liepos 1-ąją Iranas paskelbė nebesilaikysiantis apribojimo, leidžiančio jam turėti ne daugiau kaip 300 kg prisodrinto urano. Dar po savaitės Teheranas informavo viršijęs jo urano atsargoms įvestus suvaržymus.

Rugsėjo 7-ąją buvo pranešta apie trečiąjį žingsnį – kad bus pradėtos naudoti pažangesnės centrifugos, leidžiančios uraną sodrinti sparčiau ir iki aukštesnio lygio.

Šis pareiškimas yra pirmasis viešas Seulo komentaras apie griežtai įslaptinto Pchenjano branduolinio arsenalo galimą dydį.

Suvienijimo ministras Cho Myoung-gyonas (Čo Mjongjonas) sakė, parlamentui, kad Šiaurės Korėja gali turėti nuo 20 iki 60 branduolinių ginklų ir nurodė, kad ši informacija buvo gauta iš žvalgybos tarnybų.

Pagrindinė šalies žvalgybos agentūra – Nacionalinė žvalgybos tarnyba – nurodė kol kas negalinti komentuoti šio pareiškimo.

Tikėtina, kad Cho Myoung-gyonas šios neketino atskleisti šios informacijos. Jo ministerija antradienį paskelbė, kad ministro žodžiai nereiškia, jog Pietų Korėja pripažįsta Šiaurės Korėją branduoline valstybe. Tai gali reikšti, kad Seulo diplomatinės pastangos įtikinti Pchenjaną atsisakyti savo branduolinės programos bus tęsiamos.

Pietų Korėjos pateiktas Šiaurės Korėjos arsenalo vertinimas nedaug skiriasi nuo įvairių civilinių organizacijų skelbtų vertinimų, daugiausiai grindžiamu numanomais Pchenjano skiliųjų medžiagų gamybos pajėgumais.

Pietų Korėjos vyriausybės ataskaitose sakoma, kad Šiaurė tikriausiai yra pasigaminusi 50 kg branduoliniams ginklams tinkamo plutonio, o tokio kiekio užtektų mažiausiai aštuonioms bomboms.

Stanfordo universiteto ekspertai, įskaitant branduolinės fizikos specialistą Siegfriedą Heckerį (Zygfridą Hekerį), 2010 metais aplankiusį Njongbjono kompleksą, anksčiau šiais metais rašė, kad Šiaurės Korėja tikriausiai turi 250–500 kg smarkiai prisodrinto urano, pakankamo pagaminti 25–30 branduolinių užtaisų.

Daugelis užsienio ekspertų sako, kad Šiaurės Korėja tikriausiai turi daugiau slaptų urano sodrinimo įmonių.

Šiaurės Korėja anksčiau šiais metais pradėjo derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir Pietų Korėja. Pchenjanas sako esantis linkęs derėtis dėl jo branduolinio arsenalo plėtros sustabdymo. Vis dėlto branduolinė diplomatija vėliau įstrigo, kilus abejonių, kiek nuoširdūs yra Šiaurės Korėjos pažadai dėl branduolinio nusiginklavimo.