Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi (NPT), kurią kas penkerius metus peržiūri 191 ją pasirašiusi šalis, siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, skatinti visišką nusiginklavimą ir bendradarbiavimą taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje.

Nuo rugpjūčio 1 dienos JT būstinėje Niujorke šalys dalyvavo mėnesį trukusiose derybose. Baigiamoji sesija penktadienį buvo kelioms valandoms atidėta. Galiausiai konferencijos pirmininkas Gustavo Zlauvinenas (Gustavas Zlovainenas) iš Argentinos paskelbė, kad „susitarimo pasiekti nepavyko“, Rusijai pareiškus, kad ji nesutinka su parengto dokumento tekstu.

Rusijos atstovas Igoris Višneveckis sakė, kad baigiamojo pareiškimo projektas, kurį sudaro daugiau nei 30 puslapių, yra „nepakankamai subalansuotas“.      

„Mūsų delegacija turi vieną esminį prieštaravimą dėl kai kurių punktų, kurie yra akivaizdžiai politinio pobūdžio“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusija nėra vienintelė šalis, kuriai tekstas kelia abejonių.

Pasak deryboms artimų šaltinių, Rusija ypač prieštaravo punktams, susijusiems su Zaporižios atomine elektrine Ukrainoje. 

Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Maskvos invazijos pradžios.

Parengtame deklaracijos projekte reiškiamas „didelis susirūpinimas“ dėl karinių veiksmų aplink Ukrainos elektrines, įskaitant Zaporižios jėgainę, taip pat dėl to, kad Ukraina prarado tokių objektų kontrolę ir tai daro neigiamą poveikį saugai.

Valstybės signatarės konferencijoje aptarė daug kitų aktualių temų, įskaitant Irano branduolinę programą ir Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus.

Ankstesnėje NPT peržiūros konferencijoje šalims taip pat nepavyko susitarti dėl esminių klausimų.

Atidarydamas šių metų konferenciją JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) įspėjo, kad pasauliui gresia „branduolinis pavojus, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų“.

„Šiandien žmoniją nuo branduolinio sunaikinimo skiria tik vienas nesusipratimas, vienas apsiskaičiavimas“, – sakė jis.

Po septynių mėnesių baigsis „New-Start“ sutarties dėl JAV ir Rusijos branduolinio potencialo mažinimo galiojimas. Maskva ir Vašingtonas jau susitiko derybų, tačiau jos kol kas nebuvo vaisingos.

JAV nori, kad prie ginkluotės kontrolės sutarties prisijungtų ir Kinija. Tačiau ši kol kas nesutinka derėtis dėl savo didėjančio branduolinių ginklų arsenalo.

Jei sutartis nebus pratęsta ar nebus sudaryta nauja sutartis, pirmą kartą per dešimtmečius nebeliks sutarties, ribojančios strateginių atominių ginklų atsargas. Maskva siekia sutarties pratęsimo. S. Lavrovas pasiūlė, kad Rusija galėtų tarpininkauti tarp JAV ir Kinijos, jei to būtų pageidaujama.

Pasak S. Lavrovo, jo šalis pasirengusi derėtis ir dėl naujesnių ginklų sistemų įtraukimo į būsimą susitarimą. „New-Start“ sutartis įpareigoja šalis apriboti branduolinių raketų paleidimo įrenginių skaičių iki 800, o veikiančių branduolinių užtaisų – iki 1 550.