Nuo infliacijos kenčiantiems britams nauja importo tvarka atsieis šimtus tūkstančių eurų.

Britų reporteriai pasidairė po Londono naujojo Covent Garden turgų, kur prekybininkai ruošiasi Valentino dienai. Deja, britams meilės kaina padidėjo nuo vasario pirmosios, nes įvežti gėles iš Europos kainuos brangiau ir užtruks ilgiau.

„Valentino diena – tikra beprotybė. Ji viena didžiausių dienų floristikos kalendoriuje, be to, pasaulinė, todėl gėlės iš Olandijos siunčiamos visur, o mūsų sienos dabar kelia mums problemų“, – kalbėjo floristė Elaine Graham.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nuo vasario pirmosios įsigaliojo po „Brexito“ atsiradę maisto prekių, augalų ir gyvūnų importo iš Europos patikrinimai.

„Šios naujos taisyklės reiškia, kad pačioms populiariausioms gėlėms – orchidėjoms ir chrizantemoms, įvežtoms iš Europos – reikės daugiau dokumentų ir patikros pasienyje. Šių normų įsigaliojimas per pastaruosius trejus metus jau buvo atidėtas penkis kartus. Šiai prekybai, praėjus aštuoneriems metams nuo „Brexito“, jis vis dar neįsigaliojo, jis tik prasideda“, – teigė SKY reporteris Paul Kelso.

Patikrinimai taip pat bus taikomi įvežamam maistui, pavyzdžiui, sūriui, pieno produktams ir kiaušiniams. Taip pat mėsai bei žuviai, tai yra maisto prekėms, kurias britai labai dideliais kiekiais importuoja iš Europos Sąjungos. Galios ir įvežamiems gyvūnams.

Formaliai tokiomis priemonėmis Jungtinė Karalystė siekia apsisaugoti nuo kenkėjų ir ligų. Tačiau tai kainuos, ir prekybininkams teks tuos pinigus paimti iš pirkėjų.

„Suprantame, kad dabartinė vyriausybė negali pakęsti minties, kad turėtume susėsti su Europos Sąjunga ir derėtis dėl išsamaus veterinarijos susitarimo, pagrįsto taisyklių suderinimu. Taip ši problema būtų išspręsta ir panaikintos visos išlaidos. Taip pat būtų iš esmės išspręstos problemos, dėl prekių, keliaujančių į Šiaurės Airiją“, – šnekėjo JK mėsos perdirbėjų asociacijos atstovas Peter Hardwick.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pripažįsta, kad papildomos procedūros pasienyje kainuos 330 milijonų svarų per metus ir dar padidins maisto prekių ir gėlių kainas.

57 proc. britų teigė, kad 2016 metų referendume priimtas sprendimas Jungtinei Karalystei išstoti iš Europos Sąjungos buvo neteisingas, o 32 proc. mano, kad jis buvo teisingas, rodo antradienį paskelbti rezultatai. 11 proc. nurodė, kad nežino.

Vienas iš penkių pasitraukimą prieš septynerius metus parėmusių rinkėjų dabar teigia, kad tai buvo neteisingas sprendimas.

Dauguma britų (55 proc.) teigia, kad jei referendumas dėl „Brexito“ vyktų dabar, jie balsuotų už pasilikimą. 31 proc. respondentų sako, kad balsuotų už pasitraukimą. Likusieji neatsakė, teigė nežinantys arba tvirtino, kad nebalsuotų.

„YouGov“ teigė, kad šie rezultatai rodo nuosaikų pokytį palyginti su 2021 metų sausiu, kai 49 proc. respondentų teigė, kad balsuotų už likimą Bendrijoje, o 37 proc. – už išstojimą.

Tuo metu į klausimą, kaip balsuotų, jei dabar vyktų referendumas dėl to, ar JK turėtų stoti į ES, 51 proc. respondentų sakė, kad pritartų prisijungimui, 32 proc. būtų prieš, o kiti nurodė, kad nebalsuotų arba neturi nuomonės.

„YouGov“ vertinimu, per pustrečių metų įvyko žymus pokytis, nes 2021-ųjų sausį 40 proc. britų buvo prieš prisijungimą prie ES, o 42 proc. – už.

63 proc. britų mano, kad „Brexitas“ buvo labiau nesėkmingas nei sėkmingas. 12 proc. mano priešingai, o 18 proc. apklaustųjų teigia, kad jis nebuvo nei sėkmingas, nei nesėkmingas.

Be to, septyni iš dešimties britų mano, kad vyriausybė prastai sprendžia „Brexito“ klausimą.

Reprezentatyvią apklausą liepos 13–14 dienomis atliko sociologinių tyrimų agentūra „YouGov“, tyrimo metu apklaustas 2 151 pilnametis asmuo, jos paklaida neviršija 2 procentų.

Britanija už išstojimą iš ES nubalsavo per referendumą 2016 metais, kuomet 52 proc. rinkėjų pasisakė už pasitraukimą, o oficialiai iš bloko išstojo 2020-ųjų sausį, nutraukdama beveik 50 metų trukusią integraciją į Europos projektą ir dešimtmečius be trikdžių vykusią prekybą su bloku.

„Per trejus metus po pasitraukimo iš ES padarėme milžiniškų žingsnių pasitelkdami „Brexito“ atneštas laisves“, – sakoma R. Sunako pareiškime, paskelbtame prieš antradienį minimas oficialaus šalies išstojimo iš ES trečiąsias metines.

Pasak jo, „Brexitas“ yra „didžiulė galimybė įgyvendinti“ jo prioritetus dėl augimo, užimtumo ir socialinio mobilumo.

Ministras pirmininkas, kuris šią savaitę taip pat minės 100 savo darbo šiame poste dienų, sakė, kad Jungtinė Karalystė ėmė žengti savo, kaip pasitikinčios nepriklausomos valstybės, keliu, ir kad tas postūmis nesumažėjo.

Tai apėmė sparčiausią Europoje skiepijimą nuo COVID-19, prekybos susitarimus su 70 šalių ir „savo sienų kontrolės susigrąžinimą“, pažymėjo R. Sunakas.

Ministras pirmininkas šiuo metu susiduria su virtine iššūkių. Atlyginimams nebepasivejant infliacijos, o pragyvenimo krizei paveikus milijonus gyventojų, tūkstančiai JK darbuotojų dalyvauja streikuose.

R. Sunakas nepaminėjo problemų Šiaurės Airijoje, susijusių su prekybos susitarimais po „Brexito“, dėl kurių ištisus mėnesius vyko Londono ir Briuselio derybos.

Sociologinių tyrimų agentūros „YouGov“ praeitą savaitę atlikta apklausa parodė, jog 63 proc. britų galvoja, kad vyriausybė prastai sprendžia „Brexito“ klausimą.

Savo pareiškime, kuriame pasitelkė ir žargoną, R. Sunakas sakė, kad pažangos padaryta „virtinėje svarbių augimo sričių“.

Jis paminėjo ekonomines reformas, įskaitant „laisvų uostų“, kuriems netaikoma įprasta mokesčių ir muitų tvarka, atidarymą, finansų sektoriaus reguliavimo pokyčius.

R. Sunakas taip pat paminėjo parlamentui pateiktą įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikinti vis ES įstatymai, likę po „Brexito“, ir naują subsidijų verslui sistemą be „nereikalingos ES biurokratijos“.

JK vis dar siekia dalyvauti ES bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“, bet „labai stengiasi sukurti vidaus alternatyvą, pridūrė R. Sunakas.

Britanija skundėsi, kad yra išstumiama iš „Europos horizonto“ pažeidžiant susitarimą po „Brexito“. Pagal minimą programą finansuojami tyrimai, branduolinės energetikos reguliavimo institucija Euratomas ir palydovų stebėsenos grupė „Copernicus“.

„Padaryta reikšminga pažanga... įskaitant diskusijas dėl sutarties teksto ir jo įgyvendinimo“, – žurnalistams sakė J. Cleverly Madride vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas).

JK sprendimas dėl „Brexito“ sukėlė abejonių dėl Gibraltaro ateities ir nuogąstavimų dėl „kietosios sienos“ su ES atsiradimo, tačiau likus kelioms valandoms iki oficialaus JK išstojimo iš bloko 2021-ųjų sausio 1 dieną, derybininkai pasiekė svarbų susitarimą, leidžiantį JK užjūrio teritorijai naudotis Šengeno zonos taisyklėmis.

Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir ES derybininkai posėdžiavo, kad suderintų susitarimo detales ir užtikrintų laisvą judėjimą palei JK anklavo, esančio Pirėnų pusiasalio pietiniame pakraštyje ir besiribojančio su Ispanija, sieną.

„Aptarėme, kad tai galėtų paskatinti precedento neturintį ekonominį augimą visiems regiono gyventojams“, – sakė J. Cleverly po kelių valandų derybų su kolega iš Ispanijos.

Skelbiama, kad derybos turėjo užsitęsti iki pat vakaro.

„Esame tvirtai pasiryžę kuo greičiau pasiekti susitarimą“, – pridūrė jis, o taip pat išreiškė įsitikinimą, kad įmanoma „suderinti sutartį, kuri apsaugotų mūsų pozicijas dėl suvereniteto“.

Bendras naudojimasis oro uostu

Gibraltaras yra strateginės svarbos uostamiestis: kiekvieną dieną jo sieną kerta apie 15 tūkst. žmonių, kasdien atvykstančių čia dirbti.

Dauguma jų yra ispanai, gyvenantys skurdžiame kaimyniniame La Linėjos mieste.

„Abu sutarėme kuo greičiau siekti galutinio susitarimo“, – sakė J. M. Albaresas.

Mažiau nei prieš mėnesį ispanų užsienio reikalų ministras pateikė išsamią informaciją apie Jungtinės Karalystės pasiūlymą panaikinti Ispanijos ir Gibraltaro pasienio tvorą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos laisvam judėjimui.

J. M. Albaresas trečiadienį pareiškė, kad tai taip pat apimtų ir „bendrą naudojimąsi (anklavo) oro uostu“.

Gibraltaro vyriausiasis ministras Fabianas Picardo (Fabianas Pikardas), kuris derybose dalyvavo nuotoliniu būdu, spaudos konferencijos metu teigė, kad tai buvo „labai pozityvus susitikimas“.

Jis taip pat pridūrė, kad „vis dar išlieka nesutarimų sričių“, paminėdamas, kad Gibraltaras jau „atmetė bendro naudojimosi oro uostu koncepciją“.

Vos 6,8 kv. km ploto Gibraltaro teritorija yra visiškai priklausoma nuo importo kasdien būtiniausiomis prekėmis aprūpinti 34 tūkst. gyventojų, todėl susitarimas su Ispanija ir JK yra labai svarbus norint išvengti tarpvalstybinės prekybos sulėtėjimo dėl naujų muitinės procedūrų.

1713 metais Ispanija atidavė Gibraltarą Jungtinei Karalystei, tačiau Madridas jau seniai nori jį susigrąžinti.

L. Truss pareiškė britų parlamentui, kad yra pasiryžusi išspręsti ginčą dėl vadinamojo Šiaurės Airijos protokolo, dėl kurio nutrūko Belfasto administracijos, formuojamos dalijimosi valdžia principu, darbas.

„Pirmenybę teikiu derybų keliu pasiektam sprendimui“, – sakė ji parlamento nariams per pirmą tokį posėdį jai užimant premjero postą.

„Tačiau jame turi būti įgyvendinti visi Šiaurės Airijos protokolo įstatymo projekte numatyti dalykai“, – pridūrė ji.

Vadinamasis Šiaurės Airijos protokolas, susitarimo, pagal kurį Britanija išstojo iš Europos Sąjungos, dalis, numato, kad Šiaurės Airijos provincija lieka ES muitų zonoje ir bendrojoje rinkoje.

Pirmenybę teikiu derybų keliu pasiektam sprendimui.

Šiuo protokolu, kurį pasirašė ir patvirtino tuometinis britų premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), buvo siekiama užkirsti kelią sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos, kuri yra ES narė, atsiradimui.

Tačiau kai kurie Šiaurės Airijos gyventojai teigia, kad protokolas silpnina jų ryšį su Jungtine Karalyste, o L. Truss pritaria parlamente Londone rengiamam teisės aktui, kuriuo siekiama vienašališkai jo atsisakyti.

Briuselis jau pradėjo teisinius veiksmus prieš Britaniją, nes ji nesilaiko išstojimo susitarimo dalių, ir įspėjo, kad protokolo atsisakymas gali sužlugdyti visą susitarimą.

Nepaisydama kalbų apie potencialų prekybos karą su ES, rugpjūčio viduryje L. Truss sakė, kad yra „visiškai pasiryžusi“ artimiausiomis savaitėmis prastumti tą įstatymo projektą.

JK vyriausybė nepritaria prekių, gabenamų iš Didžiosios Britanijos žemyninės dalies – Anglijos, Škotijos ir Velso – į Šiaurės Airiją, tikrinimui prie vidaus sienų.

ES nurodė, kad reikia atlikti patikrinimus, kad prekės į Europos bendrąją rinką nepatektų per kaimyninę valstybę narę Airiją.

Atvira siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos yra laikoma svarbiu taikos proceso, kuriuo 1998 metais buvo užbaigtas dešimtmečius trukęs smurtas Šiaurės Airijoje, ramsčiu.

Tačiau probritiškos junionistų partijos teigia, kad dėl šių patikrinimų Šiaurės Airija bus atskirta nuo likusios Jungtinės Karalystės dalies ir padidės rizika, kad Airija susivienys.

L. Truss teigė, kad jos „svarbiausias prioritetas“ yra „apsaugoti taikos susitarimo viršenybę“, nors JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija išreiškė dėl to susirūpinimą.

Ji pažadėjo išspręsti šį klausimą, dėl kurio junionistai pasitraukė iš Belfaste veikiančios decentralizuotos valdžios pasidalijimo principu veikiančios vyriausybės.

„Noriu bendradarbiauti su visomis Šiaurės Airijos partijomis, kad vykdomoji valdžia ir asamblėja vėl pradėtų veikti“, – pridūrė L. Truss.

„Tačiau tam turime išspręsti Šiaurės Airijos protokolo, kuris pažeidė Šiaurės Airijos bendruomenių pusiausvyrą, problemas, – teigė premjerė. – Esu pasiryžusi tai padaryti ir esu pasiryžusi dirbti su visomis šalimis, kad būtų rastas sprendimas.“

Šios procedūros, apie kurias paskelbta po metus trukusių paliaubų tarp Londono ir Briuselio, yra naujausios iš virtinės teisinių žingsnių, ES siekiant užkirsti kelią JK vyriausybės pastangoms atšaukti kai kurias susitarimo dėl prekybos Šiaurės Airijoje po „Brexito“ nuostatas.

„Nepaisant pakartotinių Europos Parlamento, 27 Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Komisijos raginimų įgyvendinti Protokolą (dėl Šiaurės Airijos), JK vyriausybė to nepadarė“, – sakoma pareiškime.

Praėjusį mėnesį JK vyriausybė pristatė teisės aktą, kuriuo siekiama vienašališkai pakeisti politiškai nestabiliai Didžiosios Britanijos provincijai po „Brexito“ taikomas prekybos taisykles. Dabar šis planas svarstomas parlamente.

„Siekdami konstruktyvaus bendradarbiavimo, ilgiau nei metus susilaikėme nuo naujų vidaus procedūrų inicijavimo, kad būtų sudarytos sąlygos ieškoti bendrų sprendimų su Jungtine Karalyste“, – sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Arianna Podesta (Ariana Podesta).

„Tačiau JK nenoras nuo pernai vasario prasmingai dalyvauti diskusijose ir JK parlamente vykstantis Šiaurės Airijos įstatymo projekto priėmimo procesas tiesiogiai kertasi su bendradarbiavimo dvasia“, – pridūrė ji.

ES taip pat kaltino Jungtinę Karalystę, kad ji „neskyrė pakankamai laiko išaiškinti Protokolą Šiaurės Airijos gyventojams bei verslui ir tinkamai neparengė jų „Brexito“ sukeltiems pokyčiams“.

ES nurodė, kad naujos procedūros pradėtos dėl kelių pažeidimų, įskaitant Bendrijos muitinės taisyklių neįgyvendinimą, dėl kurio į Europą gali patekti nelegalių produktų ir gali būti sudarytos palankesnės sąlygos sukčiauti.   

Britanija taip pat kaltinama neįgyvendinanti ES alkoholio apmokestinimo taisyklių.

Anksčiau ES pradėtos teisinės procedūros prieš JK taip pat susijusios su Šiaurės Airijai taikomomis prekybos taisyklėmis.

Dėl vienos iš jų, susijusios su maisto produktų importu, ES penktadienį įspėjo Londoną, kad šiam nesiėmus reikalaujamų priemonių, ji kreipsis į Europos Teisingumo Teismą.

Pagal JK išstojimo iš Bendrijos sąlygas Briuselis taip pat galėtų sustabdyti kai kurių ES ir JK prekybos susitarimo nuostatų įgyvendinimą. Toks žingsni išprovokuotų prekybos karą, Europos ekonomikai patiriant sunkius Rusijos karo prieš Ukrainą padarinius.

Šiaurės Airijos protokolas buvo atskirai pasirašytas kaip platesnio JK ir ES prekybos susitarimo dalis Jis numato prekių, atvežamų į šią provinciją iš Anglijos, Škotijos ir Velso, patikrinimus, kad būtų galima sekti produktus, galinčius patekti į bloko vidaus rinką per Airijos Respubliką.

Dėl to atsiranda muitų siena Airijos jūroje, išlaikanti Šiaurės Airiją ES muitų orbitoje, kad būtų išvengta politiškai opios realios sienos tarp šios JK provincijos ir ES narės Airijos.

Londonas teigia, kad vis dar teikia pirmenybę galimybei derybų su ES metu reformuoti Šiaurės Airijos protokolą, kurio nuostatos tapo prakeiksmu probritiškiems junionistams.

Tačiau, jei dialogo keliu nebus pasiektas susitarimas, įstatymas įsigalios ir turės viršenybę prieš Britanijos išstojimo iš ES sutartį. Vyriausybė tvirtina, kad tai nepažeidžia tarptautinės teisės.

Šiaurės Airijos reikalų sekretorius Brandonas Lewisas (Brendonas Liuisas) sekmadienį pareiškė, kad protokolas sutrikdė prekybą ir paralyžiavo teritorijos valdžios pasidalijimo vyriausybės darbą dėl junionistų prieštaravimų.

„Todėl yra visiškai teisinga, kad mes tai taisome“, – sakė jis ir pridūrė, kad svarbiau už protokolą yra apsaugoti Šiaurės Airijoje 1998 metais pasiektą taikos susitarimą.

B. Lewisas atmetė ES pasigirdusius perspėjimus, kad dėl vienašališkų pakeitimų gali būti sustabdytas išstojimo sutarties platesnio masto prekybos susitarimo galiojimas ir dėl to Britanijai gali būti taikomos sankcijos ir muitai.

Jungtinė Karalystė negalėtų sau leisti prekybos karo tokiu metu, kai jos gyventojai susiduria su didžiausia infliacijos krize per pastarąją kartą.

„Manau, kad tokios kalbos yra tikrai nenaudingos“, – sakė sekretorius „Times“ radijui, pabrėždamas, kad Britanija ir ES turi būti vieningos kovojant su Rusijos invazija į Ukrainą.

„Tai negarbingi dalykai“

Partijos „Sinn Fein“ lyderė sekmadienį apkaltino Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną) aukojant Šiaurės Airiją, kad būtų sustiprintos jo paties susilpnėjusios pozicijos.

Mary Lou McDonald (Meri Lu Makdonald) pareiškė, kad minimas įstatymo projektas vienašališkai pažeis JK išstojimo iš ES sutartį. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad praėjusį pirmadienį B. Johnsonui vos pavyko išsigelbėti per balsavimą dėl pasitikėjimo Konservatorių partijoje.

Gėda naudoti Airijos šiaurę, naudoti Airiją kaip derybų kozirį.

„Gėda naudoti Airijos šiaurę, naudoti Airiją kaip derybų kozirį“, –„Sky News“ televizijai sakė ji, kaltindama konservatorius „žaidimais ir išsisukinėjimais“.

Jos teigimu, JK vyriausybės siūlymai veikiau yra skirti „sustiprinti Boriso Johnsono arba vieno iš jo būsimų įpėdinių ego, lyderio ambicijas“.

„Tai negarbingi dalykai“, – pareiškė M. L. McDonald.

M. L. McDonald taip pat patikino, kad visuomenė ir dauguma JK provincijos įstatymų leidėjų palaiko vadinamąjį Šiaurės Airijos protokolą.

„Brandonas Lewisas vėl kalba apie tai, apie ką nesupranta, ir jau ne pirmą kartą“, – sakė ji, kaltindama vyriausybę, kad ši „kenkia (1998 metais pasiektam) Didžiojo penktadienio susitarimui, puola jį ir daro jam žalą“.

Praėjusį mėnesį vykusiuose Šiaurės Airijos rinkimuose „Sinn Fein“ pirmą kartą istorijoje tapo pagrindine rinkimų laimėtoja.

Tačiau Demokratinė junionistų partija teigia, kad protokolas kelia pavojų Šiaurės Airijos statusui Jungtinėje Karalystėje ir boikotuoja vietos valdžią ir tokiu būdu laiko ją nežinioje.

Pagal minėtą protokolą numatyta tikrinti iš Anglijos, Škotijos ir Velso įvežamas prekes, kad jos nepatektų į ES bendrąją rinką per Airijos Respubliką.

JK valdžia minėtu įstatymo projektu ketina atsisakyti daugumos patikrų sukurdama vadinamąjį „žaliąjį kanalą“, kuriuo britų prekybininkai galės siųsti prekes į Šiaurės Airiją nepateikdami ES muitinės deklaracijų.

Skelbiama, kad JK parlamente balsavimą dėl pasitikėjimo atlaikęs B. Johnsonas yra „Brexitą“ remiančių griežtosios linijos šalininkų konservatorių spaudžiamas griežtinti įstatymo projektą ir panaikinti Europos Teisingumo Teismo vykdomą protokolo priežiūrą.

B. Lewisas atsisakė veltis į detales, kol įstatymo projektas nebus pirmadienį pristatytas parlamente, tačiau teigė, kad ES yra „nenuoširdi“, teigdama, jog pademonstravo lankstumą.

Savo ruožtu Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) ketvirtadienį pareiškė, kad ES sostinėse padidėjo opozicija Britanijos taktikai, ir suabejojo, ar Londonas yra „rimtai nusiteikęs derybų būdu rasti sprendimą“.

Britanijos opozicinė Leiboristų partija savo ruožtu pareiškė, kad vyriausybė negali teigti, jog jos veiksmai sprendžiant ginčą dėl „Brexito“ yra teisėti.

„Atrodo, kad ši vyriausybė tampa teisės pažeidimų rekordininke“, – sakė leiboristų šešėlinė finansų ministrė Rachel Reeves (Reičel Rivs), turėdama galvoje atvejį, kai B. Johnsonui buvo skirta bauda dėl COVID-19 karantino taisykles pažeidusių vakarėlių Dauningo gatvėje,

„Mes padėjome sudaryti Didžiojo penktadienio susitarimą, esame jam giliai, aistringai įsipareigoję“, – pridūrė ji.

Oro uostuose galo nematyti. Hitrou oro uoste žmonės prie patikros laukė mažiausiai pusantros valandos. Vienas po kito vis atšaukiami skrydžiai. Mančesteryje esantis Pieteris apie tai, kad jo skrydis atšauktas, sužino prieš lipant į lėktuvą. Jam reikia nuskristi į draugo laidotuves Paryžiuje.

„Jie tiesiog pasakė: mes grąžinsime jums pinigus. Jokios pagalbos. Niekas nepadeda rasti kito skrydžio. Viską turi daryti pats“, – sako Pieteris.

Aaronas Mckibbinas šiuo metu turėjo atstovauti Didžiajai Britanijai paralimpiniame stalo teniso turnyre Juodkalnijoje, tačiau jo skrydis taip pat atšauktas kelios valandos iki išvykimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šie turnyrai mums labai svarbūs, nes per metus būtinai turime dalyvauti tam tikrame skaičiuje turnyrų. Liko vos keli“, – nuogąstauja sportininkas A.Mckibbinas.

Jie tiesiog pasakė: mes grąžinsime jums pinigus. Jokios pagalbos.

Po kelių dienų chaoso, valdžios atstovai susitikimo su oro vežėjais, kad išspręstų susidariusią krizę. Dėl to kol kas išeičių nelabai pavyksta surasti. Vyriausybė tvirtina, kad chaosą sukėlė oro linijų pasirengimo stoka. Esą, oro transporto bendrovės ir operatoriai, kurie susiduria su darbuotojų trūkumu, pardavė gerokai per daug skrydžio bilietų. Moksleivių atostogos, sutapusios su karalienės platininiu jubiliejumi, ypač padidino skrydžių paklausą. Darbuotojų trūkumu besiskundžianti aviacijos industrija negali patenkinti poreikio. Per pandemiją atleidus darbuotojų, dabar jų nebeįmanoma rasti.

„Dėl to, kad kitur galima rasti geresnį vardinį atlygį. Todėl tos vietos laisvos. Jie greičiausiai atleido per daug darbuotojų. Per pandemiją daugelis organizacijų ėmė panikuoti“, – sako profesinės sąjungos vadovas Mike‘as Clancy.

Oro linijos teigia perspėjančios keleivius apie atšaukiamus skydžius iš anksto. Vis dėlto problemos rimtos. Dėl „Brexito“ ir pandemijos vien Hitrou oro uoste – 12 tūkst. laisvų darbo vietų. Kol problemos nebus išspręstos, viskas tik blogės, ypač dabar – prasidėjus vasarai.

„Tai tikrai ne tos problemos, kurias greitai galima išspręsti. Mes prašome vyriausybių peržiūrėti darbuotojų tikrinimo procedūras, nes net jei greitai surandi darbuotojų, patikrinimas gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius“, – skundžiasi „A4E“ vykdomasis direktorius Thomas Reynaertas.

Tad geriausias patarimas keliautojams – šiuo metu apsišarvuoti kantrybe ir ruoštis netikėtumams.

Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) pareiškime parlamento nariams „išdėstys mūsų pozicijos loginį pagrindimą“, sakė ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) atstovas spaudai.

JK vyriausybė dar nepatvirtino, ką tai reiškia, tačiau žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad ji planuoja priimti teisės aktus, kurie leistų Londonui vienašališkai panaikinti kai kurias Šiaurės Airijos prekybos taisykles.

Londonas nori, kad būtų peržiūrėtas vadinamasis Šiaurės Airijos protokolas, kuris yra 2019-aisiais sudarytos JK išstojimo iš ES sutarties dalis. Jis numato į Šiaurės Airiją iš Anglijos, Škotijos ir Velso gabenamų prekių patikrinimus.

Pageidautina, kad problemos būti sprendžiamos sutarus su Europos Sąjunga.

Tokia tvarka piktinasi provincijos probritiški junionistai, teigiantys, kad tokios patikros kelia grėsmę Šiaurės Airijos, kaip JK dalies, statusui ir padidina suvienytos Airijos atsiradimo tikimybę.

JK sekretorius Šiaurės Airijai Brandonas Lewisas (Brendonas Liuisas) antradienį pareiškė, kad protokolas „nepadeda nei verslui, nei kam nors Šiaurės Airijoje“.

B. Lewisas televizijai „Sky News“ sakė, jog „pageidautina, kad problemos būti sprendžiamos sutarus su Europos Sąjunga“, tačiau „mes padarysime viską, ką turime padaryti siekiant užtikrinti, kad prekės iš Didžiosios Britanijos galėtų keliauti į Šiaurės Airiją taip, kaip tai turėtų vykti Jungtinės Karalystės vidaus rinkoje“.

Šiaurės Airijos probritiška Demokratinė junionistų partija (DUP) atsisako suformuoti valdžios pasidalijimo vyriausybę su proairiška partija „Sinn Fein“, reikalaudama atšaukti protokolą.

Prieš beveik dvi savaites „Sinn Fein“ iškovojo istorinę pergalę rinkimuose į Belfasto parlamentą Stormontą, po kurių pirmą kartą tapo didžiausia šios JK provincijos partija.

Dabar partijos lyderė Michelle O'Neill (Mišel O'Nil) turėtų tapti Šiaurės Airijos pirmąja ministre – provincijos vykdomosios valdžios institucijos, kurioje „Sinn Fein“ dalytųsi valdžia su DUP, vadove.

Teisėkūros sprendinys

Dėl susidariusios aklavietės kyla grėsmė, kad Šiaurės Airija, kurioje tris dešimtmečius vyko kruvinas tarpkonfesinis konfliktas, užbaigtas 1998 metais pasirašytu Didžiojo penktadienio susitarimu, liks be vyriausybės.

B. Johnsonas teigia, kad dabartinė padėtis kelia pavojų taikai ir stabilumui Šiaurės Airijoje ir kad jo vyriausybė turi teisę imtis veiksmų, jei ES atsisako patenkinti jos reikalavimus.

„Nenorime jo (protokolo) panaikinti, bet manome, kad jį galima peržiūrėti“, – sakė britų premjeras žurnalistams pirmadienį lankydamasis Šiaurės Airijoje, kur susitiko su provincijos politiniais lyderiais.

Pasak žiniasklaidos pranešimų, svarstomas įstatymo projektas, kuris leistų JK ministrams selektyviai netaikyti tam tikrų protokolo nuostatų, visgi gali būti nepateiktas parlamentui, o jei būtų pateiktas, jo priėmimas užtruktų ne vieną mėnesį.

To gali nepakakti norint įtikinti junionistus vėl dalyvauti valdžios pasidalijime Šiaurės Airijoje. DUP pirmadienį pareiškė, kad ji tikisi „ryžtingų veiksmų“, o ne „teisės aktų pateikimo“.

„Tarptautinė sutartis“

ES, kuri jau kelis mėnesius diskutuoja su JK dėl protokolo įgyvendinimo gerinimo, tvirtina, kad dėl jo negalima derėtis iš naujo.

Europos lyderiai yra įspėję Londoną nesiimti vienašališkų žingsnių ir užsiminę, kad tai galėtų pakenkti visai „Brexito“ sutarčiai ir nulemti baudžiamuosius tarifus bei faktinį prekybos karą.

„Tai yra tarptautinė sutartis. Tai tarptautinė teisė. Negalime tiesiog apsimesti, kad jos nėra“, – pirmadienį Briuselyje sakė Airijos užsienio reikalų ir gynybos ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis).

B. Johnsono vyriausybė teigia, kad į Šiaurės Airiją iš likusios JK dalies gabenamų prekių patikrinimai kenkia taikai provincijoje. Per pastaruosius pusantrų metų jau būta junionistų smurtinių protestų.

Atskiras prekybos susitarimas, pagal kurį provincijoje galioja daugelis Europos taisyklių, buvo sudarytas todėl, kad Šiaurės Airija turi vienintelę JK sausumos sieną su ES.

Atviros sienos su kaimynine ES nare Airija išlaikymas yra numatytas Didžiojo penktadienio susitarime, nes prie šios sienos dažnai įsiplieksdavo smurtas.

Tačiau tai reiškia, kad patikrinimai turi būti atliekami kitur. Jie reikalingi, kad į ES bendrąją rinką ir muitų sąjungą nesąžiningai nepatektų prekės.

Jungtinės Valstijos, kurios buvo Didžiojo penktadienio susitarimo laiduotojos, išreiškė nerimą dėl galimybės JK atsisakyti protokolo.

Politinė įtampa Šiaurės Airijoje išaugo po istorinių gegužės 5 dienos rinkimų į Belfasto parlamentą Stormontą, po kurių didžiausia šios JK provincijos partija pirmą kartą tapo proairiškų nacionalistų „Sinn Fein“, o šios partijos lyderė turėtų tapti provincijos pirmąja ministre.

Tačiau per rinkimus antroje vietoje likusi probritiška Demokratinė junionistų partija (DUP), nepatenkinta Šiaurės Airijos protokolu, kuris yra JK išstojimo iš Europos Sąjungos susitarimo dalis, blokavo Stormonto pirmininko išrinkimą.  

B. Johnsonas susitiks su visomis suinteresuotomis šalimis ir pasakys joms, kad Londonas „atliks savo vaidmenį užtikrinant politinį stabilumą“, tačiau Šiaurės Airijos politikai turi „grįžti prie darbo“ ir spręsti „svarbiausius klausimus“, sakoma sekmadienį jo biuro paskelbtame pranešime.

DUP atsisako padėti suformuoti vykdomosios valdžios instituciją Belfaste, kol nebus pakeistas protokolas ir panaikinti į Šiaurės Airiją iš Didžiosios Britanijos gabenamų prekių patikrinimai. Junionistai mano, kad šios patikros kelia grėsmę Šiaurės Airijos, kaip JK dalies, statusui ir padidina suvienytos Airijos atsiradimo tikimybę.

B. Johnsono vyriausybė taip pat tvirtina, kad protokolas kelia grėsmę trapiai Šiaurės Airijos taikos pusiausvyrai tarp proairiškų nacionalistų bendruomenės ir tų, kurie pasisako už tolesnę sąjungą su JK.

Londonas įspėjo, kad yra pasirengęs pasinaudoti „Brexito“ sutarties 16-uoju straipsniu, leidžiančiu suspenduoti susitarimą, arba priimti teisės aktus, kuriais iš JK teisės būtų pašalinti jo reikalavimai, nebent ES sutiks pakeisti protokolą.

„Sinn Fein“ lyderė Michelle O'Neill (Mišel O'Nil) apkaltino DUP pavertus šią britų valdomą provinciją savo įkaite. 

„Kalbėjausi su pačiu Borisu Johnsonu. Jis atvyks čia pirmadienį. Ketinu jam tiesiai pasakyti, kad jis turi liautis pataikavęs DUP“, – praėjusią savaitę sakė M. O'Neill žurnalistams.

JK vyriausybė „šiuo metu žaidžia „kas pirmas pasitrauks“ su (Europos) Komisija, o mes esame atsidūrę viduryje“, sakė „Sinn Fein“ lyderė.

„Labai rimta“

Šiaurės Airijos protokolas numato į provinciją iš Anglijos, Škotijos ir Velso gabenamų prekių tikrinimus ir iš esmės išlaiko provinciją ES prekybos taisyklių sferoje.

Dėl tokio kompromiso buvo sutarta, nes ši provincija turi vienintelę JK sausumos sieną su ES, o atvira siena su kaimynine Airija, Bendrijos nare, yra numatyta 1998 metų Didžiojo penktadienio susitarime, nutraukusiame dešimtmečius trukusį tarpkonfesinį smurtą dėl britų valdymo Šiaurės Airijoje.

B. Johnsonui lankantis Šiaurės Airijoje, į provinciją taip pat turėtų atvykti JAV Kongreso delegacija. Amerika buvo Didžiojo penktadienio susitarimo garantė ir yra išreiškusi susirūpinimą dėl JK grasinimų, susijusių su Šiaurės Airijos protokolu.

Padėtis tapo „labai rimta“, ir ES turi parodyti daugiau lankstumo, penktadienį žurnalistams sakė B. Johnsono atstovas spaudai. Tačiau Briuselis laikosi pozicijos, kad derėtis iš naujo negalima.

ES vyriausiasis derybininkas Marošas Šefčovičius ketvirtadienį įspėjo, kad bet koks vienašališkas JK bandymas suspenduoti protokolą būtų „tiesiog nepriimtinas“.

„Būtina laikytis teisės viršenybės principų ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus“, – sakė jis.

Tuo metu kiti ES lyderiai apgailestavo, kad šis susiskaldymas yra dovana Rusijai, Vakarams siekiant vieningai palaikyti jos užpultą Ukrainą.

JK verslo, energetikos ir pramonės strategijos valstybės sekretorius Kwasi Kwartengas (Kvazis Kvartengas) sekmadienį televizijai „Sky News“ sakė, kad Jungtinė Karalystė elgiasi „visiškai teisingai“, svarstydama galimybę pasinaudoti 16-uoju straipsniu, ir neigė, jog toks žingsnis būtų tarptautinės teisės pažeidimas.

„Politinis stabilumas yra mūsų svarbiausias prioritetas, o žmonės sako, kad nesutiks dalyvauti valdžios pasidalijime, jei jis (protokolas) nebus pakeistas. Turime labai atidžiai apsvarstyti, kaip galėtume jį pakeisti“, – sakė jis.

„16-asis straipsnis yra paties protokolo dalis. Jame aiškiai pasakyta, kad jis gali būti keičiamas vienašališkai, nesuderinus su ES“, – kalbėjo K. Kwartengas.