Per virtinę balsavimų renkamuose Bendruomenių Rūmuose penkios siūlytos pataisos buvo atmestos, o „Brexito“ sutarties įstatymo projektas – grąžintas nerenkamiems Lordų Rūmams. Šie nusprendė sprendimų neginčyti.

Karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) šį įstatymą gali patvirtinti jau ketvirtadienį.

Susitarimo ratifikavimas bus vertinamas kaip didžiulis premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) pasiekimas. Lyderis dabartines pareigas pradėjo eiti pernai, žadėdamas užbaigti kelerius metus trukusius ginčus dėl Britanijos narystės bloke.

Jo pirmtakė Theresa May (Tereza Mei) 2018 metais buvo susitarusi su Briuseliu dėl „Brexito“ sąlygų, tačiau parlamentarai tris kartus atmetė jų pasiektą susitarimą, o pačiai premjerei galiausiai teko atsistatydinti.

B. Johnsonas vėliau su Briuseliu susitarė dėl kai kurių sutarties pakeitimų, bet JK parlamentas atmetė ir šią sutarties versiją, vis dar negalėdamas susitarti, kaip ir kada reikėtų – ir net apskritai, ar vertėtų – įgyvendinti per 2016-ųjų referendumą priimtą sprendimą išstoti iš ES.

Tačiau po gruodį įvykusių visuotinių rinkimų politinė padėtis šalyje iš esmės pasikeitė: B. Johnsonas sugrįžo į valdžią turėdamas tvirtą dauguma parlamente, noriai pritarusią jo sandoriui.

Tačiau vyriausybės vadovas neturi daugumos Lordų Rūmuose, kurie mėgino prastumti keletą pataisų.

Vienas iš perų siūlymų buvo įpareigoti vyriausybę registruojant apie 3,6 mln. Britanijoje gyvenančių ES piliečių išduoti jiems fizinius dokumentus, įrodančius jų teisę pasilikti šalyje po „Brexito“.

Kita pataisa įpareigotų vyriausybę derėtis dėl suaugusiųjų nelydimų vaikų pabėgėlių teisės atvykti iš ES pas savo giminaičius Britanijoje.

Pasak Dauningo gatvės, atėjo laikas baigti užsitęsusį procesą, suskaldžiusį tautą.

„Britanijos žmonės laukė ilgiau nei trejus metus, kad būtų įvykdytas „Brexitas“. Priėmus išstojimo sutarties įstatymo projektą galėsime tai sklandžiai atlikti sausio 31 dieną“, – teigė vienas B. Johnsono atstovas.

Sutartis numato iki gruodžio 31 dienos truksiantį pereinamąjį laikotarpį, per kurį JK ir ES ryšiai iš esmės nesikeis. Tuo metu abi šalys bandys susitarti dėl naujos partnerystės prekybos ir saugumo srityse.

Pagal šį susitarimą bus saugomos ES piliečių teises, reglamentuojama naują tvarką Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos pasienyje ir apmokamos Londono skolas Bendrijai.

Spėjama, kad Europos Parlamentas ratifikuos dokumentą sausio 29 dieną, sudarydamas sąlygas Britanijai pagaliau palikti bloką dar po dviejų dienų, praėjus beveik 50 metų nuo integracijos į Europą pradžios.

Šis pranešimas buvo paskelbtas praėjus praėjus itin mažai laiko po teismo nutarties, kad anksčiau paskelbtas panašus mėginimas įšaldyti parlamento darbą yra neteisėtas.

„Šis laikas reiškia, kad parlamento darbas bus pertrauktas trumpiausiam įmanomam laikotarpiui, kad būtų galima atlikti visus būtinus logistinius pasiruošimus“ karalienei Elizabeth II (Elzbietai II) parengti naują vyriausybės teisėkūros programą, sakoma pranešime.

Bendruomenių Rūmai šį reglamentą priėmė 294 balsais prieš 184. Rezultatai buvo paskelbti parlamento tinklalapyje.

„Dokumentas po išstojimo iš ES turi garantuoti su Rusija susijusių sankcijų, kurios šiuo metu veikia Britanijos teritorijoje pagal ES teisę, veiksmingą taikymą“, – sakoma teisės akto lydraštyje.

Šis reglamentas susijęs su suvaržymais, įvestus Rusijai už „destabilizuojančius veiksmus Ukrainoje, pakertančius arba keliančius grėsmę jos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“, sakoma dokumente. Sankcijų tikslas – „priversti Rusiją atsisakyti tokio elgesio“.

Reglamente apžvelgiami kriterijai, kuriais vadovaudamasis Londonas priims sprendimus dėl varžomųjų priemonių asmenims ir juridiniams subjektams.

Pavyzdžiui, sankcijos konkrečiam asmeniui gali būti paskelbtos, jeigu Britanija turės pakankamą pagrindą manyti, jog šio asmens veikla trikdė arba kėlė grėsmę Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei arba teritoriniam vientisumui

Sankcijos taip gali būti įvestos, jeigu fizinis arba juridinis asmuo finansuoja „ardomąją veiklą“, užsiima verslu su „separatistinėmis grupėmis Rytų Ukrainoje“ arba Rusijos aneksuotame Kryme.

Be to, draudžiama Rusijai parduoti karinės paskirties prekių ir importuoti iš šios šalies ginkluotę bei dvejopos paskirties prekes. Taip pat draudžiamas tokio pobūdžio eksportas ir importas pasitelkiant trečiąsias šalis.

Už sankcijų režimo kontrolę bus atsakinga Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija.

Ekspertai perspėja, kad Didžiosios Britanijos valdžios būstinė yra byrantis ir graužikų knibždantis pastatas kiauru stogu ir pilnas degių medžiagų, kuriame apskritą parą privalo budėti ugniagesiai, kad būtų išvengta gaisro.

Perspėjimai dėl parlamento apverktinos būklės pastaruoju metu skambėjo vis garsiau, ir ekspertai teigia, kad jų nebegalima ignoruoti. Jau ne kartą buvo incidentų, kai nuo pastato atitrūkdavo mūro gabalai.

Anksčiau šį mėnesį įstatymų leidėjams buvo liepta sugrįžti namo, į pačią Bendruomenių Rūmų salę pradėjus veržtis vandeniui iš pratrūkusio vamzdžio.

„Tai yra pastatas, mėginantis kai ką pasakyti“, – įsitikinusi Caroline Shenton (Karolin Šenton), parašiusi dvi knygas apie Vestminsterio rūmų istoriją.

Autorei scenos Paryžiuje sukėlė liūdną deja vu jausmą. Jos knygoje „Diena, kai sudegė parlamentas“ (The Day Parliament Burned Down) pasakojama, kaip 1834 metais kilus didžiausiam gaisrui per visą Londono istoriją buvo sunaikintas dabartinės asamblėjos pastato pirmtakas.

„Stebėjau, kaip ugnis išplito po visą Dievo Motinos katedros stogą, ir prisiminiau scenas, kurias aprašiau „Dienoje, kai sudegė parlamentas“, – sakė C. Shenton.

„Spartus (liepsnų) plitimas. Jokių priešgaisrinių sistemų nebuvimas. Susirinkusios didžiulės minios tylinčių, priblokštų (žmonių)", – pridūrė ji.

Po 1834 metų gaisro išdygo dabartiniai parlamento rūmai – architekto Charleso Barry (Čarlzo Bario) neogotikinio stiliaus šedevras, statytas net 30 metų. Šis kalkakmeniu apdengtas pastatas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą, turi 1 100 kambarių, o jo koridorių bendras ilgis - beveik 5 kilometrai.

Mūsų dienomis jis yra nepavydėtinos būklės: stogas praleidžia vandenį, dauguma 4 tūkst. langų tinkamai neužsidaro, o mechaninės ir elektrinės sistemos vėliausią kartą buvo atnaujintos XX amžiaus 5-ąme dešimtmetyje. Be to, rūsiuose apstu šimtamečių garo vamzdžių, laidų pynių ir vėžį sukeliančio asbesto.

Parlamento kanceliarijos užsakymu 2016 metais atliktoje ataskaitoje perspėjama, kad pastatui gresia „katastrofinis įvykis“, pavyzdžiui, užliejimas ar gaisras, dėl kurio parlamentas gali tapti netinkamas dirbti.

Leiboristas parlamentaras Chrisas Bryantas (Krisas Brajantas), priklausantis už parlamento restauraciją atsakingam komitetui, šią savaitę perspėjo, jog kilus gaisrui gali „žūti daug žmonių“, nes būtų itin sudėtinga evakuoti žmones iš šio į labirintą panašaus pastato, kur dirba tūkstančiai darbuotojų ir kasmet apsilanko apie milijonas svečių.

Už Parlamento restauravimo ir atnaujinimo programą atsakingi pareigūnai neseniai pareiškė, kad „pasiruošę pasimokyti iš bet kokių klaidų, galimai padarytų per gaisrą Dievo Motinos katedroje, siekdami užtikrinti, jog darome viską, kas įmanoma, kad apsaugotume mūsų žmones ir pastatus“.

Parlamentui yra iškilę panašių pavojų kaip Paryžiaus katedrai. Nors šie rūmai buvo pastatyti XIX amžiuje, jų struktūroje yra ir senesnių statinių. Seniausia dalis, Vestminsterio salė, buvo pastatyta prieš 900 metų ir turi nuostabų medinį stogą – kaip ir Dievo Motinos katedra.

Kelios valandos po to, kai katedros stogą apėmė liepsnos Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) paskelbė, kad jo šalies lemtis yra atstatyti šį monumentą.

Tuo metu Britanijoje, kur šiuo metu kone visas politinis dėmesys skiriamas „Brexit“ procesui, nejaučiama panašios nacionalinės paskatos. Kitaip negu tikinčiųjų ir turistų pamėgtos Dievo Motinos katedros atveju, britų parlamente apstu politikų, kurių dauguma nėra populiarūs.

Šefildo universiteto politinių mokslų profesorius Matthew Flindersas (Metjus Flindersas) „jaučia didelį prieraišumą (parlamento) pastatui, bet mažiau gerbia jo gyventojus“.

Tuo metu politikai, turintys priimti svarbius sprendimus dėl pastato, „labai bijo, kad gali būti pagalvota, kad jie išleidžia daug valstybinių lėšų“ savo pačių reikmėms, pridūrė profesorius.

„Daugeliu atžvilgiu, sprendimams dėl Vestminsterio rūmų ateities priiminėti juose dabar dirbantys (įstatymų leidėjai) yra mažiausiai tinkami", – teigė M. Flindersas.

2018 metais, po ilgų ginčų ir atidėliojimų, įstatymų leidėjai nusprendė išsikelti keleriems metams, kad Vestminsterio rūmai galėtų būti suremontuoti Numatoma, kad šie darbai bus vykdomi maždaug iki 2025 metų ir kainuos apie 3,5 mlrd. svarų (4 mlrd. eurų), tačiau ši suma ilgainiui veikiausiai didės.

Šiuo metu priešgaisrinės apsaugos darbuotojai visą parą patruliuoja parlamento komplekse ir stebi, kad kur nors nekiltų maži gaisrai, galintys išplisti. Kai kuriuose komplekso dalyse, įskaitant Didžiojo Beno bokštą, kurio garsusis laikrodis šiuo metu apstatytas pastoliais, skubiai vykdomas remontas.

Vis tik remonto ir atnaujinimo darbai tokiose senuose statiniuose susiję su tam tikra rizika. Didžiausias pavojus senoviniams pastatams neretai iškyla atliekant statybos darbus. Pirmadienį užsiliepsnojusi Dievo Motinos katedra kaip tik tuo metu buvo restauruojama.

Pernai į pensiją išėjęs buvęs parlamento saugumo skyriaus vadovas Davidas Leaky (Deividas Likis) pareiškė radijui BBC, kad į ankstesnius perspėjimus buvo reaguojama „išsisukinėjant ir atidėliojant“ sprendimus.

„Klausimas yra toks: Kiek ilgai politikai dar spaus mygtuką „Snausti“?“ – klausė jis.

Kadangi ir iniciatyvos priešininkų ir šalininkų skaičius buvo vienodas - po 310, sprendimą savo balsu priėmė Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow'as.

Jis argumentavo, kad sprendimus būtina priimti tik balsų dauguma. Šis balsavimas vyko po pirmojo premjerės Theresos May ir opozicijos lyderio Jeremy'io Corbyno susitikimo, kuriame jie tarėsi dėl kompromiso „Brexito“ ginče.

Per abu ligšiolinius balsavimus dėl alternatyvų parlamentas visus variantus atmetė.

Pirmadienį Bendruomenių Rūmai balsavo už tai, kad perimtų parlamento darbotvarkės kontrolę iš vyriausybės ir parlamentarai galėtų balsuoti dėl Th. May su Briuseliu paruošto „Brexit“ susitarimo alternatyvų.

Tačiau sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas (Metas Henkokas) antradienį interviu BBC pareiškė, kad vyriausybė nenori „iš anksto įsipareigoti“ sutikti su parlamentarams priimtinu pasirinkimu, nes jis esą gali būti nerealus.

„Geriausias būdas išeiti iš šios aklavietės yra ta sutartis, dėl kurios yra susiderėta su ES ir kurią dabar galima greitai pateikti“, – kalbėjo M. Hancockas.

T. May valdžia pakibo ant plauko, kai 30 jos pačios Konservatorių partijos parlamentarų ignoravo premjerės nurodymus ir balsavo už parlamento darbotvarkės kontrolės perėmimą iš vyriausybės. Be to, trys ministrų pavaduotojai balsavo prieš vyriausybės poziciją ir atsistatydino.

Ministrė pirmininkė toliau siekia pritarimo jos pasiektam susitarimui su ES, nors Bendruomenių Rūmai jį atmetė dukart – sausio ir kovo mėnesį.

Pirmadienio iniciatyvą palaikė 329 įstatymų leidėjai, 302 balsavo „prieš“. Dabar Bendruomenių Rūmai turės galimybę balsuoti dėl įvairių pasirinkimų, pavyzdžiui, atšaukti procesą, pradėtą pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį, ir atsisakyti „Brexit“, surengti naują referendumą, pritarti „Brexit“ sutarčiai, numatančiai narystę muitų sąjungoje ir bendrojoje rinkoje, arba išstoti iš ES be jokio susitarimo.

Pirmadienį atsistatydinęs ir iniciatyvą palaikęs verslo reikalų jaunesnysis ministras Richardas Harringtonas (Ričardas Haringtonas) nurodė, kad vyriausybės dabartinė taktika panaši į „lošimą rulete iš didžios dalies žmonių šioje šalyje gyvenimo ir pragyvenimo“.

Antradienį numatytame eiliniame ministrų kabineto susitikime ministrai turėtų reikalauti, kad trečiadienio balsavime dėl kitų alternatyvų Konservatorių partijos nariams būtų leista balsuoti laisvai, atsižvelgiant į jų pačių, o ne partijos poziciją.

„Parlamento nariai turėtų siekti skubiai išspręsti susidariusią padėtį, įvertindami pasirinkimus laisvai ir nepaisydami partinės drausmės prižiūrėtojų instrukcijų. O vyriausybė turėtų priimti bet kokį įgyvendinamą sprendimą kaip savo, kad galėtų eiti toliau“, – nurodė pirmadienį atsistatydinęs užsienio reikalų sekretoriaus pavaduotojas Alistairas Burtas (Alisteras Bertas).

„Aš nemanau, kad vyriausybė buvo tam pasiruošusi, todėl turėjau balsuoti, kad taip įvyktų“, – kalbėjo jis.

Sutartis buvo atmesta Bendruomenių Rūmuose 391 balsu prieš 242, nors Th. May užsitikrino naujų Briuselio garantijų dėl prieštaringiausiai vertinamų „Brexit“ susitarimo elementų. Tarp balsavusių prieš sutartį buvo 75 pačios Th. May Konservatorių partijos nariai.

Šis žingsnis veda Jungtinę Karalystę į didesnį netikrumą, liekant vis mažiau laiko iki planuojamo šalies pasitraukimo iš Bendrijos kovo 29 dieną.

Didėja tikimybė, kad abipus Lamanšo sąsiaurio gali kilti ekonomikos chaosas, jeigu Britanija nutrauks 46 metus gyvavusius ryšius su savo didžiausia prekybos partnere be jokio pereinamojo laikotarpio ir neturint jokio susitarimo dėl išstojimo sąlygų.

Užkimusi Th. May prieš balsavimą ragino įstatymų leidėjus išvengti „ekonominio šoko“, kurį sukeltų išstojimas be jokio susitarimo.

Ji taip pat perspėjo euroskeptikus, kurių daugelis visą savo politinę karjerą agitavo už pasitraukimą iš ES, jog atmetus „Brexit“ sutartį gali žlugti visas šis procesas.

„Jeigu šis siūlymas šį vakarą nebūtų priimtas, jeigu sutartis nebus priimta, tuomet „Brexit“ gali būti prarastas“, – įspėjo premjerė.

Parlamentarams nubalsavus prieš sutarties projektą, Th. May ryžtingai pareiškė toliau kovosianti. Jis pridūrė „iš pagrindų“ atmetanti balsavimo rezultatą.

„Sutartis, kurią esame susiderėję, yra geriausia ir, išties, vienintelė sutartis“, – premjerė sakė nuščiuvusiam parlamentui tuojau po balsavimo.

„Nepavydėtini pasirinkimai“

Th. May pažadėjo leisti parlamentarams trečiadienį balsuoti dėl galimybės išstoti be jokio susitarimo. Jeigu tokia galimybė būtų atmesta, ketvirtadienį būtų sprendžiama, ar reikia kreiptis į ES atidėti išstojimo datą.

Ji sakė, kad nubalsavus pratęsti procesą parlamento laukia „nepavydėtini pasirinkimai“, pavyzdžiui, tikimybė, kad „Brexit“ bus apskritai atšauktas, kad bus inicijuotas antras referendumas arba bus apsispręsta išstoti su kita sutartimi.

Tačiau euroskeptikai įsitikinę, kad vyriausybės suderėta sutartis yra tokia bloga, kad verta rizikuoti išstoti neturint jokio plano.

Balsavimas liko praėjus beveik dvejiems metams po to, kai Londonas po 2016-aisiais surengto referendumo pradėjo išstojimo iš ES procedūrą.

ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) pareiškė, jog Bendrija padarė viską, ką galėjo, kad užtikrintų susitarimą su Jungtine Karalyste dėl sklandaus išstojimo, o dabar belieka ruoštis chaotiškoms skyryboms.

„ES padarė viską, ką galėjo, kad padėtų prastumti Išstojimo sutartį. Iš šios aklavietės galima išeiti tik Jungtinėje Karalystėje. Mūsų pasiruošimai (scenarijui) „be sutarties“ dabar yra svarbesni negu kada nors anksčiau“, – sakoma M. Barnier „Twitter“ žinutėje.

Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) atstovė savo ruožtu sakė, kad Bendrijos narės svarstytų „argumentuotą“ Britanijos sprendimą atidėti išstojimą.

Vokietijos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad vis didėja tikimybė, jog Britanija paliks bloką neturėdama jokio susitarimo, ir apkaltino šalį „nerūpestingai lošiant iš piliečių ir ekonomikos gerovės“.

„Deja, galiu tik pasakyti, kad dabar Vokietija kuo geriau rengiasi visiems blogiausiems atvejams“, – nurodė vokiečių diplomatijos vadovas Heiko Maasas (Heikas Masas).

Vyriausybė buvo dar kartą įveikta milžiniška dauguma ir privalo pripažinti, kad jos sutartis yra aiškiai nebegyva ir neturi palaikymo šiuose Rūmuose.

Sutartis „nebegyva“

Pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) po balsavimo pareiškė, kad Th. May dabar turi pripažinti, kad jos vyriausybės strategija žlugo.

Jis pridūrė, kad premjerė dabar turėtų paskelbti pirmalaikius visuotinius rinkimus.

„Vyriausybė buvo dar kartą įveikta milžiniška dauguma ir privalo pripažinti, kad jos sutartis yra aiškiai nebegyva ir neturi palaikymo šiuose Rūmuose“, – J. Corbynas sakė įstatymų leidėjams.

Kai sausio mėnesį britų parlamentarai ryžtingai atmetė 585 puslapių išstojimo susitarimą, Th. May pažadėjo išsidėrėti pakeitimų prieštaringiausiai vertinamoje susitarimo dalyje, apibrėžiančioje vadinamąją apsidraudžiamąją priemonę (backstop), turinčia užtikrinti, kad po „Brexit“ siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos liks atvira.

Po dar vienų derybų Briuselyje Th. May pirmadienį paskelbė užsitikrinusi „teisiškai įpareigojamų“ pakeitimų Airijos sienos klausimu.

Tačiau jos generalinis atornėjus Geoffrey Coxas (Džefris Koksas) antradienį nusprendė, jog „lieka nepakitusi teisinė rizika“, kad Britanija neturės teisinių priemonių atsisakyti šios priemonės be ES pritarimo, ir gali įstrigti, jei derybos su ES dėl alternatyvos žlugtų.

Netrukus grupė „Brexit“ remiančių parlamentarų iš Th. May Konservatorių partijos ir jos sąjungininkės Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP) paskelbė prieštaraujantys Britanijos ir ES „skyrybų“ susitarimui.

Vis dėlto kai kurie euroskeptikai persigalvojo ir ragino kolegas nerizikuoti viskuo.

Konservatorius Edwardas Leigh (Edvardas Li) pareiškė: „Susitarimas gali jums nepatikti, jis netobulas, bet jis užtikrina „Brexit“, todėl pritarkime jam.“

Tačiau antradienio vakarą parlamentarai triuškinama balsų dauguma atmetė šį susitarimą, ir premjerės pralaimėjimas nebuvo smarkiai mažesnis nei sausį, kai jos išsiderėtas „Brexit“ planas buvo atmestas rekordine 230 balsų persvara.

„Jokio trečio šanso“

Griežtos „Brexit“ linijos šalininkai ypač prieštaravo susitarime numatytos „apsidraudžiamosios priemonės“ dėl Airijos sienos nuostatoms, su kuriomis, kaip jie baiminasi, Britanija gali neribotam laikui įstrigti muitų sąjungoje su ES.

Europos lyderiai savo ruožtu vieningai tvirtino, kad tai buvo geriausias ir paskutinis pasiūlymas, kokio Britanija gali tikėtis.

„Nebus jokio trečio šanso“, – po derybų su Th. May pirmadienį sakė. J.-C. Junckeris.

Dar vienas pralaimėjimas antradienį veda į papildomus balsavimus dėl tolesnių veiksmų.

Trečiadienį parlamentarai turėtų balsuoti, ar Britanija turėtų paprasčiausiai išstoti kovo 29 dieną išvis be jokios sutarties.

Toks scenarijus yra susijęs su ekonominiais pavojais, ir jį remia tik išstojimo šalininkų branduolys.

Jei parlamentarai balsuos prieš išstojimą be sutarties, tuomet ketvirtadienį bus surengtas balsavimas dėl prašymo Briuseliui atidėti „Brexit“.

Atidėjimui turėtų pritarti visos kitos 27 ES narės, kurios taip pat spręs, kokiam laikui turėtų būti atidėtas „Brexit“. Jų viršūnių susitikimas Briuselyje vyks kovo 21–22 dienomis.

Bet koks atidėjimas gali būti tik trumpalaikis.

J.-C. Junckeris pirmadienį sakė, kad atidėjimas po Europos Parlamento rinkimų, kurie įvyks gegužės pabaigoje, reikštų, kad Britanijai reiktų dalyvauti šiuose rinkimuose.

Bendruomenių Rūmų nariai 311 balsų prieš 293 pripažino, kad vyriausybė pademonstravo nepagarbą parlamentui, atsisakiusi paskelbti visą rekomendaciją, gautą iš šalies aukščiausio teisėtvarkos pareigūno dėl Britanijos išstojimo iš ES sąlygų.

Šio balsavimo tiesioginis poveikis „Brexit“ debatams nebus reikšmingas, bet jis atspindi didėjančią įtampą tarp vyriausybės ir parlamento dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos tolesnių žingsnių. Be to, tai pirmasis atvejis, kai Britanijos vyriausybė buvo pripažinta parodžiusi nepagarbą parlamentui.

Bendruomenių Rūmų nariai 494 balsais prieš 122 pritarė įstatymui, leidžiančiam Th.May inicijuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti iki dvejų metų galintį trukti derybų laikotarpį, šaliai ruošiantis išstoti iš 28 nares turinčios Bendrijos.

„Šį vakarą įvyko istorinis balsavimas: didelė dauguma – už derybas dėl mūsų pasitraukimo iš ES ir stiprią naują partnerystę su jos narėmis“, – sakė „Brexit“ ministras Davidas Davisas (Deividas Deivisas).

Šis dviejų punktų įstatymas be pataisų dabar bus perduotas tvirtinti Lordų Rūmams, kurių nerinkti nariai gali būti mažiau linkę jam pritarti. Be to, Th.May Konservatorių partija parlamento aukštuosiuose rūmuose neturi daugumos.

Vis dėlto jo priėmimas Bendruomenių Rūmuose, kur du trečdaliai įstatymų leidėjų prieš praeitų metų birželį įvykusį referendumą agitavo prieš „Brexit“, didina tikimybę, kad Th.May galės inicijuoti išstojimo procesą iki kovo pabaigos, kaip ir žadėjo.

„Iš esmės tai paprastas teisės aktas, kurio vienintelė paskirtis – suteikti ministrei pirmininkei galią pasinaudoti 50-uoju straipsniu ir tuo pačiu gerbti referendumo rezultatus“, – sakė D.Davisas.

Kebli leiboristų padėtis

„Brexit“ referendumas supurtė visą Europą, išgąsdino investuotojus ir padidino nuogąstavimus dėl visos Europos Sąjungos ateities.

Pirmosiomis savaitėmis po balsavimo kelta prielaida, kad proeuropietiškų pažiūrų įstatymų leidėjai „Brexit“ procesą gali pavėlinti arba netgi sustabdyti.

Th.May iš pradžių siekė apeiti parlamentą, bet praeitą mėnesį Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs apeliaciją, nutarė, jog premjerė privalo gauti įstatymų leidėjų sutikimą, kad inicijuotų 50-ąjį straipsnį.

Per penkias dienas trukusius debatus Bendruomenių Rūmuose tapo aišku, kad dauguma parlamento narių nestabdys šio proceso, nors kai kurie perspėjo, kad pasitraukti iš Europos bendrosios rinkos gali būti pragaištinga.

Opozicinė Leiboristų partija ir mažesnė Škotijos nacionalinė partija (SNP) buvo pateikusios pataisas, reikalaujančias garantijų, kad bus išsaugota prieiga prie rinkos, dirbančių asmenų ir Britanijoje gyvenančių ES piliečių teisės.

Kiekviena iš šių pataisų buvo atmesta, bet vykstant šiam procesui vyriausybė buvo priversta pažadėti įstatymų leidėjams suteikti galimybę balsuoti dėl galutinės „Brexit“ sutarties prieš ją patvirtinant.

Leiboristai paskelbė griežtą įpareigojimą savo deputatams nesipriešinti šiam teisės aktui. Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad teisės aktas būtų priimtas.

Vis dėlto 52 leiboristų įstatymų leidėjai, įskaitant trečiadienį balsavo prieš šį įstatymą, įskaitant šešėlinį verslo ministrą Clive'ą Lewisą (Klaivą Luisą), kiek anksčiau atsistatydinusį iš šių pareigų. Šis maištas pridėjo naujų rūpesčių į keblią padėtį patekusiam kairuoliškų pažiūrų leiboristų lyderiui Jeremy Corbynui (Džeremiui Korbinui).

Kai du trečdaliai leiboristų rinkėjų, ypač susirūpinusių dėl masinės imigracijos iš kitų ES šalių, per referendumą išreiškė palaikymą „Brexit“, J.Corbynas susitaikė su mintimi, kad jo partija negalės užblokuoti šio proceso.

„Odė džiaugsmui“

Trečiadienio balsavimo rezultatai pradžiugino svarbų „Brexit“ kampanijos veikėją Nigelą Farage'ą (Naidželą Faradžą), buvusį Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) vadovą.

„Niekada negalvojau, kad pamatysiu dieną, kai Bendruomenių Rūmai triuškinamai nubalsuos už Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos“, – jis rašė „Twitter“ žinutėje.

Liberalų demokratų partijos narys Nickas Cleggas (Nikas Klegas), buvęs premjero pavaduotojas, sakė kad šis balsavimas suteikia vyriausybei „tuščią blanką“ siekti savo užsibrėžto tikslo – vadinamojo kieto „Brexit“, kai Britanija pasitrauktų iš bendrosios rinkos.

„Nėra mandato kiečiausiam iš kietų „Brexit“, palaikomam vyriausybės – jis gali padaryti mus skurdesnius, silpnesnius ir labiau izoliuotus“, – pabrėžė jis.

Th.May žadėjo, kad per „Brexit“ derybas prioritetas bus pastangos suvaldyti imigraciją, net jeigu dėl jų tektų atsisakyti prieigos prie Europos bendrosios rinkos, turinčios 500 mln. vartotojų.

SNP įstatymų leidėjai savo nusivylimą išreiškė parlamento salėje giedodami Ludwigo van Beethoveno (Liudviko van Bethoveno) „Odę džiaugsmui“ – ES himną, kol juos sudrausmino Bendruomenių Rūmų pirmininko pavaduotojas Lindsay Hoyle'as (Lindsis Hoilas).

„Viskas arba nieko“

Spaudžiant įstatymų leidėjams vyriausybė antradienį buvo priversta sutikti, kad abeji parlamento rūmai galės balsuoti dėl „Brexit“ sąlygų ir naujų prekybos ryšių su ES.

Šis žingsnis padėjo išvengti proeuropietiškų pažiūrų deputatų maišto Konservatorių partijoje, bet daugelis įstatymų leidėjų liko nepatenkinti dėl būsimo parlamento vaidmens.

Abipus Lamanšo sąsiaurio jaučiamas skeptiškai vertinama mintis, kad „Brexit“ susitarimas ir prekybos sutartis gali būti suderinti per dvejus metus, todėl kyla klausimas dėl ko galiausiai balsuos parlamentas.

Ministrai taip pat patvirtino, kad tuo atveju, jeigu įstatymų leidėjai atmestų galutinę sutartį, alternatyva būtų ne tolesnės derybos, o pasitraukimas iš ES be jokios sutarties.

Jie sakė paklūstą visuomenės valiai, tačiau bijantys, kad bus skaudžiai nubausti istorijos.

Daugiau nei du trečdaliai Bendruomenių Rūmų narių pasisakė prieš „Brexit“, ir daug žmonių ilgą laiką po birželį vykusio referendumo tikėjosi, kad deputatai visgi užkirs kelią pasitraukimui iš Europos Sąjungos (ES).

Tačiau parlamentarai iš vyriausybės vadovės Theresos May (Teresos Mei) Konservatorių partijos proeuropinio sparno ir opozicinės Leiboristų partijos galiausiai buvo priversti pripažinti pralaimėjimą ir pareiškė, kad balsuos priešingai negu liepia jų gilūs įsitikinimai.

Jų dilemą išryškino šią savaitę dvi dienas vykusios diskusijos dėl teisės akto projekto, kuriuo Th. May suteikiami įgaliojimai pradėti „Brexit“ procesą. Debatų metu deputatai vienas po kito kilo iš savo vietų paaiškinti, kodėl jie parems premjerę, nors smarkiai būgštauja dėl ateities.

„Aš pralaimėjau. Aistringai gyniau savo poziciją, dėl to paaukojau savo postą vyriausybėje“, – sakė buvęs konservatorių iždo kancleris George’as Osborne’as (Džordžas Osbornas), kuris per referendumo kampaniją buvo vienas aršiausių „Brexit“ priešininkų.

„Galiausiai dabar mes turime pripažinti, kad demokratijos sąlygomis dauguma tarė savo žodį“, – sakė jis.

Jo kolegė Anna Soubry (Ana Subri), kaip ir G. Osborne’as, kalbėjo apie pasitraukimo iš Europos bendrosios rinkos pavojus ir sakė, kad „Brexit“ yra „didžiulė kvailystė“, tačiau sutiko palaikyti teisės akto projektą.

„Kaip, po galais, mes pateikėme žmonėms alternatyvą ir tada pasakėme, kad dėl jos jų padėtis pablogės, jie taps mažiau saugūs ir tai susilpnins mūsų šalį?“, – sakė parlamentarė.

Ji pridūrė: „Istorija nebus maloninga šiam parlamentui“.

„Katastrofiškos pasekmės“

Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) nurodė savo partijos deputatams per pirmąjį balsavimą trečiadienį pritarti teisės akto projektui, kad būtų atspindėtas faktas, jog du trečdaliai jų atstovauja apygardoms, kurios balsavo už pasitraukimą iš ES.

Tačiau jo atstovas spaudai Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), vienas iš daugumos leiboristų deputatų, nepritariančių „Brexit“, kalbėdamas Bendruomenių Rūmuose sunkiai rinko žodžius, mėgindamas išreikšti palaikymą įstatymo projektui.

Pertrauktas konservatorių parlamentarų šūksnių, K. Starmeris paprašė jų „mandagiai“ atsižvelgti į gilų susiskaldymą „labai internacionalistinėje“ jo partijoje šiuo klausimu.

Buvusi ministrė leiboristė Margaret Beckett (Margaret Beket) sakė, kad irgi laikysis partijos lyderio nurodymo, tačiau pabrėžė „bijanti, jog pasekmės – tiek mūsų ekonomikai, tiek visuomenei – bus potencialiai katastrofiškos“.

Tačiau dešimtys leiboristų įstatymų leidėjų nepakluso, tarp jų Ianas Murray (Ijanas Marėjus) – vienintelis Škotijai atstovaujantis leiboristas parlamentaras. Jis sakė, jog taip pasielgė „sunkia širdimi“.

„Pasielgsiu taip žinodamas, kad galiu eiti Pietų Edinburgo gatvėmis ir žiūrėti mano apygardos rinkėjams į akis, sakyti jiems, jog padariau viską, ką galėjau, kad apsaugočiau jų darbo vietas, pragyvenimo šaltinius bei jų šeimų ateitį“, – sakė jis.

Trečiadienį vakare teisės akto projektas buvo priimtas 498 balsais prieš 114. Kitą savaitę Bendruomenių Rūmuose įvyks galutinis balsavimas, o tada įstatymo projektas keliaus į aukštuosius Lordų Rūmus.

„Sukryžiavę pirštus“

Atmosfera leiboristų stovykloje smarkiai skyrėsi nuo džiaugsmo, kuriuo tryško kai kurie parlamentarai, ne vienerius metus dėl savo euroskeptiškų pažiūrų praleidę politikos užribyje.

„Šįvakar čia įvyks istorinis balsavimas. Toks balsavimas, kokio nemaniau sulauksiąs per savo politinį gyvenimą“, – sakė konservatorius deputatas Peteris Bone’as (Piteris Bounas).

Jo kolega Jacobas Reesas-Moggas (Džeikobas Risas-Mogas) kiek anksčiau sveikino „kilnų, drąsų, šlovingą sprendimą, priimtą žmonių šią legendų ir dainų dieną – birželio 23-iąją“.

Tuo tarpu buvęs konservatorių ministras, užkietėjęs eurofilas Kenas Clarke’as (Kenas Klarkas) išjuokė „Brexit“ aktyvistus ir sakė, kad jie svajoja apie „stebuklų šalį“.

Sarah Olney (Sara Oulni) iš proeuropinės Liberalų demokratų partijos parlamentarams sakė: „Mūsų faktiškai prašoma iššokti iš lėktuvo nežinant, ar patikimai pritvirtintas mūsų parašiutas.“

Angusas Brendanas MacNeilas (Angusas Brendamas Maknilas) iš Škotijos nacionalinės partijos (SNP), pasisakančios prieš „Brexit“, savo ruožtu įspėjo: „Žmonės mano, kad Bendruomenių Rūmai žino, ką daro. Bet jie nežino.“

„Jie laiko sukryžiavę pirštus ir viliasi, kad viskas baigsis gerai“, – sakė jis.