EPK nariai devyniems jos nariams buvus „už“ trečiadienį vienbalsiai konstatavo, kad parlamentaras „pažeidė nesavanaudiškumo ir atsakomybės principus“ bei įpareigojo jį ateityje vengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų, laikytis Seimo statuto ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo.

„Negalima taip akivaizdžiai remti savo šeimos, nesvarbu, ar vienas, ar du laikraščiai (mieste), ar trys, reikia rasti būdus (skelbti ataskaitas), kad net interesų konflikto regimybės negalėtų būt“, – sakė išvadą pristačiusi EPK narė Guoda Burokienė.

Naujienų portalo LRT tyrimų skyrius buvo paskelbęs, kad B. Matelis iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų pernai už viešosios informacijos rengėjų paslaugas daugiau kaip 1200 eurų sumokėjo bendrovei „Panevėžio rytas“, leidžiančiai Panevėžio rajono laikraštį „Panevėžio kraštas“. Iki tapdamas Seimo nariu šią bendrovę valdė pats B. Matelis, dabar vienintelė leidinio savininkė ir vadovė yra jo sutuoktinė.

B. Matelis pateikdamas paaiškinimus komisijai teigė, kad Panevėžyje leidžiami du laikraščiai, ir sutuoktinės leidinį jis pasirinkęs, nes užsakomų publikacijų kaina yra žymiai mažesnė, tad norėdamas rinkėjams atsiskaityti už nuveiktus darbus jis pasirinkęs optimaliausią variantą. Jis taip pat teigė, kad dėl tokios situacijos ankstesnėje kadencijoje jis yra prašęs EPK išaiškinimo, ir ji pasiūliusi rinktis pigiausią variantą.

B. Matelis taip pat teigė negalėjęs užsakomojo straipsnio sutuoktinės laikraštyje paskelbti nemokamai, nes tuomet tokie patys standartai turėtų būti taikomi visiems pageidaujantiems politikams.

„Gerai pasvarstęs, aš nusprendžiau, kad sieksiu Panevėžio miesto mero posto“, – feisbuke trečiadienį paskelbtame vaizdo įraše sakė politikas.

Jis žada kreiptis į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, kurių frakcijai Seime priklauso, ir prašyti paramos šiuose rinkimuose.

„Aš labai norėčiau, kad į dar vieną viršūnę kopčiau kartu su visais panevėžiečiais, nepaisant jų politinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų“, – sakė parlamentaras, kreipimęsi nusifilmavęs Kaukazo kalnų fone.

2020 metų Seimo rinkimuose B. Matelis vienmandatėje apygardoje Panevėžyje laimėjo kaip konservatorių iškeltas kandidatas.

Ankstesnę kadenciją į Seimą jis buvo išrinktas kaip nepriklausomas kandidatas vienmandatėje apygardoje, nors kaip nepartinis buvo įrašytas ir į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą.

Kadencijos pradžioje jis paliko tuo metu valdančiąją „valstiečių“ frakciją ir prisijungė prie opozicijoje buvusių konservatorių.

Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyks 2023 metų pavasarį.

„(...) Seimo narys Bronislovas Matelis nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų valstybės politiko elgesio principų ir reikalavimų, tiesiog išsakė savo poziciją ir nuomonę“, – trečiadienį konstatavo komisija.

Tokiai išvadai pritarta bendru sutarimu.

Pasak išvadą rengusios Etikos ir procedūrų komisijos narės Ritos Tamašunienės, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys kalbėdamas radijo laidoje „Ryto garsai“ ir interneto portale vertino teismų sistemą, apgailestavo dėl įvykdytos teismų reformos neefektyvumo.

„Tai yra politikas politiškai įvertino, kaip jam atrodo, kad ta sistema veikia“, – sakė R. Tamašunienė.

Anot jos, Seimo nario pasisakymas išnagrinėtas ir lingvistine, ir semantine prasme – ar jo žodžiai galėjo būti įžeidžiantys, užgaulūs, menkinantys.

„Tokių žodžių net Lietuvių kalbos institutas nenustatė“, – tvirtino R. Tamašunienė.

Įvertinti B. Matelio žodžių Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paprašė Teisėjų taryba. Jai užkliuvo kovo 23 dieną politiko LRT radijo laidoje išsakyti teiginiai apie Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimą bei Lietuvos teismų sistemą.

Teismų sistema lieka uždara, klaninė sistema, vienas kitą nusimazgoja ir kaltų kaip ir nebelieka. Gaila, kad su teismų reforma niekur toli nenuėjome.

„Kai svarstome teisėjų kandidatūras į tam tikrus postus, kalbame apie tai, kuriam klanui tas teisėjas priklauso. Teismų sistema lieka uždara, klaninė sistema, vienas kitą nusimazgoja ir kaltų kaip ir nebelieka. Gaila, kad su teismų reforma niekur toli nenuėjome“, – tuomet kalbėjo parlamentaras.

Teisėjų tarybos nuomone, B. Matelis peržengė dalykiškos ir etikos kritikos ribas, viešai skatino nepasitikėjimą teismų sistema bei ją sudarančiais teismais, kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, diskreditavo pasitikėjimą teismų sistema, rodė jai nepagarbą.

Teisėjų taryba pažymėjo, kad B. Matelio pareiškimai nėra suderinami su atsakingo politiko, ypač užimančio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, elgesiu.

Pats parlamentaras nesutiko su tokiu vertinimu. Anot jo, Teisėjų taryba turėtų kalbėti ne apie emocijas, kurias jos nariams sukėlė kritika, o apie priežastis, dėl ko tokia kritika atsiranda.

Be to, B. Matelis sakė, kad panašią kritiką teismų sistemai yra išsakęs ir Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Šis yra sakęs, jog „teisėjų bendruomenė neturėtų būti kažkoks uždaras klanas, kuris vengia probleminių klausimų“. Tuomet jo išsakyti priekaištai taip pat sulaukė Teisėjų tarybos kritikos.

Teisėjų taryba reagavo į politiko teiginius apie Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimą ir Lietuvos teismų sistemą. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašoma įvertinti parlamentaro pozicijos atitiktį Valstybės politikų elgesio kodeksui.  

Kovo 23 dieną B. Matelis LRT radijo laidoje, kritikuodamas nepakankamus skaidrumo standartus teisėjams, be kitų dalykų, kalbėjo apie teisėjų klanus.

„Kai svarstome teisėjų kandidatūras į tam tikrus postus, kalbame apie tai, kuriam klanui tas teisėjas priklauso. Teismų sistema lieka uždara, klaninė sistema, vienas kitą nusimazgoja ir kaltų kaip ir nebelieka. Gaila, kad su teismų reforma niekur toli nenuėjome“, – tuomet kalbėjo parlamentaras.

Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad B. Matelis viešojoje erdvėje išsakytais teiginiais peržengia dalykiškos ir etikos kritikos ribas, viešai skatina nepasitikėjimą teismų sistema bei ją sudarančiais teismais, kaip vieninteliu teisingumą  Lietuvoje vykdančiu subjektu, diskredituoja teismų sistemos ir ją sudarančių teismų, kaip valstybės valdžios, autoritetą, pasitikėjimą teismais, kuris yra kertinis teisinės demokratinės valstybės pamatas ir privalo būti gerbiamas bei stiprinamas.

„Teisėjų tarybos nuomone, netoleruotinos situacijos, kai aukšto rango valstybės politikas, tiesiogiai nagrinėjantis korupcijos prevencijos viešajame sektoriuje klausimus, taigi ir formuojantis visuomenės nuomonę šiais klausimais, darantis tiesioginę įtaką formuojant įstatymų leidžiamosios valdžios poziciją svarbiais korupcijos prevencijos ir su tuo susijusiais klausimais, rodo nepagarbą teismų sistemai“, – teigiama tarybos pranešime.

Teisėjų taryba pažymėjo, kad B. Matelio pareiškimai nėra suderinami su atsakingo politiko, ypač užimančio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, elgesiu.

Su B. Mateliu BNS kol kas susisiekti nepavyko.

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą įregistravęs Seimo narys siūlo už tai taikyti tik piniginę nuobaudą, atsisakant dabar numatytos švelnesnės sankcijos – įspėjimo.  

B. Matelio nuomone, įstatyme palikus tik piniginės nuobaudos taikymą, sumažėtų pažeidimų, taip pat sumažėtų gyventojų išlaidos už išvežamas atliekas.

Pagal jo siūlomą projektą, už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą būtų numatyta bauda nuo 30 iki 140 eurų.

„Garažų kooperatyvų nariai, daugiabučių namų gyventojai skundžiasi, kad į jiems priklausančius komunalinių atliekų konteinerius ar šalia jų stambių gabaritų atliekas meta pašaliniai asmenys. Garažų kooperatyvai ypač daug problemų ir finansinių nuostolių patiria dėl minėtų asmenų atgabenamų ir paliekamų panaudotų automobilių padangų, senų baldų. Išvežti paliktas stambių gabaritų atliekas brangiai kainuoja, o žalos prisiteisti dažnai nepavyksta“, – sako B. Matelis.

Išvežti paliktas stambių gabaritų atliekas brangiai kainuoja, o žalos prisiteisti dažnai nepavyksta.

Jis pažymi, kad, pagal šiuo metu galiojančią kodekso nuostatą, pirmą kartą nutverti pažeidėjai atsiperka įspėjimu. Parlamentaro duomenimis, pavyzdžiui, Panevėžio savivaldybė 2018 metais buvo pradėjusi tokias 59 administracinių bylų teisenas, iš kurių 40 baigėsi įspėjimo skyrimu, 2019 metais buvo pradėtos 69 bylos, iš jų 68 baigėsi įspėjimo skyrimu.

„Tiek garažų kooperatyvų nariai, tiek daugiabučių namų gyventojai, tiek savivaldybė tvirtina, kad tokios švelnios administracinės nuobaudos nesąžiningų gyventojų neskatina laikytis atliekų tvarkymo taisyklių. Noriu atkreipti dėmesį, kad tokio pobūdžio pažeidimai daromi tyčia, dažnai tamsiu paros metu, o nuobauda menka“, – sako B. Matelis.

Jei Seimas pritartų, kodekso pataisa įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.

„Prie mūsų frakcijos jungiasi kolega B. Matelis, su kuriuo darbavomės būdami dar ne tokia organizuota mažuma, kai jis vadovavo Mišriai grupei“, – po frakcijos posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

„Aš manau, mes tęsime, ką darėme ir anksčiau,  ir dėl ko aš atėjau į šitą frakciją, tai mūsų vertybinės nuostatos. Man kaip buvusiam žurnalistui išties svarbu žodžio laisvė, svarbu, kad valdantieji jau keletą metų bando kištis į visuomeninio transliuotojo turinį, džiaugiuosi, kad mums tai pavyko sustabdyti“, – sakė naujas frakcijos narys B. Matelis.

Su B. Mateliu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija auga iki 34 narių. B. Matelis iki šiol priklausė Seimo narių mišriai grupei, anksčiau – „valstiečiams“.

B. Matelis į Seimą išrinktas kaip nepriklausomas kandidatas vienmandatėje apygardoje, nors kaip nepartinis buvo įrašytas ir į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą.

„Valstiečių“ frakciją B. Matelis paliko dar kadencijos pradžioje, kritikuodamas frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio elgesį kilus skandalui dėl tuometinės jo pavaduotojos Gretos Kildišienės.

Konservatorių vadovas G. Landsbergis taip pat patvirtino, kad frakcija iš esmės pritarė M. Adomėno, kuris irgi sulaukė kvietimo jungtis prie konservatorių, grįžimui.

„Vyko diskusija frakcijoje, yra principinis sutikimas dėl M. Adomėno, tik tiek, kad jis pats šiandien negalėjo dalyvauti frakcijos posėdyje, ir nuspręsta kitame posėdyje išgirsti jo prašymą prisijungti“, – sakė G. Landsbergis.

Su M. Adomėnu BNS susisiekti telefonu nepavyko. Anksčiau M. Adomėnas BNS sakė svarstysiantis konservatorių pasiūlymą.

TS-LKD Priežiūros komitetas prieš metus M. Adomėną pašalino iš partijos už ryšius su koncernu „MG Baltic“.

„Esame vieninteliai, kurie negavome vietos šioje komisijoje. (....) Manau, kad esame nepatogūs ir mūsų nenorėjo šioje komisijoje“, - penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė B. Matelis.

Jo teigimu, pirminiame etape Mišri Seimo narių grupė buvo paprašyta pasiūlyti savo kandidatą į komisiją, tačiau vėliau buvo pranešta, kad vietos nebeliko.

„Mišri Seimo narių grupė buvo nusprendusi mane deleguoti į šią komisiją, nes esu baigęs žurnalistiką, taip pat verslo vadybos magistro studijas. Mano kompetencija niekam nekėlė abejonių, tačiau prieš balsavimą buvau informuotas, kad mūsų grupei vietos komisijoje nebeliko“, - sakė B. Matelis.

Mano kompetencija niekam nekėlė abejonių, tačiau prieš balsavimą buvau informuotas, kad mūsų grupei vietos komisijoje nebeliko.

Jis įtaria, kad laikinosios komisijos narių sąraše jo nebeliko po derinimo su valdančiųjų atstovais ir esą tai padaryta jų nurodymu.

Dėl to, kad Mišrios Seimo narių grupės atstovo nėra komisijoje, penktadienį spaudos konferencijoje pasipiktino ir šios grupės seniūno pavaduotoja Aušra Maldeikienė.

LRT veiklą tirianti komisija yra sudaryta iš penkių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių, trijų konservatorių. Į komisiją įeina po vieną politiką iš „Tvarkos ir teisingumo“, Socialdemokratų darbo (LSDD) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų, primena ELTA.

Komisijoje dirba: „valstiečiai“ Arvydas Nekrošius (komisijos pirmininkas), Agnė Širinskienė, Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Virgilijus Poderys, konservatoriai Agnė Bilotaitė, Andrius Navickas, Žygimantas Pavilionis, „tvarkietis“ Rimas Andrikis (komisijos pirmininko pavaduotojas), Socialdemokratų darbo frakcijos narys - Petras Čimbaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė - Vanda Kravčionok.

Dalyvauti komisijos darbe atsisakė opozicijoje esančios Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijos frakcijos.

Seimas pavedė komisijai iki šių metų birželio 1 d. atlikti tyrimą ir pateikti išvadą.

Seimo kanceliarijos duomenimis, B. Matelis savo padėjėja yra įdarbinęs žurnalistę I. Smalskienę (0,5 etato). Visuomenės informavimo etikos komisija dar šių metų kovo 15 d. posėdyje konstatavo, kad I. Smalskienė, būdama UAB „Panevėžio rytas“, leidžiančios laikraštį „Panevėžio kraštas“ ir portalą panskliautas.lt, korespondente ir tuo pačiu metu Seimo nario Bronislovo Matelio padėjėja-sekretore, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, kad žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir kad žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

Apmaudu, kad Seimo nariai, kaip, pavyzdžiui, Matelis, savo padėjėjus įdarbina ir sutuoktinių valdomose įmonėse, o tai sukelia neišvengiamą interesų konfliktą tiek pačiam Seimo nariui, tiek ir padėjėjui.

Tačiau, anot A. Širinskienės, kaip galima spręsti iš privačių interesų deklaracijų ir nuolat publikuojamų pačios žurnalistės straipsnių, I. Smalskienė, nepaisydama Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimo, ir toliau dirba Seimo nario B. Matelio padėjėja-sekretore bei jos kaip žurnalistės straipsniai reguliariai spausdinami UAB „Panevėžio rytas“ leidiniuose. B. Matelis privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs, kad UAB „Panevėžio rytas“ leidinio „Panevėžio kraštas“ 100 proc. akcijų valdo jo žmona Limina Matelienė, viešai prisistatanti leidinių vyriausiąja redaktore.

„Apmaudu, kad Seimo nariai, kaip, pavyzdžiui, Matelis, savo padėjėjus įdarbina ir sutuoktinių valdomose įmonėse, o tai sukelia neišvengiamą interesų konfliktą tiek pačiam Seimo nariui, tiek ir padėjėjui. Manytina, kad Seimo narys tokių situacijų turėtų vengti, nes tampa neįmanoma atriboti atvejų ir aplinkybių, kada padėjėjas dirba Seimo nariui, o kada - jo šeimos nariui. Dar daugiau - toks žurnalisto, dirbančio dar ir politinio pasitikėjimo tarnautoju, elgesys klaidina visuomenę. Juk žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje“, - pažymi Seimo narė A. Širinskienė.

Pasak Seimo narės, asmens bandymas derinti politinį darbą ir žurnalistiką diskredituoja žurnalistikos nepriklausomumą. „Gaila, kad per vos ne metus Seimo narys Matelis nesiėmė jokių priemonių, siekdamas užtikrinti, kad jo padėjėja (kaip galima spręsti, dar reguliariai rašanti straipsnius ir jo žmonos vadovaujamoje redakcijoje) laikytųsi teisės aktų reikalavimų bei vykdytų Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimą. Telieka tikėtis, kad pakartotinai kreipusis į Visuomenės informavimo etikos komisiją bei Seimo Etikos ir procedūrų komisiją galimi teisės aktų bei žurnalistų etikos pažeidimai bus nutraukti“, - sako A. Širinskienė.

Kreipimesi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją taip pat prašoma įvertinti, ar Seimo nario B. Matelio veiksmai atitinka Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus politikų elgesio, o ypač pagarbos valstybei, sąžiningumo, pavyzdingumo, principus bei Seimo statuto ir kitų Seimo nario veiklą bei jo padėjėjo įdarbinimo tvarką apibrėžiančių teisės aktų reikalavimus. 

Reaguodamas į Seimo narės A. Širinskienės pranešimą, Seimo narys B. Matelis primena, kad priimdamas į darbą Seimo nario padėjėją-sekretorę I. Smalskienę 0,5 etato ir tuo pačiu jai dirbant laikraščio žurnaliste, jis kreipėsi į Seimo kanclerį leidimo dar jai leisti dirbti ir žurnalisto darbą. Anot parlamentaro, Seimo kancleris jokių pažeidimų neįžvelgė ir leidimą davė.

„Nepaisant to, siekdamas skaidrumo ir norėdamas informuoti visuomenę, pats išplatinau pranešimą dėl to, kad I. Smalskienė 0,5 etato dirba žurnaliste ir 0,5 etato - mano padėjėja-sekretore. Į šį mano pranešimą sureagavo Visuomenės informavimo etikos komisija, kuri konstatavo, kad tokia situacija yra dviprasmiška ir negalima. Taigi, reaguodamas į šią komisijos išvadą, I. Smalskienę priėmiau padėjėja-sekretore visu etatu, o su mano žmonos valdoma bendrove ji kaip etatinė darbuotoja darbo santykius nutraukė ir šiuo metu ten nedirba“, - pareiškė B. Matelis.

Jo teigimu, pastaruoju metu I. Smalskienė kartą ar du kartus per mėnesį rašo laikraščiui straipsnius, susijusius su kultūros projektais, bet „ji etatine laikraščio darbuotoja nebedirba ir pastabų iš Visuomenės informavimo etikos komisijos dėl savo publikacijų neturi“.