Kam pirkti?
Daugiabučių namų savininkų bendrijų "Partizanų 198", "SUKILĖLIŲ 88" ir kai kurių kitų nariai sutarė dėl renovacijos būtinybės, atitinka reikalavimus tam gauti valstybės paramą, kuri siekia 30 proc.
Tačiau pusė paramos gali nuplaukti, nes renovacijos projekto rengimas ėmė strigti dėl nenumatytos kliūties. "Kauno energija", išduodama technines sąlygas, tik kurias įvykdžius, projektas gali būti vadinamas suderintu ir vykdomu, įrašė sąlygą, kad turi būti išspręstas šilumos punkto įrangos nuosavybės klausimas", – pasakojo Partizanų g. 198 namo renovacijos administratorius.
Pasirodo, Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke iš viso dar yra apie 1,2 tūkst. šilumos punktų, kurie buvo įrengti "Kauno energijos" lėšomis.
"Partizanų 198" pirmininkas Algimantas Naudžiūnas pasakojo, kad "Kauno energija" nori, kad įrangą bendrija nupirktų už likutinę vertė, kuri, jų atveju, sudaro, kaip nurodė bendrovė, apie 2,5 tūkst. eurų. "SUKILĖLIŲ 88" atveju ši suma yra beveik triskart didesnė – apie 6,5 tūkst. eurų.
"Nežinome, nei kas ten per įranga... Ją pirkti, o po to išmesti? Iš mūsų jos pirkti jau niekas nenorės. Bus renovuojamas ir šilumos punktas, visa įranga bus pakeista nauja", – sakė A.Naudžiūnas.
Pusmetis derybų
"SUKILĖLIŲ 88" bendrijos atstovė taip pat stebėjosi situacija ir tuo, kodėl reikia mokėti, kai, jos manymu, kai kurie namai buvo atleisti nuo tokios prievolės. Be to, kilo pagrįstų įtarimų, kaip apskaičiuota likutinė vertė, kodėl prašoma būtent tokia suma, nes įranga susidėvėjusi. Gyventojai retoriškai klausė, ar energetikai kasmet fiksavo šilumos punkto susidėvėjimą ir mažino likutinę vertę.
Sukilėlių pr. 88 daugiabutis yra vienas iš daugelio, kurių savininkams gali tekti apmokėti netikėtas triženkles sąskaitas.
"Bus susirinkimas ir spręsime, ką daryti", – sakė moteris. Tačiau, pagal reikalavimus, sprendimui išsipirkti šilumos punkto įrangą, netgi jeigu su tuo gyventojai ir sutiktų, vien nustatyti susirinkimo datą nepakanka. Reikia, kad jame dalyvautų pakankamas skaičius savininkų ir t.t. Būtent gyventojų neaktyvumas dažnai ir pakiša koją sprendžiant net ir ne tokias ginčytinas bėdas.
Partizanų g. 198 namą, bendrijos pirmininko teigimu, reikia ne tik apšiltinti, bet ir būtina stogo renovacija, šilumos mazgo modernizavimas. "Pietinėje pusėje dalis plytų ištrupėjusios. Kai palyja lietus, kiaurai šlampa sienos", – pridūrė A.Naudžiūnas.
"Su ta pačia bėda – prašymu susimokėti už įrangą, kurios neplanuoja naudoti, susiduria nemažai namų. Nesame patenkinti, nes dėl to stoja renovacijos projektai. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) griežtai prižiūri projektus. Terminai, per kuriuos reikia atlikti darbus yra gana siauri. Ilgas ginčas su šilumos tiekėjais renovacijos atveju savininkams yra žalingas finansiškai", – aiškino administratorius.
Jo žiniomis, Partizanų g. 198 namas su "Kauno energija" bando tartis dar nuo praėjusios vasaros vidurio, tad jau daugiau kaip pusmetis projektas nejuda iš vietos.
Partizanų g. 198 renovaciją stabdo energetikai, o gyventojai baiminasi prarasti tūkstantinę paramą.
"Konkrečiai šitam Partizanų gatvės namui yra gautas BETA raštas, kad jeigu namas nebus baigtas renovuoti per šiuos metus, bus nurėžta 15 proc. valstybės paramos. Pavertus eurais – namo projektas yra apie 1 mln. eurų, tad gali nuplaukti apie 150 tūkst. eurų", – skaičiavo renovacijos administratorius.
BETA: nėra privaloma
Administratorius abejoja, ar "Kauno energija" teisiškai gali sieti techninio projekto derinimą ir įrangos išsipirkimo klausimą.
BETA Viešinimo programos įgyvendinimo skyriaus specialistė Viktorija Voroncova "Kauno dienai" teigė, kad tokia, kaip "Kauno energijos" pateikta sąlyga techniniam projektui, nėra draudžiama, tačiau ir nėra privaloma.
"Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo modernizavimo projektus, reikalavimai dėl privalomo šildymo sistemos išpirkimo netaikomi. Kadangi toks reikalavimas nėra reglamentuotas teisės aktų, Agentūra negali pasiūlyti procedūrinių sprendimų, taip pat negali paveikti "Kauno energijos" sprendimo", – komentavo specialistė.
Norint gauti 30 proc. valstybės paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, yra numatomas laikas, per kurį projektas turi būti baigtas. Pavyzdžiui, Partizanų g. 198 namo modernizavimo projektas, kaip patvirtino V.Voroncova, privalo būti įgyvendintas iki 2020 m. pabaigos. Jeigu projektas bus baigtas įgyvendinti po šios datos, teisės aktų nustatyta tvarka, suteikta parama siektų 15 proc.
Kito būdo nėra
"Kauno energijos" Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Ūdrys Staselka "Kauno dienai" akcentavo, kad šilumos punktų įranga, priklausančia "Kauno energijai", gyventojai daug metų naudojasi neatlygintinai.
Nežinome, nei kas ten per įranga... Ją pirkti, o po to išmesti? Iš mūsų jos pirkti jau niekas nenorės. Bus renovuojamas ir šilumos punktas, visa įranga bus pakeista nauja.
"Nemažoje dalyje Kauno daugiabučių šilumos punktai įrengti "Kauno energijos" lėšomis, vykdant grupinių boilerinių likvidavimo programą. Kadangi, kaip jau minėta, jie įrengti "Kauno energijos" lėšomis, tad yra bendrovės nuosavybė ir yra apskaitomi bendrovės balanse. Jų nusidėvėjimui taikomi visi Lietuvos respublikoje galiojantys buhalterinės apskaitos principai ir teisės aktai. Vienintelis teisinis būdas perleisti šiuos įrenginius gyventojams – parduoti juos už likutinę vertę", – aiškino Ū.Staselka ir pridūrė: "Gyventojus tikrai suprantame, tačiau nėra kito teisinio būdo perleisti bendrovės turtą kito savininko nuosavybėn."
Pasiteiravome, ar nuosavybės perėmimas susijęs su techninio projekto tinkamumu, sąlygų atitikimu. "Susijęs, nes, pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, šilumos punktų įrenginiai negali priklausyti tretiesiems asmenims. Įstatymo reikalavimas išspręsti nuosavybės klausimą buvo nurodytas pastato renovacijos vykdytojams dar 2018 m. liepos mėnesį, tačiau iki šiol nieko nebuvo padaryta. Pasiūlymas bendrijai (Partizanų g. 198 – aut.past.) išsipirkti šilumos punkto įrenginius buvo pateiktas raštu dar 2014 04 11, tačiau reakcijos nesulaukta", – aiškino specialistas.
Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke esančių apie 1,2 tūkst. šilumos punktų, kurie buvo įrengti "Kauno energijos" lėšomis, likutinės vertės, pasak Ū.Staselkos, yra labai įvairios.
"Priklausomai nuo įrenginių komplektacijos, sudėtingumo ir nusidėvėjimo lygio. Likutinė vertė, kaip ir bet kokio turto visoje Lietuvos respublikoje, nustatoma pagal buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Šilumos punkto likutinė vertė gali siekti 6,5 tūkst. eurų. Jei visiškai naujo – gali ir daugiau", – teigė "Kauno energijos" atstovas.
