Anot agentūros pranešimo, aviacinio kartografavimo paslaugas šiose savivaldybėse teikė SSVA skelbtą konkursą kiek anksčiau laimėjusi Ukrainos bendrovė „Artificial Intelligence Map LLC“ (AIMap).

Vykdant skenavimo darbus, keli dronai buvo smarkiai apgadinti.

„Nors iš anksto pasirūpinome, kad visiems vietos gyventojams bei tarnyboms būtų paskleista informacija apie draugiškų dronų skraidymą, du mūsų tiekėjų dronai buvo nepataisomai sugadinti, kai nenustatyti asmenys elektroninėmis priemonėmis atjungė jų valdymą bei nuleido ant žemės”, – sakė SSVA specialaus projekto Ukrainai vadovas Tomas Gulbinas.

Vienas dronas nukrito į privačią teritoriją, kur atgauti jį pavyko tik su vietos policijos pagalba.

Jį bus galima suremontuoti, tačiau tęsti skenavimo darbų dronas nebegalėjo.

Surinktą informaciją šiuo metu analizuoja bendrovė „Vilniaus Planas“ („ID Vilnius“), ji projekte atsakinga už duomenų apdorojimą bei perkėlimą į 3D platformą.

SSVA su „ID Vilnius“ įgyvendina projektą, kurio metu bus sukurta platforma, trimatėje erdvėje leisianti atvaizduoti ne tik vykdomus, bet ir planuojamus statybos projektus Ukrainos miestuose, pamatyti, kokią įtaką jie turės aplinkai bei gyventojams.

„Iš surinktų duomenų sukurtas 3D planavimo įrankis bus naudingas tiek statytojams, tiek projektuotojams, skatins greitesnį tvarių ir kokybiškų pastatų atstatymą. Lietuva ir toliau visais įmanomais būdais padeda Ukrainai kovoje už laisvę“, – teigė SSVA direktorius Aidas Vaičiulis.

Projekto metu taip pat numatyti 3D platformos naudojimo ir tobulinimo mokymai Bučos bei Borodyankos savivaldų darbuotojams.

Kyjivo srities savivaldybės smarkiai nukentėjo nuo Rusijos puolimo plataus masto karo pradžioje 2022 metais, sugriauta ir apgadinta tūkstančiai pastatų.

Bučos bei Borodyankos teritorijų skenavimas numatomas šių metų kovą, nurodoma penktadienį išplatintame SSVA pranešime. Fotografuojant dronais siekiama šioms savivaldybėms sukurti trimatį miestų planavimo įrankį.

„Optimalus laikas fotografuoti teritorijas dronais yra pavasarį, kai nutirpsta sniegas, tačiau medžiai vis dar būna be lapų, nesukuriama daug šešėlio. Kyjivo srityje palankiausias toks metas yra kovo mėnesį, tad šiuo metu vyksta intensyvūs pasiruošimo darbai“, – pranešime cituojamas projekto vadovas Tomas Gulbinas.

SSVA su UAB „Vilniaus Planas“ („ID Vilnius“) įgyvendina projektą, kurio metu kuriama platforma, trimatėje erdvėje leisianti atvaizduoti ne tik vykdomus, bet ir planuojamus statybos projektus Ukrainos miestuose, pamatyti, kokią įtaką jie turės aplinkai bei gyventojams.

Pasak SSVA direktoriaus Aido Vaičiulio, iš surinktų duomenų sukurtas trimatis planavimo įrankis bus naudingas tiek statytojams, tiek projektuotojams, skatins greitesnį pastatų atstatymą.

Statybos sektoriaus vystymo agentūros steigėja yra Vyriausybė. Ši viešoji įstaiga atestuoja statybos dalyvių ir energinio naudingumo sertifikavimo ekspertus, prižiūri miestų planavimą, teikia techninę pagalbą atstatant miestus karo ir stichinių nelaimių nuniokotose šalyse.

Apie pasitraukimą iš projekto BNS patvirtino „BaltCap“. Anot jos, įmonė iš projekto traukiasi dėl pareikštų įtarimų buvusiam fondo partneriui Šarūnui Stepukoniui, kuris įtariamas pralošęs ar kitaip iššvaistęs daugiau nei 30 mln. eurų fondo įmonių lėšų.

„Nullus“ vadovui ir vienam iš projekto iniciatorių Šarūnui Stepukoniui pareikšti įtarimai, kurie nesiderina su kilniu šio projekto tikslu, todėl traukiamės, norėdami neutralizuoti reputacijos riziką“, – komentare BNS teigia „BaltCap“.

Pirmasis apie tai pranešė „Verslo žinių“ portalas. 

Ukrainoje veikiančios lietuviško kapitalo verslo grupės „BT Invest“ vadovas Aivaras Karalius portalui sakė, kad pagal Ukrainos teisės aktus jau rengiami „Nullus“ pasitraukimo dokumentai.

Mokyklos statybų Bučos mieste projektą administravusios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Energinio taupumo projektų skyriaus vadovė Agnė Markauskienė BNS sakė, kad projektas iš jo pasitraukus „Nullus“ nutrauktas, o įstaigos su šiais darbais jau nesieja jokie susitarimai.

„Iš esmės jau nėra projekto administruojamo, buvo nutraukta sutartis ir neskirtas finansavimas „BaltCap“. Jis net neįvyko, jis nutrauktas „Nullus“ prašymu ir finansavimas nebeskirtas (...) Iš mūsų pusės kaip ir nėra jokių susitarimų“, – trečiadienį BNS teigė A. Markauskienė.

Jos teigimu, „Nullus“ prašymą nutraukti sutartį agentūra gavo sausio 11-ąją, o įsakymas bendrovei neskirti lėšų paskelbtas sausio 31-ąją.

Anot jos, APVA prie mokyklos statybų turėjo prisidėti maža dalimi – 0,5 mln. eurų iš vystomojo bendradarbiavimo programos, tačiau jų nespėta panaudoti, nes pinigų mokėjimas numatytas tik užbaigus projektą.

„APVA turėjo skirti finansavimą, buvo tik maža dalis projekto, pusė milijono eurų numatyta, jis buvo skirtas, bet nebuvo net pradėtas. Nebuvo sumokėta jokių lėšų, darbai neįvyko“, – sakė A. Markauskienė.

Agentūros duomenimis, bendra projekto vertė siekė 14,3 mln. eurų. Anksčiau skelbta, kad ji siekia 18 mln. eurų.

Portalas „15min“ pranešė, kad lėšos mokyklos statyboms renkamos sutelktinio finansavimo būdu – iki šiol surinkta 1,957 mln. eurų, o Bučos miesto vicemerė Alina Saraniuk patvirtino, kad statybos dar neprasidėjo.

Pernai rugpjūtį skelbta, kad Lietuva Bučoje pastatys mokyklą, o APVA administruojamą projektą įgyvendins bendrovė „Nullus“ paramos fondo „Support Fund for Bucha School“ užsakymu.

Šį fondą įsteigė „BT Invest“, „BaltCap Infrastructure Fund“ ir visuomenininko Olego Šurajevo „1K“ paramos fondas.

Moderni ir naujausius aplinkosaugos reikalavimus atitinkanti mokykla turi būti neatlygintinai perduota Bučos miesto savivaldybei. Mokyklą atidaryti buvo numatyta 2025 metų rugsėjo 1 dieną.

Tokį memorandumą pasirašė Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Ukrainos Kyjivo srities Borodyankos miesto tarybos atstovas Viktoras Romaniukas ir Bučos meras Anatolijus Fedoruko, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

„Projektas pradedamas pačiu laiku, nes nuo karo nukentėję Ukrainos miestai pradeda kurti naujus bendruosius planus. Išmanus sprendimas, kurį siūlo Lietuva – skaitmeninis įrankis – palengvina šį procesą, leidžia sutaupyti laiko ir išteklių, didina skaidrumą ir stiprina gyventojų pasitikėjimą. Be to, jis gali būti perkeliamas į bet kurį kitą Ukrainos miestą, išvengiama fizinio sunaikinimo rizikos“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Projektą įgyvendins Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), jo metu bus sukurta platforma, kurioje trimatėje erdvėje bus galima atvaizduoti ne tik vykdomus, bet ir planuojamus statybos projektus Borodiankoje ir Bučoje, pamatyti, kokią įtaką jie turės aplinkai bei gyventojams.

Pasak SSVA direktoriaus Aido Vaičiulio, šis įrankis bus patogus visiems, kurie prisidės prie sugriautų miestų atstatymo tiek projektavimo, tiek statybos darbais.

„Tikimės, kad jis bus sėkmingai pritaikytas ir kitose brutalaus karo paveiktose teritorijose, o Lietuvos patirtis naudojant 3D miestų planavimą padės Ukrainai greičiau atstatyti energiškai efektyvius bei tvarius pastatus“, – pranešime cituojamas SSVA direktorius Aidas Vaičiulis.

Per pirmąjį projekto etapą bus parengta skaitmeninė platforma, surinkti ir į ją sukelti miesto 3D vaizdai. Jų pagrindu būtų sukurtas Ukrainos miestams pritaikytas 3D planavimo įrankis.

„SSVA su partneriais sukurtas projektas yra išmanus skaitmeninis sprendimas Ukrainos miestams, padėsiantis juos atstatyti geresnius nei buvo iki karo. Tai – tarptautiniu mastu sutartas tikslas. 3D miestų planavimas įgalins visų atstatymo projektų kokybę ir efektyvesnį planavimą“, – teigia SSVA specialaus projekto Ukrainai vadovas Tomas Gulbinas.

Lietuva taip pat rengtų Borodiankos ir Bučos savivaldybių darbuotojų mokymus ne tik kaip naudotis įrankiu, bet jį toliau plėsti, tobulinti.

3D planavimo įrankį tikimasi sukurti iki 2024 metų antrojo ketvirčio.

Kaltinimai pateikiami vis daugiau rusų, kurie pasisakė prieš didelio masto Kremliaus puolimą Ukrainoje, pradėtą 2022-ųjų vasarį.

Jekaterinburgo, esančio centrinėje Rusijos dalyje, karinio teismo atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad aktyvistas Ričardas Rouzas buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti.

Jis buvo sulaikytas praėjusių metų balandį po to, kai pasidalino vaizdo įrašu, kuriame Rusijos pajėgos kaltinamos pažeidimais Bučoje – miestelyje netoli Ukrainos sostinės, kuris buvo okupuotas kelias savaites, teigė Rusijos teisių padėties stebėjimo grupė „OVD-Info“.

Pareigūnai apkaltino jį dezinformacijos skleidimu, o vėliau, radę įrašą, kuriame raginama nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje, iškėlė 38-erių R. Rouzui su terorizmu susijusią bylą.

2022-ųjų balandį buvo sulaikyta jo žmona Marija Rouz, kuri buvo paleista, laukiant teismo proceso, pranešė „OVD-Info“.

Grupė teigė, kad ji pabėgo į Armėniją, kur buvo sulaikyta ir kur kartu su sūnumi jai grasinta ekstradicija. Ji buvo paleista ir pabėgo į Lenkiją, teigė „OVD-Info“.

Stebėsenos grupė teigia, kad Rusijoje už pasisakymus apie karą buvo sulaikyta apie 20 tūkst. žmonių. Keli aukšto rango politinės opozicijos veikėjai už pasisakymus prieš invaziją taip pat buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Per vizitą, apie kurį iš anksto nebuvo skelbta ir kuriuo tikriausiai norima pademonstruoti paramą Ukrainai, Yoon Suk-yeolas jau apsilankė Bučos mieste.

„Prezidentas iš pradžių apžiūrėjo Bučos miesto žudynių vietą netoli sostinės Kyjivo ir Irpinės miestą, kur raketų atakos buvo nukreiptos pirmiausia į civilinius gyvenamuosius rajonus“, – sakoma Yoon Suk-yeolo biuro pranešime.

Jame priduriama, kad vėliau šeštadienį Yoon Suk-yeolas susitiks su V. Zelenskiu.

Yoon Suk-yeolo biuras nurodė, kad jis į Ukrainą atvyko su žmona Kim Keon-hee (Kim Keonhi), po apsilankymų Lietuvoje, kur vyko NATO viršūnių susitikimas, ir Lenkijoje. Tai pirmas jo vizitas Ukrainoje nuo 2022 metų vasario, kai šią šalį užpuolė Rusija.

Rusijos pajėgoms pernai atsitraukus iš Kyjivo regiono, Bučoje ir Irpinėje liko daugybė civilių lavonų – gatvėse ir bendruose kapuose. Yoon Suk-yeolas padėjo gėlių prie paminko per karą žuvusiems ukrainiečiams.

Pietų Korėja, devinta pagal ginklų eksportą pasaulio valstybė, yra nusiuntusi su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai humanitarinės ir finansinės pagalbos, prisidėjusi prie tarptautinių sankcijų Rusijai, pardavusi tankų ir haubicų svarbiai Kyjivo sąjungininkei Lenkijai.

Tačiau Seulas seniai vykdo politiką netiekti ginklų į aktyvių konfliktų zonas ir neatsisako jos nepaisydamas JAV, sąjungininkių Europoje ir pačios Ukrainos prašymų.

Per Yoon Suk-yeolo susitikimą su V. Zelenskiu, kuris yra raginęs Seulą svarstyti galimybę tiesiogiai tiekti ginklus Kyjivui, daugiausia dėmesio turėtų būti skirta Pietų Korėjos pagalbai.

Pietų Korėja, kuri formaliai tebekariauja su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja, gamina nemažai ginkluotės, suderinamos su NATO ginkluote, įskaitant tankus, haubicas ir sviedinius.

Seulas yra užsiminęs, kad galėtų persvarstyti savo politiką netiekti letalios ginkluotės. Yoon Suk-yeolas anksčiau šiais metais sakė, kad tai padaryti galėtų paskatinti kokia nors didelio masto Rusijos ataka prieš civilius.

Tačiau gegužę Pietų Korėja atmetė JAV žiniasklaidos pranešimą, kad jos gaminami artilerijos sviediniai vežami į Ukrainą, ir sakė, kad jos pozicija netiekti Kyjivui letalios ginkluotės nepakito.

Ekspertai įspėja, kad Pietų Korėja yra keblioje padėtyje dėl savo ekonominių ryšių su Rusija, kuri 2022-aisiais buvo jos 15-ta pagal svarbą prekybos partnerė, ir dėl Maskvos įtakos Šiaurės Korėjai.

Anksčiau šį mėnesį Yoon Suk-yeolas atsakymuose į naujienų agentūros AP klausimus rašė, kad paprašius Ukrainai dirbama dėl išminavimo įrangos, greitosios pagalbos automobilių ir kitų nekarinių dalykų tiekimo.

Pasak jo, Pietų Korėja jau suteikė pagalbos dėl praėjusį mėnesį sunaikintos Kachovkos užtvankos atstatymo. Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą užtvankos susprogdinimu, bet įrodymai rodo, kad Rusija buvo labiau suinteresuota sukelti didžiulį potvynį, pareikalavusį žmonių aukų ir sunaikinusį daug pasėlių.

Gegužę Seule susitikęs su Ukrainos prezidento sutuoktine Olena Zelenska, Yoon Suk-yeolas sakė, kad padidins Pietų Korėjos pagalbą Ukrainai, nesusijusią su letalia ginkluote. Prezidento atstovas tuo metu sakė, kad O. Zelenska pokalbio metu neprašė Pietų Korėjos ginklų.

Pirmoji 15 vaikų iš Bučos grupė į Palangą atvyko šeštadienį. Su jaunaisiais palangiškiais jiems – sporto diena. Bet ukrainiečiai pasakojo jau spėję nemažai nuveikti: matė jūrą, lankė muziejus, kilo apžvalgos ratu. Vaikų laukia ekskursijos, įvairios pramogos, dailės terapija ir netgi juoko joga. Vaikams iš Bučos norima padovanoti daug gerų emocijų.

„Čia vaikai, kurie neteko abiejų tėvų ar vieno iš jų. Vaikai – našlaičiai, vaikai, kurie turi įvairius susirgimus“, – kalbėjo grupės vadovė Julija Posoh.

Septynmetė Ivanka net nežino, kad tėtis gina jos gimtąją šalį. Mergaitei paaiškinta, kad jis dirba.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tėtis man sakė, kad jis nekariauja, jis sakė, kad jis dirba. Mes su mama išvažiavome pas močiutę“, – dalijosi mergaitė.

Mažieji Bučos gyventojai norėtų, kad kaip Palangoje ir virš Bučos būtų taikus dangus ir neskraidytų raketos.

„Mane tai jau erzina, nes per dieną būna 5 ar 6 kartus oro pavojus“, – kalbėjo berniukas.

„Aš turiu mylimą žaislą, aš jį pasiimu į mokyklą ir kai skelbiamas oro pavojus, aš jį apkabinu ir taip nurimstu“ , – dalijosi mažametė.

Vaikus atlydėjusios moterys sako, kad mažuosius stengtasi apsaugoti nuo Bučos baisybių, tik nežinia, kiek jie patys matė.

„Žiaurūs kankinimai vyko vaikų akyse. Rusų kariai nesilaikė jokių karo taisyklių, jokio kodekso. Tai tiesiog teroristai, atėję žudyti vaikų, moterų, taikių žmonių, deginti miestų. Jau pripratome, mokytojai veda pamokas rūsiuose. Grįžtame į gyvenimą, nes jis tęsiasi. Mums reikia dirbti, kovoti, atstatyti savo šalį“, – pasisakė grupės vadovė Ilona Visočina.

Dabar tik antskrydžiai ir griuvėsiai primena, kas buvo. Buča bando atsigauti. Grįžta ir gyventojai. Duris atvėrė darželiai ir mokyklos.

Šie vaikai Lietuvos kurorte ilsėsis devynias dienas. Paskui juos keis kita grupė. Tokios pamainos bus penkios.

„Dėkoju Palangos verslui, kuris sutiko maitinti, vežioti šiuos vaikus“, – dėkojo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Šią vasarą Palangos savivaldybės iniciatyva mūsų kurorte ilsėsis Bučos vaikai. Mes visai neseniai lankėmės Bučoje ir sutarėm su meru, kad galėtų Palanga priimti penkias pamainas po septynias dienas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo meras.

Anot jo, planuojama, kad į kurortą iš viso atvyks apie 100 ukrainiečių vaikų ir juos lydinčių asmenų.

„Mes pilnai apmokėtumėme už jų apgyvendinimą, pilnai išlaikytumėme juos, pasirūpintumėme maitinimu, suorganizuotumėme pramogas“, – kalbėjo jis.

Mes pilnai apmokėtumėme už jų apgyvendinimą, pilnai išlaikytumėme juos, pasirūpintumėme maitinimu, suorganizuotumėme pramogas.

Pasak mero, į Palangą atvyktų tie vaikai, kurie Ukrainoje neteko tėvų.

Š. Vaitkus taip pat kalbėjo, kad šią vasarą Palangoje didelis dėmesys bus skiriamas paplūdimiams, jų infrastruktūrai gerinti.

„Šiemet Palanga vasarą pasitinka atsinaujinusi absoliučiai visus takus, vedančius prie jūros. Iš viso atnaujinta per aštuonis tūkstančius kvadratinių metrų takų, paklota nauja mediena“, – sakė jis.

Paplūdimuose ir prie kopų taip pat planuojama įrengti 14 naujų konteinerinių tualetų, iš viso šiemet Palangoje bus 33 viešieji tualetai. Tai miestui atsieis apie 300 tūkst. eurų.

Vasarą taip pat bus pastatyta apie 140 persirengimo kabinų ir apie 900 atliekoms skirtų konteinerių.

Anot Palangos gelbėjimo stoties vadovo Jono Pirožniko, gelbėtojams šią vasarą talkins bepilotis orlaivis.

„Jis bus nusiųstas ten, kur bus skendimas. Jis atskrenda į vietą, išmeta gelbėjimo ratą ir tą ratą žmogus užsikabina ir traukia iki kranto. Per tą laiką atskuba gelbėtojai“, – sakė jis.

Anot mero, šiemet baigiamas atnaujinti beveik dviejų kilometrų pėsčiųjų takas iki Kunigiškių.

Jis kalbėjo, kad automobilių parkavimo įkainiai išliks tokie patys ir pridūrė, kad papildomai bus apmokestinamos dvi vietos – Prieplaukos ir Gubojų gatvėse.

Anot Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovės Ingridos Valaitienės, nakvynės kainos šią vasarą bus iki 10 procentų, o maitinimo – iki 15 procentų didesnės nei pernai.

Laikraštis „The New York Times“ nugalėjo tarptautinių reportažų kategorijoje už nenuilstamą konflikto nušvietimą, įskaitant aštuonis mėnesius trukusį ukrainiečių žūčių Bučos mieste tyrimą, paskelbė Pulitzerio premijų taryba.

„Associated Press“ gavo apdovanojimą už tarnybą visuomenei, daugelio laikomą svarbiausia premija. Ji šiai naujienų agentūrai paskirta už drąsų reportažą apie Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kurį prieš metus užėmė Rusijos kariai, apgultį.

Agentūra taip pat pelnė apdovanojimą už unikalias ir skubias nuotraukas iš pirmųjų konflikto, kurį Rusijos kariai pradėjo 2022 metų vasarį, savaičių.

Laikraštis „Los Angeles Times“ pelnė „karščiausių naujienų“ premiją už tai, kad atskleidė slapta įrašytą vietos tarybos narių pokalbį su rasistiniais komentarais.

Dienraščio „The Wall Street Journal“ žurnalistai pelnė apdovanojimą už tiriamąjį reportažą apie pareigūnų finansinių interesų konfliktus 50-yje federalinių agentūrų.

Pietinės Alabamos valstijos naujienų portalas „AL.com“ pelnė du apdovanojimus, įskaitant vietos reportažų apdovanojimą už tai, kad atskleidė, kaip vietos policijos pajėgos pelnėsi iš gyventojų. Portalas taip pat gavo apdovanojimą už komentarus.

Praėjusiais metais ramų Kyjivo priemiestį daugiau nei mėnesį buvo okupavę Rusijos kariai, o jo pavadinimas tapo karo nusikaltimų, dėl kurių kaltinama Maskva, sinonimu.

Rusija apkaltino Ukrainą ir jos sąjungininkus inscenizavus žiaurumus.

Šios metinės minimos kitą dieną po to, kai Rusija, nepaisydama Kyjivo ir Maskvai sankcijas įvedusių Vakarų valstybių pasipiktinimo, perėmė rotacinį pirmininkavimą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai.

Ukrainos žmonės! Jūs sustabdėte didžiausią mūsų laikų jėgą, nukreiptą prieš žmoniją.

„Ukrainos žmonės! Jūs sustabdėte didžiausią mūsų laikų jėgą, nukreiptą prieš žmoniją“, – rašė V. Zelenskis „Telegram“ žinutėje, prie kurios pridėjo prieš metus, kai Rusijos kariai pasitraukė iš Ukrainos sostinės apylinkių, išlaisvintų teritorijų nuotraukas.

„Jūs sustabdėte jėgą, kuri viską niekina ir nori sunaikinti viską, kas žmonėms suteikia prasmę, – sakė V. Zelenskis. -Mes išlaisvinsime visas savo žemes.“

Rusija šiuo metu yra okupavusi apie 18 proc. Ukrainos teritorijos.

„Toliau kovosime“

Minint Kyjivo srities išvadavimo metines, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas taip pat rašė: „Mes ir toliau kovosime už savo tautos nepriklausomybę.“

2022-ųjų balandžio 2-ąją naujienų agentūros AFP žurnalistai apsilankė Bučoje ir smarkiai nuniokotame mieste pamatė 20 vyrų civiliais drabužiais kūnus, įskaitant vieną surištomis rankomis už nugaros.

Šios scenos sukėlė šoką visame pasaulyje, o Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai pasmerkė egzekucijas.

Ukrainos prokurorai teigia, kad Rusijos pajėgos nužudė apie 1 400 civilių gyventojų Bučos apylinkėse, įskaitant 637 pačiame mieste, ir kad jie nustatė dešimtis už tai atsakingų Rusijos karių.

Netrukus po palaikų radimo apsilankęs Bučoje V. Zelenskis atrodė akivaizdžiai susijaudinęs ir sakė, kad Rusija įvykdė karo nusikaltimus, kuriuos „pasaulis pripažins genocidu“.

Nuo to laiko beveik visi Ukrainoje lankęsi užsienio šalių vadovai taip pat atvykdavo į Bučą išreikšti pagarbos.

Penktadienį – per pirmąsias Rusijos pasitraukimo iš Kyjivo srities metines – V. Zelenskis sakė tikintis, kad Buča taps „teisingumo simboliu“.

„Mes norime, kad kiekvienas Rusijos žudikas, egzekutorius, teroristas atsakytų už kiekvieną nusikaltimą“, – sakė jis.

„Masinis bombardavimas“

Rusijos kariams pasitraukus iš Kyjivo regiono, jie taip pat pasitraukė iš dalies šalies šiaurės rytų ir pietų.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais fronto linija beveik nesikeitė, o Rusijos kariai pasiekė tik nedidelių laimėjimų – daugiausia aplink mūšio epicentre atsidūrusį Bachmuto miestą rytuose.

Pergalės buvo pasiektos su didelėmis aukomis, o Ukrainos gynyba laikosi, padedant ginklų tiekiantiems Vakarams.

Rusijos kariuomenė, remiama „Wagner“ samdinių grupės, atkakliai stengiasi apsupti Bachmutą, tikėdamasi, kad po virtinės žeminančių pralaimėjimų pavyks iškovoti pergalę mūšio lauke.

Nepaisant intensyvių susirėmimų aplink Bachmutą, kovų intensyvumas nuo metų pradžios sumažėjo.

V. Zelenskio biuro vadovas Andrijus Jermakas sekmadienį sakė, kad Rusijos pajėgos surengė „masinį bombardavimą“ Kostantynivkos kaime netoli Bachmuto, per kurį žuvo šeši žmonės ir aštuoni buvo sužeisti.