Palaikydama nacionalinės vyriausybės skundą dėl savivaldybės žingsnio, atnaujinusio intensyvias diskusijas dėl islamo Prancūzijoje, Valstybės taryba pareiškė, kad „labai selektyvi išimtis iš taisyklių, siekiant patenkinti religinius poreikius,.. gali turėti (neigiamos) įtakos tinkamam viešųjų paslaugų teikimui ir vienodam elgesiui su jų naudotojais“.

Pernai rugpjūtį kovotojai vėl perėmė šalies kontrolę, žadėdami švelnesnį valdymą nei pirmojo savo režimo laikotarpiu 1996–2001 metais, kai šalyje buvo masiškai pažeidinėjamos žmogaus teisės.

Tačiau talibai jau įvedė virtinę apribojimų moterims: uždraudė joms eiti daugelį pareigų viešajame sektoriuje, įgyti vidurinį išsilavinimą ir vienoms keliauti už savo miestų ribų ar į užsienį.

Šeštadienį Afganistano aukščiausiasis lyderis ir Talibano vadovas Hibatullah Akhundzada (Hibatula Achundzada) paskelbė griežtus aprangos reikalavimus, galiosiančius esant viešumoje.

„Jos turėtų dėvėti čadrą (nuo galvos iki kojų dengiančią burką), nes tai tradicinis ir pagarbus“ drabužis, sakoma H. Akhundzados dekrete, kurį paskelbė Talibanas.

„Tos moterys, kurios nėra per senos ar per jaunos, pagal šariato nurodymus turi užsidengti veidą, išskyrus akis, kad išvengtų provokacijų, kai susitinka su vyrais, kurie nėra mahramai (suaugę artimi vyriškos lyties giminaičiai)“, – sakoma dekrete.

Jame priduriama, kad jei moterys neturi svarbaus darbo lauke, joms „geriau likti namuose“.

Jame priduriama, kad jei moterys neturi svarbaus darbo lauke, joms geriau likti namuose.

Šis dekretas tikriausiai sukels pasmerkimo bangą užsienyje. Nemaža dalis tarptautinės bendruomenės nori, kad humanitarinė pagalba Afganistanui ir talibų vyriausybės pripažinimas būtų susieti su pažanga atkuriant moterų teises.

1996–2001 metais Talibanas irgi buvo įvedęs panašius apribojimus moterims.

Talibams grįžus į valdžią, jų įsteigta Dorybių skatinimo ir ydų prevencijos ministerija išleido keletą „gairių“ dėl moterų aprangos, tačiau šeštadienį paskelbtas įsakas tapo pirmuoju tokiu nurodymu, galiosiančiu nacionaliniu mastu.

Kovą griežtosios linijos islamistai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, kai įsakė uždaryti mergaičių vidurines mokyklas, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai jos buvo atidarytos pirmą kartą nuo Talibano grįžimo į valdžią.

Islamistai taip ir nepaskelbė šio draudimo pagrindo, tik pareiškė, kad mergaičių mokymas turi atitikti „islamo principus“.

Pasak kelių Talibano pareigūnų, tokį draudimą irgi paskelbė H. Akhundzada.

Moterims taip pat buvo liepta sostinės parkus lankyti dienomis, kai juose nėra vyrų.

Iš pradžių kai kurios afganistanietės priešinosi naujoms taisyklėms – rengė nedideles demonstracijas ir protestus, per kuriuos reikalavo teisės į mokslą ir darbą.

Tačiau Talibanas nuslopino tuos nesankcionuotus mitingus ir suėmė kelias jų organizatores. Šios buvo laikomos atskirtos nuo išorinio pasaulio, nors talibai neigė, kad jos buvo sulaikytos.

20 metų tarp dviejų Talibano valdymo laikotarpių mergaitėms buvo leidžiama lankyti mokyklą, o moterys galėjo įsidarbinti visuose sektoriuose, nors šalis išliko socialiai konservatyvi.

Itin konservatyvaus ir patriarchalinio Afganistano kaimiškose vietovėse daugelis moterų jau dėvi burkas.

Draudimo šalininkai pasveikino šį žingsnį kaip būdą kovoti prieš radikalų islamą, tačiau oponentai ji vadina seksistiniu ir rasistiniu.

Oficialūs rezultatai parodė, kad 51,21 proc. rinkėjų ir dauguma federalinių Šveicarijos kantonų palaikė pasiūlymą.

Maždaug 1 426 992 rinkėjai pasisakė už draudimą, o 1 359 621 – prieš. Balsavime dalyvavo 50,8 proc. rinkėjų.

Vadinamasis balsavimas prieš burkas įvyko po daugelį metų trukusių diskusijų Šveicarijoje ir įsigaliojus panašiems draudimams kitose Europos šalyse – ir kai kuriose musulmonų daugumos valstybėse – nepaisant to, kad moterys, dėvinčios tokius islamiškus šydus, yra itin retas vaizdas šalies gatvėse.

Nors pasiūlyme „Taip draudimui viso veido dangalams“ nėra minima burka ar nikabas, kurie palieka tik neuždengtas akis, nėra abejonių, dėl ko diskutuojama.

Įvairiuose Šveicarijos miestuose buvo matyti kampanijos plakatų su užrašais „Sustabdykime radikalų islamą!“. Tuo metu priešingos stovyklos plakatuose rašoma: „Ne absurdiškam, nenaudingam ir islamofobiškam įstatymui prieš burkas“.

Draudimas reiškia, kad niekas negalės visiškai uždengti savo veido viešose vietose, pavyzdžiui, parduotuvėse ar atvirame kaime.

Tačiau būtų ir išimčių, įskaitant pamaldų vietas.

Balsavimas vyko tuo metu, kai parduotuvėse ir viešajame transporte dėl koronaviruso pandemijos veido kaukių dėvėjimas yra privalomas.

Remiantis kai kuriais skaičiavimais, šioje 17 mln. gyventojų turinčioje šalyje nikabus ar burkas dėvi 200-400 moterų.

Atitinkamas įstatymas Nyderlanduose buvo priimtas 2018 metų birželį, o patį draudimą politikai svarstė daugiau nei dešimtmetį. Kraštutinių dešiniųjų politikas Geertas Wildersas (Gertas Vildersas) pasiūlė uždrausti veidą dengiančius galvos apdangalus dar 2005 metais.

„Nuo šiol dėvėti veidą dengiančius apdangalus draudžiama švietimo įstaigose, valstybinėse institucijose ir pastatuose, taip pat ligoninėse ir viešajame transporte“, – rašoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Pasak institucijos, itin svarbu, kad tokiose viešose vietose žmogus būtų lengvai atpažįstamas. Draudimas taip pat galioja veidą dengiantiems šalmams ir gobtuvams, o pažeidėjams gali būti skiriama 150 eurų bauda.

Vis tik viešojo transporto sektorius pareiškė, kad vairuotojai nevers moterų uždengtu veidu išlipti iš transporto priemonių, nes tokiu atveju būtų sunku laikytis grafiko. Ligoninės taip pat žada gydyti visus pacientus, nepriklausomai nuo jų dėvimų drabužių.

Nyderlandų įstatymai, skirtingai nuo Prancūzijoje 2010 metais įsigaliojusių teisės aktų, nedraudžia dėvėti burkas gatvėse. Belgijoje, Danijoje ir Austrijoje galioja panašūs draudimai.

JT Žmogaus teisių tarybos komitetas antradienį Ženevoje pareiškė nesąs įtikintas vyriausybės Paryžiuje duomenų, jog burkų draudimas yra būtinas ir tinkamas, kad būtų garantuotas saugumas ir taikus sugyvenimas. Komitetas davė Prancūzijai 180 dienų laiko reaguoti į kaltinimus.

Žmogaus teisių komitetą sudaro nepriklausomi ekspertai. Jo rekomendacijos nėra teisiškai įpareigojančios, tačiau Prancūzija vienoje sutartyje pasižadėjo - „pasitikint teisingumu “ - jų laikytis.

Komitetas, priimdamas sprendimą, reagavo į dviejų moterų skundus - šios 2012-aisiais įstatymo pagrindu buvo nuteistos dėl burkų dėvėjimo. Įstatymas pažeidė jų teises išreikšti savo religinę poziciją ir galėjo prisidėti prie to, kad jos nebesirodė viešumoje, pareiškė komitetas. Kartu komiteto pirmininkas Yuvalas Shany'is pridūrė, kad jis ir kiti komiteto nariai visą kūną dengiančius rūbus traktuoja kaip priespaudos formą.

Prancūzija 2010 metais tapo pirmąja Europos šalimi, uždraudusia burkas ir nikabus. Tuometinė prezidento Nicolas'o Sarkozy vyriausybė draudimą argumentavo tuo, kad burkos prieštarauja Prancūzijos pasaulietinei tvarkai ir žemina moteris. Be to, visą kūną dengiantys rūbai trukdo identifikuoti juos vilkinčius asmenis ir taip kelia riziką saugumui.

Pats B. Johnsonas jam metamą kritiką laiko „absurdiška“.

Th. May sakė, kad buvusio užsienio reikalų sekretoriaus komentarai yra „neabejotinai įžeidžiantys“, ir sutiko su Konservatorių partijos pirmininku Brandonu Lewisu (Brendonu Liujisu), kad B. Johnsonas turėtų atsiprašyti.

„Iš tiesų manau, kad mes visi turėtume labai apdairiai rinktis žodžius. O kai kurie žodžiai, kuriuos pavartojo Borisas apibūdindamas žmonių išvaizdą, akivaizdžiai buvo įžeidžiantys“, – sakė ministrė pirmininkė. 

„Svarbu tai, ar mes tikrai manome, jog žmonės turi teisę išpažinti savo tikėjimą, o kalbant apie moteris ir burkas bei nikabus – pačios pasirinkti, ką dėvėti“, – kalbėjo Th. May.

Dienraščio „The Daily Telegraph“ pirmadienio numerio skiltyje B. Johnsonas rašė, kad moterys, dėvinčios visą veidą dengiančius šydus, atrodo kaip „bankų plėšikai“ ar „pašto dėžutės“. Dėl šių savo komentarų jis sulaukė kaltinimų islamofobija.

Tačiau buvęs šalies diplomatijos vadovas, praėjusį mėnesį pasitraukęs iš Th. May kabineto dėl nepritarimo jos parengtam „Brexit“ planui ir anksčiau ne kartą patekęs į kontroversijų sūkurį dėl savo pasisakymų, atsisakė atsiprašyti.

„Absurdiška, kad toks požiūris yra puolamas – neturėtume tildyti diskusijų sudėtingais klausimais“, – žurnalistams sakė šaltinis iš B. Johnsono aplinkos.

„Turime garsiai apie tai kalbėti. Jei nepasisakysime už liberalias vertybes, paprasčiausiai užleisime pozicijas reakcionieriams ir ekstremistams“, – pridūrė jis.

„Ultragarsinio švilpuko taktika“

Savo straipsnyje B. Johnsonas teigė nepritariantis draudimui dėvėti veidą dengiančius šydus, tačiau pridūrė, jog „tikrai absurdiška, kad žmonės turi vaikščioti atrodydami kaip pašto dėžutės“. 

B. Johnsono buvę kolegos pasmerkė šiuos jo komentarus. 

Jaunesnysis užsienio reikalų ministras Alistairis Burtas (Alisteris Bertas) britų visuomeniniam transliuotojui BBC sakė: „Niekada nebūčiau to pasakęs. Manau, tai gana įžeidu, tikrai taip.“

Lordų Rūmų narė ir buvusi Konservatorių partijos pirmininkė Sayeeda Warsi (Sajida Varsi) apkaltino B. Johnsoną, kad jis naudoja JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) buvusio vyriausiojo stratego Steve'o Bannono (Stivo Banono) „ultragarsinio švilpuko“ taktiką.

Anot žiniasklaidos, B. Johnsonas pastaraisiais mėnesiais palaikė tiesioginius kontaktus su S. Bannonu. 

S. Warsi sakė, kad B. Johnsonas tokiu būdu tikisi užsitikrinti ultradešiniųjų konservatorių paramą savo tikslui ilgainiui tapti partijos pirmininku. Ji paragino pradėti nepriklausomą tyrimą dėl islamofobijos Konservatorių partijoje.

„Tai kvaila ir nejautru. Tam turi būti padarytas galas, o visa partijos vadovybė, pradedant ministre pirmininke, turi tai pasmerkti“, – kalbėjo ji. 

Visgi B. Johnsonas sulaukė ir tam tikro palaikymo. Konservatorių parlamentarė  Nadine Dorries (Nadin Doris) pareiškė, kad „jis pasakė nepakankamai“.

„Bet koks apdaras, kurį dėvėti verčiama moteris ir kuris slepia ne tik jos grožį, bet ir sumušimus, turėtų būti uždraustas ir nepripažįstamas mūsų liberalioje, pažangioje valstybėje“, – sakė ji.

Marcusas Knuthas (Markusas Knutas) iš valdančiosios partijos „Venstre“ teigia, kad konservatyvių musulmonių apdarai atrodo „labai slegiančiai“.

Sasha Andersen (Saša Andersen) iš „Party Rebels“ aktyvistų grupės vėliau šiandien planuoja demonstraciją prieš trečiadienį įsigaliojantį „diskriminacinį“ įstatymą, „nukreiptą prieš tam tikrą žmonių grupę“.

Kitos Europos šalys taiko panašius draudimus teigdamos, jog jie nėra taikomi tam tikrų religijų išpažinėjams ir nedraudžia skarelių, turbanų bei kipų.

Įstatymas, visuomenės dažnai pavadinamas „burkos draudimu“, iš tiesų labiausiai taikomas šiuos rūbus bei nikabus nešiojančioms moterims. Danijoje tik kelios musulmonės dėvi visą veidą dengiančius apdangalus.

Remiantis įstatymu, burkos, veido apdangalai ar visą veidą dengiantys šalmai bus draudžiami viešajame transporte, mokyklose, ligoninėse ir valstybiniuose pastatuose. Tam, be kitų, smarkiai priešinosi teisininkai. Dešinysis populistas Geertas Wildersas pirmąjį įstatymo projektą dėl burkų draudimo pateikė prieš daugiau kaip 13 metų.

Kaip draudimas bus įgyvendinamas, nežinoma. Pavyzdžiui, neaišku, ar autobuso vairuotojai nebegalės vežti veidus prisidengusių moterų.

Nyderlanduose yra apie 400 moterų, dėvinčių burkas ar nikabus. Draudimas praktiškai bus įgyvendintas veikiausiai 2019 metų pradžioje.

Tokio draudimo kraštutinių dešiniųjų politikas Geertas Wildersas siekė daugiau kaip dešimtmetį.

Aukštieji parlamento rūmai galutinai draudimui pritarė per antradienio balsavimą.

Įstatymą vyriausybė vadina „religiškai neutraliu“ ir nepriėmė platesnio draudimo, kaip kaimyninėse Prancūzijoje ir Belgijoje. Draudimas galioja viešajame transporte, švietimo, sveikatos apsaugos institucijose ir vyriausybiniuose pastatuose.

Tyrimai rodo, kad tik keli šimtai moterų Nyderlanduose nešioja nikabus ar burkas.

Draudimas taip pat apima slidininkų kaukes ir visą veidą dengiančius šalmus.

Vyriausybė penktadienį pranešė apie balsavimą dėl draudimo, kurio siekia kraštutinių dešiniųjų grupės. Toks sprendimas paskelbtas jo šalininkams surinkus 100 tūkst. parašų, kad dėl jo būtų balsuojama referendume, pagal Šveicarijos tiesioginės demokratijos sistemą, kuri leidžia rinkėjams spręsti pagrindiniais politikos klausimais.

Vykdomosios valdžios Federalinė Taryba nuspręs dėl referendumo datos, bet nesitikima, kad jis įvyks anksčiau nei kitais metais.

Jeigu referendume būtų nubalsuota teigiamai, Šveicarija prisijungtų prie Prancūzijos, Austrijos ir keleto kitų Europos šalių draudžiančių veido apdangalus. Itališkame Šveicarijos regione Tičine pernai įsigaliojo panašus draudimas.

Draudimas inicijuotas grupės, kurios nariais yra ir keletas įstatymų leidėjų iš nacionalistinės Šveicarijos liaudies partijos, uždraudusios Šveicarijoje statyti minaretus.