Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė (už 55, prieš 19, o susilaikė 23) naujoms paramos dalybų taisyklėms.

Jos numato, kad šeimos ir toliau galės su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose jos galėtų įsigyti būstą, jeigu jo vertė neviršytų vidutinės konkrečios savivaldybės daugiabutyje esančio būsto vertės.

Pagal naują tvarką subsidija siektų 7,5 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst. eurų), o jo maksimali vertė – 120 tūkst. eurų. Iki šiol ji nebuvo ribojama. Taip pat ketinama įpareigoti šeimas, gavusias subsidiją, penkerius metus deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame bute.

Tokiai paramai šiemet iš biudžeto skirta 8 mln. eurų, bet visos 2024 metams numatytos lėšos jau yra išdalintos. Paramos laukiančiųjų sąraše – maždaug tūkstantis šeimų. 

 

Tačiau Seimas nepritarė siūlymui susieti subsidijos dydį su vaikų skaičiumi – siūlyta palikti dabartinę tvarką, pagal kurią subsidija siektų 20–30 proc. priklausomai nuo vaikų skaičiaus.    

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad pagal naują tvarką daugiau šeimų gautų subsidijas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis tvirtino, kad pagal naujas sąlygas maksimali paskatos suma sieks 6,5 tūkst. eurų vietoj maždaug 15 tūkst. eurų.  

„Vidutinė parama sieks 4,5 tūkst. eurų. Už elektromobilį duodama (paramos – BNS) daugiau“, – teigė parlamentaras. 

„Nei būsto, nei regioninės, nei šeimos politikos čia nėra“, – pridūrė jis.  

„Valstietė“ Goda Burokienė apgailestavo, kad nauja tvarka nepagerins nei demografinės padėties, nei situacijos regionuose, o socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad paramą iki šiol gavo „turtingesnės šeimos ir ne visai regionuose“. 

Pataisomis, be to, siūloma nebeleisti jaunoms šeimoms būstų statytis pačioms, būtų galima pirkti tik jau pastatytus butus. 

Svarstydamas parlamentarų siūlymus, Seimas pritarė vieninteliai grupės parlamentarų iš opozicijos iniciatyvai, neleidžiančiai naikinti subsidijų laukiančių šeimų eiliškumo, kurio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlė atsisakyti.

Pataisa numato, kad šeimos pagal prašymų gauti subsidijas užregistravimo datą būtų įrašomos į sąrašą, tačiau prašymai suteikti paramą būtų teikiami tik ministerijai skyrus lėšų subsidijoms. 

Tokiai paramai šiemet iš biudžeto skirta 8 mln. eurų, bet visos 2024 metams numatytos lėšos jau yra išdalintos. Paramos laukiančiųjų sąraše – maždaug tūkstantis šeimų.  

Pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtai išvadai, kad būtina sudaryti geresnes sąlygas jaunoms šeimoms Lietuvos regionuose įsigyti pirmąjį būstą, tačiau nesvarstyti įstatymo pakeitimo, nes ministerija planuoja parengti ir trečiąjį ketvirtį Seimui pateikti įstatymo pataisas.

L. Nagienė teigė, jog dabartinė paskata sukuria per didelę naštą šeimoms, kurios nori parduoti būstą ar jį pakeisti pasikeitus šeimos poreikiams. Dabar subsidijos negrąžinti gali tik daugiavaikė šeima ir tik praėjus penkeriems metams nuo būsto įsigijimo. Kitos šeimos, įskaitant auginančias neįgalų vaiką ar kelis skirtingos lyties vaikus, norėdamos per pirmus 10 metų pasikeisti būstą į didesnį ar labiau atitinkantį poreikius, turi grąžinti subsidiją.

Toks reglamentavimas, anot Seimo narės, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Be to, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme pastarasis terminas yra ne 10, bet penkeri metai, todėl reguliavimas yra nenuoseklus.

Seimo narė siūlo iki penkerių metų sutrumpinti laiką, per kurį subsidija privalo būti grąžinama, taip pat nustatyti, kad subsidijos grąžinti nereikia, jeigu siekiama pakeisti būstą į didesnį toje pačioje savivaldybėje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiek anksčiau skelbė, jog siūlo keisti valstybės paramos tvarką – jaunos šeimos negalėtų pirkti būsto žiedinėse savivaldybėse, be to, būtų nustatytos būsto vertės „lubos“.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, didžiausią valstybės paramą gauna būstą Vilniaus, Kauno ir ypač Klaipėdos apskrityse įsigyjančios šeimos.  

Seimui 2018 metais priimant pataisas dėl tokios paramos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikino, kad nauja tvarka mažins emigraciją, gerins demografinę šalies situaciją bei stiprins regionus.

Dabar paskola su valstybės paskata suteikiama butui ar namui regione įsigyti, taip pat namo statyboms. Ją gali gauti jauna šeima, neturėjusi nuosavo būsto, – sutuoktiniai arba vaiką vienas auginantis tėvas ar mama iki 35 metų nevertinant jų pajamų ir turto.

Vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., tris ir daugiau vaikų – 30 proc. paskolos sumos subsidija, jei paskolos suma neviršija 87 tūkst. eurų.

Seimas kasmet papildomai palengvindavo paramos sąlygas.

„Nematome kol kas kažkokio didelio poreikio keisti teisinį reguliavimą. Aukščiausiojo Teismo praktika aiškiai rodo, kad daugelį klausimų tikrai teismų praktika yra pajėgi suvaldyti ir tie ginčai gali būti išspręsti teismų pagalba“, – ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėja Egidija Tamošiūnienė.

Seimo komitetas diskutavo, kaip labiau apsaugoti gyventojų, sudarančių preliminarias sutartis įsigyjant nekilnojamąjį turtą, interesus.

Diskusija inicijuota daugėjant atvejų, kai NT rinkoje kylant kainoms pardavėjai vienašališkai nutraukia preliminariąsias sutartis ir turtą parduoda kitiems pirkėjams nauja, didesne kaina.

„Yra atvejų, kai iš projektų žmonės išmetami kaip musės iš barščių ir jie jaučia neteisingumą“, – teigė komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė sako, kad tokiais atvejais žmonės turi skųsti statytojų elgesį ir reikalauti kompensacijų. Pasak jos, teisinė praktika rodo, kad to pasiekti įmanoma.  

Teisėjos E. Tamošiūnienės teigimu, daugiau iniciatyvos turi rodyti patys būstą įsigyjantys gyventojai. Pasak jos, dabar žmonės nepakankamai domisi sutarties turiniu ar atskiromis jos sąlygomis, nors teisėja kartu mano, kad derėtų stiprinti ir notarų vaidmenį.

„Ikisutartiniuose santykiuose padėtų apibrėžti ir objektą, kainą, užbaigimo laipsnį, kvadratūrą“, – tvirtino ji.

LAT konsultantas Tomas Chochrinas įsitikinęs, kad daug ginčių tarp gyventojų ir statytojų kyla, nes Lietuvoje nėra įmanoma sudaryti pagrindinės sutarties dėl NT įsigijimo.

„Kad žmonės jaustųsi saugiau ir juos labiau gintų teisė, jiems reikia sudaryti ne preliminarią, o pagrindinę būsto pirkimo sutartį. Kodėl jie jos nesudaro? Mano pozicija yra, kad notarai dėl techninių kliūčių neturi galimybės tvirtinti tokių sutarčių, nes jų sudarymo metu dar nėra sutarties objekto – pastatas, kuriame būtų būstas, dar nepastatytas“, – aiškino teisininkas.

Teisingumo ministerijos atstovė J. Šlikienė įsitikinusi, kad esant galimybei pasirašyti pagrindinę, o ne preliminarią sutartį, neaišku, ar tai būtų realu.

„Teisinę realybę diktuoja tam tikros derybinės galios balansas. Šiai dienai matome, kad yra didžiulis derybinės galios disbalansas pirkėjo nenaudai“, – aiškino ministerijos atstovė.

Pasak E. Tamošiūnienės, LAT kasmet nagrinėja kelias bylas, susijusias su preliminariosiomis būsto įsigijimo sutartimis. Pernai visuose teismuose tokių bylų išnagrinėta 76s, šiais metais jų daugėja – vien pirmąjį pusmetį pradėtos 54 bylos. 

Pasak Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) Vartojimo prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupinienės, šiemet institucija atlieka būsto reklamų tyrimą – norima patikrinti, ar teisingai skelbiama, kokie pastatai, butai parduodami, kokia jų paskirtis.

Pasak jos, tai, kad įstaiga gauna mažai skundų dėl preliminarios sutarties, galimai neparodo tikrosios situacijos rinkoje.

„Yra dvi versijos. Vyksta puiki savireguliacija ir rinkoje ginčai išsisprendžia savaime ir nereikalingas įsikišimas priežiūros ar kontrolės institucijų. Arba – vartotojai samdo advokatus ir aplenkdami mus sprendžia ginčą teisme“, – komitete kalbėjo R. Pupinienė.

Latvijos banko „Citadele“ iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa rodo, kad trečdalis (35 proc.) lietuvių yra linkę atidėti naujo būsto įsigijimą ir palaukti, jų manymu, galimo kainų kritimo. Dar 15 proc. yra nusiteikę palaukti tam, kad sutaupytų daugiau lėšų.

Anot apklausos, 12 proc. gyventojų ėmė svarstyti apie senos statybos buto įsigijimą, o dešimtadalis ėmė žvalgytis mažesnio ploto būsto nei planavo anksčiau. Dar 14 proc. nurodė, kad domisi galimybe įsigyti arba pasistatyti individualų gyvenamąjį namą.

Nurodoma, kad 15 proc. gyventojų teigė, kad jų požiūris į naujo būsto įsigijimą dėl augančių kainų visiškai nepasikeitė, o butas naujame projekte, jų manymu, išlieka patrauklia investicija. Dažniausiai tokią nuomonę išreiškė 40-49 metų (20 proc.) ir 18-29 metų (19 proc.) amžiaus lietuviai bei gyventojai, kurių šeimoje vienam asmeniui tenkančios mėnesio pajamos yra didesnės nei 1,5 tūkst. eurų (21 proc.).

Penktadalis lietuvių jų poreikius atitinkančio būsto naujame projekte yra pasiryžę laukti iki metų, 8 proc. – daugiau nei metus, o 7 proc. – daugiau nei dvejus metus.

Visais atvejais naujo būsto įsigijimas labiausiai domina 18–29 metų amžiaus gyventojus, 76 proc. šiai amžiaus grupei priklausančių žmonių galvoja apie būsto naujuose projektuose įsigijimą.

„Citadele“ banko iniciatyva birželį apklausą atliko „Norstat“, apklausta per tūkstantį 18–74 metų amžiaus gyventojų. 

Būsto paskolos suma yra tiesiogiai susijusi su kainų pokyčiais nekilnojamojo turto rinkoje, – išliekant aukštai paklausai ir kylant NT kainoms, gyventojams reikia daugiau lėšų jam įsigyti.

„Šiuo metu mažiausios būsto kainos yra Latvijoje, o aukščiausios – Estijoje, kur šiemet plėtojama daugiau brangesnių NT projektų, todėl estai vidutiniškai skolinasi daugiau nei likusių šalių gyventojai. Šios šalys nuo Lietuvos taip skiriasi būsto rinkos koncentracija – estai ir latviai dažniausiai būstą perka sostinėje, tuo metu Lietuvoje rinka aktyvi visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose“, – sakė „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys.

Vidutinė būsto paskolos suma kaimyninėse šalyse skiriasi ir dėl nevienodų gyventojų finansinių galimybių. „Kitas kintamasis, turintis įtakos skolinimosi apimtims, yra bendras šalies pajamų lygis. Estai pernai vidutiniškai uždirbo apie 23 proc. daugiau nei lietuviai, o pastarieji – apie 9 proc. daugiau nei latviai. Kuo didesnės asmens mėnesinės pajamos, tuo didesnę būsto paskolą jis yra pajėgus ir gauti, ir grąžinti“, – papildė A. Kvakšys.

Tuo metu gyventojų lūkesčiai dėl perkamo būsto kokybės ir lokacijos labiau skiriasi nuo amžiaus ir šeiminės padėties nei šalies. Jaunesni asmenys visose Baltijos šalyse dažniausiai ieško buto netoli miesto centro ir yra linkę dėl geresnės lokacijos paaukoti šiek tiek kvadratinių metrų. Priešingai elgiasi gyventojai, sukūrę šeimą, – jie dažniau ieško didesnio ploto namo užmiestyje. Idealiu atveju toks būstas turi turėti kiemą ar kitą žalią erdvę.

„Visų trijų šalių gyventojai turi tokį pat lūkestį – įsigyti naujos statybos būstą geroje lokacijoje. Tiesa, pandemija šiek tiek keičia tobulo būsto paveikslą – visose Baltijos šalyse pastebima, kad gyventojai pamažu linksta gyventi toliau nuo pagrindinių šalies miestų. Ir čia Lietuva jau turi tam tikrų privalumų, nes šalyje yra bent keli skirtinguose regionuose esantys miestai, kurie pagal gyvenimo kokybę nedaug nusileidžia sostinei. Tuo metu Estijoje ir Latvijoje sostinės yra neproporcingai pranašesnės už visas kitas lokacijas“, – sakė A. Kvakšys.

Vidutinė būsto paskolos grąžinimo trukmė „Luminor“ banke šių metų pirmą pusmetį Lietuvoje sudarė 26 metus, Latvijoje – 23 metus, Estijoje – 25 metus. Palyginti su 2020 m. pirmu pusmečiu, paskolos grąžinimo trukmė visose šalyse išaugo 1–2 metais.

Iš viso „Luminor“ bankas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pirmą šių metų pusmetį suteikė būsto paskolų už 438,2 mln. eurų.

„Praėjusiais metais būstui įsigyti išleista rekordinė suma. Vis dėlto nereikia būti pranašu, kad galėtum teigti, jog šių metų skaičiai iš tolo nebus artimi tiems, kurie buvo fiksuoti pastaruosius kelerius metus. Nors pirmąjį ketvirtį dar matome augimą, tačiau šiuo laikotarpiu buvo įregistruoti NT sandoriai, dėl kurių buvo susitarta dar gerokai iki koronaviruso įtakos NT rinkai ir visai šalies ekonomikai. Pirmuosius pandemijos ženklus oficialiai NT kainų statistikai pamatysime šių metų viduryje“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Kaip įprasta, metų pradžioje didžiausia suma išleista įsigyjant senos statybos butus, kurių daugiausiai nuperkama sostinėje ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Pirmąjį ketvirtį Vilniuje už senesnės statybos butus vidutiniškai mokėta po 1 555,7 euro už kv. metrą, arba 9 proc. daugiau nei pernai sausio-kovo mėnesiais. Vidutinė naujos statybos buto kvadratinio metro kaina sostinėje šių metų pradžioje siekė 1 887,4 euro ir buvo 14 proc. didesnė nei analogišku laikotarpiu 2019 metais.

Kituose šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) už senesnės statybos butus per pirmus tris šių metų mėnesius mokėta vidutiniškai po beveik 957 eurus už kv. metrą – 14 proc. daugiau 2019 m. pirmąjį ketvirtį, tačiau naujos statybos vidutinės kainos šiuose miestuose per metus susitraukė beveik 7 proc. iki 1178 euro už kv. metrą.

Gyvenamųjų namų segmente pirmąjį ketvirtį oficialiai užbaigti NT sandoriai taip pat dar rodė kainų augimą, kuris, P. Rudzkio prognozėmis, ateinančiais ketvirčiais turėtų būti neigiamas.

„Pastaruosius kelerius metus kiekvieną ketvirtį atskirose NT objektų kategorijose stebėdavome nuoseklų kainų augimą. Ateityje ši kreivė turėtų pakrypti žemyn, tačiau kaip staigiai ji leisis ir kiek ilgai tęsis šiandien prognozuoti dar sunku, neturint pakankamai duomenų dėl galimo koronaviruso sukelto šoko šalies ekonomikai, gyventojų pajamoms ir jų nuotaikoms bei lūkesčiams“, – svarsto Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį už naujos statybos ir dažniausiai neįrengtus namus Vilniuje vidutiniškai dar mokėta po 1 110,7 euro už kv. metrą, arba beveik 20 proc. daugiau nei 2019 metų sausio-kovo mėnesiais. Senesnės statybos namai, kurie, tikėtina, yra įrengti, sostinėje vidutiniškai kainavo po 1 151,7 eurus už kv. metrą (7 proc. daugiau).

Kituose šalies didmiesčiuose vidutinė naujos statybos gyvenamojo namo kvadrato kaina šiemet pirmąjį ketvirtį siekė 775,7 euro – 4 proc. mažiau nei pernai sausio-kovo mėnesiais, senesnės statybos gyvenamojo namo kaina – 632,5 euro (1 proc. daugiau).

Seimo nario teigimu, priėmus siūlomus pakeitimus, valstybės parama iki 26 tūkst. eurų pirmajam būstui įsigyti būtų įgyvendinama efektyviau. Nauja tvarka nebūtų susijusi su kasmet besikeičiančiais nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinių verčių kriterijais, todėl įstatymo pataisos suteiktų pastovumo ir leistų jaunoms šeimoms iš anksto atsakingai planuoti savo ateitį įsigyjant būstą regione.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, norint gauti valstybės paramą pirmajam būstui įsigyti reikia atitikti vieną esminių reikalavimų – būstas turi būti teritorijoje, kurioje kvadratinio metro vertė yra bent 65 proc. mažesnė už didžiausią metro vertę Lietuvoje. Todėl subsidiją šiais metais galima gauti ten, kur būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 512,75 eurų.

Parlamentaro teigimu, esant tokiam reguliavimui, įstatymas nebeatitinka pirminio tikslo – gaivinti ir stiprinti Lietuvos regionus, kadangi ten bei toliau nuo didžiųjų miestų gyvenančios jaunos šeimos tam tikrais atvejais pretenduoti į paramą tiesiog neturi galimybių.

„65 procentų slenkstis reiškia, kad kai kurių regionų teritorijose būstą pirkti ar statyti norinčios jaunos šeimos negali pasinaudoti finansine parama. Metų pradžioje paaiškėjo, kad subsidija nebegalioja visoje Utenos miesto teritorijoje, dalyje Tauragės, dar anksčiau tokios galimybės neteko ir Panevėžyje gyvenančios jaunos šeimos. Neteisinga, kai įstatymu siekiama stiprinti šalies regionus, tačiau jaunoms šeimoms, norinčioms kurtis toliau nuo didžiųjų šalies miestų, užkertamas kelias pasinaudoti valstybės parama“, – teigė E. Pupinis. 

Seimo narys E. Pupinis siūlo atsisakyti nekilnojamojo turto normatyvinių verčių kriterijaus, vietoj to įvedant reikalavimus, susijusius su atstumu nuo daugiausiai gyventojų turinčių miestų ir gyvenamosios vietos kurorto statusu.

„Dar 2018 m. siūliau nuleisti normatyvinių verčių procentų kartelę, tačiau tada projektas įstrigo Seimo komitetuose. Kadangi problema tik gilėja, teikiu naujas pataisas siekdamas atsisakyti nestabilaus būsto kainos kriterijaus ir vietoj to nustatyti aiškias paramos galiojimo teritorines ribas. Pasinaudoti parama būtų galima visoje Lietuvoje, išskyrus miestus, turinčius per 100 tūkst. gyventojų ir aplink juos esančias zonas. Parama negaliotų ir kurortinėse gyvenamosiose vietose – Neringoje, Druskininkuose, Birštone, Palangoje. Visur kitur, įskaitant ir tokius regionų centrus kaip Uteną, Tauragę ar Panevėžį, galimybė gauti valstybės paskatą būtų suteikiama“, – pažymėjo E. Pupinis.

Siūlymu siekiama nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti turėtų tos jaunos šeimos, kurios, atitikdamos ir kitus įstatyme numatytus reikalavimus, įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai įsigyjamas būstas nuo miesto savivaldybės administracinės ribos, kurioje pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamus duomenis metų pradžioje gyvena per 100 tūkst. gyventojų, yra ne arčiau kaip 10 km, per 200 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 15 km, per 300 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 20 km, per 400 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 25 km, ir įsigyjamas būstas nėra šių miestų savivaldybių teritorijoje. Įsigyjamas būstas negalėtų būti ir kurorto statusą turinčioje gyvenamojoje vietovėje.

Seimo nario teigimu, priėmus siūlomus pakeitimus, valstybės parama iki 26 tūkst. eurų pirmajam būstui įsigyti būtų įgyvendinama efektyviau. Nauja tvarka nebūtų susijusi su kasmet besikeičiančiais nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinių verčių kriterijais, todėl įstatymo pataisos suteiktų pastovumo ir leistų jaunoms šeimoms iš anksto atsakingai planuoti savo ateitį įsigyjant būstą regione.

Tradiciškai daugiau kaip pusė šios sumos išleista perkant senos statybos butus, rodo Registrų centro sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys.

„Trečias šių metų ketvirtis būsto rinkoje buvo aktyvus – po tam tikro stabtelėjimo metų viduryje rinka vėl pradėjo judėti į priekį. Analizuojant būsto kainų pokyčius galima išskirti senos statybos butus, kurių kainos augo tiek sostinėje, tiek kituose šalies didmiesčiuose, tiek ir rajonų centruose. Vis dėlto to paties pasakyti apie naujos statybos butus negalima – šiame segmente butų kainos analizuojamu laikotarpiu buvo šiek tiek mažesnės, palyginti su ankstesniais laikotarpiais“, – pranešime cituojamas Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.

Iš viso per trečią šių metų ketvirtį sostinėje buvo parduota per 900 naujos statybos ir daugiau kaip 2,1 tūkst. senos statybos butų. Naujos statybos butų sandoriu laikomas toks sandoris, kai jis sudarytas praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams po statybos užbaigimo.

Registrų centro duomenimis, Vilniuje senos statybos butai trečią šių metų ketvirtį vidutiniškai kainavo po 1582 eurus už kv. metrą. Palyginti su 2018 m. liepos-rugsėjo mėnesiais, jie pabrango 13 proc., o palyginti su antru šių metų ketvirčiu, jų kainos buvo 6 proc. didesnės. Vidutinė naujos statybos buto vieno kvadrato kaina sostinėje siekė 1481 eurą ir buvo 5 proc. mažesnė nei atitinkamu laikotarpiu pernai ir beveik 7 proc. mažesnė nei antrą šių metų ketvirtį.

Kituose šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) senos statybos butai trečiąjį ketvirtį vidutiniškai kainavo po 896 eurus už kv. metrą – 8 proc. daugiau nei 2018 m. tuo pačiu metu ir 1 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį, naujos statybos butai – 1104 eurus už kv. metrą (atitinkamai 9 proc. ir 6 proc. mažiau).

Gyvenamųjų namų segmente vyravo kainų augimo tendencijos. Už naujos statybos namus Vilniuje trečią šių metų ketvirtį vidutiniškai mokėta po 1003 eurus už kv. metrą, arba 1 proc. daugiau nei 2018 m. tuo pačiu metu, bet 2 proc. mažiau nei šių metų balandžio-birželio mėnesiais. Senos statybos namai vidutiniškai kainavo po 1 143 eurus už kv. metrą (atitinkamai 27 proc. ir 5 proc. daugiau).

Kituose didmiesčiuose vidutinė naujos statybos gyvenamojo namo kvadrato kaina trečią ketvirtį siekė 884 eurus – 19 proc. daugiau nei pernai liepą-rugsėjį ir 24 proc. daugiau nei šių metų balandžio-birželio mėnesiais, senos statybos – 639 eurus (atitinkamai 18 proc. ir 3 proc. daugiau), skelbia Registrų centras.

Mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse naujos statybos butai šiemet kainavo vidutiniškai po 867 eurus už kv. metrą (4 proc. daugiau nei 2018 m. trečiąjį ketvirtį, bet šiek tiek mažiau nei šiemet antrąjį ketvirtį), o senos statybos butai – 398 eurus už kv. metrą (atitinkamai 5 proc. daugiau ir 3 proc. mažiau). Tuo metu naujos statybos gyvenamieji namai regionuose kainavo vidutiniškai po 704 eurus už kv. metrą (10 proc. daugiau nei 2018 m. trečią ketvirtį ir 4 proc. daugiau nei šių metų antrą ketvirtį), o senos statybos namai – 324 eurus už kv. metrą (atitinkamai 2 proc. daugiau ir 3 proc. mažiau).

„Taline vidutinės būsto kainos per metus augo 5,7 proc. iki 1953 Eur už vieną kvadratinį metrą, o naujų butų kainų augimas siekė net 11 proc. Tuo tarpu atlyginimai atskaičius mokesčius Taline kilo gerokai lėčiau, todėl būstas darėsi sunkiau įperkamas. Indeksas nukrito iki 151, o laikotarpis, per kurį galima sutaupyti pradiniam įnašui, Estijos sostinėje pailgėjo iki 28 mėnesių“, − sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Komentuodamas būsto rinkos situaciją Rygoje, V. Šimkus pabrėžia, kad Latvijos sostinėje tiek senos statybos, tiek naujų ir renovuotų butų kainų augimas įsibėgėjo − per metus jos augo dešimtadaliu.

Pasak ekonomisto, Rygoje būsto kainos yra pačios mažiausios tarp Baltijos šalių sostinių ir vienas kvadratinis metras šioje sostinėje vidutiniškai kainuoja 1130 Eur. Būsto įperkamumo indeksas Rygoje šiuo metu yra didžiausias ir siekia net 182 punktus, nepaisant fakto, kad per metus jis traukėsi dėl lėtesnio atlyginimų augimo.

„Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį fiksuotas vos 1 proc. siekęs būsto kainų augimas ir tai nutiko tik dėl spartaus senos statybos butų kainų augimo. Tuo tarpu nauji butai sostinėje pigo ir jų dalis sandorių struktūroje mažėjo. Tiesa, naujų butų rinka Vilniuje yra palyginti nepastovi ir labai priklausoma nuo tą periodą pabaigtų projektų, jų dydžio ir segmento“, − teigia V. Šimkus.

Dėl gana įtemptos darbo rinkos ir darbo mokesčių reformos vilniečių vidutinės pajamos atskaičius mokesčius augo net 13,4 proc., todėl būsto įperkamumas Vilniuje augo labai sparčiai ir indeksas pasiekė 144 punktus.

Kokį būstą renkasi Baltijos šalių sostinių gyventojai?

Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vertinant tik būsto kainas ir gyventojų atlyginimus gali atrodyti, jog Rygoje būstas, lyginant su Vilniumi ir Talinu, yra labai pigus. Visgi yra esminių kokybinių skirtumų, kurie atskleidžia realią būsto situaciją Baltijos šalių sostinėse.

Vilniečiai gerokai dažniau nei kitų Baltijos sostinių gyventojai renkasi įsigyti naujos statybos būstą.

„Vilniečiai gerokai dažniau nei kitų Baltijos sostinių gyventojai renkasi įsigyti naujos statybos būstą. Beveik 40 proc. visų būsto sandorių yra naujos statybos būsto įsigijimai, kurie vidutiniškai yra gerokai brangesni ir aukštesnės kokybės. Tuo tarpu Taline tik kas ketvirtas parduotas butas yra naujos statybos, o Rygos būsto rinkoje dominuoja prastos kokybės sovietiniai butai“, − sako V. Šimkus.

Jis taip pat akcentuoja tai, kad nors trečdalis Rygoje parduodamų butų yra nauji, dėl skirtingų statistinių apibrėžimų į šį segmentą įtraukiami ir renovuoti seni būstai. Todėl reali naujų butų dalis bendroje būsto struktūroje yra gerokai mažesnė.

Pasak ekonomisto, yra ir daugiau fundamentalių faktorių, kurie lemia kainų skirtumus. Pavyzdžiui, Lietuvoje būsto paskolų palūkanos yra trečdaliu procentinio punkto mažesnės nei Estijoje ar Latvijoje, todėl galutinė būsto kaina Lietuvoje yra šiek tiek mažesnė tiems, kurie būstą įsigyja su paskola.

Skiriasi ir miestų demografija – Talino ir Vilniaus gyventojų skaičiui augant, būsto paklausą augina tiek vidinė šalies, tiek ir tarptautinė migracija. Tuo tarpu Rygos gyventojų skaičius vis dar traukiasi.

Kokių permainų būsto rinkoje laukti ateityje?

Ekonomistai skaičiuoja, kad būsto įperkamumas visose Baltijos šalių sostinėse yra istorinėse aukštumose. „Nė vienoje iš sostinių būsto kainos negali pabėgti nuo fundamentalių veiksnių − kainų augimui įtakos turi didėjanti perkamoji galia, geri gyventojų lūkesčiai ir gana žemos palūkanos. Prognozuojame, kad artimiausiu metu būsto rinkos turėtų išlikti aktyvios visuose trijuose miestuose ir tikėtinas nuosaikus kainų augimas“, − sako V. Šimkus.

Baltijos šalys yra vienos atviriausių prekybai Europos Sąjungoje ir yra labiau pažeidžiamos dėl išorės sukrėtimų. Prekybos karai ir neaiški „Brexit“ pabaiga gali neigiamai paveikti eksportuojančius sektorius ir namų ūkių pasitikėjimą, taip sulėtinant ir būsto rinkos apsukas.

Tačiau, pasak ekonomisto, Baltijos šalys yra kaip niekada pasirengusios išorės sukrėtimams, todėl užimtumas išliks aukštas, o gyventojų perkamoji galia toliau augs, nors ir lėčiau. Net jei dėl išorės sukrėtimų ir būtų fiksuojamas neigiamas poveikis būsto rinkai, jis, tikėtina, būtų trumpas ir nežymus.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas praėjusią savaitę pritarė tokioms pataisoms, dabar dėl jų apsispręs Seimas.

Taip siekiama paskatinti jaunas šeimas ne tik pirkti būstą rajonuose, bet ir ten įsidarbinti. Tačiau kai kurie parlamentarai sako, kad verslo siūloma paskata šeimoms taps finansine našta. 

Pakeitimų iniciatorė „valstietė“ Vida Ačienė siūlo, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančias jaunas šeimas galėtų paremti ir savivaldybės bei pelno siekiančios įmonės. Bendra tokios pagalbos dalis negalėtų viršyti 50 proc. būsto vertės. Konkrečias paramos taisykles nustatytų savivaldybės ir verslas.   

„Atvers galimybes prie tos finansinės paskatos, kurią skiria valstybė, prisidėti savivaldybėms ir regiono verslui. Būtų abipusė nauda. Pagerintų patrauklumą valstybės paskatos. Ta paskatos priemonė būtų dar veiksmingesnė“, – aiškino V. Ačienė. 

Komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas sutinka, kad nauja tvarka paskatintų jaunus žmones ne tik apsigyventi regionuose, bet ir įsidarbinti.

„Jeigu nenori dirbti tame rajone, pasiimk tik valstybės (paramą – BNS), o jeigu jau nori ženklesnę gauti, tada įsipareigok dirbti“, – BNS teigė parlamentaras.

V. Ačienė mano, kad visų trijų šaltinių – valstybės, savivaldybės ir verslo parama jauna šeima tikriausiai negalėtų pasinaudoti.

„Vargu, ar savivaldybės rems jaunas šeimas, jeigu jos dirbs privačiam versle,  savivaldybės rems tik tais atvejais, jeigu jai bus reikalingas viešojo sektoriaus darbuotojas, pavyzdžiui, mokytojas, gydytojas“, – BNS sakė V. Ačienė.

„Teoriškai įmanoma (kad jauna šeima gaus paramą iš trijų šaltinių – BNS), bet praktiškai to nebus“, – pridūrė parlamentarė. 

Jeigu Seimas tokiai pataisai pritartų, jaunos šeimos galėtų tikėtis sulaukti dar 20-35 proc. būsto vertės siekiančios paramos.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovo „valstiečio“ Stasio Jakeliūno teigimu, ši jaunų šeimų paramos idėja „labai komplikuota“, tačiau jis neprieštaravo, kad dėl jos apsispręstų Seimas. Jo teigimu, po metų, išanalizavus paramos iš kelių šaltinių efektyvumą, būtų aišku, ką ir kaip reikia tobulinti. 

Dabar vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.    

Paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, dabar negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės paskatą pirmam būstui regionuose įsigyti 2018 metais gavo 116 jaunų šeimų, o šių metų pirmąjį ketvirtį – dar 246 šeimos. Pernai tam buvo numatyta 4 mln. eurų, o šiemet – 10 mln. eurų.