JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) nurodė, kad didžioji dalis atvykusiųjų yra moterys ir vaikai, šiuo metu besiglaudžiantys po atviru dangumi.

Išplatintame pranešime teigiama, kad kai kurie pabėgėliai atsidūrė kautynių Sudane epicentre.

„Pastarosiomis dienomis iš konflikto Sudano Darfūro regione pabėgo apie 10 000–20 000 žmonių, kurie prieglobsčio ieškojo kaimyniniame Čade“, – sakoma UNHCR išplatintame pranešime, remiantis pasienyje dirbančios komandos duomenimis.

„Pirmieji ir būtiniausi poreikiai – vanduo, maistas, pastogė, sveikatos priežiūra, vaikų apsauga ir prevencija prieš smurtą dėl lyties“, – nurodė UNHRC.

„Atsižvelgiant į smurtą, kurį patiria sieną kertantys asmenys, psichosocialinė pagalba taip pat yra vienas iš mūsų prioritetų“, – teigiama organizacijos pranešime.

UNHCR teigimu, rytinėje Čado dalyje, kuri ribojasi su Darfūru, šiuo metu jau gyvena 400 000 pabėgėlių iš Sudano, o naujai atvykstantys asmenys kelia papildomų sunkumų viešųjų paslaugų ištekliams.

Daugiau kaip 300 žmonių žuvo po to, kai šeštadienį prasidėjo kovos tarp dviejų generolų, per 2021 metų perversmą užgrobusių valdžią, pajėgų: kariuomenės vado Abdel Fattaho al Burhano (Abdel Fataho Burhano) ir jo pavaduotojo Mohamedo Hamdano Daglo, kuris vadovauja sukarintoms Greitojo reagavimo pajėgoms (RSF).

Tačiau nėra jokių ženklų, kad susirėmimai greitai baigsis.

„Sekmadienį jie atvyko į mūsų teritoriją, buvo nuginkluoti ir sulaikyti“, – spaudos konferencijos metu sakė generolas Yaya Brahimas (Jaja Brahimas), nurodydamas, kad kariai nerimavo, jog juos nužudys Greitojo reagavimo pajėgos (RSF), kovojančios su kariuomenės vado Abdel Fattaho al Burhano (Abdel Fataho Burhano) pajėgomis.

„Padėtis Sudane kelia nerimą ir yra apmaudi, todėl ėmėmės visų būtinų priemonių, kad įveiktume šią krizę“, – teigė ministras.

Jis taip pat pažymėjo, kad „šis karas liečia ne mus, o Sudano gyventojus, todėl turime išlikti budrūs dėl visų galimų situacijų.“

Tačiau jis atsisakė pateikti daugiau informacijos apie penktą dieną vykstančius mūšius Chartume ir kitose Sudano vietovėse. Trečiadienį užsienio šalių ambasados pranešė, kad per susirėmimus žuvo mažiausiai 270 civilių gyventojų.

Šeštadienį Čadas uždarė savo sienos su Sudanu perėjimo punktus, kuriuos dažnai kerta abiejų šalių sukilėlių grupuotės.

Šeštadienį smurtas įsiplieskė tarp dviejų generolų, per 2021 metų perversmą užgrobusių valdžią, pajėgų: kariuomenės vado Abdel Fattaho al Burhano (Abdel Fataho Burhano) ir jo pavaduotojo Mohamedo Hamdano Daglo, kuris vadovauja sukarintoms Greitojo reagavimo pajėgoms (RSF).

Tai įvyko po įnirtingo A. F. Burhano ir M. H. Daglo ginčo dėl planuojamos RSF integracijos į reguliariąją kariuomenę – pagrindinės galutinio susitarimo, kuriuo siekiama atkurti demokratiją Sudane, sąlygos.

Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) biuras ambasados atidarymą Ramat Ganos mieste, esančiame netoli Tel Avivo, įvardijo kaip „istorinį momentą“.

Dar 2020-aisiais B. Netanyahu teigė, kad su Čado delegacija aptarė „galimybę atidaryti ambasadą Jeruzalėje“.

Tuomet tai būtų buvęs pergalingas žingsnis dabartiniam Izraelio premjerui, kuris spaudė užsienio vyriausybes steigti savo ambasadas Jeruzalėje nuo tada, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) 2018-aisiais perkėlė šalies ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę.

Palestiniečiai ginčijamo Šventojo miesto rytinę dalį laiko savo būsimos valstybės sostine, bet Izraelis visą Jeruzalę laiko nedaloma žydų valstybės sostine.

„Stipriname savo draugystę ir bendrus interesus siekiant taikos, saugumo klestėjimo“, – ketvirtadienį sakė B. Netanyahu.

Čadas, 1960-aisiais paskelbęs nepriklausomybę nuo Prancūzijos, buvo oficialiai pripažintas Izraelio, kuris 1962-aisiais šalies sostinėje Ndžamenoje atidarė ambasadą.

1972-aisiais Izraelio ir Čado santykiai nutrūko dėl musulmoniškų Afrikos valstybių spaudimo.

Dėl 1967 ir 1973 metais vykusiu arabų ir Izraelio karų daugelis Afrikos valstybių buvo priverstos nutraukti santykius su izraeliečiais.

Tačiau pastaraisiais metais Izraelis, siekdamas pagerinti ryšius žemyne, pabrėžė įvairias bendradarbiavimo sritis – nuo saugumo iki technologijų ir žemės ūkio.

2019-aisiais B. Netanyahu lankydamasis Čade kartu su šios šalies prezidentu paskelbė apie diplomatinių santykių atnaujinimą.

Antradienį į šalį atvykęs M. I. Deby Itno susitiko su šalies aukšto rango Izraelio pareigūnu, šalies žvalgybos agentūros „Mossad“ vadovu Davidu Barnea (Davidu Barnėja).

Izraelio premjero kanceliarijos išplatintame pareiškime teigiama, kad šalies žvalgybos agentūra „atliko pagrindinį vaidmenį rengiant susitarimą ir stiprinant abiejų šalių santykius“.

Čadas, viena iš skurdžiausių pasaulio šalių, nepriklauso Arabų Lygai, bet yra Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) narė.

B. Netanyahu vienu iš savo užsienio politikos prioritetų paskelbė ryšių su arabų ir musulmonų pasauliais stiprinimą.

„Keleiviai buvo išlaipinti. Vyksta patikrinimai“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Skrydžio metu sulaukus pranešimo apie galimai lėktuve esantį sprogmenį, orlaivį į Charles'io de Gaulle'io (Šarlio de Golio) oro uostą palydėjo prancūzų naikintuvas „Rafale“.

Šaltinis iš oro uosto teigė, kad lėktuvas stovi specialioje zonoje, skirtoje saugumo operacijoms, vyksta paieška orlaivio salone ir bagažo skyriuose.

Elitinės greitojo reagavimo saugumo pajėgos buvo trumpam atvykusios į įvykio vietą, tačiau jau išvyko, sakė šaltinis.

Oro pajėgų atstovas teigė, kad lėktuvo pilotas informavo pareigūnus apie skrydžio metu radijo ryšiu gautą grasinimą dėl sprogmens.

„Tokio tipo grasinimai yra neįprasti, tai bus ištirta“, – nurodė tas atstovas.

Kai kuriuos ta politinė šlapynė (lietuviškai būtų pelkė) taip įtraukia, kad visam gyvenimui, iki mirties, nors jiems patiems atrodo, kad, pakliuvę į valdžią, tapo nemirtingi. Tačiau nemirtingumo šiandien niekas negarantuoja – anei aukščiausias postas, anei vakcina nuo koronaviruso.

Kai kuriuos ta politinė šlapynė (lietuviškai būtų pelkė) taip įtraukia, kad visam gyvenimui, iki mirties, nors jiems patiems atrodo, kad, pakliuvę į valdžią, tapo nemirtingi.

Nebent – laikiną šlovę, kad ir ne kokios reputacijos. Štai, pavyzdžiui, ir mums pasaulyje pagaliau atsirado proga išgarsėti ir atsistoti šalia Brazilijos bei Ugandos (dar viena Centrinės Afrikos valstybė) su savo dar niekur neregėta ir neatpažinta COVID-19 mutacija iš Anykščių. Tikėtina, kad nei Afrikoje, nei kur kitur niekas nesugebės ištarti Anykščių pavadinimo, todėl veikiausiai ši mutacija bus pakrikštyta tiesiog Virus Lituania. Tokiu būdu pagaliau ir mes turėsime savo autentišką koronos atmainą.

Vis šiokia tokia paguoda po „Reporteriai be sienų“ tyrimo ataskaitos – ten esame tik 28-oje vietoje pasaulio valstybių sąraše pagal spaudos laisvės indeksą, nors per pastaruosius dešimt metų ir pakilome per dvi pozicijas.

Tiesa, galime džiūgauti, kad esame kur kas aukščiau nei Eritrėja, Šiaurės Korėja, Turkmėnistanas, Kinija ir Džibutis. Vis dėlto gerokai žemiau nei Norvegija, Suomija, Švedija, Danija ir Kosta Rika.

Taigi Kosta Rika ne tik fiziškai yra labai labai toli nuo Lietuvos, o dabar dar – ir pagal spaudos laisvės indeksą.

Bet mes užtat nuo šiol turėsime savo Virus Lituania. Tik ar yra kuo čia didžiuotis?

Parlamento rinkimai, kurie nuo 2015 metų buvo atidėti penkis kartus, turėtų įvykti praėjus pusmečiui po 2021-ųjų balandžio 11 dieną numatytų prezidento rinkimų, per radiją paskelbė šalies rinkimų komisija.

Dabartiniame Nacionaliniame Susirinkime, kuris 2011 metais buvo išrinktas ketverių metų kadencijai, dominuoja beveik 30 metų šalį valdančio prezidento Idrisso Deby (Idriso Debi) sąjungininkai.

Tačiau valstybės vadovas penkis kartus atidėjo balsavimą, savo sprendimą motyvuodamas Nigerijos džihadistų grupuotės „Boko Haram“ keliama grėsme, lėšų stygiumi vienoje skurdžiausių pasaulio šalių, o galiausiai – anksčiau šiemet prasidėjusia koronaviruso pandemija.

Per 2021 metų balsavimą bus renkami 166 parlamentarai vietoje dabartinių 188.

Apie naują rinkimų datą paskelbė Nepriklausomos nacionalinės rinkimų komisijos (CENI) pirmininkas Kodi Mahamatas Bamas (Kodis Mahamatas Bamas), pažymėjo valstybinis radijas.

I. Deby dar nenurodė, ar balandžio mėnesį balotiruosis šeštajai kadencijai.

Dėl išpuolio kaltinami Nigerijos grupuotės „Boko Haram“ džihadistai.

Per incidentą Kaigos Kindžirijos rajone žuvo šeši žmonės, įskaitant vieną karį, pranešė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jo pranešimą patvirtino vietos nevyriausybinė organizacija.

Smurtas šalies rytuose prie Sudano sienos esančiame strateginės reikšmės Vadajaus regione tęsėsi tris dienas, sakė prezidentas.

„Šis konfliktas tarp bendruomenių tapo nacionaliniu rūpesčiu. Stebime baisų reiškinį“, – sakė I. Deby spaudos konferencijoje, skirtoje šalies nepriklausomybės dienai.

Rytų Čadą yra apėmęs smurtas tarp kupranugarių piemenų klajoklių, kurių daugelis priklauso I. Deby zaghavų etninei grupei, ir sėsliai gyvenančių žemdirbių iš vadžių bendruomenės.

Naujausios kovos kilo pirmadienį Hamros kaime, kai buvo nužudytas vienas ūkininkas, pranešė vietos labdaros organizacija.

Smurtas tęsėsi antradienį Čakojos vietovėje, naujienų agentūrai AFP sakė vietos genties pareigūnas.

Šaltinis ligoninėje AFP nurodė, kad žuvusiųjų yra 44.

Kalbėdamas apie susirėmimus I. Deby sakė, kad į įvykio vietą nusiųsti policininkai buvo apšaudyti.

„Ginklų savininkai nedvejodami šaudo į policiją. Tai visiškas karas... Privalome užsiimti tais, kas nešiojasi ginklus ir žudo žmones“, – pabrėžė prezidentas.

Jis pridūrė, kad ateityje apsilankys šiame regione, bet datų nenurodė.

Praėjusį mėnesį I. Deby, kuris valdo beveik tris dešimtmečius, užsiminė, kad gali būti atkurti kariniai teismai siekiant nuslopinti neramumus. Šalies opozicija pasmerkė tokias užuominas.

„Teroristai vidurnaktį atakavo mūsų pajėgas Buhamoje... Čado ežero regione“, – sakė pulkininkas Azemas Bermandoa.

Pasak jo, taip pat „buvo nukauti 63 teroristai“, toliau ieškoma kitų užpuolikų.

Į įvykio vietą pirmadienį „įvertinti situacijos“ išvyko Čado gynybos ministras Daoudas Yaya Brahimas (Daudas Jaja Brahimas) ir kariuomenės vadas Taheras Erda, nurodė A. Bermandoa.

Praėjusį mėnesį Čado ežero regione per kruviniausią „Boko Haram“ džihadistų išpuolį žuvo 23 kariai.

2009 metais džihadistų grupuotei pradėjus sukilimą Nigerijos šiaurės rytuose, o vėliau sukilimui išplitus į Nigerį ir Čadą, jau žuvo daugiau nei 27 tūkst. žmonių, dar daugiau nei 1,7 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Kovoti su „Boko Haram“ buvo suformuotos tarptautinės pajėgos iš Kamerūno, Čado, Nigerio ir Nigerijos pajėgų karių.

Čade nuo praėjusių metų birželio mėnesio „Boko Haram“ surengė mažiausiai septynis išpuolius.

Apie tai buvo pranešta vyriausybės vadovei Theresai May (Terezai Mei) baigus vizitą Pietų Afrikos Respublikoje ir išvykus į Nigeriją. Tai yra pirmoji Th. May viešnagė Afrikos žemyne nuo tada, kai ji stojo prie Britanijos vyriausybės vairo. 

„Viename labiausiai pažeidžiamų Afrikos regionų stipriname savo palaikymą Afrikos šalių pastangoms kovoti su pagrindiniais nestabilumą ir konfliktus skatinančiais veiksniais“, – rašoma Britanijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime. 

„Ši plėtra apims aktyvesnį diplomatinį, gynybinį bei vystomąjį bendradarbiavimą ir sudarys sąlygas naujai partnerystei bei galimybėms bei sumažins potencialias grėsmes Jungtinės Karalystės ir Europos saugumui“, – priduriama jame.   

Šį regioną smarkiai nualino 2009 metais prasidėjęs džihadistų grupuotės „Boko Haram“ sukilimas, jau nusinešęs mažiausiai 20 tūkst. gyvybių, privertęs daugiau nei 2 mln. žmonių palikti savo namus  ir sukėlęs didžiulę humanitarinę krizę.   

Britanija turi biurus Čade ir Nigeryje, tačiau jos ambasadų čia nebuvo.

Britanijos interesais Čade rūpinosi Kamerūno sostinėje Jaundėje veikianti šalies diplomatinė misija, o Nigeryje –  ambasada Malio sostinėje Bamake.

Londonas taip pat sustiprins savo atstovavimą Bamake.

„Turime neleisti regioninių konfliktų kurstomam nestabilumui Sachelyje toliau stabdyti vystymąsi ir išplisti į likusią Afriką ar Europą“, – sakė Afrikos reikalų ministrė Harriett Baldwin (Hariet Boldvin).