JAV policija iš naujo atvers kelias senas nužudymų bylas, padariusi išvadą, kad vyras, kurį viena numanoma prostitutė nušovė gindamasi jo paties ginklu savo namuose, tikriausiai buvo žudikas maniakas.

45 metų Nealas Fallsas (Nilas Folsas), kuris buvo nušautas Vakarų Virdžinijos mieste Čarlstone liepos 18 dieną, galbūt yra susijęs su devynių kitų moterų dingimu arba nužudymu trijose valstijose, nurodė policija.

„Mūsiškė auka turėjo būti dešimta. Bet ji liko gyva“, – policijos leitenantas Steve'as Cooperis (Stivas Kuperis), vadovaujantis šios bylos tyrimui Vakarų Virdžinijoje, antradienį sakė naujienų agentūrai AFP.

N.Fallso automobilio bagažinėje policija rado peilių, kirvių, kūjį, plastikinių maišų, neperšaunamą liemenę ir ketverius antrankius. Pasak S.Cooperio, tai buvo „žudiko maniako rinkinys“.

N.Fallsas organizavo susitikimą su ta moterimi per vieną palydovių paslaugų agentūros tinklalapį.

Moteris, kuri prašė būti įvardijama kaip Heather (Hiter), praeitą savaitgalį sakė televizijai „CBS News“, kad vos įžengęs į jos namus N.Fallsas išsitraukė pistoletą, paklausė, ar ji nori gyventi, ar mirti, ir pradėjo ją smaugti.

„Smaugdamas mane jis neleido man įkvėpti oro, todėl sugriebiau savo žarsteklį. Kai jis nuleido ginklą, kad išplėštų žarsteklį man iš rankų, aš jį nušoviau. Tiesiog sugriebiau pistoletą ir šoviau už savęs“, – pasakojo moteris, rodydama, kaip nukreipė ranką sau už galvos ir aklai iššovė.

Kulka pataikė N.Fallsui į galvą ir jį nužudė.

Heather buvo išnarintas petys, sulaužyti keli šonkauliai, ant kaklo liko smaugimo žymių ir kitų sužalojimų, nurodė S.Cooperis.

Pasak jo, N.Fallso DNR mėginiai buvo pateikti analizuoti Federalinio tyrimų biuro duomenų bazei, ieškant sutapimų su įrodymais, susijusiais su ankstesnėmis bylomis.

Apieškojusi N.Fallso drabužius, policija rado geltoną popieriaus lapelį su dar 10 kitų moterų vardais, kur taip pat buvo nurodytas jų amžius ir telefonų numeriai. Devynios jų gyvena Vakarų Virdžinijoje, o viena – kitoje šalies pusėje esančiame San Diego mieste.

S.Cooperis nurodė, kad jos visos, kaip ir Čarlstone užpulta moteris, skelbėsi internete teikiančios palydovių paslaugas. Visos tos moterys tebėra gyvas.

Tikėtinas žudikas maniakas

S.Cooperis sakė, kad policija teberenka informaciją apie N.Fallsą. Panašu, kad jis kurį laiką gyveno savo automobilyje, kuriame laikė pagalvę ir miegmaišį.

„Jis neturėjo grynųjų pinigų ir jokių kredito kortelių“, – aiškino pareigūnas. – Mįslė, kaip jis keliavo po šalį. To mes dar nesame nustatę.“

Policija dabar aiškinasi, ar N.Fallsas nėra susijęs su kitų devynių moterų nužudymu arba dingimu Nevadoje, Ohajuje ir Ilinojuje, pažymėjo S.Cooperis.

Visos arba dauguma tų moterų dirbo palydovėmis ir reklamavosi internete.

Dar viena valstija – Kentukis – neseniai susisiekė su Vakarų Virdžinijos policija, prašydama informacijos, pridūrė S.Cooperis.

Pasak jo, tikėtina, kad N.Fallsas buvo žudikas maniakas, atsižvelgiant į tai, kur jis gyveno, kokių daiktų buvo rasta jo mašinoje ir ką jis mėgino padaryti Heather.

2005 metais, kai tas vyras gyveno Nevadoje ir dirbo Hooverio (Huverio) užtvankoje, toje valstijoje keturios jaunos moterys dingo arba buvo rastos nužudytos bei sukapotos į gabalus. Vienų palaikų liekanos buvo rastos Ilinojuje.

„Daiktai, rasti jo bagažinėje, skirti kūnams kapoti, – S.Cooperis sakė AFP. – Visi tie daiktai veda prie minties, jog tai labai įtartina.“

Heather nebus apkaltinta dėl nužudymo, nes jos veiksmai pripažinti savigyna.

Moteris pasakojo, kad nušovusi N.Fallsą išbėgo iš namų ir kreipėsi į kaimynę pagalbos, kuri iškvietė policiją.

„Ji turėjo gintis ir jį nušovė, – kaimynė girdima sakanti policijos operatoriui. – Ji supjaustyta ir sužeista.“

Tame įraše taip pat girdimas verkiančios Heather balsas: „Jis nukreipė į mane ginklą.“

Duodama interviu CBS prie savo namų, Heather kalbėjo daug ramiau: „Žinojau, kad jis atėjo manęs nužudyti.“

Pietų Karolinos gubernatorė respublikonė Nikki Haley (Niki Heili) pirmadienį vadovavo pagrindinių JAV partijų raginimams pašalinti prieštaringai vertinamą Amerikos pilietinio karo konfederatų vėliavą iš valstijos Kapitolijaus po praeitą savaitę Čarlstono miesto istorinėje juodaodžių bažnyčioje surengtų pražūtingų šaudynių.

Šios JAV Pilietinio karo laikų vėliavos, kurią vieni laiko Amerikos pietų regione išliekančių rasistinių nuotaikų simboliu, o kiti – Pietų pasididžiavimo ir paveldo objektu, viešas demonstravimas tapo karštų diskusijų tema po žudynių Čarlstone.

Viename tinklalapyje, veikiausiai sukurtame įtariamo užpuoliko – 21 metų Dylanno Roofo (Dilano Rufo), buvo paskelbtas baltųjų viršenybės principą palaikantis manifestas, taip pat nuotraukos, kuriose tas jaunuolis matomas laikantis konfederatų vėliavą ir pistoletą.

„Šiandien savo valstijoje išgyvename vienybės momentą – be blogos valios – kad pasakytume, jog atėjo laikas pašalinti tą vėliavą iš Kapitolijaus teritorijos“, – N.Haley sakė per spaudos konferenciją, stovėdama tarp grupės respublikonų ir demokratų politinių lyderių.

„Praėjus 150 metų nuo Pilietinio karo pabaigos, šis laikas atėjo“, – pabrėžė ji, pridūrusi, kad ta vėliava „daugybę skaudina“.

Konfederatų vėliava nuolat būna iškelta Valstijos rūmų pievelėje prie paminklo žuvusiems konfederatams, o šis faktas jau daug metų kurstė ginčus Pietų Karolinoje.

Be to, po žudynių Čarlstone ta vėliava, kitaip negu JAV ir Pietų Karolinos valstijos vėliavos, nebuvo nuleista iki pusės stiebo. Toks žingsnis dar labiau pakurstė pyktį ir atgaivino judėjimą, reikalaujantį pašalinti konfederatų vėliavą iš valstijos Kapitolijaus teritorijos.

Didžiausias JAV mažmeninės prekybos tinklas „Walmart“ paskelbė pašalinsiantis iš savo parduotuvių visas prekes su konfederatų vėliavos atvaizdu, sakydamas, kad tokios prekės „netinkamai“ pateko į parduotuvių lentynas.

„Atėjo laikas konfederatų karo vėliavą pašalinti iš viešos vietos priešais valstijos Kapitolijų į vietą istorijoje – valstijos muziejų, Konfederatų muziejų“, – pareiškė Čarlstono meras demokratas Josephas Riley (Džozefas Railis).

„Konfederatų karo vėliava jau prieš daugybę metų buvo nusavinta kaip neapykantos simbolis“, – pridūrė J.Riley, argumentuodamas, kad šią vėliavą naudojo Kukluksklanas ir kiti judėjimai, nusistatę prieš „lygybę tarp rasių“.

Pietų Karolinai JAV Senate atstovaujantis afroamerikietis respublikonas Timas Scottas (Timas Skotas) pritarė, kad ta vėliava „simbolizuoja skausmą ir priespaudą“ tiems, kas jos nepalaiko.

„Atėjo laikas nuleisti šią vėliavą“, – pridūrė T.Scottas, kuris yra pirmasis JAV Pietų regionui atstovaujantis respublikonas Kongreso narys nuo Rekonstrukcijos laikotarpio, lydėjusio Pilietinį karą.

Praeitą savaitgalį keli tūkstančiai protestuotojų susirinko prie Pietų Karolinos parlamento pastato valstijos sostinėje Kolumbijoje, reikalaudami pašalinti konfederatų vėliavą.

Organizatoriai tą renginį vadino „apšilimu“ prieš dar didesnį protestą prie valstijos Kapitolijaus, planuojamą surengti liepos 4-ąją, minint JAV Nepriklausomybės dieną.

Iki pirmadienio paryčių daugiau negu 500 tūkst. žmonių pasirašė kairiosios pakraipos aktyvistų judėjimo MoveOn.org paskelbtą peticiją, reikalaujančią, kad ta vėliava būtų pašalinta.

Gali atrodyti keista, bet mūsų dienomis pagrindiniu konfederatų simboliu tapusi vėliava – tamsiai mėlynas Šv.Andriejaus kryžius su baltomis žvaigždėmis, pavaizduotas raudoname fone, tėra karinė vėliava. Oficialus pietinių valstijų simbolis, kurį secesininkai priėmė 1861 metais, yra vėliava, vadinama „Stars and Bars“ („Žvaigždės ir juostos“), panaši į tuometę JAV vėliavą.

Vadinamasis „Pietų kryžius“ (Southern Cross) faktiškai buvo sukurtas, kad pietiečių daliniai mūšio lauke nesupainiotų savo vėliavos su naudota abolicionistinių Šiaurės valstijų per 1861-1865 metų karą.

Šv.Andriejaus kryžius yra senas krikščioniškas simbolis, o ant jo išdėstytos žvaigždės simbolizuoja 13 tuomečių konfederatų valstijų.

Ilgainiui ta vėliava tapo platesniu simboliu: kai kuriems ji reiškė pietinių valstijų ir generolo Roberto E.Lee (Roberto E.Li) armijos karinę šlovę, kitiems – „žlugusį reikalą“ po Pietų pralaimėjimo ir baltaodžių pietiečių didvyriškumo, žiūrint pro pirštus į vergovės sistemą, kuri buvo konfederatų idėjinis pagrindas.

Šis simbolis įgijo aiškią rasistinę potekstę, kai tą vėliavą pradėjo naudoti ekstremistinis Kukluksklanas ir kai kurios kitos už rasių atskyrimą pasisakančios organizacijos.

Pietų Karolinoje istorinė juodaodžių bažnyčia, kurioje baltasis užpuolikas praeitą savaitę nušovė devynis afroamerikiečius, sekmadienį pirmąkart po tų žudynių surengė pamaldas, per kurias buvo jaudinamai pagerbtos aukos.

Keli šimtai maldininkų, kurių daugelis verkė, susirinko Emanuelio afrikiečių metodistų episkopalinėje bažnyčioje per pamaldas, kurioms vadovavo atvykę dvasininkai, nes šių maldos namų vadovas buvo tarp nužudytųjų įtariamo baltųjų viršenybės šalininko.

Šios pamaldos suteikė sielvarto prislėgtam Čarlstono miestui, kuris kadaise buvo transatlantinės vergų prekybos sostinė Amerikoje, galimybę pabrėžti savo sėkmę nepasiduoti numanomoms užpuoliko pastangoms pakurstyti rasinę neapykantą.

Emanuelio bažnyčioje susirinkę žmonės tvirtino, kad prisipažinusiam užpuolikui – 21 metų Dylannui Stormui Roofui (Dilanui Stormui Rufui), gyvenusiam viename miestelyje netoli valstijos sostinės Kolumbijos, nepavyko sužlugdyti šios bendruomenės meilės ir tikėjimo dvasios.

„Jie buvo Viešpaties namuose, tyrinėdami Tavo žodį, melsdamiesi vienas su kitu“, – viešintis dvasininkas Johnas Gillisonas (Džonas Gilisonas) pareiškė iš sakyklos.

„Tačiau velnias taip pat įžengė. Ir velnias mėgino perimti valdžią, – pridūrė jis. – Ačiū Dievui, aleliuja, kad velnias nesugebėjo užvaldyti Tavo žmonių. Ir velnias negali užvaldyti tavo bažnyčios.“

Maldininkai išėjo į gatvę, kur per garsiakalbius buvo tiesiogiai transliuojamos dvi valandas trukusių pamaldų giesmės ir maldos, kurių klausėsi šimtai tikinčiųjų, susirinkusių prie bažnyčios kaitrią vasaros dieną.

Vėliau dieną daugiau negu 10 tūkst. žmonių susikibo rankomis ant 4 km ilgio Arthuro Ravenelio (Arturo Ravenelio) tilto, demonstruodami solidarumą su Emanuelio bažnyčios bendruomene.

„Dabar svarbios ne vien juodaodžių gyvybės. Svarbios visų gyvybės“, – sakė afroamerikiečių teisių organizacijos „Black Lives Matter“ lyderis Jay Johnsonas (Džėjus Džonsonas), kurio žodžius palydėjo garsūs sveikinimo šūksniai klausytojų minioje, kurią sudarė daugiausiai baltaodžiai.

Ant tilto išsirikiavusios „gyvosios grandinės“, sujungusios Čarlstoną ir viduriniosios klasės priemiestį Maunt Plezantą, dalyviai devyniomis tylos minutėmis pagerbė visas žudynių bažnyčioje aukas.

Išpuolis Emanuelio AME bažnyčioje, kuri yra vieni iš garsiausių afroamerikiečių maldos namų Jungtinėse Valstijose, buvo kruviniausias išpuolis prieš juodaodžių bažnyčią nuo pilietinių teisių judėjimo laikų.

Tarp šaudynių aukų, kurių amžius buvo nuo 26 iki 87 metų, buvo tos bažnyčios vyriausiasis pastorius – 41 metų Clementa Pinckney (Klementa Pinknis), kuris taip pat buvo pagarbą pelnęs Pietų Karolinos Senato narys, raginęs sugriežtinti ginklų kontrolės įstatymus.

Manoma, kad D.S.Roofas buvo sukūręs tinklalapį, kuriame buvo paskelbtas apie 2,5 tūkst. žodžių rasistinis manifestas prieš afroamerikiečius. Tame tinklalapyje taip pat buvo nuotraukų, kuriose tas jaunuolis matomas laikantis šaunamuosius ginklus ir Amerikos pilietinio karo konfederatų vėliavą, tapusią rasizmo simboliu, taip pat deginantis JAV nacionalinę vėliavą.

D.S.Roofas pabėgo po praeitą trečiadienį surengtų šaudynių ir buvo sučiuptas kitą dieną kaimyninėje Šiaurės Karolinoje. Jis laikomas vienutėje ir yra kaltinamas devynių žmonių nužudymu.