Tuo metu Honkongo lyderė Carrie Lam (Keri Lam) liaupsino naują Pekino parengtą saugumo įstatymą, kuris, jos teigimu, padėjo atkurti stabilumą neramiame tarptautiniame finansų centre.

Kinija savo įkūrimą mini spalio 1-ąją kruopščiai organizuojamomis iškilmėmis.

Tačiau Honkonge ši diena tapo kupina liūdesio, ypač tiems, kurie nerimauja dėl autoritarinio Pekino vykdomo vis intensyvėjančio susidorojimo su disidentais.

Protestai faktiškai buvo draudžiami beveik visus šiuos metus dėl COVID-19 apribojimų, taikomų susibūrimams. Be to, Pekinas birželį primetė miestui griežtą nacionalinio saugumo įstatymą.

Ketvirtadienio rytą virš Honkongo uosto skriejo sraigtasparniai su Kinijos ir Honkongo vėliavomis, o C. Lam ir aukšto rango Kinijos pareigūnai dalyvavo ceremonijoje, kurios vietą supo policininkai ir saugumo užtvarai.

„Pastaraisiais mėnesiais visų akivaizdoje yra neginčijamas faktas, kad mūsų visuomenėje vėl įsivyravo taika“, – savo kalboje pabrėžė Honkongo lyderė.

„Mūsų šalies nacionalinis saugumas buvo apsaugotas Honkonge, o mūsų piliečiai vėl gali naudotis savo teisėmis ir laisvėmis pagal įstatymus“, – pridūrė ji.

Tačiau policininkai ketvirtadienį sulaikė tuos, kas visgi išdrįso protestuoti.

Policija pranešė, kad daugiau nei 80 asmenų buvo sulaikyti, daugiausia dėl „neteisėto susirinkimo“. Pareigūnai taip pat plakatais perspėjo minias, kad jos savo šūkiais pažeidžia nacionalinio saugumo įstatymą.

Pernai minint Nacionalinę dieną, Kinijos įkūrimo 70-ąsias metines, kilo įnirtingų susirėmimų tarp protestuotojų ir policijos. Tuomet Honkongą krėtė septynis mėnesius besitęsusios prodemokratinio judėjimo demonstracijos.

Šiemet miesto valdžia atsisakė sankcionuoti protesto eitynes – neva saugumo sumetimais ir dėl COVID-19 suvaržymų, draudžiančių viešosiose erdvėse rinktis daugiau nei keturiems žmonėms.

C. Lam administracija taip pat metams atidėjo rugsėjį turėjusius įvykti vietos valdžios rinkimus, kurie paprastai yra viena iš retų progų, kai honkongiečiai gali atiduoti savo balsą. Savo sprendimą vyriausybė motyvavo koronaviruso keliama grėsme.

Vienas šaltinis policijoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad siekiant užkirsti kelią potencialiems protestams buvo mobilizuoti 6 tūkst. policininkų – dvigubai daugiau nei įprasta.

„Nutraukime vienpartinį valdymą“

Visą rytą žinomi demokratijos šalininkai rengė nedideles protesto akcijas, specialiai būriuodamiesi ne daugiau kaip keturių žmonių grupelėmis.

„Šiandien Kinijoje tie, kas siekia laisvės, yra tramdomi, o tie, kas yra atsakingi už tramdymą, yra valdžioje“, – žurnalistams pareiškė aktyvistas Lee Cheuk-yanas (Li Čukjanas).

Viena demonstrantų grupė, kurią supo maždaug 40 policininkų, skandavo „Nutraukime vienpartinį valdymą“ ir sudegino protesto peticiją.

Kiti aktyvistai buvo susirinkę prie budriai saugomo Ryšių biuro, atstovaujančio Pekino vyriausybei mieste.

Ankstesnę dieną šios agentūros vadovas Luo Huiningas pasakė kalbą, kuria paragino skatinti patriotines nuotaikas Honkonge, nes didžiavimasis tėvyne, jo teigimu, yra pareiga, o ne pasirinkimas.

Viename parduotuvių rajone, kur pernai įvyko nemažai susirėmimų, ketvirtadienio popietę buvo daug daugiau riaušių policininkų nei gyventojų, pirkėjų ir šūkius skandavusių žmonių.

Pareigūnai stabdė ir apieškojo arba tiesiog ragino pasitraukti žmones, kuriuos palaikydavo įtartinais: vienas vyras švilpavo protesto dainos melodiją, kitas mojavo geltonu balionu – ši spalva asocijuojasi su prodemokratiniu judėjimu.

Vienas protestuotojas, prisistatęs Ricky (Rikiu), sakė nusprendęs tyliai viešai skaityti prodemokratiniam judėjimui prijaučiantį laikraštį „Apple Daily“.

„Visi žino, kad pagal nacionalinio saugumo įstatymą nebegalima sakyti daugelio dalykų“, – AFP teigė jis.

„Bet vis tiek noriu išeiti į gatvę, net jei tai tėra mažytės pastangos, kurias galiu įdėti“, – pridūrė vyras.

Tais retais atvejais, kai mieste prasiveržia demonstracijos, riaušių policininkai ir civilinius rūbus dėvintys pareigūnai tučtuojau imasi veiksmų: pavyzdžiui, vieną rugsėjo dieną buvo sulaikyti beveik 300 asmenų.

Per pastaruosius 16 mėnesių protestų metu buvo sulaikyti daugiau nei 10 tūkst. žmonių, o teismus užplūdo bylų, įskaitant iškeltas daugeliui prodemokratinio judėjimo lyderių, lavina.

Naujasis saugumo įstatymas

Susidoroti su disidentais padeda nacionalinio saugumo įstatymas, kurį Kinija primetė miestui birželio mėnesį.

Aptakiai suformuluotu teisės aktu kriminalizuojamas tam tikrų nuomonių reiškimas, o žemyninės Kinijos saugumo aparatui pirmąkart leidžiama atvirai veikti Honkonge.

Saugumo įstatymas paskatino JAV paskelbti sankcijas, o daugelis kitų Vakarų valstybių jį pasmerkė.

Tačiau Pekino ir Honkongo valdžia teigia, kad šis teisės aktas yra būtinas, norint atkurti stabilumą finansų centre.

Prieštaringai vertinamas nacionalinio saugumo įstatymas, kritikų teigimu, kelia grėsmę laisvėms Honkonge.

Pasak JAV iždo sekretoriaus Steveno Mnuchino, sankcijos yra nukreiptos prieš tuos, kurie kenkia Honkongo autonomijai.

JAV Iždo departamentas tiesiogiai kaltina C. Lam „įgyvendinant Pekino laisvės ir demokratinių procesų slopinimo politiką“.

„JAV remia Honkongo žmones“, – pridūrė S. Mnuchinas.

Nuo beprecedenčių masinių protestų prieš pusmetį pradžios Honkonge buvo sulaikyta daugiau kaip 6 tūkst. žmonių, dauguma jų – studentai.

Protestus sukėlė galiausiai atšauktas įstatymo projektas, leidęs įtariamųjų ekstradiciją į žemyninę Kiniją. Vėliau jie peraugo į demonstracijas prieš prokinišką Honkongo vadovybę, didėjančią Kinijos įtaką ir demokratijos ribojimą.

Demonstrantai reikalauja laisvų rinkimų, Pekinui ištikimos premjerės atsistatydinimo bei nepriklausomo policijos smurto tyrimo. Be to, jie reikalauja, kad sulaikyti demonstrantai nebūtų baudžiami.

Honkongo lyderė Carrie Lam (Keri Lam) susidūrė su didžiuliu oponentų pykčiu, miesto parlamentui trečiadienį pradėjus naują sesiją po to, kai prieš tris mėnesius pastate siautėjo kaukėti protestuotojai.

Trečiadienį C. Lam negalėjo pasakyti savo metinės kalbos apie politinę darbotvarkę, nes per chaotiškas scenas miesto parlamente jai trukdė opozicijos įstatymų leidėjai.

Vietoje to ji buvo priversta paskelbti iš anksto įrašytą vaizdo įrašą. Tai pirmas kartas, kai koks nors Honkongo lyderis negalėjo asmeniškai pasakyti metinės kalbos nuo pat šios tradicijos pradžios 1948-aisiais.

Ketvirtadienį C. Lam sugrįžo į Įstatymų leidžiamąją tarybą atsakyti į įstatymų leidėjų klausimus apie kalbos turinį.

Tačiau vėl įsivyravo chaosas, kai jos politiniai oponentai ėmė skanduoti šūkius, o apsaugininkai juos vieną po kito tempė iš salės.

Honkongą jau keturi mėnesiai krečia didžiausi politiniai neramumai per kelis dešimtmečius.

Į gatves protestuoti ėjo milijonai žmonių, pirmiausia prieš dabar jau atšauktą įstatymą dėl ekstradicijos į autoritarišką pagrindinę Kinijos teritorijos dalį.

Pekino ir Honkongo lyderiams užėmus griežtą poziciją protestų atžvilgiu, judėjimas virto platesne kampanija prieš Kiniją su reikalavimais leisti tiesiogiai rinkti miesto lyderius ir užtikrinti policijos atskaitomybę.

Protestai Honkongą krečia jau keturi mėnesiai, o praėjusį savaitgalį didelė miesto dalis buvo paralyžiuota demonstrantams po uždraudimo dėvėti kaukes vėl išėjus į gatves.

C. Lam penktadienio sprendimas pasitelkti kolonijinių laikų nepaprastuosius įgaliojimus, kuriais nebuvo naudojamasi pusę šimtmečio, ir uždrausti kaukes išprovokavo vienas smurtingiausių scenų nuo pat krizės pradžios – protestuotojai nuniokojo dešimtis metropoliteno stočių, su pagrindine Kinijos dalimi susijusių parduotuvių, blokavo gatves.

Didelei miesto daliai po trijų savaitgalio dienų grįžus prie darbo, C. Lam kalbėdamasi su žurnalistais neatmetė galimybės panaudoti ir kitas priemones, įskaitant prašymą Kinijai įsikišti.

„Šiuo metu vis dar tvirtai jaučiu, kad turėtume surasti sprendimus patys. Centrinės vyriausybės [Pekine] pozicija taip pat tokia, kad Honkogas pats turėtų spręsti savo problemą. Bet jei situacija pasidarys labai bloga, tuomet nebus galima atmesti jokių galimybių, jei norime, kad Honkongas bent jau turėtų dar vieną progą“, – sakė C. Lam.

C. Lam paragino kritikus užsienyje pripažinti tikrovę, kad keturis mėnesius vykstantys protestai jau nebėra „taikus judėjimas už demokratiją“.

Lyderė taip pat nesileido į kalbas dėl vieno vyriausybės nario pasiūlymo apriboti mieste internetą. Vietoje to ji tvirtino, kad yra „labai įsipareigojusi“ naudotis politiniais ir teisiniais instrumentais, įskaitant dialogą, „įsišaknijusioms problemoms“ spręsti.

13 nusiaubtų miesto metropoliteno stočių antradienį vis dar buvo uždarytos; metropoliteno kompanija pranešė, kad 20 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku bus uždarytas visas tinklas.

Sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė, kad 10-ies iš 13 savaitgalį į ligonines paguldytų asmenų būklė antradienį buvo stabili, o trys žmonės jau išrašyti.

Lyderė taip pat perspėjo, kad jau trečią mėnesį besitęsiančios demonstracijos kelia ekonominę sumaištį tarptautiniame finansų centre.

C. Lam, kurios palaikymas ekstradicijos įstatymo projektui, numačiusiam galimybę išduoti įtariamuosius žemyninės Kinijos teismams, išprovokavo pirmuosius neramumus, sakė, kad demonstracijų poveikis miesto ekonomikai gali būti blogesnis nei 2003 metų SARS viruso protrūkio arba 2008 metų finansų krizės.

„Palyginus su ekonomikos nuosmukiu, sukeltu SARS, su kuriuo anksčiau susitvarkėme, ar netgi [2008 metų] ekonomikos krize, šįkart padėtis daug sunkesnė“, – lyderė sakė per penktadienio popietę netikėtai organizuotą spaudos konferenciją.

„Kitaip tariant, ekonomikos atsigavimas truks labai ilgai“, – pridūrė ji.

Ypač didelį nerimą reiškė privatusis sektorius ir turizmo industrija. Kelionių agentūros pranešė, kad grupinių kelionių į Honkongą sumažėjo 50 proc., o turizmo valdyba pažymėjo, kad praeitą mėnesį atvykėlių skaičius sumažėjo dviženkliu procentų skaičiumi.

Protestuotojai beveik kasdien rengė demonstracijas ir vis dažniau susiremdavo su policija, todėl kelios šalys perspėjo savo piliečius susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Honkongą arba būti itin atsargius.

Protestai, prasidėję nuo prieštaringai vertinamo ekstradicijos įstatymo, peraugo į platesnį judėjimą ir reikalavimus vykdyti demokratines reformas.

„Jokių nuolaidų“

C. Lam nesutiko patenkinti jokių reikalavimų, įskaitant raginimus organizuoti miesto administracijos vadovo tiesioginius rinkimus. Dabar vadovą skiria Pekinas.

„Kalbant apie politinį sprendinį, nemanau, kad turėtume daryti kokių nors nuolaidų smurtaujantiems protestuotojams nutildyti“, – kalbėjo ji.

„Turėtume daryti, kas tinkama Honkongui. Ir šiuo metu Honkongui tinkama... sustabdyti smurtą, ištarti „ne“ chaosui, kurį Honkongas patyrė kelias pastarąsias savaites, kad galėtume judėti toliau“, – pabrėžė C. Lam.

Ištisas savaites besitęsiančios demonstracijos sukėlė didžiausią grėsmę Pekino valdymui Honkonge nuo pat 1997 metų, kai šį miestą buvusi kolonijinė valdytoja Didžioji Britanija grąžino Kinijai.

Dėl šių neramumų žemyninės Kinijos valdžia neslėpė įtūžio.

Kinijos aviacijos valdyba penktadienį pareikalavo, kad Honkongo oro bendrovė „Cathay Pacific“ neleistų savo darbuotojams, palaikiusiems protestus, aptarnauti reisų žemyninės šalies dalies oro erdvėje arba atvykstančių į žemyninės dalies oro uostus.

Valdyba taip pat paliepė pagrindinei Honkongo oro bendrovei nuo sekmadienio pateikti informaciją apie darbuotojus, aptarnaujančius skrydžius į žemyninę Kiniją, ir perspėjo, kad nepatvirtinti reisai nebus įleidžiami.

„Padekit“ 

Aktyvistai penktadienį nerodė jokių ženklų, kad ketintų nusileisti, ir surengė naują sėdimąjį streiką Honkongo oro uosto atvykimo salėje. Tai pirmoji iš trijų šiame transporto centre planuojamų mitingų dienų.

„Jokių riaušininkų, tik tironija“, – skandavo demonstrantai. Kai kurie jų laikė tokius užrašus kaip „Gelbėkit Honkongą nuo tironijos ir policijos brutalumo!“.

Sėdimasis streikas intensyviai dirbančiame oro uoste yra antras kartas, kai demonstrantai protestavo čia, vildamiesi užsitikrinti tarptautinių lankytojų paramą.

„Norime pasakyti keleiviams, kas vyksta Honkonge“, – sakė 16-metė protestuotoja Charlotte Au (Šarlot Au).

Kai kurie į oro uostą atvykstantys keleiviai sustodavo nufotografuoti protesto arba peržvelgti demonstrantų dalijamų skrajučių. Kiti keleiviai rodydavo protestuotojams iškeltą nykštį.

Iš Prancūzijos atvykusi Clara Boudehen (Klara Budehen) sakė, kad mitingas jai padarė „didelį įspūdį“.

„Mūsų demokratija nėra absoliuti, turime kovoti dėl jos, – sakė ji. – Matyti, kaip žmonės kovoja už demokratiją, labai svarbu.“

Korėjietė Monica Yoon Hee Jung (Monika Jun Hi Čung) savo ruožtu sakė, kad šiek tiek nerimavo dėl savo kelionės, bet atvykusi pamatė, kad sėdimasis streikas „tikrai taikus“.

„Jie visai neagresyvūs. Jaučiu, kad jie nori parodyti, kas iš tiesų jų širdyje. Labai nuoširdu“, – sakė ji.

Penktadienį vakare protestuotojai susirinko Vong Tai Sino rajone, kur policija anksčiau šią savaitę panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, ir surengė akciją pagal kinų festivalį, kurio metu deginamos aukos mirusiųjų dvasioms nuraminti.

Maždaug 100 protestuotojų susirinko deginti netikrų popierinių pinigų su C. Lam karikatūromis.

Policija stebėjo protestuotojus iš atstumo, ignoruodama aktyvistų šaukiamus įžeidimus, į popierinį C. Lam atvaizdą nukreiptus lazerio spindulius ir skanduotes „Padekit“.

Tolesni protestai planuojami savaitgaliui.

C. Lam sakė žiniasklaidai, kad šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į didelį visuomenės nepasitenkinimą.

„Vyriausybė nusprendė įšaldyti įstatymų pataisų projektą, atnaujinti mūsų bendravimą su visais visuomenės sluoksniai, dėti daugiau pastangų... dirbti ir klausytis skirtingų nuomonių visuomenėje, – kalbėjo ji. – Neketiname nustatyti galutinio termino šiam darbui ir žadame informuoti ir pasikonsultuoti su Įstatymų Leidžiamosios Tarybos Saugumo komisijos nariais prieš priimdami sprendimą dėl tolesnio žingsnio“.

Buvusioje Didžiosios Britanijos kolonijoje daugelis nerimauja, kad šis žingsnis dar labiau susilpnintų branginamas teisines apsaugas ir laisves, pažadėtas Pekino, kai jis susigrąžino šią teritoriją 1997 metais.

Planuota, kad sekmadienį bus surengtas dar vienas masinis protestas dėl šios problemos.

Per ankstesnes demonstracijas į Honkongo gatves buvo išėję šimtai tūkstančių gyventojų, o trečiadienį įvyko protestuotojų susirėmimų su policija. Tai dar labiau padidino spaudimą C. Lam atsitraukti – atšaukti kontroversišką projektą ragino netgi jos politiniai sąjungininkai ir patarėjai.

Skambant vis aštresnei kritikai, atsirado signalų, kad nerimauti pradėjo ir Komunistų partijos lyderiai Pekine, tad C. Lam šeštadienį nusprendė surengti spaudos konferenciją tame pačiame vyriausybės pastatų komplekse, kurį anksčiau šią savaitę buvo apsupę demonstrantai.

Laikraščio „South China Morning Post“ žiniomis, C. Lam vėlai penktadienį sušaukė skubų susitikimą su savo patarėjais, o Kinijos pareigūnai tuo metu posėdžiavo kaimyniniame Šendženo mieste, ieškodami būdo išeiti iš aklavietės.

C. Lam, kurią paskyrė Pekino lojalistų dominuojamas komitetas, anksčiau atsisakydavo net pagalvoti apie įstatymo projekto atšaukimą, nepaisydama nei verslo ir teisinių organizacijų kritikos, nei sekmadienį surengto rekordinio mitingo, per kurį, organizatorių teigimu, į gatves išėjo daugiau nei milijonas protestuotojų.

„Labai apgailestauju, kad mūsų darbo trūkumai ir daugybė kitų veiksnių po palyginti ramių pastarųjų dvejų metų laikotarpio sukėlė visuomenėje esminių prieštaravimų ir ginčų“, – sakė C. Lam.

Honkongas turi pusiau autonomijos statusą nuo 1997-ųjų, kai Didžioji Britaniją grąžino šią teritoriją Kinijai. Praėjus 20 metų nuo šio įvykio, baiminamasi, kad Pekinas nesilaiko perdavimo sutarties, kuria siekiama išsaugoti miesto ypatumus.

Buvusi valstybės tarnautoja C.Lam buvo laikoma Pekino favorite užimti Honkongo administracijos vadovo postą. Ji ir laimėjo balsavimą komitete, kurio dauguma narių yra lojalūs Kinijai.

Kritikai sako, kad C.Lam dar labiau paaštrins politinius nesutarimus, tačiau išrinktoji vadovė teigia norinti suvienyti miestą.

„Mūsų mieste Honkonge yra daug susiskaldymo ir nusivylimo. Mano prioritetas bus įveikti šią atskirtį,“ – pareiškė ji po balsavimo.

C.Lam pažadėjo išlaikyti pusiau autonominę Honkongo sąranga, pagrįstą principu „viena šalis, dvi sistemos“, ir išsaugoti pagrindines jo vertybes, tarp jų – saviraiškos laisvę ir nepriklausomą teismų sistemą.

Paklausta apie nuogąstavimus, kad Pekinas vis labiau stiprina savo valdžios gniaužtus, ji pareiškė, jog Honkongo administracijos ir Kinijos valdžios požiūriai į miesto statuso ir laisvių išlaikymą „nesiskiria“.

Sekmadienio balsavimas – pirmieji Honkongo vadovo rinkimai po to, kai, nepaisant masiniu protestų, pavadintų „Skėčių judėjimu“, 2014-aisiais nepavyko pasiekti reformų ir visiškai laisvų rinkimų.  

Dabartinis vyriausiasis administratorius Leung Chun-yingas (Leung Čuningas), kurį priešininkai laiko Pekino marionete, pasitrauks iš posto liepą po penkerių metų kadencijos. C.Lam, kuri yra pirmoji miestui vadovausianti moteris, buvo jo pavaduotoja.

Paskelbus, kad C.Lam nesunkiai įveikė savo artimiausią varžovą Johną Tsangą (Džoną Cangą), laikomą nuosaikesniu isteblišmento veikėju, išrinktoji vadovė susijaudinusi nusilenkė savo rėmėjams.  

C.Lam surinko 777 balsus, o už J.Tsangą balsavo 365 komiteto nariai. Trečiasis, liberaliausias kandidatas Woo Kwok-hingas (Vu Kvokhingas) gavo tik 21 balsą.

Komitetą iš viso sudarė 1194 narių, iš jų – maždaug trys ketvirtadaliai prokiniškosios stovyklos atstovai.

Demokratiškoji politinė stovykla itin nemėgsta C.Lam, nes ši palaikė Kinijos remiamą politinių reformų paketą, kuris 2014-aisiais sukėlė masinių protestų bangą.

Nusivylę aktyvistai ne kartą ragino suteikti Honkongui apsisprendimo teisę ar netgi visiškai atsiskirti nuo Kinijos.

Sekmadienį prie vietos, kur vyko balsavimas, susirinko šimtai protestuotojų, vadovaujamų  demokratijos aktyvisto Joshua Wongo (Džošua Vongo).

Netoliese skambant maršams valstybės ir miesto vėliavų apsuptyje stoviniavo Kinijos valdžios rėmėjai.

Opozicijos politikas Nathanas Law (Neitanas Lo), kuriam parlamentaro mandatas suteikė teisę balsuoti, sakė, kad paliks biuletenį tuščią.

„Tai vis tiek yra Pekino valdžios pasirinkimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Honkongo vyriausybė ketvirtadienį atšaukė derybas su demokratinių permainų reikalaujančių studentų lyderiais, suduodama smūgį pastangoms sumažinti tvyrančią įtampą, tūkstančiams protestuotojų išėjus į gatves reikalauti laisvų rinkimų ir vyriausiojo administratorius Leung Chun-yingo (Leng Dženingo) atsistatydinimo.

Honkongo vyriausybės vyriausioji sekretorė Carrie Lam (Keri Lam) apie tai pranešė planuotų derybų su studentų lyderiais išvakarėse, protestuotojams paralyžiavus visą miestą.

„Studentų raginimai plėsti nebendradarbiavimo judėjimą sugriovė mūsų derybųRusijos ir JAV užsienio reikalų ministrai susitiks Paryžiuje spalio 14 dieną, pranešė Maskva

Maskva, spalio 9 d. (AFP-BNS). Rusijos ir JAV užsienio reikalų ministrai, kuriuos šiuo metu skiria dideli nesutarimai dėl padėties Ukrainoje, antradienį susitiks Paryžiuje, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Pagal ankstesnį susitarimą, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spalio 14 dieną susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry (Džonu Keriu) Paryžiuje“, – informavo Rusijos URM atstovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros. pasitikėjimo pagrindą, todėl konstruktyvus dialogas neįmanomas“, – pareiškė Carrie Lam.