Susipažinti su cirko kultūra ir išmokti cirko disciplinų čia galės ir vaikai, ir suaugusieji. Mokymus ves profesionalūs užsienio ir lietuvių šiuolaikinio cirko atlikėjai. Tarp jų – akrobatas Džiugas Kunsmanas, po studijų Italijoje sugrįžęs į gimtąjį Kauną. Apie savo unikalią patirtį, apie šiuolaikinį cirką ir jo mokslą – pokalbis su Dž.Kunsmanu.
– Kokią reikšmę šiuolaikinio cirko centro įkūrimas suteikia Lietuvos šiuolaikinio cirko bendruomenei?
– Tai labai svarbus įvykis Lietuvai ir Baltijos šalims. Jis atvers galimybę vietiniams ir kitų šalių atlikėjams kartu dirbti ir dalytis patirtimi. Jis gali inspiruoti didelius kultūrinius pokyčius. Cirko atlikėjai, šokėjai ir kiti laisvi menininkai ilgą laiką viešai kalbėjo, kad Kaune ir Vilniuje nėra erdvių, kuriose būtų galima treniruotis, rengti mokymus. Tai buvo ypač didelė problema šiuolaikiniam cirkui, kuriam reikia specifinių erdvių. Aš pats visą vasarą treniravausi parkuose, nes tiesiog nebuvo kur. Labai tikimės išplėsti šiuolaikinio cirko bendruomenę ir suteikti galimybę vaikams, kurie ateis mokytis, tapti profesionaliais atlikėjais.
– Ką reikš šiuolaikinio cirko pamokos vaikams?
– Mes orientuojamės ne vien į fizinį pasirengimą, net jei tai sudarys didelę užsiėmimų dalį. Norime supažindinti ir su cirko filosofija, istorija ir bendruomene, kurioje nuolat vyksta mainai, todėl tarp mūsų yra kolegų užsieniečių. Svarbu ir tai, kad cirkas suteikia daug socialinių įgūdžių, jis yra neatsiejamas nuo bendravimo, reikalauja, kad šalia būtų partneris – daug lengviau ir sparčiau tobulėjama kartu. Buvo atlikta daug studijų, įrodančių, kad cirkas padeda vaikams, turintiems dėmesio sutrikimų ir gali būti naudingas sprendžiant kitas aktualias problemas. Į tai mes taip pat atkreipsime dėmesį mokydami vaikus. Laukiame visų vaikų – ir tų, kurie turi tam tikrų emocijų ar elgesio sutrikimų. Nedarome jokių atrankų, dabar laukiami visi, o paskui, jeigu bus toks poreikis, bandysime suskirstyti į tam tikras grupes, kad visi čia atėję jaustųsi gerai. Vienoje grupėje mokytojas mokys iki dvylikos vaikų. Laukiami vaikai nuo penkerių iki aštuoniolikos metų. Ateityje ketiname dirbti ir su mažesniais vaikais.
– Cirko meno vakarais galės mokytis ir suaugusieji. Galima išmokti šių disciplinų: oro akrobatikos (šilkai, trapecija, virvė), akropartneriavimo (hand-to-hand, banquin, akrobatika), žongliravimo bei kiniško stulpo metodų. Pavadinimai kiek gąsdina. Ar būtinas išankstinis pasirengimas?
– Amžius ir sugebėjimai nėra svarbu. Gali prisijungti visi norintys. Tam mes ir esame, kad padėtume mokytis. Nereikėtų tikėtis, kad tik atėjus bus galima padaryti salto. Pradedame nuo labai paprastų dalykų ir palaipsniui einame link sudėtingesnių. Kiekvienas gali atrasti savų dalykų, kurie jam patiks. Gali ateiti bet kokio amžiaus žmonės, taip pat ir senjorai.
Lietuvoje, manau, labai didelės įtakos turės šis šiuolaikinio cirko centras, kuris gali suteikti galimybę stoti į profesionalias cirko mokyklas.
Aš pats cirko artisto karjerą pradėjau būdamas 20 metų. Iki tol neužsiėmiau jokiomis fizinėmis veiklomis. Nemažai dėsčiau suaugusiesiems Italijoje ir Prancūzijoje. Kai studijavau Italijoje, kartą per mėnesį turėjome atvirų durų dieną, kai ateidavo visi, norintys išsibandyti, ir mūsų pareiga buvo priimti juos, jiems išdėstyti tai, ką mes mokame. Ten žmonės labai daug investuoja į save. Daug kas pasilikdavo, ateidavo į vakarines pamokas. Buvo vienas unikalus atvejis, kai gana stambus, virš 30-ies vyras pradėjo lankyti mūsų pamokas, po truputį eidavo vis dažniau, kol pateko į mūsų mokyklą kaip vienas iš studentų.
– Papasakokite apie savo patirtį Italijoje. Kaip ten žvelgiama į šiuolaikinį cirką?
– Italijoje atsidūriau visai neplanuotai. Savo kūrybinę karjerą pradėjau nuo muzikos, teatro ir šokio. Po vidurinės mokyklos įstojau į VDU vaidybos studijas Kaune, kurių metu save atradau šiuolaikiniame šokyje, o dar vėliau ir šiuolaikiniame cirke. Italijoje Flic cirko mokykloje pradėjau studijuoti akropartneriavimą, kai tu turi dirbti tik su partneriu. Man labai daug davė kultūrinis susibūrimas, susipažinau su cirko atlikėjais iš Brazilijos, Čilės, Prancūzijos, Belgijos, Rusijos ir kitų šalių.
Italijoje yra daug cirko, nes ten stiprios gatvės meno tradicijos. Yra kelios cirko mokyklos. Nemažai studentų eina uždarbiauti į gatves, darydami triukus ir už tai prašydami pinigų. Ten yra nemažai cirko atlikėjų, kurie renkasi būti beveik benamiai ir pragyvena iš triukų, atliekamų gatvėse. Italijos valdžia nelabai nori pripažinti šiuolaikinį cirką kaip profesionalią meno sritį, dėl to yra daug sunkumų cirkui vystytis, bet yra kelios didelės kompanijos, kurios stengiasi pakeisti situaciją. Rengiami ir šiuolaikinio cirko festivaliai. Labai jaučiamas teigiamas žmonių požiūris į cirką, nes jie pasirodymus mato gatvėse, yra įpratę prie to ir džiaugiasi matydami cirką. Nemanau, kad jie labai skirsto, ar tai yra šiuolaikinis ar tradicinis cirkas.
– Ar pats atlikdavote triukus gatvėse?
– Taip. Sustodavau prie šviesoforo, kol dega žalia šviesa, greitai išbėgdavau į perėją ir atlikdavau triukus, o paskui prašydavau pinigų. Žmonės dėkodavo už tai, kad juos pralinksmindavau. Lietuvoje to nėra, būtų įdomu kada nors surengti tokį gatvės festivalį. Tačiau čia mes turime labai gerą sistemą, patogu gauti finansavimą, turime patogią erdvę kurti profesionalų meną. Labiau norime fokusuotis į tai. Šiandien pasaulyje yra keli centrai, kurie vykdo šiuolaikinio cirko magistro ir doktorantūros studijas. Lietuvoje, manau, labai didelės įtakos turės šis šiuolaikinio cirko centras, kuris gali suteikti galimybę stoti į profesionalias cirko mokyklas.
– Skirtingų trupių pasirodymai labai skiriasi tarpusavyje, todėl šiuolaikinio cirko apibrėžimų yra daug. Kaip pats jį apibrėžtumėte?
– Tai yra scenos meno sritis, kuri išsiskiria savo santykiu tarp atlikėjo ir publikos. Kai žiūrovai eina į teatrą, jie būna tam tikros nuotaikos, susikaupę, ateidami į šokio pasirodymą yra nusiteikę dar kitaip. Eidami pažiūrėti cirko pasirodymo jie nežino, ko tikėtis, kas jų laukia. Atėję susiduria su atlikėjų atvirumu, su jų noru dalytis. Vyksta be galo įdomus bendradarbiavimas. Tai yra pagrindinis dalykas, kuriuo būtų galima konkrečiau apibūdinti tai, kas yra šiuolaikinis cirkas. Dar nėra aiškios krypties, kur link jis keliauja. Aš ir pats dar ieškau, kas tai yra.
Cirkas susiformavo kaip keliaujantis menas. Pirmiausia buvo sukonstruota rato formos struktūra, kurioje buvo atliekami triukai ant arklių. Arkliai galėjo ilgai bėgioti, o aplink susėdę žiūrovai viską stebėjo. XIX a. pradžioje buvo sukurta šapito – didelė kilnojama cirko palapinė, atsirado klounai, akrobatai. Buvo galima pamatyti egzotinių gyvūnų. Pasirodymai vis plėtėsi. Artistai keliaudavo po skirtingas šalis išplėsdami kultūrinį suvokimą. Per daug metų keitėsi palapinės, atsirado karavanai, kad būtų lengviau keliauti iš vieno miesto į kitą. Ilgainiui keitėsi teatras, menas apskritai, apie 1980-uosius įsikūrė kelios cirko kompanijos, kurios norėjo cirkui suteikti daugiau reikšmės, perkelti šį meną į konceptualesnį lygį. Vieni iš pradininkų – "Cirque du Soleil". Taip prasidėjo šiuolaikinis cirkas, kuris vis dar vystosi ir dar labai sunku pasakyti, kas tai yra.
– Dauguma šiuolaikinio cirko atlikėjų siekia sugriauti dominuojantį požiūrį, kad cirkas yra skirtas vaikams ir kad jis turi linksminti. Koks tavo paties santykis su tradiciniu cirku ir jo samprata?
Įžengę į cirko pasaulį žmonės peržengia limitus, jie pakeičia suvokimą apie tai, kas yra realybė, o kas ne.
– Norėčiau suteikti daugiau pagarbos tradiciniam cirkui. Tai, ką darė jo atlikėjai, yra didelis pasiaukojimas. Man teko susidurti su tradicinio cirko šeima, kurioje daugelis įgūdžių keliavo iš kartos į kartą. Jie dar ir dabar gyvena savo pačių rankomis pasigamintuose arklių tempiamuose karavanuose. Noriu, kad atsirastų supratimas, jog tradicinis cirkas taip pat turi labai daug pusių ir kalba apie daug ką. Tai nėra vien triukai, jame taip pat yra labai prasmingų ir gražių dalykų. Šiuolaikinis cirkas naudojasi technika, atkeliavusia iš tradicinio cirko. Žinoma, yra visokių pasirodymų: ir labai konceptualių, kuriuose visai nėra triukų.
– Koks jūsų požiūris į gyvūnus cirke?
– Anksčiau, kai žmonės nebuvo girdėję ir matę egzotinių laukinių gyvūnų, cirkas buvo unikali galimybė tai padaryti. Buvo įdomu pamatyti, tarkim, gyvą dramblį ar tigrą. Dabar visa tai neteko prasmės, nors iki šiol dar egzistuoja tokių cirkų. Tačiau nebūtinai tradiciniame cirke yra žiauriai elgiamasi su gyvūnais. Kiekvienoje bendruomenėje yra visokių žmonių. Kai kuriuose cirkuose gyvūnai yra labai prižiūrimi ir mylimi. Nereikėtų žiūrėti taip kategoriškai. Jeigu aš turėčiau šunį, gal ir jam būtų įdomu atlikti triukus, ir nemanau, kad tai būtų jo išnaudojimas. Tai būtų kažkas panašaus į šuns dresavimą. Esu matęs spektaklį, kuriame cirko atlikėjas šoka su dešimčia balandžių, ir tai buvo be galo gražu. Mačiau ir gatvės pasirodymų su šunimis, kurių metu buvo akivaizdu, kad gyvūnui tai patinka, kad jis tai priima kaip žaidimą ir kiekvieną dieną leidžia su šeimininku. Egzistuoja klaidingas požiūris, kad jeigu cirke yra gyvūnas, tai būtinai jis yra kankinamas ir kad tai nėra šiuolaikinis cirkas. Manau, šiuolaikiniame cirke triukus gali atlikti ir pavieniai gyvūnai, bet, žinoma, ne laukiniai.
– Galbūt norėtum ką nors palinkėti būsimiems centro lankytojams? Ypač tiems, kurių širdis pradėjo plakti smarkiau susižinojus šią naujieną, bet kamuoja dvejonės, apsilankyti ar ne.
– Labai kviečiu suaugusiuosius bent jau pasibandyti, kas tai yra. Cirkas duoda visiškai kitokį suvokimą apie tai, ką tu gali ir ko negali. Mes esame linkę per greitai save nuteisti. Aš pats tą patyriau. Kai pradėjau mokytis cirko meno, norėjau būti tuo atlikėju, kurį partneriai kilnoja, mėto, ir kai atvažiavau mokytis į Italiją, paaiškėjo, kad tam esu per didelis. Tuomet man teko kilnoti štangas, kas, man atrodė, yra absoliučiai priešinga mano kūnui ir kad aš niekada to nesugebėčiau, tačiau jau po metų pradėjau mėtyti kitus. Turėjau laikyti du žmones (apie 130 kg) ant savo pečių. Atrodė, kad gyvenime niekada to nedarysiu, bet pakeičiau suvokimą apie savo kūną. Supratau, kad aš net nežinau, kiek yra įmanoma. Mūsų kūnai yra nuostabūs įrenginiai, it molis, kurį kaip nukreipsi, taip jis ir susidėlios. Įžengę į cirko pasaulį žmonės peržengia limitus, jie pakeičia suvokimą apie tai, kas yra realybė, o kas ne. Dauguma žmonių elgiasi kaip tik nenatūraliai – didžiąją dalį dienos praleidžia sėdėdami, o ši poza yra nenatūrali ir žaloja mūsų kūnus. Kartais atrodo, kad cirko artistai, judėdami taip, kaip daugumai neįprasta, elgiasi natūraliau. Cirko pasaulis pilnas paradoksų.
Kas? Šiuolaikinio cirko centro "Cirko Sapiens" atvirų durų dienos.
Kur? Veiverių g. 134.
Kada? rugsėjo 25 d. 18.30 val. bus pristatytos cirko programos suaugusiesiems, rugsėjo 26 d. 12 val. – pamokos vaikams.
