Dar pernai bendrovė pradėjo saulės jėgainės įrengimo ant kontrolės ir patikros posto stogo projektą, o šiandien iš buvusio elektros energijos vartotojo Centrinis Klaipėdos terminalas tapo energiją gaminančiu vartotoju.

„Tikime, kad nepaisant sumažėjusių krovos apimčių ne pačius geriausius laikus išgyvenančios uosto įmonės turi žengti žingsnius, puoselėjančius tvarumą. Atsakingai žiūrime į vieną iš pagrindinių tvarumo veiksnių – energijos efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, todėl aktyviai įsitraukiame į tvarumo užtikrinimui reikalingų pokyčių įgyvendinimą. Džiaugiamės, kad pirmą rimtą žingsnį jau žengėme ir tapome žaliosios energijos gamintojais“, – sako bendrovės generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Karolis Grigalauskas. Centrinio Klaipėdos terminalo nuotr.

Naujosios saulės elektrinės, sumontuotos ant bendrovės kontrolės ir patikros posto stogo, leistinoji generuoti galia – 99 kW. Planuojama, kad jėgainė per metus pagamins 95 000 kWh žaliosios elektros energijos. Tai sudarys 8 proc. viso terminale suvartojamo metinio elektros kiekio.

„Einant aplinkos tausojimo keliu sustoti neketiname – ši elektrinė yra tik pirmas tvarus startas. Artimiausiu metu laukia net keli svarbūs projektai: dar vienos, galingesnės, saulės elektrinės įrengimo antrasis etapas bei žalios elektros energijos tiekimo į keltus, stovinčius prie terminalo krantinių, užtikrinimas“, – apie žaliuosius projektus pasakojo K. Grigalauskas.

Pirmus žingsnius tvarumo puoselėjimo keliu bendrovė padarė dar prieš dvejus metus, kai į ir iš terminalo teritorijos vilkikų puspriekabes pradėjo gabenti geležinkeliu.

„Vykdydami savo veiklą siekiame, kad ji būtų kaip įmanoma draugiškesnė aplinkai, todėl dar prieš porą metų krovinius pradėjome gabenti geležinkeliu. Intermodalinis krovinių pervežimo būdas prisideda prie mažesnės CO₂ emisijos, tausoja gamtą, mažindamas sunkiųjų transporto priemonių poveikį aplinkai“, – sakė K. Grigalauskas.

Pasak šešerius metus Centriniam Klaipėdos terminalui vadovaujančio generalinio direktoriaus, jau šį mėnesį terminalo klientai planuoja pristatyti rinkai elektrinius vilkikus, kurie bus įkraunami panaudojant terminalo infrastruktūrą. Tokiu būdu bendrovėje nuosekliai kuriama tvari ir ekologiška aplinka bei diegiamos perspektyvios ateities logistikos technologijos.

CKT vadovas Karolis Grigalauskas sako, kad 2021-ieji uosto kompanijoms tapo rimto sukrėtimo metais, mat šalia problemų su baltarusiškais kroviniais prisidėjo iššūkiai Kinijoje, COVID-19 situacija ir – lyg to būtų negana – uosto bendrovėms jau 2022 m. planuojami padidinti uosto infrastruktūros ir geležinkelio paslaugų mokesčiai.

„Akivaizdžius srautų mažėjimus dėl Baltarusijos pajustume tuo atveju, jeigu mūsų kaimynai paskelbtų atsakomąsias sankcijas ir uždraustų tranzitinių krovinių vežimą per savo šalį. Neaišku, kaip gali keistis situacija – vertiname ir ruošiamės įvairiems scenarijams. Nepaisant grėsmių, kol kas įmonė 2021 m. užbaigs pasiekus prognozuotą rezultatą“, – teigė K. Grigalauskas.

Klaipėdoje pasirodys nauji keltai

K. Grigalauskas pasakojo, kad jau kitąmet Klaipėdoje pasirodys du nauji keltai, priklausantys DFDS – pagrindiniam Ro-Ro krovinių verslo klientui. Pirmasis turėtų atplaukti po poros mėnesių – vasarį, antrasis – maždaug balandį. Šie keltai plaukios Klaipėdos–Karlshamno arba Klaipėdos–Kylio maršrutais, o kadangi jų triumai bus maždaug 40 proc. ilgesni, keltai galės plukdyti daugiau krovinių.

Karolis Grigalauskas. CKT nuotr.

„Mes patys nuolat didiname terminalo pajėgumus – investuojame į savo teritoriją ir plečiame terminalo infrastruktūrą – pravažiavimo vartų skaičių nuo dabartinių 7 padidinsime iki 10. Įrengėme papildomus fotofiksacijos vartus. Didindami CKT veiklos tvarumą, savo teritorijoje 2022 m. įrengsime maždaug 100 kW saulės jėgainę, kuri sugeneruos 8 proc. viso CKT reikalingo metinio elektros poreikio“, – apie būsimus darbus pasakojo terminalo vadovas.

Palankūs faktoriai: orientacija į Vakarus ir Lietuvos verslai

Jo teigimu, CKT veiklos stabilumą praėjusiu laikotarpiu labiausiai užtikrino du dalykai: verslo partnerių tinklas ir sėkmingai veikiantys Lietuvos vežėjai.

„Mūsų partnerių tinklas išsidėstęs Vakarų ir Šiaurės Europoje, o tai užtikrina paslaugų diversifikaciją ir didina keltų linijų patrauklumą. Ir, žinoma, mūsų sėkmę lemia Lietuvos vežėjų veržlumas ir pasiekimai, jų aukštos kokybės paslaugos. Esame jų kuriamos vertės grandinės dalis, tad, jeigu klientai patenkinti Lietuvos vežėjų paslaugomis ir didina pervežimus, tą pajaučiame ir mes, uosto krovos kompanijos“, – pasakojo CKT vadovas.

Jo teigimu, dabar daugiausia dėmesio tenka skirti ES norui patvirtinti naują Mobilumo paketą. Vienas iš pakete numatytų reikalavimų – reguliariai grąžinti transporto priemonę į registracijos šalį.

Dėl šio 2022 m. vasarį planuojamo įvesti reikalavimo, kuriam smarkiai priešinasi Lietuva ir dar 8 ES šalys, gali keistis CKT gabenamų krovinių pobūdis. Šiuo metu jūrų keliais juda daugiau nelydimo krovinio – vilkikai į uostą atveža ir palieka puspriekabes, kurios toliau keliauja naudodamos reguliarios laivybos linijas, o atvykimo uoste jas pasiima kiti vilkikai. Jeigu įsigaliotų ruošiamas Mobilumo paketas, Baltijos jūra vis dažniau turėtų keltis ne tik puspriekabės, bet ir patys vilkikai.

Klaipėdos laukia nelengvas laikas

Uosto įmonių perspektyvos nėra tokios šviesios. K. Grigalausko teigimu, Klaipėdos uosto ir jame veikiančių bendrovių laukia nelengvas laikas.

„Jau dabar aišku, kad dalies uosto bendrovių apyvarta gali mažėti, ir kol kas nėra aiškių alternatyvų, kuo būtų galima prarastus krovinius pakeisti. Baiminamasi, kad valstybinės institucijos krovinių ir pajamų praradimą bandys kompensuoti mokesčių didinimu, kas neigiamai paveiktų viso uosto ir Lietuvos logistikos grandinės – Transeuropinio IX B koridoriaus patrauklumą. Uosto įmonės privalės taupyti, dėl ko gali mažėti dirbančių žmonių tiek uosto bendrovėse, tiek su jomis susijusiuose versluose, gali būti stabdomos suplanuotos investicijos. Krovinių mažėjimas skatins uoste dirbančias įmones labiau konkuruoti tarpusavyje, negalime pamiršti ir kaimyninių Latvijos uostų noro perimti iš Klaipėdos tranzitinius krovinių srautus. Klaipėdos uostas, jungiantis uosto krovos, logistikos, agentavimo-ekspedijavimo, laivų remonto bei statybos, laivybos kompanijas – gali būti įvardijamas kaip vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje. Buvo skaičiuota, kad su uostu susijusiose įmonėse dirba beveik 60 tūkst. žmonių. Krintant krovinių srautams, mažės ne tik dirbančiųjų skaičius, bet ir įmonių pirkimai, investicijos, statybos. Pokyčiai nuvilnys per visas grandis. Tą pajus ir Klaipėdos miesto biudžetas, nes skelbta, kad apie ketvirtis miesto biudžeto surenkama iš su uostu susijusių įmonių“, – teigė K. Grigalauskas.

Uosto bendrovėms 2021 m. buvo kupini nerimo ir nepalankių indikatorių, tačiau juos pakeisiantys 2022-ieji gali būti dar sudėtingesni, jeigu jau šiandien visos suinteresuotos pusės nesiims veiksmų situacijai gerinti. Labai nesinorėtų, kad Lietuvos kaip Baltijos regiono lyderiaujančios tranzitinės valstybės įvaizdis liktų tik kaip nostalgiją keliantis prisiminimas.

Apkrovas mažins geležinkelis

Kaip pripažino CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas, brangstanti darbo jėga ir vis labiau jaučiamas krovininio transporto vairuotojų stygius neabejotinai akina ieškoti naujų pervežimo alternatyvų.

„Ryškiausia pastarojo meto tendencija – orientuotis tiek į dar geresnį logistikos grandinės patogumą, tiek į aplinkos taršos mažinimą. Vienas sprendimo būdų – puspriekabių vežimo geležinkeliu paslaugos, kurias Vakarų Europos uostai teikia jau daugiau nei dešimtį metų“, – sakė K.Grigalauskas.

Kaip pavyzdį pašnekovas pasitelkė Italijos Triesto uostą, iš kurio kas dieną išvyksta šešių septynių traukinių sąstatai, kiekvienas išveža po 60 puspriekabių.

Karolis Grigalauskas / CKT nuotr.

„Klaipėdos uostas – taip pat ne išimtis. Pilnus priekabų ir vilkikų sąstatus geležinkelio platformomis jau buvo bandoma vežti prieš keliolika metų. Tuomet šis projektas nepasiteisino, tačiau šiandien situacija jau visai kita“, – pasakojo CKT vadovas.

K.Grigalausko teigimu, praėjusių metų spalį atlikti bandomieji vežimai iš CKT parodė, kad intermodalinio pervežimo, krovinių gabenimui pasitelkiant geležinkelį, paslaugos yra aktualios ir perspektyvios.

Peržiūrėjo išvykimo grafikus

Jau artimiausiu metu rinkai bus pasiūlytas susisiekimas su Vilniaus intermodaliniu terminalu, tačiau tolesni planai – gabenti puspriekabes net iki Minsko ar Odesos.

„Tokia uoste teikiama paslauga mažintų sunkiasvorio transporto srautus keliuose, kartu tai užtikrintų didesnį saugumą ir mažesnę aplinkos taršą“, – teigė CKT vadovas.

CKT nuotr.

Pasak pašnekovo, įmonė jau ėmėsi ir kitų konkrečių žingsnių sunkiasvorio transporto srautams terminalo kryptimi reguliuoti, kad miesto gyventojams tektų patirti kuo mažiau nepatogumų.

„Galutinis Baltijos prospektu judančių puspriekabių ir sunkiasvorio transporto vykimo taškas yra Centrinis Klaipėdos terminalas ir krovos kompanija „Bega“. Į terminalą transportas juda pagal keltų judėjimo tvarkaraštį, o kadangi keltai į Vokietiją bei Švediją išvyksta 20 ir 21 val., tam tikromis savaitės dienomis kamšatys gali susidaryti vakariniu metu, – komentavo CKT vadovas K.Grigalauskas. – Kartu su keltų operatoriumi DFDS daugiau nei prieš mėnesį yra pataisyti keltų išvykimo grafikai, ir dabar autotransporto srautai problematišką antradienį yra sumažėję.“

Be to, jau rudenį planuojama sulaukti kompanijos „DFDS Seaways“ operuojamo naujos kartos kelto, kuris pakeis seniau dirbančius laivus ir turės galimybę paimti daugiau krovinių.

CKT nuotr.

Įrengs stovėjimo aikšteles

Pasak vadovo, siekiant dar sklandesnio CKT darbo bei spūsčių Baltijos prospekte problemos sprendimo, parengta visa investicijų į terminalo pajėgumų plėtrą programa.

„Jau dabar kalbamasi su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovais dėl pagreitintų vartų kontrolės ir pralaidumo galimybių užtikrinimo“, – teigė pašnekovas.

Kaip pasakojo CKT generalinis direktorius K.Grigalauskas, sklandesniam didėjančio puspriekabių kiekio patekimui į terminalą užtikrinti iki vasaros ruošiamasi įrengti papildomus fotovartus – tai nelydimo krovinio (puspriekabių) įvažiavimo greitį padidins dvigubai.

„Be to, bus įgyvendinamas projektas vartams praplėsti: sunkiasvoriam transportui įvažiuoti į terminalą atsiras treji papildomi vartai“, – planais dalijosi pašnekovas.

Skaičiuojama, kad tai dvigubai pagerins dabar esamą vartų pravažiavimo greitį visam sunkiasvoriam transportui.

Taip pat CKT nuosavybėje šalia terminalo esančiuose sklypuose numatyta įrengti transporto stovėjimo aikšteles. Rengiamas techninis projektas, kuris artimiausiu metu bus pateiktas derinti uostamiesčio savivaldybei.

„Mūsų tikslas – kuo efektyviau į miestą atvykusias autotransporto priemones akumuliuoti terminalo viduje, tada jų mažiau liks stovėti Baltijos prospekte“, – komentavo K.Grigalauskas.

Kurti naujos kartos paslaugas

Kaip pastebėjo bendrovės Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT) generalinis direktorius Karolis Grigalauskas, kelionių industriją COVID-19 paveikė visame pasaulyje, ne išimtis – ir keltų linijos, jungiančios mūsų šalies bei užsienio uostus.

Skaičiuojama, jog šiemet CKT aptarnaus apie 250 tūkst. keleivių – tai yra maždaug 30 proc. mažiau nei 2019-aisiais. Nepaprasta nūdienos situacija neišvengiamai pakoregavo ir įmonės veiklą.

„Prasidėjus pandemijai terminalas privalėjo užtikrinti papildomas švaros, dezinfekcijos, atstumų laikymosi informacijos pateikimo priemones keltų linijomis vykstantiems keleiviams ir dirbančiam personalui, tačiau modernia terminalo infrastruktūra naudojasi ne tik keliaujantys, bet ir biurų patalpas nuomojantys klientai, tarp jų – tokios kompanijos kaip MSC, „DFDS Seaways“, „Hoeg LNG“, „Klaipėdos nafta“ ir kitos, – sakė CKT vadovas. – Ypač pastaruoju metu, šalyje dramatiškai augant susirgimų koronavirusu skaičiams, turime reaguoti į situaciją ir ieškoti inovatyvių sprendimų kuriant naujos kartos paslaugas. Pasirinkome efektyvią patalpų dezinfekavimo sistemą, paremtą ozono poveikiu.“

CKT keleivių aptarnavimo ir administraciniame pastate įdiegta išmani ozonavimo sistema bus pajėgi valyti ir dezinfekuoti apie 1 tūkst. kv. m ploto bendro naudojimo patalpas.

„Mūsų klientai galės jaustis saugesni, nes taip bus sumažinta rizika plisti virusams, bakterijoms bei grybeliams, taip pat bus užkirstas kelias sklisti nemaloniems kvapams“, – aiškino K.Grigalauskas.

Dezinfekuos ne tik patalpas

CKT vadovo teigimu, šiuo metu projektas – galutinėje įgyvendinimo stadijoje: pagrindiniai agregatai jau pristatyti, liko tik montavimo darbai, kurie netrukus turėtų būti pabaigti.

„Sistema veiks pirmame ir antrame keleivių aptarnavimo ir administracinio pastato aukštuose, viešosiose erdvėse. Sistemos bus aktyvuojamos ir patalpos valomos nakties metu, kai terminalas nedirba ir dezinfekuojamose patalpose nėra žmonių. Prieš atidarant pastatą dezinfekuotos patalpos bus vėdinamos pasitelkiant rekuperacinę sistemą. Papildomai turėsime ir mobilų – nešiojamą ozono įrenginį, skirtą iki 100 kv. m ploto patalpoms dezinfekuoti. Juo galės naudotis mūsų klientai bei nuomininkai, pavyzdžiui, skubiai prireikus dezinfekuoti ne tik patalpas, bet ir autobusus arba lengvuosius automobilius“, – pasakojo pašnekovas.

K. Grigalauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

Šiandien dėl unikalaus poveikio ozonas (O3) plačiai pasitelkiamas ne vien mokslo bei medicinos srityse. Ozonavimo sistemos tapo populiaria oro bei vandens valymo, nepageidaujamų kvapų šalinimo priemone tiek pramonėje, tiek įvairiuose administracinės bei komercinės paskirties objektuose – nuo prekybos centrų iki oro uostų.

Pasaulyje ši technologija ėmė populiarėti prieš gerą dešimtmetį. Ypač ozonavimo sistemos pasiteisino kovojant su SARS tipo virusais, tad ne mažiau aktualios jos išlieka ir šiandien, koronaviruso akivaizdoje.

Užtikrina išmanų procesą

Kaip populiariai aiškina mokslininkai, mažesnė ozono koncentracija prasiskverbia pro viruso apvalkalą ir pažeidžia DNR genetinę informaciją, o didesnė suardo apvalkalą chemiškai ir sunaikina DNR.

Ozonas ne tik suskaido mikroorganizmų ląstelių sieneles (bakterijų, virusų, grybelių, pelėsių), bet ir paralyžiuoja vabzdžių, smulkių graužikų kvėpavimo sistemą.

Kadangi augalų ląstelės yra didesnės negu mikroorganizmų, turi daugiasluoksnę sienelių struktūrą ir yra prisitaikiusios prie trumpalaikio ir mažos koncentracijos ozono veikimo, nuo apdorojimo jos nenukenčia.

Ozonas nepretenduoja į panacėją, vis dėlto specialistai pripažįsta, jog jo galimybėmis vis dar naudojamasi per menkai – neretai platesnį ozono pritaikymą vandeniui, orui valyti, žaliavoms ir įrangai dezinfekuoti stabdo išsamios informacijos stoka arba vis dar gajūs mitai apie tariamą ozono pavojų.

Šiuolaikinius ozono generavimo sprendimus užtikrina automatizuotos išmaniosios sistemos, veikiančios pagal privalomus saugos bei ekologinius normatyvus.

Žvejybos uosto rajone trūksta vietų ramiai pasėdėti, todėl Naikupės gatvėje medžių paunksnėje pastatyti suoliukai žmonėms sukėlė daug gerų emocijų.

Dėmesio iš Klaipėdos savivaldybės tarnautojų nesulaukę gyventojai patys ėmėsi iniciatyvos.

Lėšas suoliukams įrengti skyrė privati bendrovė.

„Kreipiausi į Centrinį Klaipėdos terminalą, ir bendrovė skyrė finansavimą. Nupirkome suoliukus ir išdalijome gyventojams, kad jie patys susimontuotų. Dar norėtume sūpynių. Labai gaila, kad iki šiol Žvejybos uosto rajonas yra nerenovuotas, nerekonstruotas, nėra vaikų žaidimo aikštelių, treniruoklių. Norisi, kad tvarkos būtų daugiau“, – dėstė Žvejybos uosto rajono bendruomenės pirmininkė Rasa Senkienė.

Nauji suoliukai atsirado ir Kalnupės gatvėje, šalia Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Kalnupės filialo. Taip pat verslininkų lėšomis.

Nupirkome suoliukus ir išdalijome gyventojams, kad jie patys susimontuotų.

Rajono gyventojams net ir tokia smulki dovana praskaidrina kasdienybę.

„Ir ligoniai tada išeina iš namų, seneliai atsisėda, mamytės su mažais vaikais. Nes nėra rajone nė vieno suoliuko. Trūksta bendradarbiavimo su Klaipėdos savivaldybe“, – sakė pašnekovė.

R. Senkienė norėtų „Žvejybos uoste“ įkurti bendruomenės namus su pagyvenusių žmonių edukaciniu centru, jaunimui skirtomis erdvėmis.

Savo planus ji išsakė ir miesto valdžios atstovams. Moteris taip pat žada prašyti privataus sektoriaus pagalbos, nes pastatui išlaikyti prireiks lėšų.

Pareigūnai pranešimą apie įvykį gavo vakare po 20 valandos. Pirminiais duomenimis, posūkyje ties Centriniu Klaipėdos terminalu (CKT) vilkiko vairuotojas, priekaboje vežęs naują kombainą, galbūt neatsargiai manevravo ir išvertė savo masyvų krovinį.

„Iš Centrinio Klaipėdos terminalo yra didelis srautas tų išvežamų kombainų, ypač vasaros metu, dalis jų kraunama ant traukinio platformų, kiti išvežami vilkikais. Šiuo atveju, kombainas ant specializuoto vilkiko priekabos buvo pakrautas dar Vokietijoje. Na ir išvažiuojant iš terminalo, posūkyje, galimas dalykas, dėl netinkamo tvirtinimo, įvyko tas eismo įvykis. Mūsų praktikoje tai pirmas kartas, bet šiuo keliu pravažiuoja apie 300 tūkst. eismo priemonių, tad gali nutikti bet kas“, – kalbėjo Centrinio Klaipėdos terminalo vadovas Karolis Grigalauskas.

Kombainas nuvirto ne pačioje Baltijos–Minijos sankryžoje, o ties išvažiavimu iš CKT. Visa laimė, kad niekas nenukentėjo, tik buvo nulaužtas apšvietimo stulpas, sugadinta kelio danga. Esą jei toks incidentas būtų įvykęs miesto gatvėje, situacija būtų kur kas liūdnesnė.

Kombainą išvertęs 46 metų vairuotojas iš Vokietijos, buvo blaivus. Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl neužtikrinto krovinio saugumo.

Šalina nepatogumus

Šių krantinių rekonstrukcijos konkursas buvo paskelbtas dar pernai gruodžio pradžioje. Krantinės yra vienos iš naujesnių Klaipėdos uoste. Po statybos jos buvo įregistruotos 2013 metais.

Krantinės buvo statomos ilgokai net nuo 2009 metų. Šių krantinių statyba būdavo nuolat atidėliojama. Baimintasi, kad pastačius naujas jūrų keltų krantines, naujų linijų Klaipėdos uoste neatsiras, o iš Jūrų perkėlos Smeltės pusiasalyje bus perkeltos tik senosios. Tai realiai ir įvyko.

Tiesa, nauja linija vis dėlto atsirado. Nuo 2018 m. birželio 9 d. iš Klaipėdos į Švedijos Treleborgą pradėjo kursuoti „TT-Line" krovinių ir keleivių linijos keltai.

Pradėjus naudoti naujojo Centrinio Klaipėdos terminalo krantines jas paaiškėjo kai kurie nepatogumai.

Danų DFDS keltų laivybos kompanija kreipėsi į uostą, kad būtų prailgintas pirsas, o taip pat įrengta papildoma geležinkelio linija į Centrinį Klaipėdos terminalą.

Netrikdys laivybos kanale

Pagal projektą numatyta pirsą prailginti 50 metrų statant papildomą palą. Bus ir šiek tiek didesnis iki 12,5 metrų gylis. Dabar šio pirso 80A krantinės ilgis yra 252,1 metras, po rekonstrukcijos bus 302,4 metrai. 81A krantinės ilgis yra 287,02 metrai, o po rekonstrukcijos bus 337,08 metrai.

Prieš tai buvo analizuojama, ar yra galimybė prailginti pirsą, nes jo prailginimas maksimaliai priartėtų prie Klaipėdos uosto laivybos kanalo.

Po rekonstrukcijos prie pirso krantinės 80A dalies galima švartuoti laivus iki 200 metrų ilgio, prie 81A krantinės dalies, kuri yra nuo laivybos kanalo pusės, iki 230 metrų ilgio laivus.

Nuo laivo, kuris stovės prie prailgintos 81A krantinės, laivybos kanalo plotis iki Smiltynės kranto liks apie 200 metrų. Tai atitiks Klaipėdos uosto standartus. Skaičiuojama, kad kanalo plotis turi būti per trijų laivų korpusą.

Iki šiol plačiausias į Klaipėdos uostą įplaukęs laivas buvo rekordinio 400 metrų ilgio ir 60 metrų pločio konteinerinis laivas „MSC Ingy“.

Didins linijų pajėgumą

Pirso pertvarkymas ilginant jį iš dalies susijęs su linijas iš Klaipėdos į Vokietijos Kylio ir Švedijos Karlshamno uostus aptarnaujančios danų DFDS kompanijos užsakymu už 211 mln. eurų pastatyti naujus keltus. Šiuo metu Kinijoje jau statomi du nauji didesni keltai, kurie iš Klaipėdos uosto į Vokietiją ir Švediją pradės plaukioti nuo 2021 metų.

Tai bus mišrios paskirties (Ro-Pax) 230 metrų ilgio ir 31 metro pločio keltai. Po pirso rekonstrukcijos vienu metu Klaipėdos uoste galės stovėti abu naujieji keltai. Vienas jų prie 81A krantinės, kitas prie 80 krantinės.

Nauji keltai linijų į Švediją ir Vokietiją pajėgumą padidins maždaug apie 30 proc.

Nauji keltai galės priimti 4500 metrų ilgio transporto liniją ir apie 600 keleivių į 250 kajučių.

DFDS komunikacijos vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys yra teigęs, kad naujuose keltuose bus įrengta atskira uždara keltais keliamų sunkvežimių vairuotojų zona.

Dabartiniai DFDS keltai yra iki 199 metrų ilgio. Didžiausias iš jų „Victoria Seaways“ gali priimti 3063 metrus transporto ir turi 515 keleivių vietų.

Jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis Klaipėdos uoste nuosekliai didėja ir šiemet pasiekė rekordinę aukštumą – priartėjo prie 6 mln. tonų. Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT) vienu metu gali priimti iki trijų laivų:  ro-ro, con-ro, ro-pax, konteinerinius, kruizinius ir automobilių keltus. Jis patogus ir vežėjams, ir keleiviams, kuriems čia įrengtos aptarnavimo zonos. Visi procesai vyksta planingai ir greitai. Taupant laiką ir energetinius išteklius, terminalo valdymo sistemos algorit-mai sudėlioti taip, kad krovinys dar iki pakrovimo pradžios atsidurtų kuo arčiau laivo.

Pagal srautus ir jų rūšis CKT yra vienas sudėtingiausių Baltijos jūros regione. Jūrų linijos Klaipėdą jungia su Vokietijos Kylio, Švedijos Karlshamno ir Treleborgo bei Danijos Fredericijos  uostais. Terminalas turi aukščiausius saugumo įvertinimus. Pastaruoju metu čia atvyksta laivai su NATO
 kroviniais ir priimami keltai su į pratybas gabenama karine technika.

Europos Sąjungos transporto politikos siekis – kuo daugiau krovininio transporto perkelti į jūrų kelius, trumpųjų nuotolių laivyba ir jūrų greitkelių projektai remiami finansiškai.  CKT statybai taip pat panaudota per 70 mln. eurų ES lėšų. Privačios investicijos siekė beveik 20 mln. eurų,  bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ – 3 mln. eurų. Tačiau baigus statybas terminalas  dar metus negalėjo veikti, kol buvo atlikta Minijos gatvės ir Baltijos prospekto rekonstrukcija.  Kitos dvi Baltijos prospekto sankryžos, nors jos  buvo to paties projekto dalis, nerekonstruotos iki šiol.

Nekelia diskomforto

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) bendrųjų reikalų ir rinkodaros vadovas Artūras Drungilas pažymi, kad CKT vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus, dirba gerai ir, kas svarbu uosto įvaizdžiui, pritraukė naują laivybos liniją. Tinkamai sutvarkė vilkikų srautą, dėl kurio miestui buvo kilę problemų 2017 m.
 rudenį, kai buvo perkelta iš pietinės uosto dalies į CKT Švedijos linija (Vokietijos linija perkelta 2016 m. vasarą), kai veikė vieneri įvažiavimo vartai.

„Džiugu, kad krovinių srautas didėja, o diskomforto nepadaugėjo, nes naujos linijos TT-Line keltas atplaukia ir išplaukia nakties metu. Tas labai imponuoja. Kadangi per terminalą vyksta visas keltų krovinių srautas, nesunku suskaičiuoti, kad lapkritį uosto ro-ro krovinių apyvarta, palyginti su 2017 m. tuo pačiu mėnesiu, didėjo 7 proc., o skaičiuojant nuo metų pradžios – 7,2 proc. Tai labai geras rezultatas. Terminalas yra svarbus ir šalies turizmui. Keltais keliavo beveik 290 tūkst. keleivių“, – sakė A.Drungilas.

Jonas Nazarovas, bendrovės „DFDS Seaways“  vadovas, teigė, kad  tuomet, kai į CKT perkėlė pirmąjį savo keltų maršrutą, sunku buvo tikėtis, jog jau po trejų metų terminalas pasieks  projektinį krovinių apdorojimo pajėgumą. „Viena vertus, puiku, tačiau, kita vertus, tai ima kelti klientų aptarnavimo rūpesčių. Tiek CKT, tiek KLASCO vadovybė ir darbuotojai, kurie čia atlieka krovos operacijas, 2018 m. tvarkėsi profesionaliai ir atsakingai. Mus, kaip šių kompanijų klientus, taip pat džiugina, kad įdiegta ir nuolat tobulinama elektroninė vartų kontrolės ir krovinių apdorojimo terminale sistema, organizuotos papildomos darbuotojų, reguliuojančių sunkiasvorių eismą priešais patikros vartus, pajėgos. Sklandus dokininkų darbas leido ne tik be didesnių trikdžių priimti 3 proc. padidėjusius DFDS krovinių ir 9 proc. didesnius mūsų keltuose  keleivių srautus, tačiau ir pusvalandžiu sutrumpinti keltų, dirbančių Vokietijos maršrute, pakrovimo ir iškrovimo laiką“, – pasakojo J.Nazarovas. 

CKT vadovas Karolis Grigalauskas pažymėjo, kad terminalo apkrovimas glaudžiai susijęs su Lietuvos vežėjų pozicija Europos logistikos rinkoje. „Pagrindiniai  mūsų klientai – „Girteka“, „Vlantana“ ir Antano Griciaus įmonė. Pavyzdžiui,  „Girteka“ keltais šiemet gabena 30–40 proc. daugiau krovinių nei pernai. Akivaizdu, kad kompanijos labai  stiprios ir jų verslas daro įtaką valstybės transporto sektoriui. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie jų sėkmės. Daugėjant į keltus važiuojančių mašinų, mes stengiamės sudaryti sąlygas sklandžiai joms kirsti terminalo vartus, bet kartu privalome sureguliuoti srautus taip, kad nepatektų į miesto transporto spūstis. 2018 m. klientai naudojosi modernia terminalo valdymo sistema,  kuri vartų kirtimo procedūrą vienam vienetui padėjo sumažinti vidutiniškai nuo 5 min. iki 30 sek. įgudusiam klientui“, nuo kalbėjo K.Grigalauskas.

Paulius Dambrauskas, „Girteka Logistics“ vykdantysis direktorius nurodo, kad su keltų ir CKT paslaugomis yra gerai susipažinęs. „Daugiausia bendradarbiaujame veždami krovinius į Skandinaviją, vykstant į Didžiąją Britaniją. Didėja  mūsų pervežamų krovinių kiekiai, todėl kai kuriomis kryptimis tranzitinių leidimų skaičius nespėja augti reikiamu greičiu, ieškome įvairių išeičių, įskaitant kėlimąsi keltais. Nors tai kainuoja  brangiau, bet laimime kitur – vairuotojai iš kelto išlipa pailsėję ir gali iškart tęsti kelionę. Ir 2019 m. planuojame naudotis keltų paslaugomis“, nuo apie jūros kelio naudą kalbėjo „Girtekos“ atstovas.

„Vlantanos“ vykdantysis operacijų direktorius, Algimantas Šniepis jūrinių pervežimų naudą grindžia visų pirma dislokacijos vieta. „Įmonė įsikūrusi šalia greitkelio Klaipėda–Vilnius ir nuo CKT nutolusi 10 km. Šalia esančio uosto ir keltų linijų privalumai leidžia efektyviau išnaudoti įvairiarūšio transporto ir Klaipėdos uosto, kaip svarbaus transporto mazgo, galimybes. Kadangi didžiąją krovinių pervežimų dalį sudaro tranzitiniai kroviniai, įmonė skiria didelį dėmesį krovinių pervežimui logistikos grandinėje ne tik sausuma, tačiau ir jūra bei geležinkeliu. Mums yra svarbu atitikti  Europos transporto vystymosi tendencijas ir įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus“, nuo kalbėjo A.Šniepis.

Pastaruoju metu  „Vlantanos“ vykdomų pervežimų logistikos grandinėje jūriniai pervežimai sudaro iki 50 proc. visų įmonės pervežimų. 2019 m. planuoja per Klaipėdos uostą gabenti panašų krovinių kiekį. Tačiau „Vlantanos“ atstovas pažymi, kad įvairiarūšiai  pervežimai turi plačią perspektyvą ir, neabejojama, jūrinis kelias bus naudojamas dažniau.

Apie 18.57 val. Centriniame Klaipėdos keltų terminale pareigūnai sustabdė sunkiasvorį automobilį "Scania". Buvo pranešta, kad vairuotojas gali būti neblaivus.

Nustatyta, kad minėtą automobilį su priekaba, ant kurios pakrauti automobiliai, vairavo girtas, 1964 m. gimęs, šilutiškis.

Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,43 prom.

Vairuotojas sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę.

Socialinio tinklo "Facebook" paskyros "Reidas" nuotr.

Ji įrengta už Uosto direkcijos ir paties terminalo lėšas. Rampa padvigubins Centrinio Klaipėdos terminalo vagonų krovą.

Rampą pastatė bendrovė „Geležinkelio tiesimo centras“.