„Centro partija eina į 2020 metų rinkimus su nauju pavadinimu Centro partija-Gerovės Lietuva“, – per spaudos konferenciją Seime sakė jos pirmininkas Naglis Puteikis.
Anot partijos pirmininko, šeštadienį vykusiame suvažiavime nuspręsta, kad partiją rinkimuose ves buvęs parlamentaras Povilas Gylys, buvusi televizijos laidų vedėja Rūta Janutienė, prodiuseris Kristupas Krivickas ir pats N. Puteikis.
Jis susijęs su prezidento pasiūlytais labai gerais darbais Seimui dėl turtinės nelygybės.
„Kodėl pasirinkome tokį pavadinimą – jis susijęs su prezidento pasiūlytais labai gerais darbais Seimui dėl turtinės nelygybės“, – naują pavadinimą aiškino N. Puteikis.
Paskutinės visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad Centro partija rinkimuose gali tikėtis apie 3 proc. rinkėjų balsų.
Spalio 1 dienos duomenimis, Lietuvos centro partija turi 3,87 tūkst. narių.
Apie gerovės valstybę kalbantį G. Nausėdą bando imituoti kiti politikai
Ekspertai vieningai sutaria, kad tendencingai naujų partijų ir frakcijų pavadinimuose atsirandantis žodis „gerovė“ yra bandymas imituoti prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele tapusį terminą „gerovės valstybė“. Pasak pašnekovų, tai yra daroma sąmoningai siekiant susitapatinti su prezidento idėjomis ir pasinaudoti jo populiarumu.
Viešųjų ryšių bei komunikacijos specialistas Arijus Katauskas teigia, kad jau nuo Prezidento rinkimų pradžios tapo akivaizdu, jog politikai bandys savintis „gerovės valstybės“ terminą, nes jis rinkėjams asocijuojasi su G. Nausėdos kampanija. Eksperto nuomone, tendencingas bandymas pasinaudoti prezidento esminiu politinės retorikos raktažodžiu jau tampa savotišku absurdu, tačiau, nepaisant to, šia sąvoka įvairiuose kontekstuose ir toliau bandys manipuliuoti vis daugiau politikų.
„Tai yra būdas atkreipti į save dėmesį, mes matysime, ko gero, dar didesnių absurdų, ne tik partijų pavadinimus, bet kiekvienoje programoje tai bus įrašyta vienokia ar kitokia forma“, – savo nuogąstavimais dalinosi viešųjų ryšių specialistas.
A. Katausko įsitikinimu, masinis termino „gerovė“ vartojimas yra labai įdomus pavyzdys, kaip G. Nausėdos terminus politikai gali paaiškinti taip, kaip jiems paranku, bandant pasinaudoti politiko populiarumu. Pasak eksperto, dėl susidariusios situacijos net pačiam prezidentui gali tekti patikslinti termino „gerovės valstybė“ reikšmę.
„Realiai tai yra bandymas pasinaudoti. Bandymas visiškai pragmatiškas, visiškai praskaičiuotas dalykas, nes terminas yra populiarus, dažnai kartojamas to paties prezidento. Aš manau, kad anksčiau ar vėliau gali netgi tekti prezidentui aiškiau kai kuriuos dalykus pasakyti dėl gerovės valstybės, nes tai jau tampa absurdišku pokštu. Tuoj visas mūsų politinis pasaulis pasidarys gerovė“, – Eltai teigė A. Katauskas.
„Jeigu tai neduotų kažkokios pridėtinės vertės arba įsivaizduojamos pridėtinės vertės, ko gero, niekas iš politikų tokio žingsnio nesiimtų. Akivaizdu: prezidentas kalba apie gerovės valstybę, mūsų partija irgi kalba apie gerovės valstybę, jeigu tu kalbi apie prezidentą, tu turėtum pagalvoti ir apie paramą mums“, – „gerovės“ termino vartojimą partijų pavadinimuose aiškino ekspertas.
Galiausiai A. Katauskas teigė, kad terminas „gerovės valstybė“ turi įgyti realesnes formas, nes kitu atveju jis taps pokštu, kurio greitai niekas nebeprisimins.
Bandymas visiškai pragmatiškas, visiškai praskaičiuotas dalykas, nes terminas yra populiarus, dažnai kartojamas to paties prezidento.
„Nenoru būti pranašu, bet aš manau, kad šis terminas turės įgauti kažkokias realesnes formas, arba jis tiesiog pavirs pokštu, kurio jau po metų laiko nebeatsiminsime“, – apibendrindamas Eltai sakė ekspertas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis taip pat laikosi pozicijos, kad partijų pavadinimuose vartojant sąvoką „gerovė“ naudojamasi termino populiarumu, siekiant susitapatinti su prezidento idėjomis.
„Tiesą sakant, kas netingi, jau vartoja šį žodį, nes prezidentas Nausėda, deklaravęs gerovės valstybės siekį, savotiškai suteikė didžiulį pagreitį šiam terminui, ir visi skuba pasinaudoti ta inercija, pasinaudoti tuo postūmiu, kurį šiam terminui suteikė prezidentas, ir tokiu būdu savotiškai parazituoja prezidento sakomos idėjos“, – kalbėjo L. Bielinis.
Politologas taip pat akcentavo partijos pavadinimo svarbą, nes dažniausiai jame atsispindi vertybinė orientacija.
„Partijos pavadinimas nėra tiesiog žodžių junginys. Jame turi koncentruotis tam tikras vertybinis simbolis, vertybinė orientacija. Tai labai svarbu rinkėjams, nes didžioji dalis rinkėjų neskaito partinių dokumentų, ilgų deklaracijų, bet, kuomet partijos pavadinime yra užkoduota kažkokia raidos kryptis, kažkokia vertybių suma, jam tas partijos pavadinimas tampa suprantamas“, – patikino L. Bielinis.
ELTA primena, kad, subyrėjus Tvarkos ir teisingumo frakcijai, šį rudenį buvo įkurta frakcija „Lietuvos gerovei“. Jai vadovauja „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius. Centro partija ketina pakeisti pavadinimą į „Centro partija – gerovės Lietuva“. Buvusio konservatoriaus Rimanto Dagio kuriamos krikdeminės partijos pavadinime taip pat planuojama vartoti „gerovės“ terminą.
