Socialiniame tinkle vienas botanikas ėmė raginti gyventojus prisidėti prie ekologinio chuliganizmo akcijos. Esą česnako plantacijos masiškai siaubiamos, tad vyras skatina drastišku būdu drausminti česnako skynėjus – ragina apšlapinti augavietes.

Tokios iniciatyvos sunkiai suprantamos gargždiškiams.

Už žmogų blogiau – tik parazitai.

Meškinio česnako plantacijas jie lanko daugybę metų. Šalia miestelio esančiame Kalniškės piliakalnyje vietiniai išmynė takus, vedančius prie augaviečių.

Kad ir kiek beskintų šių pavasarinių augalų, šalia Gargždų esančios augavietės vietiniai net per dešimtmečius nesutrypė ir nenuvalgė.

„O todėl, kad visas Minijos upės senslėnis yra pilnas meškinių česnakų. Norėdamas visko nesuėstum. Visos Minijos upės pakrantės apaugusios šiais augalais. Plantacijos driekiasi iki pat Kartenos. Jei kažkas skatina apšlapinti česnakus, nežinau, ar labai tai padės juos išsaugoti. Vilniuje gal tai ir problema, gal ten šių augalų mažiau? Tačiau Klaipėdos rajone augaviečių – tikrai apstu“, – pastebėjo gargždiškis Erlandas Paplauskis.

Biologas mano, kad Rytų Lietuvoje galbūt ir reikėtų atidžiau elgtis su šiais augalais.

„Viskam turi būti saikas. Tai pirmasis žalėsis, turintis vitaminų. Kai tik gali, verta valgyti ir meškinius česnakus, garšvas ar dilgėles. Gerai, kai žmogus vartoja gamtos dovanas, tik reikia protingai vartoti. Iš to neturi būti daromas versliukas“, – sakė E.Paplauskis.

Anksčiau pareigūnai turgeliuose gaudydavo močiutes, pardavinėjančias meškinius česnakus.

Tačiau kai šių gamtos gėrybių gausu aplink gyvenamuosius rajonus, gargždiškiai jų nebeperka, patys eina į mišką pasirinkti.

„Kiek tų česnakų suvalgyti gali? Na, saują ar dvi. Kai neraunamos šaknys, nematau nieko blogo, jei kas nors pasiskins lapelių. Už žmogų blogiau – tik parazitai. Daug didesnė problema, nei šlapinimasis ant augalų, yra neplautų daržovių ar miško gėrybių valgymas. Tai nesulyginami dalykai“, – tikino E.Paplauskis.

Socialinės žiniasklaidos milžinės ėmėsi kovoti su dezinformacija dėl šios epidemijos, kuri jau nusinešė daugiau kaip 560 gyvybių Kinijoje ir apėmė 24 valstybes.

„Twitter“, kurio platformoje sausio mėnesį buvo paskelbta apie 15 mln. su koronavirusu susijusių žinučių, paskelbė suspendavęs automatiškai siūlomus paieškos rezultatus, kurie, tikėtina, rodytų nepatikimą turinį.

„Facebook“ taip pat paskelbė nusitaikęs į neteisingus pareiškimus, kuriais raginama atsisakyti gydymo arba tinkamų atsargumo priemonių.

„Tai apima pareiškimus, susijusius su netikrais vaistais ar prevencijos metodais, tokiais kaip „baliklio gėrimas išgydo nuo koronaviruso“, ar pareiškimus, keliančius painiavą dėl prieinamų sveikatos apsaugos išteklių“, – sakė „Facebook“ sveikatos klausimų vadovas Kang-Xing Jinas (Kangsing Džinas).

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) taip pat pradėjo kampaniją prieš tam tikrus patarimus, pavyzdžiui, kad sezamų aliejus ir skystis burnai skalauti gali veiksmingai žudyti virusą.

Vis dėlto dezinformacija ir toliau teršia socialinės žiniasklaidos platformas bei susirašinėjimo programėles.

Toliau pateikiame dalį neteisingų teiginių, kuriuos pastarosiomis dienomis demaskavo naujienų agentūra AFP, turinti specializuotą faktų tikrinimo komandą.

Česnakų nuoviras

„Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“ Pakistane išplito patarimas, kad nuo koronaviruso galima per vieną naktį išgyti geriant šviežią česnakų nuovirą.

„Nėra jokių mokslinių įrodymų, paremiančių teiginį, kad česnakų nuoviras gydo naująjį koronavirusą; taip pat nėra jokių tinkamų medicininių tyrimų šiuo klausimu“, – AFP sakė Pakistano medicinos mokslų instituto ekspertas dr. Wasimas Khawaja (Vasimas Chavadža).

Lašai akims

Filipinuose daugybė milijonų vartotojų peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose teigiama, kad virusą galima gydyti akių lašais iš vieno vietos augalo sunkos, kuri plačiai naudojama nuo karščiavimo ir pilvo problemų.

Vienas 11 minučių įrašas, kuriame sakoma, kad augalas Tinospora crispa yra veiksmingas „antibiotikas“ nuo naujojo viruso, feisbuke buvo peržiūrėtas daugiau kaip 1,5 mln. kartų.

Jokio medicininio pagrindo tokiems tvirtinimams nėra.

Veido kaukių garinimas

Vieno gydytoju prisistatančio žmogaus vaizdo įraše patariama garais apdoroti vienkartines medicinines kaukes, kad jas būtų galima panaudoti dar kartą. Įrašas buvo peržiūrėtas šimtus tūkstančių kartų kiniškuose įrašuose feisbuke, „Weibo“ ir „Youku“.

Honkonge įrašas buvo peržiūrėtas kone 900 tūkst. kartų per vieną dieną po to, kai juo feisbuke pasidalijo vienas įstatymų leidėjas.

PSO, Honkongo Raudonasis Kryžius ir Honkongo sveikatos apsaugos centras paskelbė perspėjimus negarinti ir išvis pakartotinai nenaudoti vienkartinių kaukių.

Žoliniai preparatai

Per kelias dienas po pirmojo užsikrėtimo atvejo Šri Lankoje patvirtinimo feisbuke šimtus kartų buvo pasidalyta straipsniu, kad kvapioji ferula, dažnai naudojama tradicinėje indų medicinoje ir virtuvėje, gali užkirsti kelią infekcijai.

Tai atmetė daugelis sveikatos ekspertų, kurie paragino Šri Lankos gyventojus laikytis oficialių Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų.

„Nėra absoliučiai jokio pagrindo pareiškimams, kad įvairios žolės, tokios kaip kvapioji ferula, gali tarnauti kaip apsauginis barjeras nuo koronaviruso plitimo“, – sakė dr. Ashanas Pathirana (Ašanas Patirana) iš Šri Lankos valstybinio Sveikatos skatinimo biuro.

Druskos tirpalas

Pareiškimas, kad vienas garsus kinų ekspertas patarė žmonėms skalauti gerklę druskos tirpalu, kuris turįs užkirsti kelią infekcijai, plačiai išplito daugelyje socialinės žiniasklaidos platformų, įskaitant „Weibo“, „Twitter“ ir „Facebook“.

„Jokios esamos išvados nerodo, kad druskos tirpalas gali žudyti naująjį koronavirusą“, – sakė tas pats ekspertas Zhong Nanshanas (Džong Nanšanas), paneigdamas jo vardu išplatintą patarimą.

Apsunkina virškinimą

Kai kurie tėvai suskubo rūpintis, kaip apsaugoti vaikus – sudarė duoną kepančiųjų grafiką, kad darželinukai kasdien gautų "priešnuodžių" gripui.

Kiti tėvai stebėjosi, kodėl ugdymo įstaigų valgiaraščius perorientuojant sveikesnės mitybos link, vaikams brukama riebaluose kepta duona.

Ar kepta duona su česnaku apsaugo nuo gripo? Šį klausimą uždavėme šeimos gydytojai ir gydytojai dietologei.

Gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė neslėpė nuostabos dėl sprendimo būtent tokiu būdu saugotis nuo gripo.

"Skamba labai keistai ir netikėtai. Aliejuje kepta duona – virškinimo sistemą apsunkinantis maistas, tikrai netinkantis kasdieniam vartojimui, ypač vaikams", – paaiškino gydytoja.

Dietologė keptą duoną linkusi priskirti "pramoginiam" maistui – tokiam, kurį vartojame tik retkarčiais.

Priskiria "pramoginiam" maistui

Pasak dietologės, duoną skrudinant susidaro akrilamido, kurio dažnas vartojimas galimai siejamas su didesne vėžio ir kitų ligų rizika. Česnakas taip pat gali dirginti jautresnius vaikų skrandžius.

Be to, nėra aiškių įrodymų ir rekomendacijų, kad česnakas padėtų apsisaugoti nuo gripo ar kitų peršalimo ligų.

"Jei tėvai pageidautų česnaką įtraukti į vaikų racioną, galima būtų rasti sveikatai palankesnių būdų. Pamenu, kad mano sūnaus darželyje kartais tiekdavo sumuštinių su česnaku. Spėju, jog tai buvo duona, sviestas ir kelios česnako riekelės", – pasakojo specialistė.

Dietologė keptą duoną linkusi priskirti "pramoginiam" maistui – tokiam, kurį vartojame tik retkarčiais.

Kepta duona – ne pats tinkamiausias maistas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Pastariesiems nereikėtų jos valgyti dažniau kaip 1–2 kartus per mėnesį.

"Beje, liūdna situacija, jei darželio sesutė gripo profilaktikai iš tiesų rekomendavo keptą duoną, o ne sezoninę gripo vakciną", – reziumavo gydytoja dietologė.

Įžvelgė ir naudos

Išgirdusi klausimą, šeimos gydytoja Dalia Šalkauskienė nusišypsojo. Pasak gydytojos, mamų pastangos bei kolektyvo subūrimas  geresnės vaikų sveikatos labui teikia geras emocijas, kurios prisideda prie imuniteto stiprinimo.

Gydytoja paaiškino, kad česnako, svogūno vartojimas siaučiant virusams yra naudingas dėl išskiriamų tam tikrų virusą naikinančių medžiagų, tačiau 100 procentų neapsaugo nuo peršalimo ligų. Tai gali būti tik kaip alternatyvi priemonė, saugantis nuo virusų.

Kai kurie žmonės pjaustytą svogūną deda ant palangės profilaktikos tikslais. D.Šalkauskienė patvirtino, kad taip galima daryti, tik kyla klausimas dėl higienos ir skleidžiamo blogo kvapo.

Gydytoja suabejojo, ar tai tinkama profilaktikos priemonė patalpose, kur esama daugiau žmonių.

Panevėžio rajone gyvenantis vyras pareigūnams pranešė, kad šeštadienį atvykęs į Dumbliūnų kaime esančią negyvenamą sodybą pastebėjo, kad išdaužti trys langų stiklai, apgadintos durys.

Pavogti česnakai buvo sudėti ant stelažų prie ūkinio pastato džiovinimui, 5 kibirai medaus po 12 kilogramų buvo laikomi nerakinamame sandėliuke.

Nuostolis – 4180 eurų.

Ne itin malonaus kvapo ir aštraus skonio vaistinį augalą gydytojai nuo seno rekomenduodavo valgyti bemaž nuo visų ligų. Tuomet tikėta česnako gerosiomis savybėmis, kurias šiandien patvirtina ir mokslas.

KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros dėstytojas prof. dr. Petras Rimantas Venskutonis pasakoja, kad apie česnako gydomąsias savybes žinota dar gilioje senovėje: „1500 metų prieš Kristų egiptiečių papirusuose jau buvo 22 gydomieji receptai su česnakais. Nuo seno česnakai vartoti ir graikų medicinoje, tad apie jų naudą žinoma jau labai seniai. Antrojo pasaulinio karo metu česnaką vadino rusišku penicilinu – antimikrobine medžiaga“.

Pasak mokslininko, apie česnakus yra parašyti keli tūkstančiai mokslinių straipsnių. Publikacijose tyrinėta jų nauda ir poveikis sveikatai bei ligų prevencijai. Kone labiausiai tirti apsaugos būdai nuo širdies kraujagyslių ligų, onkologinių atvejų ir antimikrobinio priešuždegiminio poveikio.

„Česnakas padeda sureguliuoti cholesterolio kiekį, gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį, skatina trombocitų mažėjimą. Jis taip pat gerina kvėpavimo takų sistemos veiklą, valo toksinus, lėtina vėžinių ląstelių progresavimą. Taigi šių vertingų daržovių nauda – akivaizdi, – sakė prof. P. R. Venskutonis. – Česnakas veikia tarsi priešnuodis. Jis yra labai veiklus prieš infekcijas ir visus mikroorganizmus. Jo sieros junginiai yra stiprūs, tad šis augalas išsiskiria savo antimikrobinėmis savybėmis ir veikia kaip antibiotikas“.

Pasak mokslininko, daugelio įsitikinimas, esą česnakas gerina imuninę sistemą, yra klaidingas. Ši daržovė pasižymi gydomosiomis savybėmis, bet jos nederėtų painioti su imuninės sistemos stiprintojais: ežiuole, imbieru, ženšeniu.

Česnakai savo sudėtimi panašūs į svogūnus, bet pastarieji turi gerokai mažiau veikliųjų medžiagų. „Česnakuose randama įvairių cheminių medžiagų. Vien tik sieros junginių identifikuota per 30. Pagrindine medžiaga laikomas alicinas, išsiskiriantis česnakus traiškant mechaniškai. Tada vyksta intensyvi fermentinė reakcija atskleidžianti stipraus ir aštraus skonio medžiagą“, – aiškino pašnekovas.

Dažniausiai česnakai naudojami kaip prieskonis maisto ruošoje. Rekomenduojama paros dozė žmogui – 10 gramų. Profesorius įspėja, kad nesaikingas jo vartojimas gali erzinti skrandį ar sukelti alergiją.

Česnakas gydo labai daug ligų ir negalavimų, valo kraują ir sąnarius, gerina medžiagų apykaitą, sako Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. „Tibeto ir Kinijos medicinoje česnakas yra profilaktinė priemonė nuo vėžio, nes turi savybę naikinti vėžio užkratus, kurių yra net 38 rūšys“, – teigia ji.

Kadangi žmonės bijo aštraus šio augalo kvapo, K. Vaištarienės patarimu, užvalgius česnako, galima išgerti puodelį kavos ar pakramtyti salierų, petražolių arba krapų lapelių.

Kaip panaikinti česnako kvapą

Česnakas beveik visose kultūrose visais laikais buvo pripažįstamas kaip maistas, prieskonis ir liaudies medicinos priemonė. Pasak Vegetarų draugijos pirmininkės Ksaveros Vaištarienės, česnakas buvo žinomas jau 5 tūkst. metų prieš Kristų. O po pasaulį paplito iš Vakarų Azijos. 

K. Vaištarienės žodžiais, dėl eterinio aliejaus alijino, kuris paskui suskyla iki alicino, česnakas pasižymi aštriu skoniu ir aromatu, o ypač tą skonį aštrina 25 sieros organiniai junginiai polisulfidai, „Česnake yra nemažai sieros, todėl  jis pasižymi antibakterinėmis, fitoncidinėmis savybėmis. Turi net cukrinių, azotinių ir įvairių kitų medžiagų, vitamino C“, – vardija ji.

Dėl to, pasak pašnekovės, česnako ištrauka galima purkšti augalus ir daržoves (pvz., kopūstus), naikinti pelėsį, beicuoti sėkloms, galima apsipurkšti ir kopūstus.

Taip pat, anot K. Vaištarienė, gera ir česnako cheminė sudėtis. Kitose daržovėse yra maždaug 80 proc. vandens, o česnake – apie 65 proc. vandens ir 35 proc. sausųjų medžiagų. „Taigi česnakas yra veikliųjų medžiagų koncentratas. Tai jo vertę labai pakelia“, – pabrėžia Vegetarų draugijos pirmininkė.

Kadangi žmonės bijo aštraus kvapo, K. Vaištarienė pataria, užvalgius česnako,  išgerti kavos puodelį ar pakramtyti salierų, petražolių, krapų lapelių.

Apsaugo nuo daugybės ligų

Kinijos mokslininkai nustatė, kad, vartojant žalią česnaką, galima apsisaugoti nuo plaučių vėžio ir kitų lėtinių sveikatos sutrikimų. Mokslininkai mano, kad česnako nauda sietina su chemine medžiaga alicinu, kuris išlaisvinamas šviežią česnaką sugrūdus ar supjausčius. Manoma, kad alicinas sumažina ne tik uždegimą, bet ir žalą, kurią organizmo ląstelėms sukelia laisvieji radikalai. Šią ataskaitą paskelbė JAV žurnalas, skirtas vėžio prevencijai.

„Senovės graikai česnaką vartojo įkandus gyvatei. O Tibeto ir Kinijos medicinoje česnakas yra profilaktinė priemonė nuo vėžio, – sako K. Vaištarienė. – Jis turi savybę naikinti vėžio užkratus, kurių yra net 38 rūšys.“

Jos teigimu, česnakas gydo labai daug ligų ir negalavimų: kokliušą, trachomą, niežus, nuospaudas, karpas, negyjančias opas, valo kraują ir sąnarius, gerina medžiagų apykaitą, net malšina dantų skausmą.

K. Vaištarienė sako, kad 40 gramų česnako užpylus 100 g degtinės, galima pasidaryti puikios ištraukos, padedančios sergant inkstų ar tulžies akmenlige. Gerti reikia po 10 lašelių 2–3 kartus per dieną pusę valandos prieš valgį.

Kitas Vegetarų draugijos pirmininkės patarimas – sutarkuotą česnaką sumaišyti su sutarkuota imbiero šaknimi ir medumi ir valgyti po šaukštą kasdien.

„Taip pat česnaką ruošiu ir su medumi bei sumaltomis bruknėmis ar spanguolėmis. Spanguolės ir bruknės turi savybių, labai gerai veikiančių šlapimo pūslę, šlapimtakius, inkstus. O vitamino C spanguolėse daugiau negu citrinoje“, – sako K. Vaištarienė.

Mokslininkai nustatė, kad česnakas turi sveikatai ypač naudingų savybių – vartojamas žalias jis mažina plaučių vėžio riziką iki 44 proc., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kinijos Jiangsu provincijos ligų kontrolės ir prevencijos centro mokslininkai nustatė, kad vartojant žalią česnaką galima apsisaugoti nuo plaučių vėžio ir kitų lėtinių sveikatos sutrikimų.

Mokslininkai mano, kad česnako nauda sietina su chemine medžiaga alicinu, kuris išlaisvinamas, šviežią česnaką sugrūdant ar supjaustant. Laikoma, kad alicinas ne tik sumažina uždegimą, bet ir sumažina žalą, kurią organizmo ląstelėms sukelia laisvieji radikalai.

Nuo 2003-ųjų septynerius metus trukęs tyrimas apėmė 1424 sirgusius plaučių vėžiu ir 4543 sveikus suaugusiuosius. Nustatyta, kad dažnas neapdoroto česnako vartojimas plaučių vėžio tikimybę tarp nerūkančiųjų sumažino 44 proc.

Tarp rūkančiųjų ši tikimybė buvo 30 proc. mažesnė, praneša FoxNews.com.

„Česnako apsauginis poveikis nuo vėžio buvo nustatytas tiek laboratoriniais tyrimais, tiek su gyvais organizmais, tačiau tik keli epidemiologiniai žmonių tyrimai siekė įvertinti šį ryšį“, pastebi tyrimo autoriai ir pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų.

Jų ataskaitą paskelbė JAV leidžiamas žurnalas „Cancer Prevention Research“.

Anksčiau Pietų Australijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad česnakas gali trečdaliu sumažinti žarnyno vėžį, o kitais tyrimais nustatyta, kad česnakas gali slopinti peršalimą ir uždegimą.

Nors daug tyrimų pabrėžė vieną ar kitą žalio česnako naudą, tačiau dar neišsiaiškinta, ar tokių pat savybių tyri ir keptas ar kitaip apdorotas česnakas.

Alicinas yra viena stipriausią antimikrobinį poveikį turinčių gamtoje randamų medžiagų. Alicinas  susidaro iš alijino, blogai vandenyje tirpstančio aliejinio skysčio, kuris česnakui ir suteikia jo ypatingą kvapą ir skonį.

Rekomenduojama alicino paros norma nėra nustatyta.