Pasirodymo metu choreografiniai sprendimai, masinės scenos, atlikėjų ir solo šokių numeriai klasikinės choreografijos leksiką sujungia su moderniojo šokio elementais ir net šešėlių teatru. Akį traukia kostiumai, tarsi atkeliavę tiesiai iš Hieronimo Boscho (Hieronymus Bosch) paveikslų, reprezentuojantys tikrą baisiausių košmarų inkarnaciją.

Pasirodymo metu naudojamos vaizdo projekcijos sukuria ypatingą postapokaliptinio pasaulio atmosferą. Būtent todėl pasirodymo autoriai ir režisieriai šį žanrą vadina baletu-pranašyste.

Mito siužetas apie gražiąją Pandorą, jos atidarytą skrynią ir ištikusius siaubingus įvykius yra puikiai žinomas. Baleto režisieriai pateikia savitas šios istorijos versijas pagal žymiojo vokiečių kompozitoriaus muziką, kuri tobulai tiko šiam pastatymui, ypač dėl to, kad kompozitoriaus kūriniai paremti filosofiniais mitologiniais siužetais.

Pandoros mitas nuo senovės laikų nepraranda aktualumo, tad tai įrodo, kad žmonija negeba pasimokyti iš savo pačios klaidų. Vis dėlto pasirodymo kūrėjai į ateitį žiūri pozityviai ir teigia, kad viltis (ją simbolizuoja pagrindinis veikėjas Elpis, drąsusis Pandoros mylimasis) visada išlieka.

Spektaklio kūrėjai: choreografė, režisierė, libreto autorė Antonina Vasylieva, dirigentas, režisierius Dmytro Morozovas, scenografas, režisierius Oleksandras Lapinas, vaizdo projekcijų autorė Daria Pushankina, dramaturgijos konsultantas Oleksandras Chepalovas, dirigentas, muzikinės kompozicijos autorius Pavlo Bahinskyi.

Sprendimas: spektaklyje klasikinės choreografijos leksika jungiama su moderniojo šokio elementais ir šešėlių teatru / A. Šachmatovo nuotr.

Pagrindiniai veikėjai ir atlikėjai: Pandora – Karyna Shatkovska, Dzeusas – Dmytro Vasylievas, Elpis – Denysas Panchenko, Hefaistas – Artemas Riazanovas (Denysas Onufriichukas), Hektoras – Tarasas Kovshunas, Hektoro draugė – Antonina Vasylieva.

Visos už bilietus surinktos lėšos skiriamos Charkivo nacionalinio operos ir baleto teatrui. Renginio metu bus galimybė teatrą paremti individualiai.

Teatro iš Ukrainos choristai prieš spektaklį Laisvės alėjoje po teatro balkonais sudainavo „Oy, u luzi chervona kalyna“, išreikšdami solidarumą su savo nepriklausomybę ginančiais kraštiečiais.

Bilietai į svečių iš Ukrainos spektaklį išpirkti per rekordiškai trumpą laiką – nepilną savaitę. Renginio vakarą žiūrovai solidarumą karo zonoje atsidūrusiai šaliai išreiškė Ukrainos vėliavos spalvų atributika. Taip pat daug geros valios žmonių aukojo teatro kolektyvui, jo kūrybinės veiklos palaikymui ir tęstinumui, įsigydami analoginės spaudos ir savilaidos studijos „Hands on press“ plakatų – visi iki vieno darbai iškeliavo į geradarių rankas.

Ne kultūra sukelia karus, o jos stoka.

Scenoje Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas į susirinkusius kreipėsi ukrainietiškai, pasidžiaugdamas svečių iš Charkivo viešnage seniausiame Lietuvos dramos teatre. Vėliau jis susirinkusiems tarė: „Nors ir vyksta karas Ukrainoje, Charkovo miestas yra apšaudomas ir bombarduojamas, bet ne kultūra sukelia karus, o jos stoka. Charkivo nacionalinio akademinio Lysenkos vardo operos ir baleto teatro kultūros žygis per Lietuvą liudija, kad pergalė jau arti ir kad kultūra ją greitina, nes apjungia visus bendram tikslui.“

Dėkodamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovybei (LNOBT) už šią nuostabią idėją pasikviesti bičiulius ir Charkivo, E. Stancikas pakvietė į sceną teatro generalinį direktorių ir meno vadovą Olehą Orishchenko. Nors svečias kalbėjo ukrainietiškai, tačiau daugelis sėdinčiųjų salėje be vertimo suprato, kad O. Orishchenko perdavė susižavėjimo miestu, jo žmonėmis, teatru žodžius, išreiškė pagarbą Ukrainos kariams ir nerimą dėl Charkivo, teatro. Tai pat svečias dėkojo NKDT generaliniam direktoriui Egidijui Stancikui ir LNOBT generaliniam direktoriui Jonui Sakalauskui už sutikimą, priėmimą ir paramos turo organizavimą.

„Septyniasdešimt dienų mūsų svečiai neturėjo scenos dvasios pojūčio. Ačiū visiems, kurie padėjote, prisidėjote prie šio renginio, nevardinsiu pavardėms sąmoningai, nors labai daug padaryta gero“, – jautriai kreipėsi E. Stancikas.

E. Stanickas / D. Stankevičiaus nuotr.

Prieš prasidedant pasirodymui, E. Stancikas pristatė operos „Karmen“ atlikėjus ir vyriausiąjį teatro orkestro dirigentą Dmytro Morozovą. Įdomi detalė – maestro atvyko be batutos, bet palaikymas atėjo iš kolegos, dirbančio Kaune, – Kauno miesto simfoninio orkestro meno vadovo Konstantine Orbelian, kuris padovanojo savo batutą! „Kaip laisvės simbolis ši batuta keliauja nuo Metropolitan operos iki Kauno dramos teatro“, – teigė E. Stancikas. Spektaklį stebėjo Kauno valstybinio muzikinio teatro dirigentė, ukrainietė Oksana Madarash.

Pasirodymo dieną gerbiamas Olehas Orishchenko Kaune pasitiko savo jubiliejinį 60-ąjį gimtadienį. Pasibaigus spektakliui, vadovui įteiktos gėlės, artistai sugiedojo „Ilgiausių metų”. Sujaudintas dėmesio, Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius ir meno vadovas dėkojo publikai, savo artistams ir NKDT vadovui.

D. Stankevičiaus nuotr.

Viena diena 250 žmonių teatro grupei (jų tarpe 28 darbuotojų vaikai) Lietuvoje vertinama 2500 eurų. Teatro vadovo teigimu, pardavus bilietus, ir suskaičiavus aukas, pavyko užtikrinti tris trupės buvimo dienas po taikiu Lietuvos dangumi, – aukų dėžutėje, įsigyjant plakatus ir laisvai aukojant surinkta 2700 Eurų. Tačiau papildomai žiūrovai galėjo aukoti pervesdami lėšas tiesiogiai į Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro sąskaitą.

Charkivo teatro apsirodymą stebėjo ir saviškius palaikė naujojo Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Petro Bešta žmona ponia Ana.

Gastrolės „Europos kelias“ Lietuvos Respublikoje vyksta pagal projektą „Ukraina dabar ir visam laikui (#StandWithUkraine)“. Kiti teatro pasirodymai vyks Joniškyje, Palangoje ir Vilniuje.

Pokalbis su Charkivo nacionalinio akademinio M. V. Lysenkos vardo operos ir baleto teatro generaliniu direktoriumi Olehu Orishchenko.

– 72-ąją karo dieną jūs Lietuvoje, Kaune, pasitinkate savo 60-mečio jubiliejų? Kokios mintys aplanko, kokių norų turite? 

– Pirmiausiai norisi taikos. Norisi dirbti ir gyventi Charkive, norisi, kad jį kuo greičiau atstatytų ir kad visi ukrainiečiai grįžtų į savo namus. Kad viso pasaulio žmonės atsikratytų minties, kad juos gali užpulti išprotėjęs Putinas, kad gali panaudoti branduolinį ginklą. Kaip savo šalies pilietis, kurioje vyksta karas, jaučiu pareigą galvoti apie savo šalį. Juk svarbiausia – kad Ukraina laimėtų karą. Man labai malonu matyti brolišką lietuvių tautą, kuri susitelkusi į Ukrainos pergalę, daro tiek daug, kad mūsų kariai kariautų, o jų šeimos turėtų saugų užnugarį – namus. Tai, ką daro lietuviai, yra antrasis frontas, socialinis frontas.

– Esate Lietuvoje daugiau nei savaitę. Kaip laikosi jūsų teatras? Žinome, kad per bombardavimus patyrė keletą smūgių, buvo apgadintas.

– Teatras yra gerose rankose. Mano pavaduotojas Igoris Tulūzovas gyvena teatre nuo primos karo dienos ir prižiūri patalpas visą parą. Jam teko priimti skubius sprendimus gesinant gaisrą, atstatant komunikacijas. Pastatą reikia prižiūrėti, kad turėtume kur grįžti ir toliau dirbti savo darbą. Šiomis dienomis mūšiai Charkivo kryptimi sustiprėjo. Tikimės, kad mūsų kariams pavyks atstumti priešą. Negailestingi mūsų miesto bombardavimai iš Rusijos teritorijos tebevyksta. Vakar (05.04 – aut. past.) raketos nukrito centriniame miesto parke. Tikėkimės, kad viskas bus gerai.

D. Stankevičiaus nuotr.

– Koks jūsų teatro repertuaras, naujausios premjeros?

– Teatro repertuarą sudaro 45 spektakliai: devyniolika operų ir daugiau nei 20 baletų. Vasario 11–13 d. išleidome Žiulio Masnė operos „Pelenė“ premjerą. Nuostabi opera, scenografija, bet parodėme tik tris kartus. Prieš tai išleidome baleto premjerą A. Chačaturiano „Spartakas“, kuris buvo priimtas labai puikiai. Turėjome ir pasaulinę premjerą – specialiai mūsų teatrui parašytos operos „Vyšyvanyi. Ukrainos karalius“, kuriai muziką sukūrė ukrainiečių kompozitorė Ala Zagaikevič, o libretą parašė mūsų poetas ir rašytojas Serhiy Žadanas. Tai šiuolaikinė opera, labai norėtume ją parodyti operos festivalyje Lietuvoje dar šią liepą. Jaučiame Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriaus Jono Sakalausko ir prodiuserio Artūro Alensko palaikymą, o jie mato mūsų norą dirbti, kurti. Mūsų repertuaras labai platus, jį sudaro ne tik baletai, operos, koncertinės programos. Džiugu, kad po koncertų Lietuvoje esame laukiami sugrįžtant.

– Jau įvyko keletas jūsų pasirodymų Lietuvoje. Koks jausmas po pertraukos susitikti su publika?

Publika sutinka taip, lyg su mumis būtų pažįstami seniai – labai draugiškai ir jautriai. Prieš pasirodymus atliekame himną, kas mums, atlikėjams, labai jautru. Publika pasitinka stovėdama, įspūdis nepakartojamas. Tai suteikia vilties, kad Ukrainos kultūra yra palaikoma Lietuvoje. Publikos aplodismentai įrodo, kad mūsų spektakliai yra pasaulinio lygio, mes perteikiame savo meistriškumą.