Teršiančių medžiagų koncentracija vandenyje neviršijo aplinkos kokybės standartų, tačiau kai kurių jų normos viršytos marių ir jūros dugno nuosėdose, gyvuosiuose organizmuose.

„Apibendrinus 2019 metų teršiančių medžiagų tyrimų rezultatus, Baltijos jūra neatitiko geros cheminės būklės dėl gyvsidabrio gyvuosiuose organizmuose koncentracijų, Kuršių marios – dėl sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių dugno nuosėdose koncentracijų“, – teigiama ataskaitoje.

Lietuvos jūros rajone gyvsidabrio koncentracijos vandenyje vis rečiau viršija aplinkos kokybės standartus.

Iš viso tyrimai atlikti dėl 60 medžiagų, iš jų šešių koncentracijos viršijo nustatytus  aplinkos kokybės standartus: gyvsidabrio (gyvuosiuose organizmuose), naftos angliavandenilių, nikelio, kadmio, vario ir cinko (dugno nuosėdose).

Anot ataskaitos, Kuršių marių dugne teršalai viršijo normas Malkų įlankoje (varis, cinkas, nikelis, naftos angliavandeniliai), ties Nida (kadmis, nikelis, varis, cinkas) ir grunto gramzdinimo Baltijos jūroje rajone (nikelis).

Baltijos jūroje vidutinė gyvsidabrio koncentracija menkėje, plekšnėje, strimelėje ir midijose normas viršijo iki 1,2–2 kartų, atskirų menkės mėginių atveju – iki trijų kartų.

„Gyvsidabris – toksiškiausias iš sunkiųjų metalų, pasižymintis stipriomis akumuliacijos gyvuosiuose organizmuose savybėmis. Lietuvos jūros rajone gyvsidabrio koncentracijos vandenyje vis rečiau viršija aplinkos kokybės standartus. Tačiau šio metalo nuolat aptinkama gyvuosiuose organizmuose, ir tai rodo, kad net ir mažos gyvsidabrio aplinkoje koncentracijos gyvuosiuose organizmuose susikaupia iki didelių, ypač, aukštesniuose mitybos grandinės lygmenyse“, – teigiama dokumente.