Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) atidžiai stebi padėtį Ukrainoje, pareiškė jos vadovas Fernando Ariasas (Fernandas Ariasas) per organizacijos metinį susitikimą.

„Padėtis Ukrainoje vėl padidino realią masinio naikinimo ginklų, įskaitant cheminius ginklus, keliamą grėsmę“, – Hagoje vykusiame susitikime sakė jis.

„Tai padidino esamą įtampą iki tokio lygio, kad nebelieka užtikrintumo dėl tarptautinės bendruomenės vienybės sprendžiant bendrus pasaulinius iššūkius, susijusius su tarptautiniu saugumu ir taika“, – pridūrė reguliavimo institucijos vadovas.

F. Ariasas apgailestavo, kad tarptautinės už nusiginklavimą atsakingos institucijos, tokios kaip Nobelio taikos premijos laureatė OPCW, „dabar tapo konfrontacijos ir nesutarimų vietomis“.

Nuo vasario, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, pasipylė grasinimai ir įtarimai dėl galimo branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų panaudojimo, tačiau nėra jokių įrodymų, kad jie jau buvo dislokuoti.

F. Ariasas priminė Rusijai ir Ukrainai, kad jos yra tarp 193 šalių, „iškilmingai ir savanoriškai įsipareigojusių niekada ir jokiomis aplinkybėmis... nepanaudoti cheminių ginklų“.

Jo teigimu, OPCW „toliau atidžiai stebi šią rimtą situaciją ir palaiko ryšius su Rusijos Federacijos ir Ukrainos nuolatinėmis atstovybėmis“.

Organizacijos vadovas pridūrė, kad OPCW Kyjivo prašymu ukrainiečių gelbėtojus apmokė reaguoti į chemines atakas ir aptikti cheminių medžiagų nuotėkius.

Penki nepriklausomi ekspertai, įskaitant specialiuosius pranešėjus dėl kankinimų, neteisminių egzekucijų ir žmogaus teisių apsaugos kovojant su terorizmu, paragino „nedelsiant ir besąlygiškai“ paleisti Sebnem Korur Fincanci (Šebnem Korur Findžandži).

Jie nurodė, kad, kaip manoma, S. K. Fincanci suėmimas spalio 26 dieną jos namuose buvo „kerštas už jos viešus komentarus, kuriuose ji ragino ištirti įtariamą Turkijos kariuomenės cheminio ginklo panaudojimą ir su tuo susijusias mirtis“.

Turkija atmetė uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) artimų žiniasklaidos priemonių kaltinimus, kad jos kariuomenė, vykdydama operacijas Šiaurės Irake, naudojo cheminius ginklus.

Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės PKK yra įtraukusios į teroristinių grupuočių sąrašą.

S. K. Fincanci – garsi teismo medicinos gydytoja ir kovos su kankinimais ekspertė – praėjusį mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė, kad išnagrinėjo vaizdo medžiagą ir tik paragino atlikti „veiksmingą tyrimą“ dėl kaltinimų.

Ekspertų teigimu, jos suėmimas „yra sąmoningo kovos su terorizmu teisės aktų taikymo, siekiant diskredituoti žmogaus teisių gynėjus ir organizacijas bei nutraukti jų gyvybiškai svarbų žmogaus teisių ir medicininį darbą, dalis“.

„Esame užfiksavę daug atvejų, kai kovos su terorizmu teisės aktais ir kitomis baudžiamosiomis nuostatomis buvo naudojamasi siekiant persekioti, areštuoti, sulaikyti ir nuteisti pilietinės visuomenės veikėjus... dėl melagingų priežasčių“, – sakė JT Žmogaus teisių tarybos paskirti ekspertai, kurie nekalba šios pasaulinės organizacijos vardu.

Jie paragino Turkiją nustoti naudoti kovos su terorizmu įstatymais teisių gynėjams bauginti ir įspėjo, kad tai kenkia teisinei valstybei ir pažeidžia pagrindines laisves bei demokratines vertybes.

„Žmogaus teisių gynėjų ir medikų galimybės sakyti tiesą valdžiai turi būti apsaugotos, – tvirtino jie. – Jų vaidmuo atskleidžiant žmogaus teisių pažeidimus yra vienas iš demokratinės visuomenės pagrindų.“

„Mes atsakysime, jei jis juos panaudos. Atsakymo pobūdis priklausytų nuo panaudojimo pobūdžio“, – sakė J. Bidenas po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.

„Mūsų vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų [Europoje] vadas generolas [Todas] Woltersas (Todas Voltersas) aktyvavo NATO cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos elementus, o sąjungininkai dislokuoja papildomas chemines, biologines ir branduolines gynybos priemones, kad sustiprintų mūsų esamas ir naujas kovines grupes“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.

Taip J. Bidenas reagavo į Maskvos pareiškimus esą JAV ir Ukraina šioje šalyje kūrė biologinius ir cheminius ginklus. Vakarų šalys teigia, kad tai yra Kremliaus propagandos dalis, kuria siekiama paruošti dirvą pačios Maskvos galimam tokių ginklų panaudojimui.

„Apie žvalgybą nekalbėsiu, tačiau Rusija skaudžiai sumokėtų, jei panaudotų cheminius ginklus“, – sakė J. Bidenas, spaudos konferencijoje Baltuosiuose Rūmuose, kalbėdamas apie naujas sankcijas Rusijai.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba Maskvos prašymu penktadienį rengia skubų posėdį dėl įtariamos biologinių ginklų gamybos Ukrainoje.

Siekdamas didesnio spaudimo V. Putinui, J. Bidenas paskelbė, kad jo šalis ir jos sąjungininkės atims iš Rusijos lygiavertės prekybos partnerės statusą.

Nors JAV, kaip ir kitos Vakarų šalys, siunčia milijonus dolerių kainuojančios ginkluotės į Ukrainą, dalinasi žvalgybine informacija, tačiau J. Bidenas penktadienį dar kartą pakartojo, kad amerikiečių kariai Ukrainoje nekariaus, nors to ir yra prašomi.

„Nesikausime kare prieš Rusiją Ukrainoje. Tiesioginis NATO ir Rusijos konfliktas sukeltų Trečiąjį pasaulinį karą, kurio turime visomis išgalėmis išvengti“, – sakė jis.

2018 Maskva apkaltino JAV slapta atliekant eksperimentus su biologiniais ginklais laboratorijose Sakartvele – dar vienoje buvusioje Sovietų Sąjungos respublikoje, kuri, kaip ir Ukraina, siekia tapti NATO ir Europos Sąjungos nare.

„Kremlius sąmoningai skleidžia atvirą melą, kad Jungtinės Valstijos ir Ukraina užsiima cheminių ir biologinių ginklų [tyrimų] veikla Ukrainoje“, – sakoma Valstybės departamento atstovo Nedo Price’o (Nedo Praiso) pareiškime.

„Rusija išsigalvoja melagingus pretekstus, mėgindama pateisinti savo šiurpius veiksmus Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) savo ruožtu pareiškė, kad Maskvos teiginiai yra „absurdiški“. „Taip pat matėme, kad Kinijos pareigūnai atkartoja šias sąmokslo teorijas“, – atkreipė dėmesį ji.

Rusija išsigalvoja melagingus pretekstus, mėgindama pateisinti savo šiurpius veiksmus Ukrainoje.

„Dabar, kai Rusija pateikė šiuos melagingus pareiškimus... visi turėtume stebėti Rusiją, galinčia panaudoti Ukrainoje cheminius ar biologinius ginklus arba surengti inscenizuotą jų panaudojimo operaciją“, – per „Twitter“ parašė J. Psaki.

Kovo 6 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija savo „Twitter“ žinutėje paskelbė, kad rusų pajėgos neva rado įrodymų, jog Kyjivas naikina karinės biologinių ginklų programos Ukrainoje, esą finansuotos JAV, pėdsakus.

N. Price’as sakė, kad „ši Rusijos dezinformacija yra visiška nesąmonė“, ir pridūrė, kad Rusija „jau yra ne kartą kaltinusi Vakarus tais pačiais nusikaltimais, kuriuos vykdo pati Rusija“.

Visgi Jungtinės Valstijos antradienį sakė dirbančios su Ukraina, kad neleistų besiveržiančioms Rusijos pajėgoms užgrobti šalyje esančią biologinių tyrimų medžiagą.

Šimtai tūkstančių tonų

Cheminių ginklų problemą Baltijos jūros regione bene aktyviausiai kelia lenkai. Tai ir suprantama. Baltijos jūroje yra nuskandinta apie 50 tūkst. t cheminių ginklų, apie 500 tūkst. t įprastinių ginklų.

Visoje Baltijoje yra apie du tūkstančiai Antrojo pasaulinio karo laivų nuolaužų. Iš jų vien Lenkijos teritoriniuose vandenyse tokių objektų yra per 415.

Didžioji dalis tų nuskendusių objektų yra Gdansko įlankoje. Jie, būdami palyginti sekliuose vandenyse, taip pat ir arti pakrančių, kelią didelę grėsmę.

Lenkija nebe aktyviausiai jau keletą metų bando išjudinti ES institucijas, kad pagaliau būtų skirtas dėmesys ir finansavimas Baltijos jūros įprastinių ir cheminių ginklų likvidavimui.

Daugiausia lenkų dėka buvo pasiekta, kad Europos Parlamente priimta rezoliucija, kuri ragina Europos Sąjungą išvalyti Baltijos jūrą nuo Antrojo pasaulinio karo liekanų.

Paradoksas: kai kur statinaitės su pavojingomis dujomis yra nedideliame gylyje, kurį gali pasiekti ir narai. HELCOM nuotr.

"Ištrūks" cheminiai ginklai

Mokslininkai tikina, kad rizika, jog iš Baltijos jūros dugno "ištrūks" cheminiai ginklai, kaip zarinas ar garstyčių dujos, vis didėja.

Didžiulis forumas Gdansko nacionaliniame jūrų muziejuje dėl Baltijos jūroje nuskendusių šaudmenų ir cheminių ginklų vyko praėjusią savaitę.

Forume buvo pripažinta, kad nors cheminių ginklų problema yra aktuali, tačiau ką nors pasiekti darosi vis sunkiau. Dėl pandemijos daugelis itin svarbių problemų, tarp jų ir dėl cheminio ginklo, yra nustumtos toliau.

O problema tampa vis aktualesnė. Mokslininkai tikina, kad rizika, jog iš Baltijos jūros dugno "ištrūks" cheminiai ginklai, kaip zarinas ar garstyčių dujos, vis didėja. Cheminiai ginklai, daugiausia pavojingos dujos, kai kur yra daugmaž tvarkingai sudėti senuose nuskandintuose laivuose, o kai kur tiesiog išmėtyti po jūros dugną.

Oficialu: cheminių ginklų laidojimo vietos pagal HELCOM duomenis. HELCOM nuotr.

Žalioji energija ir chemija

Cheminių ginklų problema yra aktuali ne tik lenkams, bet ir Lietuvai. Nemažos cheminio ginklo sankaupos yra šalia Lietuvos teritorinių vandenų.

Lenkai ragino visas kaimynines valstybes suaktyvinti veiksmus kovojant dėl Baltijos jūros išvalymo nuo Antrojo pasaulinio karo įprastų ir cheminių ginklų.

Jei Baltijos jūra nebus išvalyta, ji gali tapti tarsi negyva, ne tik žmonių sveikatai, bet ir regionų verslams, turizmui nepalankia jūra. Keistokai atrodys, jei Baltijos jūroje bus pristatyta vėjo jėgainių parkų, kurie gamins žaliąją energiją, o pati jūra "spjaudys" iš savo dugno nuodingus cheminių ginklų garus. Tokios ir panašios mintys skamba forumuose, kur pasisako kovotojai už švaresnę Baltijos jūrą, jūrą be cheminių ginklų.

Damaskas iki šiol nėra deklaravęs savo cheminių ginklų ir neįsileidžia organizacijos inspektorių, sakė ginklų priežiūros organizacijos vadovas Fernando Ariasas (Fernandas Ariasas).

Jis pridūrė, kad Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimas nervus paralyžiuojančia medžiaga Rusijoje ir toliau kelia „rimtą grėsmę“ pasaulio pastangoms visiškai sunaikinti cheminę ginkluotę.

Sirija teigia, kad savo cheminių ginklų atsargas sunaikino pagal 2013 metais su JAV ir Rusija pasirašytą susitarimą. Jį sudaryti paskatino 2013 metais įvykdytas įtariamas zarino panaudojimas, pražudęs daugiau nei 1 400 žmonių Damasko priemiestyje Gutoje.

Tačiau balandžio mėnesį OPCW iš Damasko atėmė balsavimo teisę tyrimui nustačius, kad Sirija vėl naudojo draudžiamas nuodingas dujas. Sirijos balsavimo teisės bus sustabdytos, kol ji nedeklaruos visų savo cheminių ginklų ir jų gamybos objektų.

„Šiandien Sirija neįvykdė nė vieno iš šių reikalavimų“, – sakė F. Ariasas susitikime.  Pasak OPCW vadovo, jos deklaracijų „vis dar negalima laikyti teisingomis ir išsamiomis“.

Pasak F. Ariaso, Damaskas ir toliau neįsileidžia organizacijos ginkluotės inspektorių, todėl  organizacija atsisakė siųsti ten savo komandą.

OPCW vadovas sakė organizuojantis susitikimą su Sirijos užsienio reikalų ministru pažeidimams aptarti.

Tuo metu Rusija yra kaltinama neatsakiusi į klausimus dėl A. Nalvano apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ 2020 metais, dėl kurio Vakarų valstybės kaltina Kremlių.

„Cheminio ginklo Rusijos teritorijoje klausimas taip pat kelia rimtą grėsmę šiai konvencijai“, – perspėjo F. Ariasas.

Maskva kvietė OPCW inspektorius atvykti į Rusiją ir atlikti tyrimą. Tačiau F. Ariasas paaiškino, kad šis vizitas neįvyko dėl Rusijos valdžios keliamų sąlygų, kurios buvo griežtesnės už kitų šalių.

Londonas ir Vašingtonas toliau darė spaudimą Maskvai ir Damaskui dėl cheminių ginklų.

„Mes ir vėl raginame Rusiją ir [Sirijos prezidento Basharo al] Assado (Bašaro Asado) režimą laikytis savo įsipareigojimų“, – pareiškime susitikimo dalyviams sakė Bonnie Jenkins (Boni Dženkins), JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja, atsakinga už ginklų kontrolę.

JK gynybos ministro pavaduotoja Annabel Goldie (Anabel Goldi) paragino Rusiją atsakyti į klausimus ne tik apie A. Navalną, bet ir apie buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą 2018 metais Solsberyje.

„Nėra jokio įtikinančio paaiškino šiems apnuodijimams, išskyrus tai, kad juose dalyvavo ir už juos atsakinga yra Rusija“, – sakė A. Goldie.

Maskva atkakliai neigia esanti susijusi su šiais apnuodijimo atvejais.

Didžioji Britanija, JAV ir kitos sąjungininkės taip pat paragino Rusiją paaiškinti pernykštį opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimą, kuriam, Vakarų ekspertų teigimu, buvo panaudota sovietų sukurta nervus paralyžiuojanti medžiaga „Novičok“.

Sirija susiduria su nauju Cheminių ginklų uždraudimo organizacijos (OPCW) spaudimu, nes atsisakė išduoti vizą inspektorių grupės nariui, kuris turėjo būti išsiųstas į Damaską vėliau šį mėnesį.

„Būtina, kad Sirija išduotų vizas ( ...) netrukdydama ir neatidėliodama“, - sakė Didžiosios Britanijos ambasadorė Joanna Roper per OPCW vykdomosios valstybių narių tarybos posėdį Hagoje.

J. Roper taip pat paragino Siriją „paaiškinti“, koks yra dviejų chloro balionų, įvardytų kaip įrodymas apie įvykusią cheminių ginklų ataką Dūmos mieste 2018 m., likimas. Damaskas neseniai OPCW sakė, kad du balionai buvo sunaikinti per nenustatytą išpuolį prieš vieną iš jos cheminių ginklų objektų šių metų birželį.

Daugiau nei 40 žmonių žuvo per incidentą Dūmoje, tai paskatino Vakarų šalis paleisti seriją raketų į tris įtariamas prezidento Basharo al Assado režimo valdomas cheminių ginklų bazes.

OPCW generalinis direktorius Fernando Ariasas sakė, kad reguliuotojas nesiųs inspektorių grupės į Siriją, jei nebus išduotos vizos visiems nariams. F. Ariasas pridūrė, kad Sirijos deklaracija dėl likusių cheminių ginklų „negali būti laikoma tikslia ir išsamia“ dėl, kaip jis sakė, „spragų ir neatitikimų, kurie lieka neišspręsti“.

Damaskas ir toliau neigia naudojęs cheminius ginklus bei tvirtina perdavęs savo ginklų atsargas pagal 2013 m. sutartį, kurią sudaryti paskatino įtariama zarino ataka, nužudžiusi 1400 žmonių Damasko Gutos priemiestyje.

Tuo metu Londonas ir Vašingtonas dar kartą paragino Maskvą paaiškinti žymaus įkalinto Kremliaus kritiko A. Navalno apnuodijimą prieš metus. Maskva visuomet neigė dalyvavusi.

„Rusijos Federacija turėtų paaiškinti cheminio ginklo panaudojimą prieš poną Navalną savo žemėje, deklaruoti vis dar turimus cheminius ginklus (...) įskaitant „Novičiok“, - sakoma JAV ambasadoriaus Josepho Manso pareiškime.