Pasak „Politico“, šeši žmonės, aptarę šį klausimą, teigė, kad susirūpinimas kilo dėl J. Bideno administracijos pastangų užtikrinti, kad sąjungininkai būtų pasirengę tokiam įvykiui – mobilizuotų naujus išteklius ir investicijas į aptikimo sistemų gamybą, jei kiltų grėsmė dėl cheminio ginklo panaudojimo.

Tarp anonimiškai pasisakiusių buvo JAV gynybos departamento atstovai. Tačiau JAV neturi žvalgybos duomenų, leidžiančių manyti, kad tokia ataka Ukrainoje yra neišvengiama. Tiesą sakant, daugelis JAV gynybos departamento pareigūnų mano, kad žiemos mėnesiais mūšiai nutrūks ir nė viena pusė nesugebės užimti daug pozicijų.

„Tačiau didinant nuostolius mūšio lauke arba visiškai žlugus Rusijos armijai, kai kurie aukšti pareigūnai, dirbantys šiuo klausimu, priėjo išvadą, kad Maskva gali griebtis cheminio ginklo. Įskaitant ir tą, kurį panaudojo Aleksejaus Navalno apnuodijimui“, – skelbė „Politico“.

Išpuolis gali būti siejamas su cheminėmis medžiagomis, kurias naudojant nepaliekama pėdsakų. Todėl Vakarams bus sunkiau pareikšti kaltinimus Maskvai.

Pasak pareigūnų ir ekspertų, kai kurios cheminės medžiagos gali būti panaudotos per masinį išpuolį. Nors žinoma, kad Maskva nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“ panaudojo prieš vieną ar du žmones vienu metu. Pavyzdžiui, kai kurios cheminės medžiagos gali būti aerozolinės arba šaunamosios. Visa tai tam, kad būtų pakenkta didelei žmonių grupei.

Kaip teigiama, JAV jau seniai žinojo, kad Rusija investuoja į savo cheminio ginklo pajėgumų didinimą. J. Bideno administracija rengia planus, kad būtų padidintos investicijos ankstyvo aptikimo sistemoms ir kaukėms.

Ankaros vyriausioji prokuratūra pranešė, kad 63-ejų Sebnem Korur Fincanci (Šebnem Korur Findžandži) buvo sulaikyta dėl pateiktų kaltinimų „teroristinės propagandos“ skleidimu. Tai dalis tyrimo, kurį pradėjo antiteroristinė policija.

S. K. Fincanci yra teismo medicinos ekspertė, kuri didžiąją savo karjeros dalį skyrė kankinimų ir netinkamo elgesio dokumentavimui bei yra iškili žmogaus teisių aktyvistė. Ji taip pat yra ėjusi Turkijos žmogaus teisių fondo prezidentės pareigas.

Turkijos dienraštis „Birgun“ ir kitos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad S. K. Fincanci buvo sulaikyta Stambule po anksti ryte jos namuose įvykusio reido, o vėliau buvo atvežta į Ankarą apklausai.

Praėjusią savaitę Turkijos pareigūnai atmetė kurdų kovotojų kaltinimus, esą šalies kariuomenė Šiaurės Irake panaudojo cheminius ginklus prieš uždraustą Kurdistano darbininkų partiją (PKK). Turkija teigia neturinti tokio pobūdžio ginklų savo inventoriuje.

S. K. Fincanci duodama komentarą vienam prokurdiškam leidiniui teigė, kad peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas cheminio ginklo panaudojimas bei paragino atlikti „efektyvų tyrimą“.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) apkaltino ją šmeižtu prieš Turkijos ginkluotąsias pajėgas ir šalies įžeidinėjimu „kalbant teroristinės organizacijos kalba“.

Jis pažadėjo imtis veiksmų, kad Turkijos medikų asociacija ir kitos profesinės organizacijos būtų išvalytos nuo „teroristinės organizacijos rėmėjų“.

Nacionalistų judėjimo partijos (MHP) lyderis Devletas Bahcelis (Devletas Bachčelis) antradienį sakydamas kalbą griežtai kritikavo S. K. Fincanci.

Policija pranešė, kad taip pat buvo sulaikyti keli žurnalistai dėl naujienų ar kitokio turinio, kuris „kursto visuomenę neapykantai ir priešiškumui“, o kai kurios žiniasklaidos priemonės buvo apkaltintos ryšių su PKK turėjimu.

PKK nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę, jau pareikalavusį dešimčių tūkstančių gyvybių.

Sesijos metu Lietuvos nuolatinis atstovas šioje organizacijoje, ambasadorius Vidmantas Purlys 16-os valstybių vardu perskaitė pareiškimą, kuriame smerkiamas siekis nunuodyti A. Navalną.

Pareiškime teigiama, kad šis bandymas kelia didžiulį susirūpinimą Cheminio ginklo konvencijos narėms, o cheminio ginklo panaudojimas yra šios konvencijos pažeidimas.

„Kviečiame Rusijos Federaciją, kurios teritorijoje įvykdyta ši veika, atskleisti visas su šiuo patvirtintu cheminio ginklo panaudojimo atveju susijusias aplinkybes. Šios veikos vykdytojai turi būti patraukti atsakomybėn“, – pareiškime V. Purlys.

Vokietijos, Švedijos ir Prancūzijos laboratorijose atlikta toksikologinė analizė nustatė, kad nuodijant A. Navalną buvo panaudota nervus paralyžiuojanti medžiaga, priklausanti „Novičiok“ grupei.

Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos laboratorijoje atliktos analizės išvada buvo tokia pati.

Lietuvos pareiškimą pasirašė Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Korėjos Respublika, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Prancūzija, Rumunija ir Vokietija.

2020 metų gegužę Lietuva buvo dvejiems metams išrinkta Vykdomosios tarybos nare.

Ši taryba, kuriai priklauso 41 valstybė, svarsto ir sprendžia svarbiausius organizacijos veiklos klausimas. Organizacijos tikslas – cheminių ginklų sunaikinimas ir jų panaudojimo grėsmės užkardymas.