Tai penktadienį pareiškė šios šalies finansų ministras Christianas Lindneris, kuris siekia numalšinti susirūpinimą dėl ilgo didžiausios euro zonos ekonomikos nuosmukio.

Remiantis pirmadienį paskelbtais oficialiais preliminariais duomenimis, Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. susitraukė 0,3 proc.

Šalį ištikę ekonominiai sunkumai davė pradžią diskusijoms, ar Vokietija vėl tapo „Europos ligoniu“. Šis epitetas buvo vartojamas dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kai Vokietija tvarkėsi su didelėmis susivienijimo išlaidomis.

„Žinau, ką kai kurie iš jūsų galvoja. „Vokietija tikriausiai yra ligonis“, – Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė Ch. Lindneris. – Vokietija nėra ligonis... Vokietija yra pavargęs žmogus po trumpos nakties, o mažos augimo prognozės iš dalies yra raginimas pabusti. Dabar išgeriame puodelį kavos, o tai reiškia struktūrines reformas.“

Praėjusių metų Vokietijos ekonomikos rezultatai yra kur kas prastesni, lyginant su vidutiniu 0,6 proc. augimu 2023-iaisiais, rodo naujausios Europos Komisijos (EK) prognozės.

Vokietijos ekonomika atsiliko ne tik nuo euro zonos kolegų Prancūzijos, Ispanijos ar Italijos, tačiau ir nuo kitų pramonės galiūnų, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę (JK).

Ch. Lindneris kaltę vertė energetikos krizei, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, tačiau pažymėjo, kad Vokietijos ekonomika pademonstravo „atsparumą“.

Manoma, kad 2024 m. turėtų prasidėti nuosaikus atsigavimas.

Vokietijos vyriausybė šiems metams prognozuoja 1,3 proc. augimą, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad Vokietijos ekonomika 2024 m. išaugs 0,9 proc.

Be dabartinių ekonominių sunkumų Vokietija taip pat susiduria su dideliais struktūriniais iššūkiais, įskaitant senėjančios populiacijos akivaizdoje fiksuojamą kvalifikuotų darbuotojų stygių, brangų perėjimą prie „žaliosios“ energijos ir daug metų vykusį pernelyg mažą investavimą į infrastruktūrą.

Ch. Lindneris nurodė, kad su Ukrainos pareigūnais surengs labai konkrečias derybas dėl to, kaip Vokietijos finansų ministerija galėtų paremti Ukrainą dabar ir ateityje.

„Mes stovime šalia Ukrainos, petys į petį“, – pabrėžė Ch. Lindneris žurnalistams, traukiniu atvykęs į Kyjivą.

Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį Vokietija suteikė Ukrainai apie 22 mlrd. eurų vertės humanitarinės, finansinės ir karinės pagalbos, sakė Ch. Lindneris.

„Ukraina negali pralaimėti šio karo“, – pareiškė ministras.

Vėliau Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad Kyjive įvyko svarbus susitikimas su Ch. Lindneriu ir kad jis padėkojo Vokietijos vyriausybei už paramą.

Pasak D. Šmyhalio, pokalbio metu svečias pabrėžė, kad „Vokietija ir toliau rems Ukrainą, o mūsų bendradarbiavimo projektai bus ilgalaikiai“.

Abi šalys jau vykdo penkis investicinius projektus, kurių bendra vertė – apie 247 mln. eurų, ir svarsto dar tris projektus, kurių bendra vertė – daugiau kaip 70 mln. eurų, pridūrė ukrainiečių premjeras.

„Tikimės, kad Vokietijos verslas dalyvaus Ukrainos atstatymo darbuose po karo“, – sakė jis.

Mes stovime šalia Ukrainos, petys į petį.

„Pabrėžiau, kad būtina sugriežtinti sankcijas Rusijos Federacijai ir konfiskuoti Rusijos turtą, kuris bus pagrindinis atstatymo finansavimo šaltinis“, – pridūrė D. Šmyhalis.

Vizitas vyksta Kyjivui vis labiau spaudžiant Vokietiją atsiųsti ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Taurus“, kad būtų sustiprintas Ukrainos pajėgų vykdomas kontrpuolimas prieš Rusijos karius.

Vokietijos vyriausybė iki šiol priešinosi tokiems prašymams, nes baiminosi, kad raketos gali pasiekti Rusijos teritoriją ir lemti konflikto eskalaciją.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyresnysis padėjėjas Mychaila Podoliakas Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė, kad raketos „Taurus“ yra labai svarbios Ukrainos kovai.

M. Podoliakas, siekdamas sumažinti susirūpinimą dėl to, kad ginklai toli pasiekti, sakė, kad jie bus naudojami „tik Ukrainos teritorijoje, tarptautiniu mastu pripažintose 1991 metų sienose“.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pirmadienį prisidėjo prie raginimų ir nurodė, kad per susitikimą sostinėje jis pasakė Ch. Lindneriui, jog Ukrainai labai reikia ginkluotės.

„Tai oro gynybos sistemos ir tolimojo nuotolio ginklai. Ir mes tikimės, kad mūsų partneriai supras situaciją, kad negalima delsti“, – sakė V. Klyčko „Telegram“.

Savo „laiko patikrintos draugės“ Rusijos invaziją į Ukrainą pasmerkti atsisakiusi šalis atsidūrė nepatogioje padėtyje šiais metais turėdama pirmininkauti G-20 susitikimams.

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, jog Indija norėjo, kad žodis „karas“ nebūtų įtrauktas į jokį galutinį dvi dienas truksiančio ir šeštadienį Bengalūre pasibaigsiančio ekonomiškai stipriausių valstybių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimo pareiškimą.

Rusija yra G-20 narė, tačiau į susitikimą neatvyko jos ministrų lygmens atstovas. Visgi kitą savaitę Sergejus Lavrovas turėtų dalyvauti galingųjų valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime Naujajame Delyje.

„Jau metus esame šio siaubingo karo Ukrainoje, kurį pradėjo Rusija, liudininkai. Ypač tokią dieną, kaip ši, ir tokia proga, kaip G-20 renginys, mums reikia visiško aiškumo“, – sakė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris), turėdamas omenyje vasario 24-ąją minimas pirmąsias Maskvos invazijos metines.

„Tai karas. Ir šis karas turi priežastį, t. y. turi vieną priežastį – Rusiją ir (Rusijos prezidentą) Vladimirą Putiną. Tai turi būti aiškiai išreikšta šiame G-20 finansų ministrų susitikime“, – spaudos konferencijoje sakė Ch. Lindneris.

Jis sakė, kad Vokietijai būtų nepriimtina, jei lapkričio mėnesį Indonezijoje vykusiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame V. Putinas nedalyvavo, vadovų deklaracijos formuluotė būtų susilpninta.

Toje Balyje paskelbtoje deklaracijoje teigiama, kad „dauguma narių griežtai pasmerkė karą“.

„Neabejoju, kad pirmininkaujanti Indija taip pat laikysis Balio kalbos“, – sakė Ch. Lindneris.

„Kalbant apie Rusiją, negali būti jokių įprastų veiksmų. Ateityje su Rusija nebus jokių įprastų reikalų, kol bus tęsiamas šis žiaurus karas“, – pridūrė jis.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as (Bruno Le Meras) antrino Ch. Lindneriui sakydamas, kad Paryžius „priešinsis bet kokiam žingsniui atsitraukti nuo Balio lyderių pareiškimo šiuo karo Ukrainoje klausimu“.

„Visiškai pasitikime Indija, kad ji pasieks tvirtą komunikatą“, – per spaudos konferenciją sakė B. Le Maire’as.

Kol kas neaišku, ar susitikime Bengalūre apskritai bus paskelbtas koks nors bendras pareiškimas, nes anksčiau per panašius susitikimus jų nepavyko parengti.

Ukrainos sąjungininkės Vakaruose įšaldė didžiules Rusijos centrinio banko užsienio valiutų rezervų sumas dėl vasario 24 dieną Maskvos pradėto karo Ukrainoje. Taip pat buvo areštuotos jachtos, dvarai ir meno kūriniai, priklausantys Rusijos oligarchams, kuriems taikomos sankcijos.

Nuo to laiko Europos Sąjungoje ir JAV vis garsiau raginama iš šio turto gautas lėšas panaudoti karo nuniokotai Ukrainai atkurti.

„Esu atviras tarptautinei diskusijai dėl Rusijos centrinio banko turto konfiskavimo, – sakė Ch. Lindneris žurnalistams Berlyne. – Jei to bus pageidaujama, man tai yra politiškai priimtina“.

Tačiau jis sakė, kad konfiskuoti privatų Rusijos asmenų ar bendrovių turtą būtų sudėtingiau dėl skirtingų teisinių aplinkybių.

„Tai būtų ekspropriacija, o tokiu atveju susiduriame su teisinėmis normomis, kurių negalima tiesiog politiškai ignoruoti, – sakė Ch. Lindneris. – Mūsų teisinė sistema gina net ir ne Vokietijos piliečius“.

Praėjusią savaitę Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles‘is Michelis pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad ES turėtų ne tik įšaldyti Rusijos turtą, kuriam taikomos sankcijos, bet ir „jį konfiskuoti, kad būtų galima panaudoti atstatymui“.

JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat pasiūlė „parduoti“ konfiskuotą oligarchų turtą, siekiant „atitaisyti Rusijos padarytą žalą ir padėti atstatyti Ukrainą“.

Tačiau teisės ekspertai įspėja, kad toks konfiskavimas gali pažeisti tinkamo proceso apsaugą ir sukelti sudėtingų teisinių ginčų.

Ukrainos vyriausybė balandį apskaičiavo, kad atstatymas po karo kainuos mažiausiai 600 mlrd. dolerių. Maždaug tiek pat sudaro įšaldyti Rusijos centrinio banko užsienio valiutų rezervai – didžiulis pelnas, gautas pardavinėjant milžiniškus Rusijos energijos išteklius.

Anot šaltinio, Ch. Lindneris taip pat dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikime ir Didžiojo septyneto (G-7) susitikime, kai jam dar nebuvo atliktas COVID-19 testas, kurio rezultatas buvo teigiamas.

Vokietija šiuo metu pirmininkauja Didžiajam septynetui.

„Ministras jaučiasi gerai. Jam pasireiškė tik lengvi simptomai“, – pridūrė ministerijos pareigūnas.

Kol kas neaišku, ar Ch. Lindneris grįš į Berlyną ketvirtadienį, kaip planuota.

Prieš antradienį įvykusį jo skrydį iš Berlyno į Vašingtoną, taip pat JAV sostinėje ministrui atlikti COVID-19 testai buvo neigiami, bet trečiadienio pavakare atliktas testas buvo teigiamas, nurodė Finansų ministerija.