Vilniaus apygardos teismui atmetus tokį reikalavimą, nes, anot teisėjų, kiekvienas asmuo dėl žalos turėtų bylinėtis individualiai, Aljanso tarybos narys advokatas Rytis Jokubauskas sako, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas.

„Dabar vartotojų aljansas tikrai šitą sprendimą skųs, tai dar didelis klausimas, ar šitas sprendimas liks, koks jis yra dabar. Mes manom, kad tokia ir yra grupės ieškinio idėja, – kadangi aplinkybės visų yra praktiškai identiškos – galima būtų nagrinėti kaip grupės ieškinį“, – BNS sakė R. Jokubauskas.

„„Mes esam labai nusivylę (sprendimu – BNS) (...). Mūsų advokatai jau dirba prie skundo“, – pridūrė jis.

Teismas vasario 19 dieną iš dalies patenkino Vartotojų aljanso suvienytos grupės prašymą ir pripažino, kad „Modus Group“ valdoma įmonė „Prime leasing“, nuo kibernetinių įsilaužėlių neapsaugojusi „CityBee“ klientų duomenų, pažeidė įstatymą, tačiau atmetė reikalavimą atlyginti 103 tūkst. eurų žalą.

Pasak teismo, neturtinės žalos įrodinėjimas yra individualus ir negali būti nagrinėjamas bendrai.

Dabar vartotojų aljansas tikrai šitą sprendimą skųs, tai dar didelis klausimas, ar šitas sprendimas liks, koks jis yra dabar.

 

R. Jokubausko teigimu, teismo nutartyje yra „tam tikrų prieštaraujančių dalykų“, todėl siekiant juos pašalinti sprendimas turi būti nagrinėjamas aukštesnės instancijos teisme.

„Vienoj daly teismas sako, kad grupės nariai patyrė galbūt nevienodą žalą, tokiu būdu kaip ir pripažindamas, kad ta žala buvo, tik klausimas, kad galbūt tas dydis skiriasi. Toliau teismas daro išvadą, kad tada reikia kreiptis individualiais ieškiniais, kas okey, ir tada toliau šitoje dalyje reikalavimą atmeta, kas yra visiškas alogiškumas – tada teismas šitoje dalyje reikalavimą turėtų laikyti nenagrinėtu“, – aiškino Vartotojų aljanso atstovas.

Jis pridūrė, kad individuali žalos atlyginimo suma nebūtų labai didelė ir ne kiekvienas žmogus turi pakankamai lėšų ir laiko bylinėtis, todėl grupės ieškinys yra tinkamiausias sprendimas.

„Aš manau, kad bandytų (nukentėjusieji prašyti neturtinės kompensacijos individualiai jei teismas galutinai atmestų grupės prašymą – BNS), bet čia dar anksti spręsti, nes mes manom, kad tas sprendimas, toks, koks jis dabar yra, jis tikrai toks neliks, nes pagal mūsų vertinimą toks sprendimas neturėtų likti“, – sakė R. Jokubauskas.

„Tokia ir yra grupės ieškinių idėja, kai nėra verta (bylinėtis – BNS) kiekvienam atskirai, kad būtų verta kartu, tai mes manom, kad grupės ieškinys kaip toks, jis išliks“, – pridūrė advokatas.

Vartotojų aljansas kolektyvinį ieškinį inicijavo pernai gegužę. Lapkritį Vilniaus apygardos teismas jį atmetė motyvuodamas tuo, kad aljansas nėra tinkamas atstovas, tačiau gruodį Lietuvos apeliacinis teismas nurodė jį nagrinėti iš naujo.

2021 metų vasarį nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 800 tūkst. registruotų klientų bazę.

Vilniaus apygardos teismas vasario 19 dieną iš dalies patenkino  Vartotojų aljanso suvienytos apie 350 žmonių grupės prašymą ir pripažino, kad „Prime leasing“ neužtikrino duomenų konfidencialumo, tačiau atmetė reikalavimą atlyginti 103 tūkst. eurų žalą.

„Vien tik BDAR (bendrojo duomenų apsaugos reglamento – BNS) pažeidimas nesudaro pagrindo atlyginti žalą ir negali būti priimamas bendras sprendimas, neįvertinus individualių aplinkybių dėl žalos padarymo“, – nusprendė teismas

Vartotojų aljansas teismui teigė, kad pareiškime dėl sutikimo būti grupės nariu „CityBee“ klientai raštu nurodė, kad patyrė tapačią arba panašią neturtinę žalą.

Anot jo, žmonės pergyveno ir nerimavo dėl savo prarastų duomenų ir jų galimo perdavimo bei paviešinimo, patyrė nepatogumų keisdami slaptažodžius, susidūrė su kitais sunkumais, bendrais visai grupei.

Tuo metu „Prime leasing“ teismui teigė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra griežtai individualus, todėl negali būti reiškiamas kaip bendras ir dėl jo negali būti priimamas bendras sprendimas.

Vien tik BDAR pažeidimas nesudaro pagrindo atlyginti žalą.

„Į bylą pateiktas vienintelis kiekvieno ieškovo išgyvenimus neva tvirtinantis dokumentas – pareiškimas dėl sutikimo būti grupės nariu ir pareikšti grupės ieškinį nepatvirtina ieškovų dvasinių išgyvenimų ir neturtinės žalos egzistavimo bei negali būti laikomas įrodymu“, – teismui teigė bendrovė.

„Neturtinės žalos įrodinėjimas yra individualus, vertinamas nacionalinių teismų, ir, priešingai nei teigia ieškovų atstovė, prašydama priteisti visiems ieškovams bendro dydžio ir bendrais praradimais įvardijamą neturtinę žalą, negali būti nagrinėjamas bendrai“, – nusprendė teismas.

Vartotojų aljansas pernai gegužę inicijavo kolektyvinį ieškinį, prie kurio iš pradžių prisijungė apie 200 klientų, reikalavusių atlyginti 60 tūkst. eurų žalą.

Pernai lapkritį Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad aljansas nėra tinkamas atstovas, tačiau gruodį Lietuvos apeliacinis teismas nurodė jį nagrinėti iš naujo.

Aljansas žalą iš pradžių bandė atgauti tiesiogiai iš „Prime Leasing“, tačiau įmonei nesutikus su reikalavimu ieškinys nukeliavo į teismą. 

2021 metų vasarį nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 800 tūkst. registruotų klientų bazę.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, „CityBee“ automobiliu pasivažinėjusius ir jį šalikelėje palikusius jaunuolius Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais dėl vagystės bei naudojimusi nusikalstamu būdu įgytu turtu.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismas du jaunus vyrus pripažino kaltais už vagystę, o trečiąjį – už naudojimąsi nusikalstamu būdu įgytu turtu. Jiems skirtos Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro siūlytos bausmės – laisvės apribojimas keturiems mėnesiams.

Nusikaltimas buvo įvykdytas daugiau nei prieš ketverius metus – 2019 metų kovo mėnesį. Per tą laiką byla buvo nagrinėjama kelių instancijų teismuose, jaunuoliai buvo išteisinti.

Bylos duomenimis, A. B. ir V. R. vieno sostinėje esančio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje rado neužrakintą „CityBee“ automobilį. Jo salone aptikę raktelius, vaikinai užvedė automobilį ir juo išvažiavo, tokiu būdu pagrobdami didelės vertės svetimą turtą.

T. M., žinodamas, kad automobilis įgytas nusikalstamu būdu, vairavo šį automobilį po Vilniaus miestą ir rajoną, kol, pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus, automobilį paliko šalikelėje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 metų kovo 23 dieną nuosprendžiu visus tris kaltinamuosius išteisino kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, prokuroras teikė apeliacinį skundą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas šiemet sausį jo netenkino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs prokuroro kasacinį skundą, spalį  panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo atmestas prokuroro skundas, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Gruodžio 21 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atsižvelgė į prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje baudžiamojoje byloje priimtus išaiškinimus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas svetimą turtą pasisavinusius ir juo pasinaudojusius asmenis išteisino nepagrįstai.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad, jauni vyrai, atidarę neužrakintą automobilį, jį užvedę bei pakaitomis jį vairuodami, žinojo, kad automobilis yra svetimas, jie nesilaikė naudojimosi automobiliu tvarkos ir neketino už jį atsiskaityti, nors laikinas naudojimasis trumpalaikei nuomai skirtais automobiliais yra mokamas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad asmenys, naudodamiesi automobiliu, nesirūpino jo būkle: vairavo jį nelabai mokėdami ir neįgiję teisės vairuoti, tokiu būdu keldami grėsmę ne tik pagrobto automobilio, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių saugumui. Nors vaikinai turėjo tikslą pasinaudoti automobiliu tik laikinai, jie nesiekė automobilio išsaugoti ir grąžinti savininkui, todėl tokie jų veiksmai vertintini kaip didelės vertės svetimo turto vagystė bei naudojimasis nusikalstamu būdu įgytu turtu.

A. B. nuteistas už vagystę, jam bausmė subendrinta su už kitą nusikaltimą 2020 metų gruodžio 29 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, jam teismas skyrė galutinę dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taip pat kaltu dėl vagystės pripažintas V. R. Jo bausmę subendrinus su 2020 metų lapkričio 11 dienos nuosprendžiu už kitą nusikaltimą jam skirta bausme, V. R. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 11 mėnesių. Konstatuojama, kad abu jaunuoliai bausmę jau atliko.

Už naudojimąsi svetimu turtu nuteistas T. M. visą keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį įpareigotas dirbti.

Anot jo, apie 22.30 val. Vilniuje, Žvejų gatvėje, sustabdytas bendrovės „CityBee“ automobilis „Jeep“, kurį vairavo nepilnametis, gimęs 2006 metais.

Nustatyta, kad automobilis tą pačią dieną, apie 21.59 val., galimai pritaikius raktą, buvo pavogtas Vilniuje, Pelesos gatvėje.

Įtariamasis pristatytas į policijos komisariatą. Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip feisbuke praneša „Reidas TV“, jaunuolis iš „CityBee“ išsinuomojo automobilį „VW T-Rock“ ir girtas pylė į atitvarus Kretingos-Vilimiškės kelio sankryžoje.

Kaip teigiama, vairuotojas buvo neblaivus – įpūtė virš 1,5 prom.

„Sakė, čia Palanga, čia jeigu ne jis, tai kitas. Mes pridursime, kad tai tiesiog auksinė šeštadienio išmintis. Jaunuolio laukia bauda už girtą avariją ir katorga atsiskaitant už sudaužytą nuomotą automobilį“, – rašoma „Reidas TV“ paskyroje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo esant neblaiviam, kai girtumas viršija 1,5 prom.

„CityBee“ atstovai portalui klaipeda.diena.lt atsiuntė komentarą dėl šio įvykio.

„Nors didžioji dalis mūsų klientų yra sąmoningi ir atsakingi vairuotojai, tačiau norime pridurti, kad smerkiame neatsakingą vairavimą ir imamės griežtų priemonių eismo dalyvių saugumui užtikrinti. Skiriame griežtesnes baudas nei reikalauja įstatymai.

Kiekvienam „CityBee“ klientui, kuris vairuoja neblaivus ar neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, dalijasi savo paskyra su kitais gresia bauda iki 2000 Eur.

Kiekvienam „CityBee“ klientui, kuris vairuoja neblaivus ar neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, dalijasi savo paskyra su kitais gresia bauda iki 2000 Eur. Jau daugiau nei metus turime automatizuotą skambučių sistemą, kuri perspėja greitį viršijančius vairuotojus. Edukuojame savo klientus apie atsakingo elgesio kelyje svarbą, informuojame apie sudėtingas eismo sąlygas ir patariame, kaip išvengti eismo įvykių. 

Kliento profilis, laikantis bendrovės vidaus procedūrų, iškart po eismo įvykio buvo užblokuotas.

Kaip ir visuomet, bendradarbiaujame su policija ir teikiame visą reikalingą informaciją, kurios gali prireikti tyrimui“, – pranešime teigė bendrovės komunikacijos vadovė Baltijos šalims Justina Matuliauskienė.

Pirminiais duomenimis, nepranešama, kad kas būtų nukentėjęs, bet šioje judrioje K. Donelaičio ir Gedimino g. sankryžoje bei aplink ją netrūksta pėsčiųjų.

„CityBee“ skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis po avarijos „prisiparkavo“ pėsčiųjų zonoje prie pat KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto.

Kitas automobilis, kuriam buvo apgadintas priekis, liko stovėti gatvėje.

Aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas BNS trečiadienį teigė, kad ieškinys pateiktas Vilniaus apygardos teismui, juo iš platformą valdančios įmonės „Prime Leasing“ prašoma atlyginti dėl nutekintų duomenų patirtą neturtinę žalą – 103 tūkst. eurų.

„Ieškinys jau patikslintas ir pateiktas teismui. Yra 346 asmenys, kiekvienam iš ieškovų prašome 300 eurų neturtinės žalos, o turtinės – kas kiek patyrė“, – teigė R. Jokubauskas.

Teismo sprendimu nukentėjusiais save laikantys žmonės iki gegužės 2 dienos galėjo jungtis prie kolektyvinio ieškinio. 

„Teismo terminas patikslinimui baigėsi vakar, praėjo terminas grupės papildymui, mes ją papildėme ir teikiame teismui. Nuo šio momento naujai prisijungti prie grupės nėra galimybės“, – BNS sakė R. Jokubauskas.

Vartotojų aljansas pernai gegužę inicijavo kolektyvinį ieškinį, prie kurio iš pradžių prisijungė apie 200 paslaugos naudotojų, reikalavusių iš bendrovės atlyginti 60 tūkst. eurų žalą.

Pernai lapkritį Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė, nes aljansas nėra tinkama teisinė atstovė nukentėjusiesiems, tačiau gruodį Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad ieškinys atmestas be pagrindo nurodė jį nagrinėti iš naujo.

Aljansas žalą iš pradžių bandė atgauti iš „Prime Leasing“, tačiau įmonei nesutikus su reikalavimu ieškinys nukeliavo į teismą. 

2021 metų vasarį pranešta, kad nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

Lietuviško kapitalo tarptautinės grupės „Modus Group“ valdoma „CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 800 tūkst. registruotų klientų bazę.

Teismas gruodžio 15-ąją nutarė, kad ieškinį atmetęs Vilniaus apygardos teismas (VAT) jį turės nagrinėti iš naujo, o jo nutartį panaikino.

„Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl netinkamai taikytų civilinio proceso teises normų, reglamentuojančių ieškovo atstovo teisinį statusą, netinkamai taikė specialiąsias proceso normas dėl grupės ieškinio bylų nagrinėjimo ypatumų“, – rašoma Apeliacinis teismo nutartyje.

Lapkritį VAT nepriėmė Vartotojų aljanso ieškinio nes, pasak teisėjų, aljansas nėra tinkamas fizinių asmenų atstovas.

Tikimės, kad vartotojai netrukus įvertins grupės ieškinio privalumus ir šis mechanizmas mūsų šalyje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, taps patrauklia vartotojų interesų gynimo priemone.

Anot aljanso viceprezidento Ryčio Jokubausko, grupės ieškinio institutas Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius, teisinių procedūrų praktika tik formuojasi, todėl kyla įvairių nesklandumų. .

„Tikimės, kad vartotojai netrukus įvertins grupės ieškinio privalumus ir šis mechanizmas mūsų šalyje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, taps patrauklia vartotojų interesų gynimo priemone“, – aljanso pranešime teigė R. Jokubauskas.

Vartotojų aljansas 200 nukentėjusių klientų vardu į teismą kreipėsi lapkričio pradžioje, po to, kai su „CityBee“ dėl žalos atlyginimo nepavyko susitarti geranoriškai. Bendras prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis siekia 59,4 tūkst. eurų.

Dar 19 klientų reikalavo atlyginti turtinę žalą nuo vieno cento iki kelių dešimčių eurų.

Aljansas iš pradžių bendrovei pateikė kolektyvinę pretenziją, kuria iš „CityBee“ reikalauta kompensaciją sumokėti iki spalio pabaigos, tačiau bendrovės atstovai teigė, kad ji neturi pagrindo tenkinti klientų reikalavimų.

2021 metų vasarį pranešta, kad nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

BNS kalbinti teisės ekspertai tuomet teigė, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas tik įrodžius, kad „CityBee“ su klientų asmeniniais duomenimis elgėsi neapdariai.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 750 tūkst. registruotų klientų bazę.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, aljansas šiuo atveju nėra tinkama teisinė atstovė byloje.

„Asociacija, kurios nariai yra juridiniai asmenys, nėra tinkama fizinių asmenų atstovė, todėl ieškinį atsisakoma priimti kaip pareikštą neįgalioto vesti bylą asmens“, – teigiama teismo ketvirtadienį priimtoje nutartyje.

Pirmą kartą kolektyvinį ieškinį inicijavusio Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas BNS teigė, jog teismas vadovavosi pasenusia teismų praktika, todėl jo sprendimą aljansas skųs.

„Be abejo, tokį teismo sprendimą skųsime (...), nes jis paremtas Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri buvo suformuluota iki Civilinio proceso kodekso pakeitimų 2020 metais. Būtent dėl tokio LAT išaiškinimo ir buvo padaryti Civilinio kodekso  pakeitimai, suteikiantys teisę atstovauti (organizacijoms atstovauti fizinius asmenis – BNS)“, – penktadienį BNS sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas.

„Būtent dėl to aljansas anksčiau ir neturėjo tokių kolektyvinių ieškinių ir bylų“, – pridūrė R. Jokubauskas.

Anot aljanso atstovo, net jeigu šįkart ir nepavyktų įtikinti teismų, kad organizacija gali teikti kolektyvinius ieškinius, byla dėl „CityBee“ duomenų nutekinimo nebus užbaigta.

„Bet kokiu atveju tai neužkirstų kelio mums dar kartą kreiptis su pakoreguotu ieškiniu“, – sakė aljanso viceprezidentas.

„Kiek buvo Lietuvoje grupinių ieškinių, nė vienas iš jų nebuvo teismų priimtas lengvai“, – pabrėžė R. Jokubauskas.

Vartotojų aljansas 200 nukentėjusių klientų vardu į teismą kreipėsi praėjusią savaitę, po to, kai su „Modus grupės“  bendrove „Prime leasing“ dėl žalos atlyginimo „CityBee“ vartotojams nepavyko susitarti geranoriškai. Bendras prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis siekia 59,4 tūkst. eurų.

Dar 19 „CityBee“ klientų reikalavo atlyginti turtinę žalą nuo vieno cento iki kelių dešimčių eurų.

Aljansas iš pradžių bendrovei pateikė kolektyvinę pretenziją, kuria iš „Prime leasing“ reikalauta kompensaciją sumokėti iki spalio pabaigos, tačiau bendrovės atstovai teigė, kad ji neturi pagrindo tenkinti klientų reikalavimų.

2021 metų vasarį pranešta, kad nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

BNS kalbinti teisės ekspertai tuomet teigė, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas tik įrodžius, kad „CityBee“ su klientų asmeniniais duomenimis elgėsi neapdariai.

Automobilių dalijimosi platforma „CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 750 tūkst. registruotų klientų bazę.

Dėl žalos atlyginimo nepavykus susitarti geranoriškai, į teismą kreipėsi 200 nukentėjusių klientų, kiekvieno jų patirta neturtinė žala įvertinta 300 eurų, teigiama ieškinį pateikusio aljanso pranešime.

„Vartotojų aljanso nuomone, paviešinus vartotojų asmeninius duomenisjie patyrė nemažai nepatogumų bei nuostolių: turėjo pakeisti paskyrų įvairiose svetainėse slaptažodžius, keisti banko korteles, vairuotojų pažymėjimus, net telefono numerius“, – rašoma pranešime.

Aljanso viceprezidento Ryčio Jokubausko teigimu, ieškinio suma gali išaugti, nes patyrę žalą vartotojai dar galės prisijungti prie grupės per teismo nustatytą laikotarpį.

Kolektyvine pretenzija, prie kurios prisijungė 200, arba 0,2 proc. bendrovės klientų, iš „CityBee“ reikalauta kompensaciją sumokėti iki spalio pabaigos, bendru reikalavimu taip pat prašyta atlyginti ir turtinę žalą, svyruojančią nuo vieno cento iki kelių dešimčių eurų. Bendrovės atstovai teigė, kad šiuo metu įmonė neturi pagrindo tenkinti klientų reikalavimų.

2021 metų vasarį pranešta, kad nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

BNS kalbinti teisės ekspertai tuomet teigė, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas tik įrodžius, kad „CityBee“ su klientų asmeniniais duomenimis elgėsi neapdariai.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 750 tūkst. registruotų klientų bazę.