„Vizas gyvenimui“ tūkstančiams žydų išrašiusio konsulo namus-muziejų atnaujinti apsiėmusi menininkė sako, jog jai itin svarbu „susieti Č. Sugiharos istoriją su platesnėmis istorijomis“.

„Noriu susitelkti į Č. Sugiharos istoriją, tačiau atskleisti ir raibulius aplink ją, – BNS šią savaitę sakė į Kauną atvykusi britų menininkė. – Č. Sugihara išlieka centru, net konkrečiau – sprendimo pasirašyti vizas momentas. Viskas sukasi aplink jį. Stebėdami detales mes suprantame globalius dalykus: tyrinėdami šį momentą, patekdami į jį, pamatome, kaip jis įsikomponuoja likusiame pasaulyje.“

Pasak jos, momentas, kai turi priimti sunkų sprendimą, vertindamas tai, kas patogu, bei tai, kas teisinga, yra bendražmogiškas ir pažįstamas kiekvienam, todėl padeda priartinti iš pažiūros tolimą Kaune tarpukariu gyvenusio japono istoriją prie kiekvieno iš mūsų.

Kaune dirbęs Č. Sugihara 1939–1940 metais su olandų konsulu Janu Zvartendijku (Janu Zvartendeiku) čia išdavė „vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6 tūkst. žydų gyvybių.

Vienas esminis sprendimas

Iki pandemijos diplomato namas Žaliakalnyje, iš kurio atsiveria centrinės Kauno dalies vaizdas, buvo lankytojų iš Japonijos traukos centras. Dėl COVID-19 apribojimų šios šalies turistų srautui nusekus, muziejus, pristatantis Č. Sugiharos veiklą autentiškame name, kuriame jis gyveno, ieško naujų formų save aktualizuoti.

J. Kagan, kuri nuo 2017 metų dalyvauja įvairiuose kultūriniuose projektuose Kaune, kurdama įtraukias, patyrimais ir tyrinėjimu paremtas parodas ir instaliacijas, iki rugsėjo sukurs muziejui naują ekspozicijos koncepciją. Koncepcijos rengimą iš dalies finansuoja Užsienio reikalų ministerija.

Č. Sugiharos istoriją menininkė siekia paversti emocine kelione, atskleisiančia sudėtingus pasirinkimus, tarpukario Kauno bei dramatiškus pabėgėlių, Holokausto, Antrojo pasaulinio karo kontekstus. Jie, kaip pastebi J. Kagan, yra netikėtai aktualūs ir šiandien.

„Turi vieną mažulytę istoriją, praktiškai akimirką – kai Č. Sugihara nusprendžia pasirašyti tas vizas. Tačiau per tą akimirką gali reflektuoti daugybę kitų istorijų – tiek politinių, tiek istorinių, tačiau ir etinių, moralinių. Šie istorijos elementai išlieka neįtikėtinai šiuolaikiniai, o muziejui reikia būti šiuolaikiškam. Štai mes esame Kaune Ukrainoje vykstant karui“, – kalbėjo menininkė, pastebėjusi, jog klausimas, kaip spręsti karo pabėgėlių krizę, staiga tampa nebe istorija, o realija.

Noriu, kad žmonės tyrinėtų – jiems patinka tyrinėti.

Menininkė pripažįsta, jog kol kas turi tik abstrakčią idėją, kas galėtų būti įgyvendinta Č. Sugiharos namuose, tačiau yra tikra dėl viena – eksponatai turėtų būti nukabinti nuo sienų ir tapti tyrinėjimo objektu.

„Noriu, kad žmonės tyrinėtų – jiems patinka tyrinėti. Vietoj to, kad žiūrėtų į nuotraukas, lengvai matomas ant sienų, jiems gali tekti jų ieškoti dokumentų spintoje“, – apie planus kalbėjo menininkė.

T. Biliūno / BNS nuotr. 

Pateiks miesto kontekste

J. Kagan taip pat norėtų Č. Sugiharos namus pateikti Kauno kontekste, parodyti, kaip ši įsipina į miesto audinį, kad tai nebūtų tik „ant kalno esantis Japonijos ambasados pastatas“.

„Siūlau sukurti garso patirtį, prasidedančią miesto centre, į kurią galėtumei leistis su ausinėmis savo telefone. Ji prasidėtų Laisvės alėjoje ir atvestų iki namo. Kol jį pasieki, gauni patirties, garsų, istorijos nuotrupų, – pasakojo J. Kagan. – Kita kelionė po to, kai išeini, pasakotų, kas ištiko tuos, kuriems nepavyko pabėgti.“

„Tad mes paliktume namą ir grįžtume į miestą, apžiūrėtume geležinkelio stotį, galvodami apie deportacijas, eitume per Ramybės parką, galvodami apie partizanus, eitume Miško gatve pro „Lietūkio“ žudynių vietą, – kalbėjo ji. – Tai nėra tik pažintis su šia istorija atskirai, bet jos integravimas į pasaulį.“

Jai svarbu, kad išgirsti, paliesti ir kitaip tiesiogiai patirti istoriją lankytojai galėtų ir Č. Sugiharos namuose. Ji planuoja, jog name galėtų atsirasti daugiau erdvių, primenančių diplomato ir jo šeimos gyvenamąją aplinką, o autentiškiems ir vertingiems eksponatams sukurti kopijas, kurias būtų galima paimti į rankas.

„Manau, kad turime sau leisti nesureikšminti istorijos. Sureikšminti dalykus, kurie svarbūs, tačiau išsaugoti laisvę ir gebėjimą šiek tiek pažaisti“, – kalbėjo ji.

Kurdama ekspoziciją J. Kagan taip pat norėtų pastatyti lankytoją į pabėgėlio vaidmenį – galbūt suteikti jam galimybę pačiam gauti vizą.

„Manau, kad pradėsime nuo Sugiharos istorijos, tyrinėsime Kauno istoriją tuo metu, tyrinėsime pabėgėlių istoriją ir ką reiškė išvykti“, – kalbėjo ji.

Pasak menininkės, vienas iš didžiausių iššūkių kuriant ekspoziciją bus perteikti jos greitį: tai, kaip staiga klostėsi įvykiai, apie kuriuos kalbama.

Parengus koncepciją, prasidės finansavimo jam paieškos Lietuvoje ir užsienyje. Planuojama, jog projekto įgyvendinimo kaina galėtų siekti kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų, tačiau tiek J. Kagan, tiek Sugiharos namų atstovai pabrėžia, jog tai – labai orientacinė suma, kuri eigoje gali kisti tiek į vieną, tiek į kitą pusę ir bus smarkiai nulemta finansavimo, kurį pavyks gauti.

Norėtų įprasminti ir „Lietūkio“ žudynių vietą

Didžiojoje Britanijoje užaugusios J. Kagan tėvai – kauniečiai Juozapas Kaganas ir Margarita Štromaitė. Jos dėdė iš mamos pusės buvo politologas Aleksandras Štromas, teta – teatrologė Irena Veisaitė.

Menininkės tėvai susipažino ir susituokė Kauno gete. Padedami lietuvio Vytauto Rinkevičiaus, geležies liejykloje, kurioje tėtis dirbo kaip geto kalinys, jie įsirengė slėptuvę – medinę dėžę, kurioje išgyveno maždaug devynis mėnesius.

J. Kagan šią istoriją pernai Kauno – Europos kultūros sostinės metu papasakojo parodoje „Iš tamsos“.

Ji sako, kad jai svarbu net ir tamsiausiose istorijose rasti ne šviesą (angl. light), bet džiaugsmą (delight).

„Šis džiaugsmo, atradimo jausmas yra net ir tamsiausiose istorijose. Tad kaip sukurti kažką, kas net ir tada, kai tu kalbi apie siaubingai tamsius laikus, turėtų šį jausmą?“ – apie savo kūrybą pasakojo menininkė.

Ji teigia, kad vienas iš projektų, kurį ateityje norėtų įgyvendinti Kaune – tinkamesnis „Lietūkio“ žydų žudynių vietos Kauno Naujamiestyje įamžinimas.

Naciams okupavus šalį Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ garažų teritorijoje 1941 metų birželio 27 dieną buvo viešai ir žiauriai nukankinta daugiau nei 50 Lietuvos žydų.

Dabar šioje vietoje yra Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija, o žudynių vietą žymi paminklinis akmuo jos kieme.

J. Kagan, kurios senelis buvo tarp nužudytųjų šio pogromo metu, norėtų įrengti čia „kažką tokio neįprasto, jog žmonės norėtų užeiti ir pažiūrėti“.

Parodoje „Iš tamsos“ šią vietą reprezentavo besiranganti vandens žarna – jos buvo naudojamos žudynėse. Menininkė svarsto, jog vanduo, besiliejantis į gatvę, galėtų tapti šios erdvės, kurią vadina „geografiškai, fiziškai, emociškai ir morališkai komplikuota“, įprasminimu.

Nors J. Kagan artimieji nukentėjo nuo Holokausto Lietuvoje, ji teigia, kad šeimoje visad buvo laikomasi pozicijos, jog už nusikaltimą atsako ne tauta, o asmeniškai tas, kuris jį padarė.

Šį požiūrį perėmusi menininkė teigia esanti maloniai nustebinta kauniečių ir lietuvių didelio dėmesio kultūrai, o Kaune sako bis labiau besijaučianti kaip antruosiuose namuose.

„Sugiharos atminimas ir jo moralinis palikimas dabarties kartoms buvo ir yra tvirtas tiltas, kuris jungia Lietuvą su Japonija, Izraeliu, JAV, Australija ir kitomis šalimis, kurioms artimos humanizmo vertybes. Tegul šis paminklas visada primena mums, kad turime mokytis iš Sugiharos veiksmų ir skaudžios Antrojo pasaulinio karo patirties. Tvirtai laikykimės laiko patvirtintų moralinių vertybių, likime teisūs amžinybės akivaizdoje“ – skulptūros atidengimo ceremonijoje kalbėjo Prezidentas Gitanas Nausėda.

Istorinės atminties vieta

Bronzinis monumentas papuošė erdvę greta viešbučio „Metropolis“, kur prieš išvykdamas į Berlyną humaniškumo idėją skleidė Japonijos konsulas.

„Simboliška, kad minint 80-ąsias konsulo veiklos Kaune metines, paminklas iškilo būtent greta Laisvės alėjos – juk Sugihara tūkstančiams žmonių dovanojo laisvę. Jis kilniai ištiesė pagalbos ranką ir suteikė „gyvenimo vizas“ tūkstančiams žydų, kai to ypač reikėjo. Didžiulė garbė žinoti, jog visa tai yra neatsiejama Kauno istorijos dalis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Beveik 4 metrų aukščio skulptoriaus Martyno Gaubo kūrinyje „Čiunei Sugiharai atminti“ vaizduojamos ratu į dangų besiveržiančios origami formos gervės, pagamintos iš platinuotos bronzos. Skulptūros pagrinde pavaizduotas Č. Sugiharos antspaudas bei Japonijos konsulo veiklą įprasminantys žodžiai „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėji visą pasaulį“, išgraviruoti lietuvių, japonų, anglų ir jidiš kalbomis.

Pasaulį pakeitęs kilnumas

Čiunė Sugihara – Japonijos diplomatas, 1939–1940 metais rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais jis padėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų pabėgti iš Europos, išduodamas jiems tranzitines Japonijos vizas. Taip jis rizikavo savo karjera, nes oficialiai tam neturėjo Japonijos vyriausybės pritarimo.

1940 m. rugsėjį, kuomet konsulatas Kaune buvo uždarytas, Č. Sugihara ir toliau pasirašinėjo vizas „Metropolio“ viešbutyje. Liudininkų teigimu, paskutinėmis akimirkomis, prieš išvažiuojant į Vokietiją, konsulas pildęs vizas netgi traukinyje Ryga–Berlynas, kurias pasirašytas mesdavęs pro traukinio langą.

Manoma, kad galėjo būti išduota iki 10 tūkst. vadinamųjų „gyvybės vizų“.

Už savo veiklą, išgelbėjusią tūkstančius gyvybių nuo baisios lemties, Izraelio vyriausybė japonų diplomatą titulavo Pasaulio tautų teisuoliu.

Trečią kartą vyksiančio festivalio programoje – spektakliai, koncertai, parodos, paskaitos, mugės bei kitos iniciatyvos, pranešė miesto savivaldybė.

Renginių lankytojai turės progą artimiau susipažinti su Japonijos kultūra, istorija bei atrasti Tekančios Saulės šalies pėdsakus Kaune.

Renginių ciklas apims ne tik Kauną, bet ir Vilnių, Telšius, Druskininkus. Festivalio programoje, suskirstytoje į temines dienas – Taikos, Japonijos, Sąskambių, Draugystės, Supratimo, Atminties, Vienovės – daugiau kaip 50 įvairių renginių bei iniciatyvų, organizuotų drauge su Japonijos bendruomenėmis bei regionais, palaikančiais šiltus ryšius su Lietuva.

Šeštadienį Sugiharos savaitės renginius vainikuos Kauno centre, prie viešbučio „Metropolis“, atidengiama skulptūra Pasaulio tautų teisuoliui Č. Sugiharai atminti. Būtent šioje vietoje, uždarius Japonijos konsulatą, laikinai apsistojęs Č. Sugihara ir toliau išrašinėjo „gyvybės vizas“.

Trijų metrų aukščio skulptoriaus Martyno Gaubo kūrinyje „Čiunei Sugiharai atminti“ vaizduojamos ratu į dangų besiveržiančios origami formos gervės, pagamintos iš patinuotos, šviesios bronzos. Skulptūros pagrindą sudarys ovalus juodas granitas. Jame bus išgraviruotas Č. Sugiharos antspaudas, nuguldavęs į vadinamąsias „gyvenimo vizas“, bei trumpa biografija lietuvių, anglų, japonų ir jidiš kalbomis.

„Čiunė Sugihara neabejotinai yra vienas svarbiausių simbolių mūsų šalių tarpusavio ryšiams. Džiugu, kad jo žygdarbis abiejose šalyse yra įprasminamas per gausėjančias atminimo vietas ir per humanizmo idėjų sklaidą visuomenėje. Jo dėka išsivystė labai daug gražių iniciatyvų, tarp kurių yra Sugiharos savaitė“, – sakė Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasakis (Širas Jamasakis).

Lietuvos Seimas 2020-uosius yra paskelbęs Č. Sugiharos metais, nes šiemet minimos šio diplomato veiklos Kaune 80-osios metinės ir gimimo 120-osios metinės.

Čiunė Sugihara neabejotinai yra vienas svarbiausių simbolių mūsų šalių tarpusavio ryšiams.

Č. Sugihara buvo japonų kariškis ir diplomatas, 1939–1940 metais dirbęs Japonijos konsulu Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune.

Tuo metu Kaune susikaupė daug pabėgėlių iš Lenkijos, tarp jų ir žydų. Konsulas Č. Sugihara keletą kartų klausė Japonijos užsienio reikalų ministerijos, ar jis gali pabėgėliams išduoti Japonijos vizas. Gavęs neigiamus atsakymus, jis savo atsakomybe išdavė keletą tūkstančių tranzitinių vizų, skirtų vykti per Japoniją į trečiąsias šalis. Taip jis išgelbėjo gyvybę tūkstančiams žydų tautybės žmonių.

Po karo Č. Sugihara buvo priverstas atsistatydinti iš diplomatinės tarnybos ir dirbo įvairiose prekybos įmonėse.

Č. Sugihara mirė 1986 metais Japonijoje. 

Viena iš idėjos iniciatorių, Seimo prmininko pavaduotoja „socialdarbietė“ Irena Šiaulienė sako, kad idėja paskelbti 2020-uosius Č. Sugiharos metais gimė jai kartu su tuomete opozicijos lydere Viktorija Čmilyte-Nielsen vasarą lankantis moterų politikos lyderių susitikime Tokijuje. Parlamentarė džiaugiasi, kad Vyriausybė jau patvirtino renginių planą.

I. Šiaulienė primena, kad 2020 m. sukanka 80 metų nuo Č. Sugiharos veiklos išduodant Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms (taip buvo išgelbėta daugiau kaip 6 tūkst. gyvybių).

„Norime pažymėti tą sukaktį ir pabrėžti Č. Sugiharos humaniško poelgio nenykstančią svarbą ir šiandienos pasaulio įvykių kontekste, taip pat tai, kad Č. Sugiharai yra suteiktas pasaulio tautų teisuolio vardas, veikia Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų įkurta viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“, jo vardas įkvepia menininkus kurti kūrinius jo atminimui įamžinti. Be abejo, svarbiausias akcentas, kurį inicijuodama nutarimo projektą pažymėjau, yra jo reikšmė – Č. Sugiharos atminimo puoselėjimas plečiant tarpvalstybinius, ekonominius, kultūrinius, švietimo ryšius su Japonija“, – Eltai sakė I. Šiaulienė.

Ji džiaugiasi numatyta renginių ir kitos veiklos gausa.

„Tarp jau numatytų renginių yra suplanuoti minėjimai ir konferencijos, kultūrinės, edukacinės ir pažintinės veiklos, viešinimas ir leidyba. Planuojama surengti apskritojo stalo diskusiją „Pasaulio tautų teisuolis Čiunė Sugihara“, tarptautinę konferenciją „Konvencijų likimas 1939-1940 m.: nuo karo belaisvių iki karo pabėgėlių“, iškilmingą posėdį ir koncertą, skirtą Sugiharos fondo veiklos 20-mečiui, „Sugiharos savaitės“ renginius bei įgyvendinti kitas iniciatyvas. Prie šios veiklos prisidės ne tik Lietuvos Seimas ir vyriausybinės organizacijos, bet ir viešosios įstaigos: „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, Žydų kultūros paveldo kelio asociacija ir nemažai kitų viešųjų įstaigų. Esame dėkingi visiems, prisidedantiems prie planuojamo Č. Sugiharos metų minėjimo“, – sako I. Šiaulienė.

ELTA primena, kad šių metų spalio 10 d. Seimas 2020-uosius metus paskelbė Čiunės Sugiharos metais. Šį sprendimą parlamentas priėmė, atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais bus minimos Japonijos konsulo Č. Sugiharos, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6 000 žmonių gyvybių, veiklos Kaune (1939-1940 m.) 80-osios metinės. Kartu bus paminėtos ir Č. Sugiharos 120-osios gimimo metinės.

Seimo nutarime pabrėžiama Č. Sugiharos humaniško poelgio svarba šiandienos pasauliui, taip pat tai, kad 1985 metais Č. Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, o Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų įkurta viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ skatina menininkus kurti kūrinius jo atminimui įamžinti.

Priimtame dokumente akcentuojama Č. Sugiharos atminimo puoselėjimo reikšmė plečiant tarpvalstybinius, ekonominius, kultūrinius ir švietimo ryšius su Japonija, kurią Lietuva laiko savo strategine partnere Azijos regione.

Kaip ketvirtadienį pranešė Prezidentūra, vizito Japonijoje metu šalies vadovas apsilankė Č. Sugiharos memorialiniame muziejuje ir padėjo vainiką prie jam skirto paminklo.

Taip pat skelbiama, kad G. Nausėdos apsilankymo garbei buvo atidengta Č. Sugiharai skirta atminimo lenta.

„Č. Sugihara yra viena ryškiausių mūsų valstybes siejančių asmenybių. Lietuva ir Japonija bendrai puoselėja jo žygdarbio atminimą. Dabarties kartoms Č. Sugihara yra tolerancijos, žmogiškumo ir teisingumo pavyzdys. Pareiga žmogiškumui jam buvo aukščiau už įprotį paraidžiui laikytis taisyklių. Iki šiol jis įkvepia mus savo žygdarbiu“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

1939–1940 metais Kaune veikusio Japonijos konsulato vicekonsulo pareigas ėjęs Č. Sugihara išduodavo Japonijos tranzitines vizas žydams.

Nors vizų išdavimas prieštaravo tuometinei jo vyriausybės politikai, toks jo poelgis išgelbėjo daugiau kaip 6000 gyvybių.

Už šį humanišką poelgį 1985 metais Izraelio Jad Vašem centras suteikė Č. Sugiharai Pasaulio tautų teisuolio vardą.

Pasak prezidento, Č. Sugihara yra Lietuvos ir Japonijos bendrystės simbolis, o jo atminimo puoselėjimas prisideda prie tarpvalstybinių, ekonominių, kultūrinių ir švietimo ryšių su Japonija stiprinimo.

Minint 80-ąsias Japonijos diplomato veiklos Kaune metines, 2020-ieji Lietuvoje paskelbti Č. Sugiharos metais. Kartu bus minima ir šio japonų diplomato 120-oji gimimo sukaktis.

Su Č. Sugihara susiję miestai Japonijoje jungiasi į naują turistinį maršrutą, plėtoja turizmo infrastruktūrą ir patys noriai plečia ryšius su Kaunu, kuriame veikia Č. Sugiharos memorialinis muziejus. Dėl objektų, susijusių su Č. Sugiharos veikla Kaune, Lietuvoje apsilanko vis daugiau japonų turistų.

Kaip pranešė archyvas, šią savaitę Vilniuje lankęsis Nobuki Sugihara, apžiūrėjęs savo tėvo Ch. Sugiharos bei Nyderlandų garbės konsulo Jano Zwartendijko (Jano Zvartendeiko) išduotas vizas Lenkijos žydų pabėgėliams, palygino antspaudus, rašmenis ir parašus su oficialiais Japonijos konsulato dokumentais ir nustatė neatitikimų.

Be to, anot archyvo, dalyje suklastotų vizų įrašyta data yra vėlesnė nei konsulato uždarymo data.

N. Sugihara susipažino ir su Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento „svetimšalio Jano Zwartendijko “ byla, joje saugomi jo ir žmonos prašymai gyventi, dirbti Lietuvoje bei grįžti į Olandiją.

Č. Sugihara 1939–1940 metais gyveno Kaune, čia atidarė Japonijos konsulatą. Jis kartu su olandų konsulu J. Zvartendijku čia išdavė tūkstančius „vizų gyvenimui“, išgelbėjusių ne mažiau kaip 6 tūkst. Lenkijos žydų gyvybių.

Kaip skelbia Lietuvos centrinis archyvas, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lietuvoje atsidūrė apie 12 tūkst. Lenkijos žydų. Japonija taikė griežtus reikalavimus dėl tranzitinių vizų, įskaitant prievolę turėti pakankamai lėšų pragyvenimui – dauguma žydų pabėgėlių šių reikalavimų neatitiko. Nepaisant to, Ch. Sugihara vien 1940-ųjų liepos-rugpjūčio mėnesiais išdavė beveik 2,2 tūkst. ranka rašytų vizų. Pasak liudininkų, dalį jų konsulas užpildė jau važiuodamas traukiniu į Vokietiją, o pasirašytus dokumentus mėtė pro traukinio langą.

1984 metais Ch. Sugiharai suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, jo kolegai J. Zwartendijkui šis titulas suteiktas 1997-aisiais.

Sugiharos savaitė – renginių ciklas, skirtas įamžinti japonų diplomato Chiunės Sugiharos atminimą. Ši istorinė asmenybė 1939-1940 m. gyveno Kaune ir kartu su olandų konsulu Janu Zvartendijku čia išdavė „vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6000 žydų gyvybių.

Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda teigė: „Konsulas Ch. Sugihara tampa vis žinomesnis pasaulyje, todėl džiugu, kad jo žygdarbio atminimas randa vis daugiau formų. Reikšminga, kad ši puiki Sugiharos savaitės iniciatyva kilo būtent Kaune, kuris yra visos Sugiharos istorijos epicentras.“

„Nors Sugiharos savaitė organizuojama pirmą kartą, ji sulaukė didelio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje. Neįtikėtina, kokį ryšį turi dvi tokios tolimos ir skirtingos šalys. Rugsėjo pradžioje į Kauną atvyks daug garbingų svečių iš Japonijos, tarp kurių bus ir Japonijos parlamento, Gifu prefektūros, žiniasklaidos atstovai“, – sakė Kauno miesto mero pavaduotojas Simonas Kairys.

Jis kviečia kauniečius ir miesto svečius pasiplanuoti laiką apsilankymui puikiuose nemokamuose renginiuose. Renginių programoje įvairiose Kauno erdvėse numatomi muzikiniai koncertai, simpoziumas, filmų peržiūros, viešos paskaitos, parodos, kūrybinės dirbtuvės.

„Sugiharos savaitė naujai suvienys lietuvių, japonų ir žydų tautas Ch. Sugiharos istorijoje. Jame trijų tautų menininkai susitiks bendruose kūrybiniuose projektuose, o mokslininkai diskutuos apie laikmetį autentiškose to laikmečio Kauno erdvėse",  – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas dr. Aurelijus Zykas.

Pristatant Ch. Sugiharos istoriją kauniečiai bei miesto svečiai bus supažindinti su Japonijos kultūra, kurioje Ch. Sugihara užaugo ir kur formavosi jo požiūris, bus pristatyti regimieji Japonijos pėdsakai Kaune ir vyks diskusijos apie humanizmo bei tolerancijos vertybes.

Tarp renginio organizatorių bei partnerių yra Kauno miesto savivaldybė, VDU Azijos studijų centras, Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“, Japonijos ambasada Lietuvoje, Kyumeikan kendo mokykla, Salonas „Jaukūs namai“, Viešbutis „HOF Hotel“ ir kiti.

Penktadienį Kaunas atidavė pagarbą garsiam žydų gelbėtojui Čiunei Sugiharai. Ant „Metropolio“ viešbučio ir Kauno geležinkelio stoties pastatų pritvirtintos dvi memorialinės lentos Japonijos diplomatui, kurio dėka 1940 m. išsigelbėjo tūkstančiai žydų.

Kaune rezidavęs Japonijos vicekonsulas Č. Sugihara, net neturėdamas savo valdžios pritarimo, išdavė kelis tūkstančius tranzitinių vizų į savo gimtinę, leidusių žydų tautybės žmonėms pasislėpti nuo karo siaubo užsienyje. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Kaune konsulatas buvo uždarytas. Savaitę vicekonsulas dar pasirašinėjo „Gyvybės vizas“ „Metropolio“ viešbutyje, o 1940 m. rugsėjo 4 d. traukiniu turėjo palikti Kauną.

Tai buvo beprecedentis atvejis, pamynęs paklusnumo normas Japonijos diplomatijos tarnyboje. Č. Sugihara rizikavo ne tik savo karjera, bet ir gyvybe. 

Liudininkų teigimu, Č. Sugihara vizas pasirašinėjo net traukinyje, vykstančiame į Berlyną, ir jas mėtė pro langą. Diplomato žmona vėliau rašė, kad konsulo ranka nuo vizų pildymo buvo ištinusi. 

Penktadienį ceremonijoje dalyvavo dabartinis Japonijos ambasadorius Toyoei Shigeeda, „Sugiharos fondo – diplomatai už gyvybę“ valdybos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius, Kauno vicemeras Simonas Kairys ir du diplomato dėka išgyvenusieji – australas Marcelas Weylandas ir izraelietė Nina Adamoni.

„Jei ne jis, nebūčiau galėjusi išauginti dviejų dukterų, penkių anūkų, turėjusi sėkmingos karjeros ir apskritai – gyvenimo. Ačiū jam, kad savo ir savo šeimos gyvybe jis rizikavo dėl visiškai nepažįstamų žmonių“, – šiandien sakė N. Adamoni.

Kaune pažymėti istoriškai reikšmingas vietas, pagerbiančias Č. Sugiharos atminimą, pasiūlė buvusi Japonijos ambasadorė Kazuko Shiraishi.

Kauno geležinkelio stotyje taip pat atidaryta fotografijų paroda, skirta „Gyvybės vizas“ išdavusiems diplomatams Č. Sugiharai ir Janui Zwartendijkui. Vėliau čia buvo rodomi trys dokumentiniai filmai apie Č. Sugiharą. 

Šiandien Kauno pašte gaunami laiškai antspauduojami specialiu Č. Sugiharai atminti skirtu antspaudu, išleistas ir specialus vokas.