Gegužės 21 d. gimusi mažylė – Benitos ir Kęstučio Bagdonų pirmagimė. „Po truputį bandome įsivažiuoti į naują ritmą. Nors Rugilė labai gera ir rami, tačiau gyvenimas tikrai pasikeitė kardinaliai“, – juokėsi mergaitės mama.

Lietuviškos kilmės vardą dukrai išrinko tėvelis. „Rinkomės tarp Sofijos ir Rugilės, bet nusprendėme pavadinti mažiau populiariu vardu“, – pasakojo Kęstutis.

Raudondvaryje užaugęs Kęstutis šiuo metu vadovauja logistikos departamentui įmonėje „Samsonas“. Iš Raseinių rajono kilusi Benita iki vaiko gimimo dirbo apskaitininke. Pora susipažino dirbdami Vokietijoje.

„Neturime ypatingos susipažinimo istorijos. Viskas pas mus įvyko stebėtinai greitai, bet labai laimingai“, – atviravo tėveliai.

Raudondvario pilyje Bagdonų šeimyną pasveikino Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis ir Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Skirmantė Subačienė. Jie mažosios Rugilės tėvams įteikė kūdikio knygą, kurioje jie galės fiksuoti svarbiausias dukrelės gyvenimo akimirkas, ir tradiciškai dovanojamą kūdikio kraitelį.

„Svarbiausia, kad Rugilė augtų sveika, mylima ir laiminga. Mums lieka tik pasidžiaugti vis jaunėjančiu Kauno rajonu“, – sveikindamas šeimyną kalbėjo vicemeras A.Nesteckis.

Naujagimių – daugiau kaip 6 tūkst.

Karantinų pažymėtais metais gimė 6332 mažieji vilniečiai, iš kurių, Registrų centro duomenimis, berniukų – net 5017, mergaičių – 4813. Dar 3536 vaikų gimė užsienyje, bet buvo registruoti Vilniuje. Duomenys rodo, kad šiemet gimusių vaikų skaičius nedaug mažesnis nei pernai: 2019 m. sostinėje iš viso gimė 6540 mažųjų vilniečių, dar 4288 įregistruoti vaikai gimė užsienio šalyse. Berniukų ir mergaičių skaičius užpernai beveik nesiskyrė – 2019 m. buvo įregistruoti 5447 berniukai ir 5381 mergaitė.

2020 m. – vizualiai gražus skaičius, turintis net du dvejetus. Kiek kitokiais dvejetais pernai galėjo džiaugtis net 109 šeimos, kurios iškart susilaukė dviejų vaikučių. Gimė ir dvi poros trynukų.

Populiariausi vilniečių vardai mergaitėms pernai: Amelija, Sofija, Emilija, Lėja, Gabrielė, Marija ir Liepa. Berniukų – Benas, Lukas, Markas, Jokūbas, Dominykas, Matas ir Augustas. Pasitaikė ir retesnių vardų – pernai pasaulį išvydo Perkūnija, Girija, Elektra, Gudrūna, Epika, Sidabrė, Elarija, Lyja. Originalumu išsiskyrė ir berniukų vardai: Gūsis, Gojus, Ūkas, Nauris, Arendas, Kanutas, Džiugimantas.

„Pastebėjome, kad neretai tėveliai vardus duoda panašius į savo ar vyresnių brolių, sesių, pvz., Tomas ir Toma. Pasitaiko daug atvejų, kai visos šeimos vardai prasideda ta pačia raide. Populiarėja gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas“, – pastebėtas subtilybes komentavo savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.

Pastebėjome, kad neretai tėveliai vardus duoda panašius į savo ar vyresnių brolių, sesių, pvz., Tomas ir Toma.

Tuoktasi ir Universiteto salėje

2020 m. Vilniaus mieste įregistruota 4800 santuokų, iš jų Vilniaus mieste susituokė 2306 poros, bažnyčiose amžiną meilę prisiekė 899 naujos šeimos. Vienas vilnietis pernai atšoko jau šeštąsias savo vestuves!

Tuoktasi ir užsienyje – tokių porų pernai buvo net 1595. Iš 2306 sostinėje susituokusių porų, 237 poros tuokėsi jų pačių pasirinktose miesto erdvėse.

Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams šiemet labiausiai įstrigo naujai pasirinktos vietos Energetikos ir technikos muziejuje, Miesto laboratorijos salėje, Neries kairiajame krante – tarp Vilnios ir Mindaugo tilto, K. Sirvydo skvere, Sapiegų technikos parke ar net Universiteto salėje.

Daugiausia santuokų buvo įregistruota Vilniaus miesto rotušėje, Botanikos sode, Verkių rūmuose, labai dažnas pasirinkimas – viešbučių, restoranų terasos, salės.

„Tokių ceremonijų metu būna ypatingai gražu, jeigu jaunieji pasirūpina vietos dekoracijomis. Yra tekę kolegei tuokti salėje, kuri skendėjo žvakių šviesoje. Nedaugelis porų renkasi išsakyti originalius, savo sukurtus įžadus vienas kitam, bet jeigu jau pasiryžta – būna labai ypatinga ir jautru“, – pasakojo J. Kuzmienė.

Registruojamos santuokos ir su užsienio valstybių piliečiais. Dažniausiai – su Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos piliečiais, taip pat nemažai santuokų registruojama su JAV, Norvegijos, Danijos, JK piliečiais. Pavieniais atvejais tuoktasi su Indonezijos, Taivano, Nigerijos, Pakistano, Indijos, Afganistano, Brazilijos, Čilės, Kubos piliečiais.

Vestuvių diena – ypatinga ir jaudinanti, o neretai nutinka ir kuriozinių situacijų. Kaip pasakoja J. Kuzmienė, daugiausiai tokių pasitaiko išvykstamų ceremonijų metu.

„Yra buvę atvejų, kad pradėjus sveikinti porą įsijungė garso aparatūra, leisdama trikdžių garsus, ir pusę ceremonijos niekaip nepavyko jos atjungti. Kartą teko ilgai laukti liudininkų, nes jie nesurado jaunųjų pasirinktos santuokos vietos. Yra buvę, kad jaunoji pamiršo gėlių puokštę ir nesutiko tuoktis tol, kol jos neatvežė. Kita šypseną susirinkusiems kėlusi situacija nutiko pernai – santuokos registravimo metu vienam iš jaunųjų suskambo telefonas, jis atsiliepęs pasakė, jog dabar tuokiasi, todėl negali kalbėti“, – pasakojo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, taip pat prisiminusi dažną situaciją, kai jaunosios paklaustos, ar sutinka tekėti, mėgstančios atsakyti, kad nežino ir turinčios pagalvoti, bet po pauzės – sutinka.

Vestuvės karantino metu

Nenuostabu, kad karantino metu vestuvių šventės keitėsi. Atsižvelgus į situaciją, sugriežtintas tik ceremonijos dalyvių skaičius: dalyvauja jaunieji, du liudininkai ir pagal poreikį – vertėjas. Leidžiama dalyvauti iki penkių žmonių iš jaunųjų pusės ir, žinoma, keli Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai.

Visi ceremonijos dalyviai privalo laikytis saugaus atstumo, higienos normų reikalavimų, dėvėti kaukes visos ceremonijos metu.

Skirtingai nei pirmojo karantino metu, jaunieji beveik neatšaukinėja ir nebeperkelia santuokų vėlesniam laikui, o atvyksta į skyrių jų registruoti.

„Jaunieji yra išradingi ir kūrybingi, todėl dažnai būna pasipuošę medžiaginėmis, specialiai šiai progai pasiūtomis veido kaukėmis. Dažnai kaukes priderina prie aprangos: jaunosios dėvi baltas, kremines, o jaunikiai – juodas, tamsiai mėlynas kaukes. Beveik visada sulaukdavome klausimo, ar ceremonijos metu jaunieji galės nusiimti kaukes“, – pasakojo J. Kuzmienė.

Siekiant išlaikyti atstumą, saugumą ir išvengti būriavimosi, poros į pastatą yra įleidžiamos tik pagal paskirtą ceremonijos laiką, santuokos registravimo ceremonija yra sutrumpinta, paliekant tik teisinę jos dalį. Santuokos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje yra registruojamos nuo ketvirtadienio iki šeštadienio. Išvykstamos santuokos karantino metu laikinai nėra organizuojamos.

„Skirtingai nei pirmojo karantino metu, jaunieji beveik neatšaukinėja ir nebeperkelia santuokų vėlesniam laikui, o atvyksta į skyrių jų registruoti. Santuokų skaičius beveik nesumažėjo, palyginti su tokiu pat laikotarpiu ne karantino metu. Priimtų prašymų susituokti vasarą skaičius taip pat išliko panašus, kaip ir kiekvienais metais tokiu pat laikotarpiu“, – komentavo J. Kuzmienė.

Vis dar populiaresnės -ienės

Nors jau 17 metų moterys Lietuvoje turi galimybę tuokdamosi (arba keisdamos pavardę) rinktis nenurodančią šeiminės padėties pavardę – su galūne -ė, dažniau vilnietės laikosi senųjų tradicijų – pasirenka pavardę su priesaga -ienė. Dvigubos pavardės ir pavardės su galūne -ė pasirinkimas yra žymiai retesnis. Taip pat pastebima, kad moterys pasirenka trumpesnę pavardės formą dažniau dėl patogumo. Labai retais atvejais santuokos sudarymo metu pavardes keičiasi vyrai.

„Galbūt ne daug kas žino, bet pavardę visuomet galima pasikeisti ir vėliau, po santuokos sudarymo. Pasirinkusi sutuoktinio pavardę, moteris gali susigrąžinti savo turėtą pavardę ir prie jos pridėti sutuoktinio, arba tik susigrąžinti savo turėtą pavardę. Pasirinkusi sutuoktinio pavardę su priesaga -ienė, gali ją pasikeisti į nenurodančią šeiminės padėties arba atvirkščiai. Taip pat išlieka galimybė pasikeisti pavardę į tėvų, senelių, prosenelių“, – sakė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Įdomu tai, kad 2020 m. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje savo vardą pasikeitė 204, pavardę – 1427, iškart ir vardą, ir pavardę pasikeitė 87 žmonės, o štai net 111 vaikų tėvų valia buvo keisti asmenvardžiai – vardai arba net pavardės.

Visi prašymai – nuotoliniu būdu net ir po karantino

Civilinės metrikacijos skyrius pernai inicijavo Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių pakeitimus, numatančius galimybę visus prašymus (net ir santuokai įregistruoti) pateikti el. būdu – per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą MEPIS, taip pat civilinės būklės aktų išrašus pasirašinėti el. parašu. Pakeitus šį teisinį reglamentavimą, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus dauguma paslaugų yra teikiama 4 interaktyvumo lygiu – t. y. užsakyti ir gauti paslaugą galima el. būdu. Ši sėkminga ir patogi nauja tvarka galios ir pasibaigus karantinui.

„Norime užtikrinti kuo geresnę teikiamų paslaugų kokybę, operatyvumą, interesantų patogumą paduodant prašymus bei gaunant paslaugas, tad dalyvavome projekte „Lietuvos Respublikos gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“. Modernizuota programa pradėsime dirbti jau ateinantį mėnesį. Džiaugiamės, kad pavyko sėkmingai užtikrinti skyriaus darbą karantino laikotarpiu. Gerąja praktika pasidalinome ir su kitomis Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigomis“, – pasakojo J. Kuzmienė.

Praėjusiais metais buvo iš dalies atnaujinta ir santuokų ceremonijų salių aplinka. Atnaujintos erdvės atrodo gražiau ir šiuolaikiškiau, jau laukia 2021 m. jaunavedžių.

Antradienį miesto tarybos dauguma pritarė sprendimui keisti savivaldybės skyrius ir apjungti funkcijas. Pritarta, kad bus panaikintas Civilinės metrikacijos skyrius. Jis buvo atsakingas už santuokų registravimą Kaune, taip pat rūpinosi vaikų registravimu bei rinko statistiką apie ištuokas. Kartu nuspręsta panaikinti Klientų aptarnavimo skyrių. Šių abiejų skyrių funkcijos bus pavestos naujam Klientų aptarnavimo ir informacijos skyriui.

Be minėtų skyrių pertvarkos palies ir kitus savivaldybės padalinius. Štai nutarta, kad bus naikinami Energetikos bei Daugiabučių namų administravimo ir administravimo skyriai, o jų vietoje atsiras Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius. Dalis buvusio Energetikos skyriaus funkcijų, susijusių su miesto apšvietimu, gatvių elektros tinklų plėtra, bus perleistos Miesto tvarkymo skyriui, o Viešosios tvarkos skyriui bus perleista dalis darbų, susijusių su daugiabučių namų bendrojo naudojimo administravimu, bendrijų valdymo kontrole.

Taip pat neliks Juridinių asmenų valdymo bei Plėtros programų ir investicijų skyrių. Vietoj jų atsiras Investicijų ir projektų bei Strateginio planavimo, analizės ir programų valdymo skyriai. Taip pat bus įsteigtas Licenzijų, leidimų ir paslaugų skyrius, kuris rūpinsis žemės nuomos klausimais, licenzijų, leidimų, verslo liudijimų išdavimu bei išorinės reklamos įrengimu.

Tikimasi, kad toks padalinių sujungimas leis gyventojams tiekti kokybiškesnes paslaugas, gerinti vieno langelio principu taikomas paslaugas. Taip pat skaičiuojama, kad tai pagerins administracinį darbą. Tiesa, neatmetama, kad pradžioje bus šiek tiek painiavos, kol gyventojai pripras, kuris naujas skyrius atsakingas jiems rūpimais klausimais, tačiau vėliau tikimasi, kad tiek gyventojai, tiek verslo atstovai įpras ir teikiamų paslaugų kokybė tik gerės.

Per beveik devynis pirmuosius šių metų mėnesius Vilniuje sutuokta jau daugiau kaip 4 tūkst. porų, iki metų pabaigos šis skaičius gali išaugti ir iki 5 tūkst.  Beveik 2 tūkst. porų tuokėsi Civilinės metrikacijos skyriuje, apie 700 porų meilę prisiekė bažnyčiose, o tuoktuves užsienyje rinkosi 1,4 tūkst. porų.

Jaunavedžiai vestuvių ceremonijai dažniausiai renkasi populiariausias vietas – Vilniaus rotušę, Botanikos sodą, Verkių rūmus, Bernardinų sodą, Pūčkorių atodangą. Bet šiemet pirmą kartą skyriaus istorijoje jaunųjų ceremonija vyko ir naujose miesto erdvėse: ant Trijų Kryžių kalno, Balsių ežero regykloje, Kazickų rezidencijoje ir ant Tauro kalno.

Vestuvių mados ir neįprasti svečiai ceremonijose

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja I. Jurgutienė tikina, kad balta jaunosios suknelė ar ceremonijoje skambantis Mendelsono maršas vis dar populiariausi tradiciniai akcentai. Tačiau vis daugiau nuotakų svarbią dieną dabinasi ryškiai raudonomis ar mėlynomis suknelėmis, galvą puošia skintų gėlių vainikėliais. Pastaruoju metu jaunieji vis dažniau atsineša jau įrašytą dainą ar pasikviečia muzikantų gyvai pagroti saksofonu ar smuiku. Vieni retesnių ir jautresnių atvejų, kuomet jaunikis įdainuoja dainą savo būsimai žmonai, tuomet ceremonija primena vaizdus matomus kino filmuose. Neretai jaunasis laukia nuotakos salėje, o nuotakos tėvas ją atveda ir perduoda jaunikiui.

Be įprastinių ceremonijos dalyvių – tėvų, liudininkų, artimųjų ir draugų –  tuoktuvėse galima pamatyti ir augintinių. Jaunieji dažniausiai į vestuvių vietą atsiveda savo šunis, prie kai kurių antkaklio būna prisegti žiedai! Tačiau teko ceremonijose matyti ir paukštelių narvelyje, o kartą ir poros augintinį šešką. Augintiniai poras lydi ir iki altoriaus, vėliau drauge pozuoja nuotraukoms.

Teko ceremonijose matyti ir paukštelių narvelyje, o kartą ir poros augintinį šešką.

Ypatingos datos

Vis daugiau porų vestuvių ceremonijoms renkasi darbo dieną, kasdien šiokiadieniais sutuokiama apie 10 – 15 porų, penktadieniais, savaitgaliais  –  apie 40 – 60 porų. „Vasarą tuokiasi visad daugiau, bet ir pirmąjį rudens mėnesį jau galima vadinti „santuokos metu“: rugsėjo mėnesį planuojame įregistruoti net 320 santuokų. Būna porų, kurios labai atsakingai ir ilgai renkasi datą, sekdami mėnulio fazes ar klausydami astrologų patarimų ne tik kokią datą, bet ir kokią valandą rinktis“, – pasakoja Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė.

Keletą pastarųjų metų aiškiai matyti, kad daugeliui svarbios ir ypatingos skaičių kombinacijos. Jau greit, 2019 09 19 bus įregistruota net 12 santuokų. Kiti žvelgia tolyn į priekį ir skyrius jau sulaukė prašymų tuoktis 2020 08 08, 2020 02 20 ir 2020 02 22 dienomis. Tokiomis dienoms prašymų sutuokti sulaukiama gerokai daugiau nei įprastomis datomis.

Šiemet jau užregistruota net 310 vilniečių santuokų su užsienio valstybių piliečiais. Kaip ir praėjusiais metais vilnietės dažniausiai tuokėsi su Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Indijos, Pakistano ar Nigerijos piliečiais. O vilniečiai vyrai tuokėsi su ukrainietėmis, rusėmis ir baltarusėmis.

Nekasdieniniai jaunųjų pageidavimai

„Kiekviena vestuvių ceremonija mums ypatinga, todėl visada stengiamės dėl jaunųjų, kad jų diena išties būtų išskirtinė. Būna ir keistesnių pageidavimų, kai nesuprantame  –  ar jaunieji juokauja ar kalba rimtai: prašymai sutuokti naktį, drauge su jaunavedžiais skristi į užsienio šalį ir ten juos sutuokti, santuoką įregistruoti lėktuve jauniesiems skrendant į povestuvinę kelionę.  Kartais nustebina jaunųjų užmaršumas, kai į vestuvių ceremoniją atvyksta be tapatybės dokumentų, žiedų ar jaunosios puokštės“,  – pasakojo I. Jurgutienė. 

Meilei amžiaus ribų nėra  –  šį posakį tik patvirtino šiais metais amžiną meilę prisiekęs 88 metų jaunikis Vilniuje.

Tuoktuvės izoliatoriuje

Svarbiausius kauniečių ir ne tik jų gyvenimo įvykius registruojančio Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja A.Augonė apžvelgdama praėjusius metus konstatavo, kad jie nestokojo nei meilės, nei staigmenų.

Palyginti su praėjusiais metais padaugėjo santuokų ir sumažėjo ištuokų. Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai taip pat pastebi, kad Kauno mieste linkę tuoktis vis vyresni žmonės.

"Populiariausias amžius santuokai registruoti šiuo metu yra nuo 26 iki 40 metų. Sutuokta 20 vyresnių nei 61 metų amžiaus porų. Niekaip negalime pamiršti vienos puikios, nestokojusios gero humoro ir energijos poros, kai jaunikis buvo 1938 m. gimimo Švedijos pilietis", – pasakojo A.Augonė.

Jaudulio jai ir kitiems darbuotojams netrūko ne tik dėl interesantų gilių kilnių jausmų viešo išpažinimo ir priesaikų kartu nugyventi gyvenimą, kad ir kas nutiktų.

"Negalime su kolegomis pamiršti atvejo, kai mūsų skyriuje Valstybinės sienos apsaugos pareigūnai sulaikė tris Pakistano piliečius, norėjusius su suklastotais dokumentais įregistruoti santuoką", – pasakojo A.Augonė.

Negalime su kolegomis pamiršti atvejo, kai mūsų skyriuje Valstybinės sienos apsaugos pareigūnai sulaikė tris Pakistano piliečius, norėjusius su suklastotais dokumentais įregistruoti santuoką.

Nemažai santuokų kauniečiai ir miesto svečiai nusprendžia įregistruoti ne rotušėje, o pasirinktinoje sau brangioje ar tiesiog gražioje vietoje. Ar ten, kur leidžia įkalinimo įstaigos atstovai.

"Keisčiausios, netikėčiausios vietos, kuriose šiemet teko tuokti negalėčiau išskirti, nes kauniečiai renkasi įprastas vietas, bet norėčiau pastebėti, kad šiais metais į Kauno tardymo izoliatorių vykome gana dažnai ir ten sutuokėme net dešimt porų", – skaičiavo skyriaus vedėja.

Pageidavo vadintis Jaguaru

Tarp neįprastų situacijų A.Augonė minėjo, kai registruojant naujagimį teko padėti tėveliams apsispręsti, kurį vieną iš kelių vardų vaikui suteikti. Tėvai niekaip negalėjo išsirinkti tarp Augusto ir Patriko. "Darbuotojoms teko žiūrėti ir statistiką, kuris vardas populiaresnis Kaune", – prisiminė A.Augonė.

Šiemet Kaune užregistruota 3 851 naujagimių (pernai 4 130), o mirusiųjų – 4 849 (pernai 4 256).

Kaip įdomiausius 2017 m. mergaitėms suteiktus vardus A.Augonė paminėjo Akmėja, Upyna, Olatokunbo. Berniukams: Damiras, Teo, Mozė, Ragnaras.

Kalbant apie retus, ilgus, neįprastus vardus peršasi išvada, kad ne vienas užaugę tokį vardą nori pasikeisti.

Kaip įdomiausius 2017 m. mergaitėms suteiktus vardus A.Augonė paminėjo Akmėja, Upyna, Olatokunbo.

Šiemet iš viso gauta 410 prašymų pakeisti vardą ar pavardę. Kas penktas norėjo keisti vardą.

"Vardus dažniau keičiasi jaunesnio amžiaus piliečiai. Pavyzdžiui, Ugnė tapo Luka, Elena – Jelena, Danutė – Daniele, Kastytis – Mariumi. Tačiau buvo atvejis, kai asmuo norėjo pasirinkti Jaguaro vardą", – vardijo A.Augonė.

Pavardes dažniausiai keičia moterys. Keturios iš penkių pageidauja susigrąžinti iki santuokos buvusią pavardę, dažnai renkasi ir dvigubas pavardes, t.y. prie mergautinės pavardės prisideda sutuoktinio pavardę. Kas penktas besikeitęs pavardę buvo vyras. Jie dažniau pageidauja turėti senelių ar kitų protėvių pavardę.

Septynerios deimantinės vestuvės

2016 m. Kaune buvo sutuokta 2 451 pora, o šiemet iki gruodžio 21-osios – jau 2 470 porų. Padavę prašymus apsigalvoja kas 16–17 pora (6 proc.).

"Džiugu, kad sumažėjo ištuokų. Pernai jų buvo 1 275, šiemet – 1 120", – sakė A.Augonė. 2017 m. Kauno miesto rotušėje atšvęstos net septynios deimantinės, kai asmenys kartu pragyvena 60 metų, vestuvės.

Beje, šiemet padaugėjo santuokų su kitos šalies piliečiais (šiemet tokių porų buvo 13 proc., o 2016 m. – 9 proc.).

"Galėtume pastebėti, kad Lietuvos vyrai dažniausiai veda ruses, ukrainietes, baltaruses, keletas vedė kines ir japones, o moterys teka už vokiečių, anglų, norvegų, Nigerijos piliečių", – geografiją apžvelgė A.Augonė.

Praėjusiais metais daugiausia Kaune įregistruotų, bet užsienyje pasaulį išvydusių naujagimių gimė Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Norvegijoje gyvenantiems lietuviams.

Populiariausi berniukų vardai

1. Matas; 2. Lukas, Jonas; 3. Herkus , Adomas; 4. Dominykas, Domas, Jokūbas; 5. Nojus; 6. Kajus; 7. Dovydas; 8. Benas; 9. Augustas, Gabrielius; 10. Domantas.

Populiariausi mergaičių vardai

1. Gabrielė, Emilija, Austėja; 2. Sofija; 3. Ieva; 4. Kamilė, Amelija; 5. Luknė; 6. Lėja, Patricija; 7. Ema; 8. Liepa; 9. Adelė; 10. Urtė, Rugilė, Barbora, Elija.

Atsisakyta popierizmo

Šiemet buvo visiškai atsisakyta popierinių liudijimų. Gerinant viešųjų paslaugų teikimą kauniečiams, Civilinės metrikacijos skyrius pradėjo vykdyti vietos deklaravimo funkciją ir asmuo, atėjęs užregistruoti vaiko gimimo, iš karto gali deklaruoti jo gyvenamąją vietą ir užpildyti prašymą dėl vienkartinės piniginės išmokos gimus vaikui gavimo.

Su karstu – atgal į namus?

Klaipėdietis Gintas teigė nevengiąs naujovių.

Tačiau kai neseniai laidojo artimą žmogų, vyras suabejojo, ar nedidelio miestelio kapinių tarnyboje bus galimybė prisijungti prie vieningos elektroninės sistemos dėl mirties fakto patvirtinimo, todėl Civilinės metrikacijos skyriuje paprašė popierinio mirties liudijimo kopijos.

Toks jo sprendimas pasirodė teisingas.

"Ką jūs manote? Toje provincijoje, kur turėjo vykti laidotuvės, vietinė kapinių tarnyba kompiuterį turėjo, bet interneto ryšys neveikė. Jei nebūčiau pasiėmęs popierinio mirties liudijimo, ką būtų tekę daryti? Priimdami įstatymą, valstybininkai nepamąstė, kad ne visur išspręstos elektroninio dokumento gavimo galimybės. Paprasti žmonės geriau žino realijų peripetijas už tuos, kurie "sėdi debesyse", todėl ne be reikalo nepasitiki naujovėmis ir pasirūpina popieriniais dokumentais", – įsitikinęs klaipėdietis.

Seimo sprendimu nuo šių metų sausio 2-osios nebereikia kaskart pateikinėti popierinio gimimo, santuokos, ištuokos, mirties ir kitų liudijimų.

Viešojo sektoriaus institucijų darbuotojai reikiamą informaciją turi rasti registruose, kur pasikeitusius duomenis elektroniniu būdu privalo pateikti atitinkamos institucijos.

Vis dėlto realybėje gražūs ketinimai ne tokie, kaip tikėtasi.

Reikalauja santuokos liudijimo

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė teigė, kad, nors ir pereita į elektroninę erą, jokių nesusipratimų su klientais dėl popierinių dokumentų išdavimo ligi šiol nebuvo.

"Jaunieji ir toliau nori popierinio santuokos liudijimo. Tiesa, tiems, kurie tuoktuvėms dokumentus pateikė prieš Naujuosius, mes ir taip išduodame popierinius liudijimus. Tačiau ir tie, kurie pildo prašymus šiais metais, nors nebeprivaloma, vis tiek prašo popierinio santuokos dokumento. Ir jį mes jiems išduodame", – teigė G.Misevičienė.

Beveik visi be išimties pasiima ir popierinius gimimo bei mirties liudijimus, nes, kaip žmonės teigia, geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje.

Darbo padaugėjo

Įvedus naujoves, kaip tikėtasi, popierizmas nesumenko.

Maža to, Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams darbo akivaizdžiai padaugėjo, nes e. sistemos tarpusavyje nesąveikauja taip, kaip turėtų.

"Pirmomis šių metų darbo dienomis patyrėme šoką – reikia dirbti, o duomenų nėra. Kol atsirado ryšys su e. sveikatos sistema, turėjome kitaip dirbti, nei įsivaizdavome. Be to, ne visi notarai dar naudojasi elektronine sistema ir ne visi teikia mums tėvystės pripažinimo pareiškimus. Akivaizdu viena, kad įvedus naujoves mums darbo tikrai padaugėjo. Tikimės, jog kai sistemos pradės veikti, kaip buvo planuota, popierizmo sumažės", – vylėsi G.Misevičienė.

E. receptai nepasiteisino?

Tai ne pirmas toks visaapimantis mėginimas į e. sistemas sujungti svarbias valstybei duomenų bazes.

Bemaž daugiausia ginčų kėlė 30 mln. eurų kainavęs elektroninio recepto įdiegimas, tačiau tuo naudotis lig šiol vengia dauguma medikų.

Seimo narys Antanas Matulas dienraščiui teigė, kad buvo įsisavinta labai daug pinigų, bet rezultatas – menkas.

Todėl, pasak Seimo nario, e. sveikatos įdiegimo, taip pat ir e. recepto teigiamai vertinti jis negalįs.

"Gydymo įstaigos iki tol turėjo savas sistemas ir su centrine sistema jos nesuderintos. E. receptą išrašo tik kelios įstaigos, jos savo iniciatyva įsigijo papildomas programas, kurios gerokai sumažina recepto išrašymo laiką. Ir tos kelios įstaigos išrašo du trečdalius visų Lietuvoje išrašomų e. receptų. Iš viso šalyje tokių receptų išrašoma tik vienas procentas", – tikino A.Matulas.

Protingesni už vokiečius

Be to, gydymo įstaigos susiduria su didele e. sistemos priežiūros problema, nes pasibaigė dvejų metų garantija, įranga nusidėvėjo, reikia galvoti apie jos atnaujinimą, o tam lėšų nėra.

Tad tos įstaigos, kurios nori palaikyti e. sistemos egzistavimą ir veiklą, turi priimti į darbą IT specialistus.

Ir jei nori efektyviai naudotis e. sistema, privalo investuoti iš savo biudžeto.

"Problemų matau labai daug, kažkas pinigus įsisavino, garantinis laikas baigėsi, dabar viskas palikta likimo valiai. Ministerija sako, kad nuo 2018 m. viskas turi būti elektroninėje erdvėje, nors tai padaryti neįmanoma. Maža to, kyla abejonių, ar išvis viso to reikėjo. Pavyzdžiui, vokiečiai e. recepto nediegė, nes neįmanoma užtikrinti paciento duomenų slaptumo. Daug šalių atsisako vieningos elektroninės sistemos, nes tai yra labai brangu ir ne visada efektyvu", – pabrėžė A.Matulas.

Dokumentus saugo senoviškai

"Sudėjus visus kiaušinius į vieną krepšį", tai yra visą svarbiausią informaciją saugant vienoje elektroninėje sistemoje, kyla realus pavojus, kad ši informacinė bazė gali sutrikti ar net būti sutrikdyta tyčia.

Statistika byloja, jog kibernetinių išpuolių pernai šalyje fiksuota penktadaliu daugiau nei 2015-aisiais.

"Jei e. sistema "užlūžtų" ar kas kita nutiktų, mūsų turimi duomenys niekur nedingtų. Mes vis tiek registruojame akto išrašą, jį spausdiname ir popieriniame variante saugome archyve. Saugojimo laikas – neterminuotas. Pas mus skyriuje dokumentai išbūna 40 metų, po to perduodami į Valstybinį archyvą. Tas popierinis variantas visada išliks, niekur nenumatyta, kad jo nebebus. Ir visada žmonės galės gauti jų kopijas", – teigė G.Misevičienė.

Kibernetinio saugumo rūpesčiai

Ryšių reguliavimo tarnybos atstovė Rasa Karalienė teigė, kad pernai nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT ištyrė 61 pranešimą apie paslaugos trikdymo atakas (2015 m. buvo ištirta 50 tokių pranešimų.)

Pernai pavasarį vyko nuolatinės paslaugų trikdymo atakos, nukreiptos prieš Lietuvos institucijų, žiniasklaidos, e. dienynų, bankų ir privačiojo sektoriaus tinklalapius.

"Piktavaliai naudojo įvairius atakų būdus, apsunkinančius interneto svetainių administratorių gynybos galimybes ir šių atakų valdymą", – dienraščiui sakė R.Karalienė.

Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Černiauskas teigė, kad tarnyba rūpinasi ne tik karinės paskirties, bet ir valstybinių informacinių sistemų sauga, tačiau savo pačių labui turi nemažai padaryti ir pačios institucijos.

"Reikalaujama, kad e. sistemą turinti įstaiga turėtų būti numačiusi priemones, ką darys, kai jos e. sistema sutriks ir neveiks 8, 12 ar 24 valandas. Ne visada sistemų sutrikimai siejami su kibernetinėmis atakomis. Kartais priežastys būna kur kas paprastesnės – techninė profilaktika, sistemos tobulinimas ar naujos diegimas", – teigė R.Černiauskas.

Kibernetinių incidentų statistika

Ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT 2016 m. apdorojo 49 463 incidentus pagal pranešimus, gautus iš Lietuvos elektroninių ryšių paslaugų teikėjų.

Palyginti su 2015 m. (41 583 atvejai), kibernetinių incidentų užregistruota 19 proc. daugiau.

Viena pagrindinių saugumo problemų praėjusiais metais – užvaldytos informacinės sistemos, dažniausiai – interneto svetainės.

Tokių incidentų skaičius 53 proc. didesnis nei 2015 m. (6 975 užvaldymai).

2016 m. užfiksuota 11 212 incidentų, susijusių su kenkimo programine įranga (2015 m. – 10 928).

Paplitęs kenkimo programinės įrangos panaudojimo tikslas – išgauti pinigus, platinant šifruojančius ir išpirkos reikalaujančius virusus (angl. "ransomware").

2016 m. toliau buvo siuntinėjami e. laiškai, parašyti netaisyklinga lietuvių kalba, neva iš banko, su nuoroda į banko tinklalapio klastotę ar pridedant prie laiško bylą su kenkimo programa.

Taip pat buvo vykdoma didelio masto tikslinė sukčiavimo kampanija, nukreipta prieš įmonių finansininkus.

Interneto svetainės taip pat buvo klastojamos siekiant apgauti interneto naudotojus ir išgauti svarbius jų duomenis.

2016 m. CERT-LT ištyrė 555 pranešimus apie svetainių klastojimą.

Šaltinis: www.rrt.lt

Informacija – registre

Prieš beveik dvejus metus priimtas Civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo įstatymas įsigalios nuo sausio 1-osios.

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė aiškino, kad pagal jį nebebus išduodami popieriniai gimimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties, vardo ar pavardės keitimo liudijimai.

Pastarųjų dokumentų kopijų nebereikės teikti, norint gauti išmokas vaikui gimus ar asmeniui mirus, laidojant mirusįjį, tvarkant kitus administracinius reikalus.

Visų institucijų darbuotojai šią informaciją turės rasti Gyventojų registre.

G.Misevičienė teigė, kad daugiausia naujovių laukia asmenų, kuriems reikės užregistruoti artimojo mirtį. Pagal naują įstatymą, jiems nebereikės eiti į Civilinės metrikacijos skyrių ir gauti mirties liudijimą.

„Užteks medicinos įstaigos išduoto mirties liudijimo. Su juo bus galima kreiptis į kapinių priežiūros tarnybą dėl kremavimo, balzamavimo, šarvojimo, laidojimo, pašalpų“, – pasakojo vedėja.

Dalysis per sistemą

Nors nauja tvarka jau bus įsigaliojusi, Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sausio 2-ąją dirbs mirtis registruojantis specialistas.

„Gal dar atsiras žmonių, kurie kreipsis į mus dėl mirties liudijimo išdavimo. Ateityje šis specialistas galės dirbti kaip ir kiti skyriaus darbuotojai – nuo antradienio iki šeštadienio“, – tvirtino G.Misevičienė.

Informaciją apie gimusį vaiką savivaldybių Civilinės metrikacijos skyriai turėtų gauti per Elektroninę sveikatos paslaugų bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą.

Per pastarąją bus gaunama ir informacija apie žmogaus mirtį. Tiesa, gimusio vaiko registravimas vyks kitaip nei žmogaus mirties.

Pasak G.Misevičienės, tėvams vis tiek reikės kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių, nes vaikui reikės suteikti vardą ir pavardę, išspręsti tautybės klausimą.

Tačiau eiti į pačią įstaigą nebus būtina. Prašymą bus galima pateikti elektroniniu būdu.

Kreiptis – į bet kurį skyrių

Keisis ir santuokos registravimas. Taip pat nebebus išduodami popieriniai liudijimai.

Norintieji galės gauti bet kurį išrašą iš registro. Tačiau pastarieji bus mokami – 2,90 euro.

Į Civilinės metrikacijos skyrius nebereikės nešti ir popierinės notaro patvirtintos pažymos dėl tėvystės patvirtinimo. Ji bus perduodama elektroniniu būdu.

G.Misevičienė akcentavo, kad gyventojai dėl įrašų galės kreiptis į bet kurios savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos.

Įsigaliojus naujai tvarkai, žmonėms reikės rečiau varstyti įstaigos duris.

„Įsigaliojus naujai tvarkai, žmonėms reikės rečiau varstyti įstaigos duris. Ar mums darbo bus mažiau, parodys ateitis. Žinoma, pereinamasis laikotarpis bus“, – komentavo vedėja.

G.Misevičienė įspėjo, kad nauja tvarka įsigalioja nuo sausio 1-osios. Jei žmogus gimė ar šiemet, galioja senoji tvarka. Dėl išrašų reikia kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrius.

Jau per pirmąjį šios vasaros mėnesį Vilniuje susituokė 715 porų, 20 iš jų tuoktuves surengė netradicinėse erdvėse. Kiekvienais metais neįprastose vietose sudaromų santuokų vis daugėja – prieš šešerius metus tokių santuokų buvo 110, pernai jų skaičius išaugo bene dvigubai – iki 192.

Vilniaus mieste jaunavedžiai dažniausiai tuokiasi tokiose vietose kaip Vilniaus rotušė, Verkių rūmai, Vilniaus universiteto Botanikos sodas, pramogų ir poilsio centras ,,Belmontas“, kt. Vienos iš įdomiausių tuoktuvių vietų – kino teatras ,,Pasaka“, Geležinkelių muziejus, Pučkorių atodanga, viešbučio stogas.

Pasak Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Ilonos Jurgutienės, vilniečiai vis dažniau tuokiasi ir vilkėdami netradicinę aprangą. Nors vis dar dominuoja balta nuotakos suknelė, tačiau jaunieji nustebina, vilkėdami visiškai netradicinius drabužius – pagoniško ar roko stiliaus apranga, ryškiaspalviais kostiumais ir suknelėmis. 

Kaip ir santuokos Civilinės metrikacijos skyriuje, taip ir pasirinktoje netradicinėje vietoje, datą reikia užregistruoti mažiausiai mėnesį prieš tuoktuves. Vilniaus santuokų rūmų darbuotojai pažymi, kad vasara, ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiai – tuoktuvių metas, tad norint tuoktis vasarą ir savo pasirinktoje vietoje, patartina prašymą pateikti kiek įmanoma anksčiau. Populiariausias tuoktuvių laikas – 13, 14 ir 15 val. šeštadieniais. Kitomis savaitės dienomis bei valandomis santuokų sudaroma ne tiek daug, tad paprastai pakanka santuoką užregistruoti ir prieš mėnesį.

Galima pasidžiaugti, kad Vilniuje kiekvienais metais sutuokiama vis daugiau jaunavedžių. 2010 m. sostinėje sutuoktos 5529 poros, o praėjusiais metais – 6117. Jau per šių metų birželio mėnesį Vilniuje vieni kitiems meilę prisiekė 715 porų, o liepą ir rugpjūtį santuokų numatyta dar daugiau.

Sužadėtiniams vienas kitam prisiekti amžiną meilę šiemet uostamiestyje suteikta galimybė ir paskutinę metų dieną. Sumainyti aukso žiedus gruodžio 31-ąją panoro dvylika porų.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėjos Gražinos Misevičienės, anksčiau tuoktis gruodžio 31-ąją buvo leidžiama, jei šią dieną ceremonijos turėdavo vykti.

Šaltuoju metų laiku uostamiesčio Santuokų rūmuose santuokos registruojamos trečiadieniais ir kas antrą šeštadienį. Jei gruodžio 31-oji nesutapdavo su ceremonijų datomis, būtent šią dieną žiedus norinčioms sumainyti poroms tekdavo keisti savo planus ir pasirinkti kitą laiką.

"Šiemet pasitarėme ir leidome poroms tuoktis paskutinę metų dieną. Norinčiųjų atsirado, nors ir nėra labai daug", – tvirtino vedėja.

Pagal planą, santuokos turėjo būti registruojamos šeštadienį, sausio 2-ąją. Tačiau, anot G.Misevičienės, paprastai pirmąjį savaitgalį po Naujųjų sutiktuvių prisiekti meilės neskubama. Be to, nepavyktų parengti ir dokumentų.

Paskutinę šių metų dieną tuoksis įvairaus amžiaus poros, nors paprastai šia data labiau žavisi vyresni asmenys.

"Vieni žmonės apsidžiaugė tokia galimybe. Jie tvirtino, kad labai gerai, jog vienu metu turės dvi progas švęsti. Kiti laikėsi priešingos nuomonės. Jie nenorėjo tuoktis paskutinę metų dieną, o ceremonijai rinkosi gruodžio 30-ąją. Būtent šią dieną žiedus sumaino daugiau porų. Pastarosios tvirtino, esą geriau, kai vieną dieną bus minimos santuokos metinės, o kitą vyks Naujųjų sutikimas", – pasakojo vedėja.

Kitais metais vėl bus sprendžiama, ar leisti poroms tuoktis paskutinę metų dieną.

"Jei atsiras tokių pageidavimų, svarstysime, ką daryti. Juk mes neturime teisės aktais nustatytų dienų, kada privalome registruoti santuokas. Viską darome pagal poreikį ir savo galimybes", – komentavo vedėja.

Nerimas dėl vieno žymiausių Kauno pastatų. Prieš devynerius metus už 1,5 mln. litų restauruota Rotušė ima skilinėti. Daug plyšių atsirado ir viduje, ir išorėje. Be to, prabilta ir apie svyrantį jos bokštą.

Jau reikia remonto

Kultūros ministerija Kauno rotušę neseniai pasiūlė įtraukti į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Naujasis statusas suteiktų daugiau galimybių gauti ES finansinę paramą, o jos tikrai prireiks.

"Esame parengę projektą dėl Rotušės vidaus renovacijos ir pritaikymo – daug kas čia yra pasenę, susidėvėję. Miesto biudžetui tai būtų nepakeliama našta, galime tikėtis nebent europinių lėšų", – pasakojo Rotušėje įsikūrusio  savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Agnė Augonė.

Reprezentacinio pastato išorė neseniai buvo atnaujinta, tačiau prieš mėnesį pastebėta, kad sutrūkinėjo sienos.

"Oho, koks čia plyšys. Ir, matot, jis eina išilgai, beveik per visą sieną aukštyn", – rodė į vieną išorinių Rotušės sienų pastato ūkvedys Albertas Jakštas.

"Va, žiūrėkite, kaip atrodo kampas. Čia plyšys jau palangę laužia. Čia viskas griūva. Greitai iš čia reikės evakuotis", – dairydamasis jau viduje ekskursiją tęsė A.Jakštas ir šyptelėjo į kolegą, kurio darbo vieta netoli kampo, sutrūkinėjusio iš kelių pusių.

"Mums sunku vertinti šiuos įtrūkimus. Apie juos pranešėme savivaldybės Kultūros paveldo skyriui", – pasakojo A.Augonė.

Ūkvedys vis dėlto spėjo, kad tai gali būti ne tik estetinis defektas. "Būtina išsiaiškinti, kodėl atsirado įtrūkimai. Ar čia tik tinkas skyla, ar sienos juda", – pridūrė A.Jakštas.

Jis užsiminė, kad seniai yra pastebėjęs, jog bokštas yra pakrypęs. "Tai ypač gerai matyti važiuojant nuo "Akropolio" arba Jonavos g.", – sakė ūkvedys. Natūralu, kad krypstant pastatui ima skilinėti sienos.

Anot jo, viena Rotušės deformacijos galimų priežasčių – pastatą per daugelį metų išjudino didelė vibracija, kurią sukelia automobilių eismas.

Teks tvirtinti?

Po pokalbio su "Kauno diena", apžiūrėti Rotušėje atsivėrusius plyšius suskubo prieš devynerius metus jos išorę restauravusios bendrovės "Restauracija" atstovai.

"Konstruktyviai Rotušė, jos pamatai labai gerai sutvarkyti buvo dar tarybiniais laikais. Tvirtintas ir fasadas – dėta metalo juosta", – kalbėjo bendrovės direktorius Kęstutis Vaikšnoras.

Pasak jo, įtrūkimai seniems pastatams yra būdingi. "Tokį vaizdą gali pamatyti kiekviename senamiestyje. Ir Italijoje, ir Estijoje", – aiškino jis.

Vis dėlto, restauratoriaus nuomone, vaizdas Rotušėje jį privertė sunerimti. "Tie plyšiai yra ne tik estetiniai, bet ir konstrukciniai dalykai", – įsitikinęs K.Vaikšnoras.

Kodėl jie atsirado? "Jeigu šie plyšimai būtų susiję su mūsų atlikta išorės restauracija, jie būtų pasirodę jau po poros metų", – tikino K.Vaikšnoras. Jis priminė, kad darbuotojai atliko paviršinį fasado remontą. Šis buvo perdažytas, pakeisti langai, durys, karnizai, lietvamzdžiai, čerpių danga, balkonų tvorelės. Pašalinus senus dažus ir paaiškėjus, kad bokštas yra avarinės būklės – nuo drėgmės buvo pradėjęs irti ne tik tinkas, bet ir mūras, – teko imtis papildomo remonto.
K.Vaikšnoras spėjo, kad Rotušė būtų ėmusi skilinėti gerokai menkiau arba vėliau, jei ne blogos eksploatavimo sąlygos.

"Rotušės a. tapo automobilių turgumi. Vakarais joje yra ypač intensyvus eismas, išmetama daug teršalų. Pastatams kenkia ir jie, tačiau ypač vibracija, sukelta automobiliams riedant akmeniniu grindiniu. Vibraciją sukelia ir koncertai, kurių aikštėje netrūksta. Scenos įrangą atveža didžiuliai vilkikai. Čia dažnai šaudoma ir iš patrankų. Po jų šūvių sudreba visas pastatas", – priminė K.Vaikšnoras.

Jis nesiryžo prognozuoti, kas gali nutikti baltajai gulbei, jei nebus imtasi jokių priemonių.

Sudarys komisiją

Sunerimę Rotušės darbuotojai kreipėsi į savivaldybės Kultūros paveldo skyrių, šis – į Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyrių. "Gavome atsakymą, kad pastatu turi pasirūpinti miestas, nes jam Rotušė ir priklauso", – teigė skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys. Greičiausiai artimiausiu metu bus suburta specialistų grupė, kuri ir turės įvertinti pastato būklę.

"Iš pradžių statinio techninę priežiūrą atliekantis specialistas turi surašyti statinio techninės apžiūros aktą, kuriame oficialiai užfiksuojami pastebėti nesklandumai. Galima samdyti ir ekspertus, kurie atliktų statinio techninės būklės ekspertizę", – patarė KPD Kauno teritorinio padalinio vedėją pavaduojanti vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.

Moraliai pasenę ir susidėvėję

Kol specialistai įvertins atsiradusių plyšių grėsmę ir nuspręs, ką daryti, Rotušės vidaus renovacijos ir pritaikymo projekto neatsisakoma.

"Reikia renovuoti visą vidų: keisti vamzdynus, vėdinimo sistemas, remontuoti koridorius, visą pirmą aukštą. Sutvarkyta ir renovuota yra tik didžioji salė, esanti antrame aukšte. Jaunavedžiai vis paburba: salė tokia graži, o koridorius ir fojė prie jos – apšepę", – pasakojo A.Augonė.

Ji vardijo, kad šiame reprezentaciniame pastate vyksta daug miestui svarbių renginių, o vėdinimo sistema jau moraliai pasenusi, apgedęs ir patalpų kondicionavimas. Reikėtų normalaus šiuolaikiško įgarsinimo.

"Pažiūrėkite į įėjimą, pro kurį žengia svečiai, – plytelės aptrupėjusios. Paveldas neleis nieko griauti ir keisti, bet pakaktų bent truputį patvarkyti ir vaizdas labai pasikeistų", – įsitikinusi Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Nuo kalėjimo iki Santuokų rūmų

1542 m. Kauno rotušė buvo vieno aukšto statinys. Po daugiau kaip šimtmečio atsirado antras aukštas ir aštuonių aukštų bokštas. Iš pradžių pirmas aukštas buvo pritaikytas prekybai ir kalėjimo sargybai, antras buvo skirtas magistratui, teismui, kanceliarijai, iždui, archyvui, bokšto rūsiuose buvo įrengtas kalėjimas, kituose rūsiuose laikytos prekės. Dar po šimto metų pastatas paaukštintas ir perplanuotas.

1824 m. tarnavo kaip stačiatikių cerkvė, po kiek laiko naudota artilerijos šaudmenų sandėliui, taip pat ir laikinai caro rezidencijai.

Dar vėliau pastate veikė ugniagesių stebėjimo punktas, teatras, miesto savivaldybė, archyvas, Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetas.

Nuo 1974 m. čia tuokiamos poros, o rūsiuose veikia Keramikos muziejus.