Iki birželio 23 dienos vyksiančios pratybos „Air Defender 23“ buvo planuojamos jau ilgą laiką, tačiau dabar žymi Aljanso siekį pademonstruoti savo pajėgumus tvyrant didelei įtampai su Rusija.
Apie 10 000 dalyvių ir 250 orlaivių iš 25 šalių reaguos į imituojamą išpuolį prieš NATO valstybę narę. Vien Jungtinės Valstijos siunčia 2 000 JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos karių ir apie 100 lėktuvų.
„Šios pratybos yra signalas – visų pirma signalas mums, NATO šalims, taip pat mūsų gyventojams, kad esame pasirengę labai greitai reaguoti... kad užpuolimo atveju galėtume apginti Aljansą“, – televizijai ZDF sakė pratybas koordinuojančių Vokietijos karinių oro pajėgų generolas leitenantas Ingo Gerhartzas (Ingas Gerharcas).
Jis teigė pasiūlęs šias pratybas surengti dar 2018 metais, motyvuodamas tuo, kad Rusijos 2014 metais įvykdyta Krymo aneksija išryškino būtinybę NATO pasirengti apginti bet kurią savo narę. 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėta invazija į Ukrainą privertė Vakarų aljansą rimtai ruoštis galimam puolimui jo teritorijoje.
Pratybose taip pat dalyvauja prie Aljanso prisijungti besitikinti Švedija ir Japonija.
Vertinimai, kokiu mastu pratybos sutrikdys civilinius skrydžius, labai skiriasi. Vokietijos skrydžių valdymo profsąjungos GdF vadovas Matthiasas Maasas (Matjasas Masas) sakė, kad tai turės didžiulį poveikį civilinės aviacijos veiklai.
Visgi I. Gerhartzas su tuo nesutiko. Pasak jo, Vokietijos oro eismo kontrolės institucija bendradarbiauja su oro pajėgomis, kad sutrikimai būtų kuo mažesni.
Jis pažymėjo, kad pratybos vykdomos tik trijose teritorijose, kurios nebus naudojamos visos vienu metu, ir kad jos baigsis prieš prasidedant moksleivių atostogoms bet kurioje Vokietijos žemėje.
„Tikiuosi, kad skrydžiai nebus atšaukiami; gali būti, kad kai kur skrydžiai vėluos kelias minutes“, – sakė jis, tvirtindamas, kad GdF cituojamame tyrime pasitelkiamas blogiausias įmanomas scenarijus, esant blogoms oro sąlygoms, kuomet kariškiai vis tiek neskraidytų.
