Izoliacijoje be karšto vandens
„Negana to, kad sugalvojo vandentiekio darbus atlikti viduryje žiemos (nusprendė be gyventojų, nes susirinkimo nebuvo), dieną palikti be karšto vandens, tai priedo, prie -8 (prognozė), pusę butų paliko ir be šildymo. Atjungė, išleido vandenį, nebaigę darbų išvažiavo, su mintimi, kad „iki rytojaus išgyvens“. Sveikintina įmones logika...“ – piktinosi kaunietis.
Vyras nurodė, kad su žmona augina mažus vaikus, be to, visiems šeimos nariams nustatytas COVID-19, todėl izoliuojasi. Tad net ir turėdami galimybių laikinai pagyventi kitur to padaryti negalėtų.
Kauniečio nurodytą daugiabutį adresu Sukilėlių pr. 81 administruojanti ir prižiūrinti bendrovė „Civinity Namai Kaunas“ portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad namo gyventojai patiria nepatogumų.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
„Daugiabutyje sausio 31 d. – vasario 9 d. darbo dienomis, nuo 8.30 val. iki 15 val. bus atjungiamas karštas vanduo, nes įmonė „Technis“ atlieka karšto ir šalto vandens cirkuliacinės linijos magistraliniais vamzdynais remonto darbus, kuris buvo pažeistas korozijos. Apie šiuos darbus daugiabučio namo gyventojai buvo informuoti iš anksto“, – portalui kauno.diena.lt komentavo „Civinity Namai Kaunas“ direktorius Rokas Drąsutavičius.
Jis nurodė, kad vasario 2 d. gautas pranešimas dėl viename iš šio namo butų trūkusio radiatorius. „Todėl laikinai buvo išjungtas šildymas penkiems butams. Tą pačią dieną bandėme patekti į vieną iš butų ir nuorinti šildymo sistemą, tačiau į butą patekti nepavyko. Vasario 3 d. rytą šilumos prižiūrėtojas informavo, kad pavyko sutvarkyti šildymo sistemos stovą esantį bute ir atstatyti šildymą“, – situacijos valdymo eigą pateikė R. Drąsutavičius.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Problemų nenumatė?
Pasitikslinome, kodėl vamzdynai nebuvo remontuojami praėjusią vasarą, kodėl šių darbų nebuvo galima nukelti į ateinantį šiltąjį sezoną, juk vamzdynus korozija pažeidžia ne per pusmetį ir avarinę būklę galima nuspėti gerokai iš anksto.
„Karšto ir šalto vandens cirkuliacinės linijos magistraliniai vamzdynai turėjo avarinės būklės požymių. Tokiais atvejais, remonto darbai atliekami kuo greičiau, siekiant išvengti kylančios avarijos grėsmės. Todėl buvo nuspręsta nelaukti vasaros ir darbus atlikti žiemos metu“, – teigė bendrovės atstovai.
Atjungė, išleido vandenį, nebaigę darbų išvažiavo, su mintimi, kad „iki rytojaus išgyvens“.
Būsto rūmų l.e.p. prezidentas, teisininkas Rolandas Klimavičius portalui kauno.diena.lt teigė, kad gyventojų sutikimas remontui esant avarinės būklės požymiams nėra būtinas. Pakanka gyventojus informuoti apie būsimus darbus, ką bendrovė ir padarė.
Kuo mažiau nepatogumų
Vis tik nesutikdami su planuojamais arba jau atliekamais darbais būstų savininkai jų gali atsisakyti apie tai raštu informuodami namo administratorių. Tuomet būstų savininkai prisiima pilną atsakomybę už būsimas avarinės situacijos pasekmes ir iš jų galima reikalauti padengti žalą, jeigu tokia atsirado. Arba atsakys, pavyzdžiui, piktybiškai į butą neįsileidęs jame atlikti kažkokių remonto darbų, susijusių su bendromis namo komunikacijomis ar pan., asmuo.
Tačiau iš pradžių gyventojams R. Klimavičiaus siūlo išsamiai susipažinti su dokumentais, kuriuose nurodoma ekspertų nustatyta esama situacija, vamzdynų, kitų komunikacijų būklė. Gal tikrai neverta atidėlioti remonto?
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Teisininkas atkreipė dėmesį, kad viso namo vamzdynų keitimas, jeigu tai atliekama šiuo atveju, ką sufleruoja ilgas remonto laikotarpis, nėra avarinės būklės likvidavimas.
„Jeigu yra avarinė būklė, pakeičiame vamzdžio dalį, stovą, ir viskas“, – sakė teisininkas. Viso vamzdyno arba didesnės jo dalies keitimas paprastai yra numatomas metiniuose planuose ir vadinami planiniais, o ne avarinės būklės šalinimo darbais. Tokie remonto darbai, kai tenka atjungti šiltą vandenį ar šildymą, planuojami atlikti šiltuoju metų laiku, kad gyventojams keltų kuo mažiau nepatogumų.
