Šis „Civitta“ tyrimas taip pat atskleidė, kad šimto didžiausių Lietuvoje veikiančių gamybos bendrovių sukurta ekonominė nauda Lietuvoje sudarė beveik 30 mlrd. eurų, 50 proc. kurių teko valstybei, o po 25 proc. – darbuotojams ir akcininkams.

„Jeigu paimsi 100 didžiausių įmonių, tai jos sudaro vos apie 1,2 proc. sektoriaus, bet jose dirba apie 22 proc. darbuotojų ir jos sukuria apie 58 proc. šio sektoriaus apyvartos“, – trečiadienį pristatymo „Gamybos bendrovių indėlis į Lietuvos ekonomiką – daug ar mažai?“ metu teigė R. Šalaševičius.

„Nebuvo kažko revoliucinio atskleista, bet parodo, jog valstybė turėtų labiausiai mylėti įmones, nes jai sukuriama didžiausia nauda“, – pridūrė jis.

Pasak „Civitta“ atstovų, trims didžiausioms šalyje veikiančioms įmonėms – „Orlen Lietuva“, „Philip Morris“ ir „MV Group Production“ – priskiriama pusė visų sumokamų mokesčių valstybei. 2013–2022 m. laikotarpiu „Orlen Lietuva“ valstybei sumokėjo 5,7 mlrd. eurų,  „Philip Morris“ – beveik 2 mlrd. eurų, o „MV Group Production“ – beveik 1 mlrd. eurų.

„Į segmentą įeina pelno mokestis, darbuotojų sumokami mokesčiai, taip pat PVM, akcizai“, – sakė R. Šalaševičius.

Tuo metu „Civitta“ analitikas Martynas Venclavičius pastebi, kad analizuojamu periodu gamybos segmento pajamos padidėjo 82 proc., bet vidutinis darbuotojo atlyginimas augo daugiau nei 2,5 karto. Jis taip pat išskyrė, kad įmonės pelningumas bei pelnas darbuotojui teigiamai koreliuoja su vidutiniu gaunamu atlyginimu.

„Pagrindiniai analizės rodikliai, tai būtų pajamos, pajamos darbuotojui, atlyginimai darbuotojams, vidutinis atlyginimas, darbuotojų skaičius, jų skaičius įmonėse, pelningumas ir mokesčiai valstybei. Smagu matyti, kad visi šie rodikliai per pastarąjį dešimtmetį augo. Ir kas ypatingai svarbu, kad didžioji dalis augimo vaisių, buvo perduodama ir darbuotojams“, – aiškino M. Venclavičius.

Pagrindiniai analizės rodikliai, tai būtų pajamos, pajamos darbuotojui, atlyginimai darbuotojams, vidutinis atlyginimas, darbuotojų skaičius, jų skaičius įmonėse, pelningumas ir mokesčiai valstybei.

 

Analitiko teigimu, dvi didžiausias pajamas turėjusios įmonės buvo – „Orlen Lietuva“, kurios pajamos siekė net 44,8 mlrd. eurų, ir  „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – 6,1 mlrd. eurų. Visų kitų apdirbamosios gamybos bendrovių pajamos nesiekė 1 mlrd. eurų.

Tuo metu pelningiausiai dirbančios įmonės buvo biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltic“ ir lazerių gamintoja „Light Conversion“, kurių pelningumas viršijo 34 proc. Visgi, pelningai veikė ir kitos tirtos bendrovės, tik 4 iš 100 tirtų įmonių veikė nuostolingai.

„Civitta“ sukurė naują įrankį verslo indėlio analizei

R. Šalaševičius taip pat paminėjo, kad atlikdama tyrimą bendrovė „Civitta“ sukūrė šimto didžiausių apdirbamosios pramonės bendrovių veiklos analizės įrankį, kuris yra skirtas vertinti gamybos investicijų efektą.

„Kad tai būtų ne vienkartinė analizė, o pastoviai atnaujinamas įrankis, kuris bus patalpintas investuotojų forumo svetainėje. Ir ten galima analizuoti įvairius 10 metų rodiklius ir kitais metais matome galimybę atnaujinti tą informaciją“, – sakė jis.

Šiame duomenų analizės įrankyje surinkta informacija apima 2013–2022 metus ir įtraukia gamybos bendrovių pajamas, pelningumą, mokesčius valstybei, mokamus atlyginimus, darbuotojų skaičių ir sukuriamą tiesioginę vertę.

Kiekvienas „Phillip Morris“ investuotas euras sukūrė 13,5 eurą naudos

Pasak „Civitta“ pateiktos informacijos, vykdant tyrimą siekta įvertinti ir netiesioginę verslo investicijų grąžą iš kiekvieno investuoto euro per pastaruosius 30 metų, tad šiuo tikslu pasirinkta nuo 1993 m. Lietuvoje veikianti „Philip Morris“. „Civitta“ atstovų duomenimis „Philip Morris“ veikla Lietuvoje 1993–2022 m. laikotarpiu sukūrė 5,2 mlrd. eurų naudos, o kiekvieno sukurtos naudos ir investicijų santykis siekė 13,5 eurų už 1 eurą.

„Philip Morris“ per 30 metų į gamybos plėtrą Lietuvoje investavo 384 mln. eurų. Šios veiklos efektas sudarė 4,327 mlrd. eurų., iš kurių 3,637 mlrd. eurų mokesčių, 307 mln. eurų atlyginimų ir 384 mln. eurų pelno akcininkams. Bendrovių užsakymai kitiems verslams – netiesioginė investicijų nauda ekonomikai – sudarė 862 mln. eurų.

„Naudos pasiskirstymas yra kažkiek subalansuotas, bet, žinoma, mokesčiai valstybei yra didžiausia dalis – turime 50 proc. naudos toje medianinėje įmonėje, keliaujančius valstybei, o likusi dalis pasidalinama perpus darbuotojų bei akcininkų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė „Civitta“ analitikas Martynas Venclavičius.

„Jeigu ateina investuotojas, investuoja ir tampa produktyvią veiklą generuojančia įmone, tai faktiškai didžiausią naudą per visus sumokamus mokesčius gaus valstybė“, – kalbėjo „Civitta“ partneris Rokas Šalaševičius.

Tyrimo duomenimis, 2013–2022 metais daugiausia mokesčių valstybei sumokėjo „Orlen Lietuva“ (5,7 mlrd. eurų) „Philip Morris“ (beveik 2 mlrd. eurų), „MV Group Production“ (beveik 1 mlrd. eurų). 

Jeigu ateina investuotojas, investuoja ir tampa produktyvią veiklą generuojančia įmone, tai faktiškai didžiausią naudą per visus sumokamus mokesčius gaus valstybė.

 

„Šios trys didžiausios įmonės yra akcizus mokančios įmonės, todėl akivaizdu, kad šio mokesčio efektas visame mokesčių krepšelyje išties yra labai didelis“, – teigė M. Venclavičius.

„Orlen Lietuva“ per dešimtmetį gavo daugiausia pajamų (44,8 mlrd. eurų), toliau sekė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (6,1 mlrd. eurų), kitų didžiųjų įmonių pajamos neviršijo 1 mlrd. eurų.

Pelningiausiai 2013–2022 metais veikė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (pelnas augo 38 proc.), „Light Conversion“ (34 proc.), „Teva Baltics“ ir „Garsų pasaulis“ (po 28 proc.), tuo metu keturios iš 100 įmonių veikė nuostolingai.

„Bendra tendencija rodo, kad didesnis pelningumas lemia ir didesnius vidutinius atlyginimus“, – kalbėjo M. Venclavičius.

Per dešimt metų daugiausia atlyginimų darbuotojams sumokėjo taip pat „Orlen Lietuva“ (223 mln. eurų), toliau sekė  „Lifosa“ (161 mln. eurų), „Intersurgical“ (159 mln. eurų), „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (156 mln. eurų), „Achema“ (155 mln. eurų).

Tuo metu 2022 metais 71 įmonė mokėjo didesnį nei vidutinį šalies darbo užmokestį, per dešimtmetį jis didžiausiose šio sektoriaus įmonėse augo daugiau nei 2,5 karto. 

Tyrimo duomenimis, 100 didžiausių gamybos įmonių 2022 metais sudarė 1,2 proc. visų šio sektoriaus įmonių, jose dirbo 22 proc. apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojų, jų apyvarta sudarė 58 proc. sektoriaus apyvartos. Šios įmonės sudarė 8 proc. visų šalies įmonių, jose dirbo 22 proc. privačiame sektoriuje dirbusių darbuotojų.

Šią savaitę savivaldybė pasirašė 461 tūkst. eurų vertės naujos rūšies transporto galimybių studijos sutartį su viena didžiausių Lietuvoje konsultacijų bendrovių „Civitta“.

Pasak Klaipėdos investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, bus svarstoma ne tik apie tramvajaus, bet ir elektra varomų autobusų integravimą į miesto viešojo transporto sistemą.

„Norime pasvarstyti dėl tramvajaus grąžinimo, taip pat Klaipėdos universitete yra kuriamas elektroautobusas, prototipas jau sukurtas. Mes taip pat svarstysime tokių autobusų integravimą į viešojo transporto sistemą. Galėtų ji (sistema – BNS) būti ir dualinė – ir autobusai, ir tramvajus, to mes nežinome“, – BNS sakė R. Zulcas.

Pasak jo, reikės išanalizuoti visą miesto transporto sistemą urbanistiniu, eismo organizavimo požiūriu, įvertinti keleivių srautus.

„Taip pat bus svarstoma apie Klaipėdos priemiesčio pajungimą į sistemą, kad individualių namų kvartaluose gyvenantys žmonės galėtų lengviau pasiekti Klaipėdos miestą“, – tvirtino R. Zulcas.

Pasak jo, Klaipėdai sektinas pavyzdys yra Olštyno miestas Lenkijoje, kur trijų linijų tramvajaus sistema įrengta už 120 mln. eurų, o projektas įgyvendintas per pusantrų metų.

„Praktinis kaimynų pavyzdys yra įkvepiantis. (...) Žmonių, kurie buvo už ir prieš tramvajaus įdiegimą, pasidalijimas buvo maždaug po 50 proc., o po įdiegimo tas skaičius (pasisakančiųjų už tramvajų – BNS) ūgtelėjo iki 70 proc.“, – teigė R. Zulcas.

„Jie išgujo autobusus iš miesto centro ir automatiškai išlaisvino jį nuo transporto“, – pridūrė jis.

„Civitta“ galimybių studiją atliks kartu su subrangovais infrastruktūros projektavimo bendrove „Kelprojektas“ bei advokatų kontora „Ellex Valiunas“. Planuojama, kad tam prireiks maždaug vienų metų.

Klaipėdoje elektrinis tramvajus kursavo nuo 1904-ųjų iki 1934 metų, vėliau ši transporto priemonė buvo uždrausta pareikalavus vietinio radijo savininkams, be to, miestas neturėjo lėšų jam atnaujinti.

Tuomet tramvajų mieste pakeitė autobusai, tačiau pastaraisiais metais vėl imta svarstyti apie tramvajaus grąžinimą į Klaipėdos miesto viešojo transporto sistemą.

Valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) ketinimai tapti ketvirtuoju mobiliojo ryšio operatoriumi pareikalaus daug investicijų ir nebus efektyvus, sako konsultacijų įmonės "Civitta" partneris. Roko Šalaševičiaus teigimu, įmonė ir valstybė turėtų daugiau galimybių įsitvirtinti rinkoje, tapusi stipriu infrastruktūros žaidėju.

"Valstybei reikia vieno stipraus infrastruktūros žaidėjo, kuris savo tinklu padengtų visą Lietuvą - tuose regionuose, kur yra mažai vartotojų ir privatus žaidėjas nenori eiti. Telecentras galėtų būti tuo infrastruktūros tiekėju ir suteiktų galimybę nuomotis bokštus ar net įrangą. Jei valstybė sakytų, kad nori tapti infrastruktūros tiekėju, tai būtų racionalesnis žingsnis. Tai nebūtų lengvas žingsnis, bet tai jau būtų kažkoks ekonominis pagrindimas ir nauda", - trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo R.Šalaševičius.

Anot jo, tapti ketvirtuoju operatoriumi ir konkuruoti su bendrovėmis "Tele2", "Bitė Lietuva" ir "Omnitel" būtų keistas sprendimas, neturintis nei politinio, nei finansinio pagrindimo.

"Objektyviai žiūrint politinių priežasčių nėra, o finansiškai irgi neatrodo, kad naujas žaidėjas (mobiliojo ryšio rinkoje - BNS) galėtų sėkmingai susigriebti didelius pelnus", - kalbėjo R.Šalaševičius.

 Šiais metais mobiliojo ryšio operatoriai konkuruodami vienas su kitu turėtų mažinti mobiliojo interneto duomenų kainas, o skambučių ir trumpųjų žinučių kainos irgi mažės, bet nežymiai, rašo "Verslo žinios"

"Tačiau duomenų - megabaitų - kainos ir toliau kris, nes megabaitų vartojimas ir toliau smarkiai augs, o mėnesinis mokestis už paslaugas nekils tokiu tempu, kokiu vartotojui suteikiami papildomi duomenų kiekiai. Pavyzdžiui., dabar už 2 eurus suteikiamas 1 gigabaitas duomenų, o ateityje už tą pačią ar vos aukštesnę kainą gausime kur kas didesnį kiekį duomenų", - dienraščiui sakė konsultacijų įmonės "Civitta" partneris Rokas Šalaševičius.

Anot jo, šiai metais skambučių ir trumpųjų žinučių kainos taip pat turėtų kristi, tačiau nežymiai.

Konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonė "Civitta" atidarė biurą Moldovoje, kur ketina imtis tarptautinių fondų finansuojamų projektų. Pasak įmonės vadovo, tolimesnė plėtra numatoma Lenkijoje, pirmadienį rašo "Verslo žinios".

"Užsiimsime finansavimo iš fondų pritraukimu ir tų projektų valdymu", - teigė Lietuvos bendrovės "Civitta" direktorius Donatas Voveris.

"Civitta" jau yra atidariusi biurus Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, o po plėtros Moldovoje ketinama įkurti biurą Lenkijoje. Anot D.Voverio, plėtra yra ilgalaikė įmonės strategija.

Vyriausybės strateginis komitetas pritarė Aplinkos apsaugos agentūros, Regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD), Geologijos tarnybos ir Miškų tarnybos jungimui į dvi institucijas.

„Keturios institucijos būtų sujungtos į dvi. Viena iš jų formuotų aplinkos apsaugos politiką, o kita ją vykdytų“, - BNS po komiteto posėdžio sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Anot jo, komitetas taip pat pritarė, kad prie Maisto ir veterinarijos tarnybos būtų prijungtos kelios kitų su maistu susijusių institucijų funkcijos. Tokiu būdu verslas galėtų lengviau ir paprasčiau bendrauti su tarnyba.

„Norime, kad geriau veiktų vieno langelio principas, užtikrinant sklandesnį procesą verslui“, - aiškino A.Mačiulis.

Komitetas ketvirtadienį, be to, pritarė, kad ginklų ir sprogmenų kontrolės funkcija būtų perduota Policijos departamentui. Vėliau bus nagrinėjama galimybė sujungti Kelių transporto inspekciją ir transporto priemonių registravimo įmonę „Regitra“.

Komitetas vėliau svarstys ir galimybę 99 viešuosius duomenų centus sujungti į 4 arba 3 didelius centrus.

Vyriausybė rudenį turėtų priimti sprendimus, kokios valstybinės priežiūros institucijos bus pertvarkytos. Įstaigos, kurių sujungimui nereikia keisti teisės aktų, bus sujungtos iki kitų metų liepos, o pagrindinį konsolidavimo darbą žadama baigti iki 2016 metų pabaigos.

Konsoliduojant įstaigas, norima panaikinti 11 biudžetinių priežiūros įstaigų ir taip sumažinti administracinę naštą verslui.

Konsolidavimo procesą rengia 11 darbo grupių ir Konsolidavimo komisija. Proceso analizę už 97 tūkst litų atliko Lietuvos konsultacijų įmonė „Civitta“.

Buvęs laikinasis Ūkio banko administratorius Adomas Ąžuolas Audickas tapo konsultacijų bendrovės "Civitta" partneriu, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

Pasak A.Audicko, konsultacijų bendrovėje jis pradėjo dirbti, nes čia galės save realizuoti.

"Yra keletas sričių, kuriose galėčiau pritaikyti savo žinias ir patirtį. Energetika, valdymas, finansai. Manau, kad turėsiu, ką veikti, ir čia praleisiu svarbų savo gyvenimo etapą. Nenoriu kalbėti apie konkrečius terminus. Tiesiog čia yra labai įdomių projektų ir juos įgyvendinant aš norėčiau prisidėti", - interviu "Verslo žinioms" sakė A.Audickas.