Ministerijos duomenimis, per pastarąją parą infekcija buvo patvirtinta 31 266 žmonėms, mirė 564 anksčiau užsikrėtę asmenys. Taigi, nuo pandemijos pradžios užsikrėtimo ir mirties atvejų atitinkamai padaugėjo iki 4 587 683 ir 100 255.

Irano sveikatos apsaugos pareigūnai pripažįsta, kad ministerijos skelbiami skaičiai beveik neabejotinai neatspindi tikrosios padėties rimtumo. Tačiau atsižvelgiant net į šiuos duomenis, Iranas lieka pandemijos labiausiai paveikta Vidurio Rytų valstybė.

Nuo birželio pabaigos šiitiška respublika grumiasi su naujausia ir pražūtingiausia susirgimų banga, kurią pareigūnai laiko jau penktąja. Manoma, kad koronavirusas šalyje sparčiai plinta dėl užkrečiamesnės delta atmainos.

Šį mėnesį šalyje jau buvo nustatyti keli užsikrėtimo atvejų prieaugio rekordai.

„Užsikrėtimo ir hospitalizacijos atvejų atskaičius stabilizavosi 14-oje provincijų... tačiau prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis mirčių skaičius augs palyginti sparčiai“, – trečiadienį iraniečių naujienų agentūrai ISNA sakė sveikatos apsaugos viceministras Irajas Harirchi (Iradžas Harirčhis).

Naujausios priemonės, galiojančios nacionaliniu mastu, apima draudimą keliauti tarp provincijų nuosavomis transporto priemonėmis iki rugpjūčio 27 dienos, taip pat valstybės institucijų, bankų ir ne pačių būtiniausių prekių parduotuvių uždarymą iki šeštadienio.

Ketvirtadienį ISNA pranešė, kad kai kurie vairuotojai apeina suvaržymus važiuodami autobusais ir gabendami savo automobilius sunkvežimiais į tokius kurortus kaip Gilano provincija Kaspijos jūros pakrantėje.

Valdžia ne kartą yra tvirtinusi, kad COVID-19 atvejų daugėja dėl „nereikalingų kelionių“ ir sveikatos apsaugos normų nepaisymo.

83 mln. gyventojų turinti šalis lig šiol vengia skelbti visuotinį karantiną – apsiribojama tikslinėmis priemonėmis, tokiomis kaip laikinas draudimas keliauti ir įmonių uždarymas.

Vasarį Irane prasidėjo skiepijimo kampanija, tačiau ji vykdoma lėčiau nei planavo valdžia.

Šiitiškai respublikai, paralyžiuotai JAV sankcijų, apsunkinančių lėšų pervedimą į užsienį, problematiška importuoti vakcinas.

Trečiadienį prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) paprašė Kinijos ir Rusijos pristatyti Iranui daugiau jų gaminamų vakcinų dozių.

Kalbėdamas telefonu su kinų prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) E. Raisi išreiškė viltį, kad Pekinas „paspartins milijonų įsigytų dozių tiekimą“.

Atskirai bendraudamas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu iraniečių lyderis pažymėjo, kad jo šalis prašo „papildomų siuntų“, atsižvelgiant į susiklosčiusias „ypatingas aplinkybes“.

Šiitiškoje respublikoje pirmąja vakcinos doze paskiepyta daugiau nei 16,2 mln. žmonių, tačiau visiškai imunizuoti yra tik 5,2 mln. gyventojų, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Remiantis valstybinės televizijos paskelbtais muitinės tarnybos duomenimis, nuo vasario 3 dienos Iranas iš viso importavo 25,5 mln. vakcinos dozių.

Be kiniško „Sinopharm“ preparato, Irane naudojama rusiška vakcina „Sputnik V“, indiška „Bharat Biotech“, taip pat britų ir švedų „AstraZeneca“, nurodo SAM.

Teheranas taip pat skubos tvarka patvirtino dvi iraniečių sukurta alternatyvas, tačiau vienintelio masiškai gaminimo preparato, „COVIran Barekat“, šiuo metu trūksta rinkoje.

Pasiekė aukso viduriuką

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorės dr. Lauros Juchnevič teigimu, įstaigos paslaugos tiek per pirmąją, tiek per antrąją pandemijos bangas buvo labai reikalingos, – laikinai beveik sustojęs kultūrinis ir socialinis gyvenimas žmones paskatino daugiau skaityti.

„Knyga, kaip niekada anksčiau, neretai atstojo draugą, suteikė galimybę keliauti bent mintimis, tapo priemone, padedančia užsimiršti. Nekyla abejonių, kad miestiečiams mūsų paslaugos bus būtinos ir artėjantį rudenį, nepriklausomai nuo to, kaip klostysis su koronavirusu susijusi situacija“, – teigė L. Juchnevič.

Direktorė prisiminė, kad, prasidėjus COVID-19 pandemijai, biblioteka žaibiškai prisitaikė prie iššūkių pareikalavusios padėties.

„Niekada nebuvo nutraukta leidinių skolinimosi paslauga: pirmo karantino metu klaipėdiečiai galėjo naudotis skaitomatu prekybos centre „Akropolis“, o antrojo – naujausia knygomato paslauga. Renginiai, parodos, edukacijos persikėlė į virtualią erdvę. Aukso viduriukas tarp bibliotekos vykdomų funkcijų ir saugumo – ir darbuotojų, ir skaitytojų – užtikrinimo buvo pasiektas“, – kalbėjo L. Juchnevič.

Rodo iniciatyvą

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka džiaugiasi ir pasiekimais, susijusiais su darbuotojų vakcinacija, – įstaigoje daugiau nei 90 proc. žmonių jau pasiskiepijo arba yra persirgę ir įgiję imunitetą.

Didelis pasiskiepijusių bibliotekos darbuotojų skaičius – sąmoningumo ir atsakomybės išraiška.

„Didelis pasiskiepijusių bibliotekos darbuotojų skaičius – sąmoningumo ir atsakomybės išraiška. Tikime, kad būdami tokie aktyvūs vakcinuotis paskatinsime ne tik kitas įstaigas, organizacijas ar bendroves, bet ir pavienius gyventojus. Mūsų bibliotekoje saugesni ir ramesni jaučiasi visi: tiek darbuotojai, tiek lankytojai“, – teigė direktorė.

Anot jos, šiuo metu bibliotekos komanda didelį dėmesį telkia pasiruošimui spalio 1–2 d. vyksiančiai IX Klaipėdos knygų mugei.

„Nuolat besikeičianti epidemiologinė situacija ir nežinia dėl ateities verčia dėlioti kelis scenarijus, bet, viliamės, klaipėdiečiams ir miesto svečiams galėsime padovanoti gyvą, saugią, visus reikalavimus atitinkančią knygų šventę“, – sakė L. Juchnevič.

Skaitymo džiaugsmas – visiems

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Toma Gergelienė sakė, kad dėl koronaviruso galiojęs karantinas įstaigą paskatino teikti naujas ar pritaikyti jau esamas paslaugas.

„Pavyzdžiui, prie bibliotekos vartų buvo įrengtas knygomatas. Tai naujovė, sujungusi leidinių skolinimo ir paštomato paslaugas. Knygomatas skaitytojams suteikia galimybę pasiskolinti knygų savarankiškai, be kontakto su bibliotekininku. Įrenginys skaitytojams prieinamas visą parą ir kiekvieną dieną. Šiuo metu galima pasiskolinti iki 20 leidinių“, – pasakojo T. Gergelienė.

Anot jos, bibliotekai labai svarbu užtikrinti, kad skaitymo džiaugsmą patirtų kuo daugiau žmonių, – ypač tie, kurie į įstaigą negali atvykti fiziškai.

„Kad būtų pasiektas šis tikslas, teikiame knygų į namus pristatymo paslaugą. Ją gali gauti žmonės, turintys judėjimo negalią ar neįgalumo pažymėjimą dėl fizinės negalios, taip pat vyresni nei 70 m. senjorai, patiriantys senatvės judėjimo problemų, ir tie, kurie dėl sveikatos sutrikimų laikinai negali judėti“, – vardijo T. Gergelienė.

Ir skenuoja, ir konsultuoja

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka karantino laikotarpiu teikė ir neskolinamų į namus dokumentų (periodinių leidinių ir dokumentų išleistų iki 1945 m.) skenavimo paslaugą.

„Neatlygintinai užsakyti galima ne daugiau kaip 20 puslapių“, – patikslino skyriaus vedėja.

Kad gyventojai nebijotų įvairių technologijų, kurios gali praversti ir per pandemiją, bibliotekoje nuo liepos iki rugpjūčio 27 d. konsultuoja e. skautė Gustė. Mokymai Periodikos skaitykloje vyksta penktadieniais nuo 11 val.

„Prisitaikėme, tapome dar universalesni, išplėtėme paslaugų spektrą ir esame pasiruošę artėjančiam rudeniui, kad ir ką jis beatneštų“, – patikino skyriaus vedėja.

Pirmadienį mobili vakcinavimo komanda dirbs prie prekybos centro LIDL, esančio Taikos pr. 66B, o trečiadienį – prie Naikupės g. 18 esančio prekybos centro „Maxima“. Abi dienas gyventojai skiepytis kviečiami atvykti nuo 11 iki 16 val.

Bus skiepijama „Comirnaty“ („Pfizer“) ir „Janssen“ vakcinomis. Išankstinės registracijos nereikia, norint pasiskiepyti užtenka turėti asmens dokumentą.

„Janssen“ vakcina gali būti skiepijami gyventojai nuo 18 metų, jos pakanka vienos dozės, tad rūpintis antruoju skiepu nebereikia. „Comirnaty“ („Pfizer“) vakcina gali būti skiepijami asmenys jau nuo 12 metų, reikalingos dvi dozės, tarp dozių turi būti daroma 3 savaičių pertrauka.

Norinčiųjų pasiskiepyti patogumui Klaipėdoje atverta nauja, patogi vakcinavimo vieta „Eurovaistinėje“, esančioje prekybos centre „Akropolis“ (Taikos pr. 61). Čia norintys pasiskiepyti nuo COVID-19 kviečiami kiekvieną sekmadienį nuo 10 iki 18 val. „Eurovaistinėje“ galima skiepytis „Comirnaty“ („Pfizer“) vakcina. Gyventojai skiepui kviečiami registruotis per bendrą sistemą internetu koronastop.lt arba tel. 1808 ir pasirinkti šią vakcinavimo vietą. Vykstant skiepytis svarbu nepamiršti asmens dokumento.

Norintys pasiskiepyti nuo COVID-19, kaip įprastai, kviečiami ir į vakcinacijos centrą Kretingos g. 36 (LCC tarptautinio universiteto patalpose). Darbo laikas nuo pirmadienio iki penktadienio – 8–20 val., šeštadienį – 9–12 val., sekmadienis – poilsio diena. Registracija skiepui internetu koronastop.lt arba tel. 1808. Vakciną reikia pasirinkti registruojantis.

Be registracijos į vakcinacijos centrą Kretingos g. 36 galima atvykti kiekvieną darbo dieną nuo 13 iki 15 val., ketvirtadieniais – visą dieną. Atvykus be registracijos, reikės rinktis iš tuo metu vakcinacijos centre turimų laisvų vakcinų.

Epidemiologė laidai „Info diena“ teigė, kad pastarosiomis savaitėmis matoma, kad naujų koronaviruso atvejų skaičius ženkliai mažėja. Dalis savivaldybių iš juodosios pereina į ryškiai raudoną zoną. Šiuo metu yra 38 savivaldybės, kuriose sergamumas yra iki 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Jose teigiami tyrimo atsakymai sudaro net iki vienuolikos procentų. Todėl tikrai galime pasidžiaugti šiandienos situacija. „Tačiau žinodami, kaip šis virusas plinta – banguojančiai – nusiraminti negalime. O kas mus gali išgelbėti, puikiai žinome. Bet kol kas, pasikartosiu, situacija galime pasidžiaugti tik šiandien“, – sakė D. Razmuvienė.

– Su jumis esame daug metų diskutavę apie gripą, kuris pradėdavo plisti rudens pabaigoje, o tragišką situaciją pasiekdavo sausio pabaigoje-vasario mėnesį. Ar galite teigti, kad COVID-19 bus kaip eilinis gripas? T.y., liga paūmės rudens viduryje ir šiek tiek atslūgs sausio pabaigoje?

– Taip, šiai infekcijai būdingas sezoniškumas. Tai reiškia, šaltuoju metų laiku sergamumas šia liga padidėja. Todėl ją kažkiek būtų galima prilyginti gripui, nes tiek jis, tiek kitos peršalimo ligos, nors vasarą ir registruojamos, bet ne tokiu tankumu, kaip šaltuoju metų periodu, kuomet mes patys, būdami uždarose patalpose, leidžiame tam virusui labiau plisti.

Tik dvi vakcinos dozės gali apsaugoti nuo sunkių komplikacijų.

Manau, kad vasarą, pradedant birželio mėnesiu, nors vis dar bus karantinas, sergamumo skaičiai turėtų mažėti. Tačiau negalime nuspėti, kiek mažės, nes tai priklausys nuo mūsų elgesio. Pirmiausia, kuo didesnis skaičius žmonių turėtų neprarasti noro ir atrasti galimybę pasiskiepyti. Ypatingai asmenys, kurie yra 65 metų amžiaus ir vyresni. 85 procentai mirties atvejų yra skaičiuojami tiems asmenims, kurie nebuvo pasiskiepiję.

– Bet panašiai yra ir su gripu – vyresniems asmenims gripo komplikacijos taip pat būna sudėtingiausios.

– Taip, be abejonės, tiek vyresniems asmenims, tiek vaikams, nes imuninė sistema nesugeba prisitaikyti prie antigeno gamindama antikūnus. Tokia yra fiziologinė būklė, ir nieko nepadarysi. Bet visai kitaip būtų, jeigu vyresnis asmuo pilnai pasiskiepytų.

Šiuo metu vieną vakcinos dozę yra gavę apie 65 procentus šios amžiaus grupės žmonių, bet tai nėra pilnavertis imunitetas. Būtina skatinti ir rasti priemones kaip juos paskiepyti. Tik dvi vakcinos dozės gali apsaugoti nuo sunkių komplikacijų.

Gripo sezono metu, gripo vakcina gali apsaugoti nuo 40 iki 60 procentų. Tai reiškia, kad net jei vyresni žmonės suformuoja ir mažesnį antikūnų kiekį, bet net ir mažesnis kiekis gali apsaugoti nuo sunkių komplikacijų ir mirties. Lygiai ta pati situacija yra ir su COVID-19 infekcija.

– Tikime mokslu ir raginame visus pasiskiepyti. Dabar bent vienos vakcinos imunitetą turi 30 procentų, pilną – 20 procentų visuomenės, imunizacija didėja. Ar tai reiškia, kad rudenį ir žiemą galime tikėtis, jog nebus tokios blogos pandeminės situacijos, kokia buvo praeitų metų rudenį?

Reikia laukti rudens-žiemos meto ir tuomet galbūt turėsime naują vakciną, kuri apsaugos ir nuo naujų atmainų.

– Manau, kad ta banga galbūt ateis rudenį, šaltuoju periodu. Todėl turėtume ją pasitikti su dar didesniu skaičiumi paskiepytų asmenų. Tuomet ji nebūtų tokia grėsminga. Bet nepamirškime, kad žmonėms, kurie skiepijosi ankstesniu laikotarpiu, pavyzdžiui, medikams, pradėjusiems skiepijimosi procesą gruodžio pabaigoje, reikės pakartotino skiepo. Jeigu šiuo metu jie jau yra pasiskiepiję dviem vakcinos dozėmis, praėjus pusei metų, greičiausiai atsiras rekomendacijos atlikti pakartotiną vakcinaciją, siekiant organizmui priminti, jog reikia organizmą saugoti ir gaminti antikūnus. Todėl ruošiantis šiam šaltajam laikotarpiui, reikės pasirūpinti ne tik gripo vakcina, bet greičiausiai ir trečia COVID-19 skiepo doze.

– Kiek rudenį ir žiemą naujos atmainos gali komplikuoti situaciją?

– Kadangi atmainų yra ne viena, atliekami įvairių šalių klinikiniai tyrimai teigia, kad dabartinės vakcinos mažiau ar daugiau apsaugo ir nuo atmainų, ir nuo mirties atvejų. Vakcinų gamintojai, gamindami naujas vakcinas, jas patobulina, atsižvelgdami į naujų atmainų atsiradimą. Reikia laukti rudens-žiemos meto ir tuomet galbūt turėsime naują vakciną, kuri apsaugos ir nuo naujų atmainų. Tačiau tai yra ateityje, todėl šiandien to tvirtai tvirtai pasakyto negalime.

– Dėl kaukių, kurios išvargino mus visus, dėvėjimo. JAV patalpų viduje kai kuriems paskiepytiems žmonėms kaukių nebeprivalu dėvėti. Koks yra jūsų požiūris? Galbūt po truputėlį galėtume to imtis ir Lietuvoje?

Pasiskiepijęs žmogus jaučiasi ramus, saugus, bet jis gali perduoti dalelę viruso ir užkrėsti kitą asmenį.

– Galbūt ir prieisime prie šios, kaip nemaloniausios įvardijamos, priemonės. Nors ji yra tikrai labai paprasta ir labai mažai kainuojanti. Bet įpročio dalykai – prisiminti ir nešioti kaukę – nėra patogūs.

Tačiau mokslininkai dar neturi tvirtos išvados, kad paskiepytas ir persirgęs žmogus negali nešioti tam tikrą laiką, tam tikrą kiekį viruso ir kiek jo perduoti. Tai priklauso tiek nuo konkretaus žmogaus savybių, tiek nuo jo amžiaus, kitų fiziologinių dalykų, persirgtų ligų, gautos vakcinos. Pasiskiepijęs žmogus jaučiasi ramus, saugus, bet jis gali perduoti dalelę viruso ir užkrėsti kitą asmenį. Kol tvirtai negalime pasakyti, kad paskiepytas asmuo negali antrą kartą susirgti ar ligos perduoti kitam, tol kaukes nešiokime. Bent jau uždarose patalpose, kuriose, atlaisvinus tam tikrus karantino ribojimus, organizuojant šventes, nepavyks išlaikyti saugių dviejų metrų atstumų. Dėvimos kaukės tikrai gali mus apsaugoti.

Deguonis papildomai tiekiamas 912 ligonių, 61 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 143 žmonės.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 232 tūkst. 829 žmonės.

Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 57 tūkst. 240 užsikrėtusiųjų, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 13 tūkst. 132 asmenys.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3751 žmogus. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7604 mirtys.

„Nusprendėme pratęsti ekstremaliąją padėtį iki kovo 7-osios“, – per darbo grupės, padedančios vyriausybei formuoti politiką dėl pandemijos, susitikimą sakė premjeras Yoshihide Suga (Jošihidė Suga).

Ekstremalioji padėtis pratęsta 10-yje iš 11-os prefektūrų, kuriose ši padėtis galioja dabar ir turėjo baigtis vasario 7-ąją. Tarp regionų, kuriuose galios pratęsimas, yra Tokijas ir jo apylinkės.

Ekstremalioji padėtis nepratęsta į šiaurę nuo sostinės esančioje Točigio prefektūroje, kur naujų COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo.

„Prefektūrose, kur padėtis gerėja, palaipsniui atšauksime ekstremaliąją padėtį nelaukdami kovo 7-osios“, – pridūrė Y. Suga.

Yoshihide Suga, Scanpix nuotr.

Apie ekstremaliosios padėties pratęsimą pastaruoju metu daug kalbėjo japonų pareigūnai, o vyriausybės atstovas spaudai Katsunobu Kato (Kacunobus Katas) antradienio rytą žurnalistams sakė, jog, „mūsų supratimu, dar kurį laiką turime išlikti budrūs“.  

Kitaip nei daugelyje kitų šalių, įsivedusių griežtą karantiną, Japonijoje taikomos gerokai švelnesnės, rekomendacinio pobūdžio kovos su pandemija priemonės. Pirmiausia tai raginimai dirbti nuotoliniu būdu ir 20 val. uždaryti barus ir restoranus.

Visgi šiuo metu parlamente svarstomi įstatymų projektai, numatantys sugriežtinti ekstremaliosios padėties metu galiojančias taisykles. Be kita ko, bus numatyta galimybė skirti baudas įmonėms, nepaisančioms raginimų sutrupinti darbo laiką, taip pat bausti asmenis, kurie nustačius jiems koronavirusinę infekciją atsisako hospitalizacijos arba nepateikia informacijos, reikalingos kontaktams atsekti.  

Vyriausybė, nepaisydama gruodį smarkiai išaugusio sergamumo koronavirusine infekcija, delsė skelbti ekstremaliąją padėtį. Iš pradžių ji buvo įvesta tik Tokijuje ir jo apylinkėse, tačiau blogėjant epidemiologinei situacijai po savaitės paskelbta ir virtinėje kitų regionų.

Visgi Japonijoje COVID-19 protrūkis santykinai mažas, palyginti su kitomis pasaulio šalimis. Nuo pandemijos pradžios šalyje nuo koronavirusinės infekcijos mirė kiek daugiau nei 5 700 žmonių.

Sulaukusi kritikos dėl pradinio delsimo skelbti ekstremaliąją padėtį, vyriausybė nenori jos per greitai atšaukti.

„Mums reikia tęsti mažėjimo tendenciją, kad mažėtų hospitalizuotų pacientų ir rimtos būklės pacientų skaičius“, – antradienį sakė Y. Suga.

Mums reikia tęsti mažėjimo tendenciją, kad mažėtų hospitalizuotų pacientų ir rimtos būklės pacientų skaičius.

Y. Sugos vyriausybės populiarumas pastaruoju metu smarkiai sumenko, gyventojams nepalankiai vertinant jos atsaką į trečią koronaviruso bangą, sustiprinusią abejones, ar pavyks šią vasarą surengti Tokijo olimpines žaidynes, kurios pernai buvo atidėtos dėl pandemijos.

Japonijos vyriausybė ir žaidynių organizatoriai tvirtina, kad olimpiada įvyks, ir parengė virtinę priemonių, kurios, ant jų, leis surengti saugias žaidynes. 

Japonija suspendavo leidimą užsienio atletams atvykti į šalį treniruotis, kol galioja ekstremalioji padėtis. Dėl paskelbto draudimo įvažiuoti leidimo gyventi šalyje neturintiems užsienio atletams teko atšaukti ar atidėti virtinę sporto renginių.

Deguonis papildomai tiekiamas 1043, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 109 žmonėms.

Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 152 pacientai.

Iš viso koronavirusinei infekcijai gydyti skirtos 2722 lovos, 278 iš jų – reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose.

Iš 8400 gydytojų, kurių darbovietės teikia paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams, šiuo metu dėl užsikrėtimo koronavirusu nedarbingi yra 102, izoliacijoje – 36.

Dėl kitų priežasčių laikinai nedirba 607 gydytojai.

Dėl COVID-19 laikinai nedarbingi 329 iš 13 tūkst. 187 slaugytojų, izoliacijoje yra 67.

Dėl kitų priežasčių laikinai nedirba 1060 slaugytojų.

Freepik.com.nuotr.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 181 tūkst. 28 žmonės, 126 tūkst. 548 asmenys pasveiko, 49 tūkst. 584 – tebeserga.

Nuo koronaviruso šalyje mirė 2762 žmonės.

Praėjusios paros statistika didesnė nei ankstesnės, kai buvo patvirtinti 12 756 nauji užsikrėtimai ir 499 mirties atvejai. Ministerija taip pat pranešė, kad per pastarąją parą ištirti 117 586 viruso testai, o ankstesnę – 118 475.

Italijoje nuo pandemijos pradžios nustatyta 1,787 mln. užsikrėtimo infekcija atvejų, o viruso aukomis iš viso tapo 62 626 žmonės. Tai vienas didžiausių aukų skaičių visoje Europoje.

Ketvirtadienio duomenimis, ligoninėse gydomų pacientų skaičius siekia 29 088, jis per parą sumažėjo 565. Į intensyviosios terapijos skyrius paguldytas dar 251 pacientas – daugiau nei ankstesnę parą, kai šis skaičius siekė 152.

Italijoje pirmojoje lapkričio pusėje, pagreitėjus antrajai viruso bangai, hospitalizuojamų žmonių skaičius per parą padidėdavo maždaug tūkstančiu, o į intensyvios terapijos skyrius paguldomų pacientų skaičius – maždaug šimtu.

Tai jau šeštas kartas per 12 dienų, kai kasdien patvirtinamų infekcijų skaičius viršija 25 tūkst., skelbia agentūra „Reuters“.

Prancūzijoje viruso aukomis pastarąją parą tapo 163 žmonės, bendras mirčių skaičius padidėjo iki 34 048. Oficialiais duomenimis, bendras infekcijų skaičius šalyje šiuo metu siekia 957 421.

Dėl atsinaujinusios pandemijos Prancūzijos vyriausybė svarsto išplėsti komendanto valandos galiojimą į daugiau šalies vietų. Nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto iš namų šiuo metu draudžiama išeiti Paryžiuje ir dar aštuoniuose šalies miestuose.

Šveicarijos gvardiečiai, seniausia pasaulyje reguliarioji kariuomenė, stovi garbės sargyboje popiežiui aukojant mišias, budi prie Vatikano vartų ir padeda saugoti 83 metų popiežių Pranciškų.

Visi keturi gvardiečiai izoliavosi. Dabar stengiamasi atsekti, su kuriais žmonėmis jie turėjo kontaktą, pirmadienį panešė Vatikanas.

Pastarosiomis savaitėmis koronavirusas buvo nustatytas dar trims Vatikane gyvenantiems asmenims, o per pirmąją COVID-19 bangą pavasarį infekcija buvo patvirtinta maždaug tuzinui Šventojo Sosto pareigūnų.

Popiežius pirmadienį vėl buvo pastebėtas be apsauginės kaukės, nors apsikrėtė jo paties aplinkos gvardiečiai. Jis šiltai priėmė kardinolą George'ą Pellą (Džordžą Pelą) savo privačiame kabinete, bet nė vienas jų kaukės nedėvėjo. G. Pello sekretorius ir Vatikano fotografas taip pat buvo be kaukių.

Pontifikas, kuris po jaunystėje išgyventos ligos turi tik vieną plautį, sulaukė griežtos kritikos socialiniuose tinkluose, kad nedėvėjo kaukės per bendrąją audienciją, vykusią praėjusį trečiadienį uždaroje patalpoje. Jis spaudė rankas kitiems dvasininkams ir sukinėjosi kaukėtų žmonių minioje. Jo apsaugininkai kaukių taip pat nebuvo užsidėję.

Italijoje labai sparčiai auga naujai registruojamų COVID-19 atvejų skaičius, o aplink Romą esantis Lacijaus regionas yra vienas labiausiai antrosios koronaviruso bangos paveiktų regionų. Dabar regiono ligoninėse dėl koronaviruso gydoma daugiau žmonių nei kituose. Iš 911 šiuo metu ligoninių medikų priežiūroje esančių žmonių 69 gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.

Praėjusią savaitę Vatikanas įvedė įpareigojimą privalomai dėvėti kaukes lauke ir uždarose patalpose, prisiderindamas prie Italijos įvestų reikalavimų.

Vatikanas kol kas neatsakė į klausimą, kodėl popiežius Pranciškus nedėvėjo kaukės per susitikimą su kardinolu.

Šveicarijos gvardiečiai, garsėjantys dryžuotomis mėlynos, geltonos ir raudonos spalvų uniformomis, yra nevedę vyrai iki 30 metų, Jie privalo būti uolūs katalikai, įsipareigoję  tarnauti Vatikano valstybėje dvejus metus.

Per kasmetinę gvardiečių prisaikdinimo ceremoniją, kuri paprastai vyksta gegužę, bet dėl COVID-19 buvo atidėta iki spalio 4 dienos, nė vienas iš naujokų nedėvėjo kaukių. Tačiau paprastai šveicarų gvardiečiai prie įėjimo į Vatikaną budi kaukėti.