Pasak Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovo Evaldo Padervinskio, pirmadienį 4.05 val. ryto Kauno klinikų COVID-19 ligos Antrojo skyriaus pagalbinėse patalpose užsidegė šaldytuvas. „Gaisro metu nei pacientai, nei personalas nenukentėjo dėka operatyvių personalo veiksmų, kurių jie ėmėsi pastebėję gaisrą ir sėkmingai jį užgesinę. Vėliau informuoti ugniagesiai gelbėtojai ir policija“, – pasak E.Padervinskio, darbuotojai veikė pagal Kauno klinikų patvirtintus algoritmus.

Gaisro metu Kauno klinikų COVID-19 ligos Antrajame skyriuje buvo 21 pacientas ir vienas anksčiau naktį miręs pacientas nuo COVID-19 ligos. „Mirusio paciento kūnas buvo netoli gaisro šaltinio, tad apdegė ir specialus maišas, kuriame laikytas mirusiojo kūnas, ir pats kūnas. Apie incidentą informuoti paciento artimieji, jie pretenzijų neturėjo“, – teigė E.Padervinskis.

Kilus gaisrui, pacientai buvo perkelti į kitus skyrius. „Pacientai sėkmingai evakuoti: dalis jų perkelta į reanimaciją, kur jiems buvo taikoma didelės tėkmės deguonies terapija, o likę pacientai – į kitas saugias patalpas. Asmenys perkelti į reanimaciją dėl to, kad jiems reikalingos didelės tėkmės deguonies terapijos, kurias, tokiu metu, galėjome suteikti tik reanimacijoje. Vėliau, lokalizavus gaisro židinį ir ugniagesiams įvertinus, kad gaisras sėkmingai užgesintas, dalis pacientų grąžinti į COVID-19 ligos Antrojo skyriaus patalpas. Šiuo metu patalpos yra tvarkomos, vėdinamos ir planuojame, jog visa apimtimi skyriaus darbą atnaujinsime iki švenčių“, – sakė E.Padervinskis.​

Mirusio paciento kūnas buvo netoli gaisro šaltinio, tad apdegė ir specialus maišas, kuriame laikytas mirusiojo kūnas, ir pats kūnas.

Pranešimą apie gaisrą Eivenių gatvėje įsikūrusioje gydymo įstaigoje ugniagesiai gelbėtojai teigia gavę 4.16 min. Gelbėtojams buvo pranešta, kad gydymo įstaigoje yra daug dūmų. Dėl gaisro buvo evakuojami COVID-19 pacientai iš pastato penkto ir šešto aukšto. „Reikėjo mūsų pagalbos, kadangi tai sunkūs ligoniai“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento budėtojas. Pasak jo, evakuotieji buvo perkelti į saugesnius to paties pastato aukštus, ne į lauką. 

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba informavo, kad gaisre dalyvavę ugniagesiai suregistruoti, bus siekiama pasikeisti pamainomis, kad būtų išvengta šių pareigūnų kontaktų su kolegomis.

Kaip BNS sakė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, žmonės nenukentėjo, gaisras kilo patalpoje, kurioje nebuvo ligonių.

„Niekas nenukentėjo, buvo sureaguota greitai, užsidegęs šaldytuvas buvo ne toje patalpoje, kurioje yra pacientai. Pacientai nenukentėjo, laikinai jei buvo perkelti į kitus skyrius, situacija suvaldyta“, – BNS pirmadienio rytą sakė  A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Pranešimas apie gaisrą Eivenių gatvėje įsikūrusioje gydymo įstaigoje buvo gautas pirmadienio paryčiais, 4.16 min. Gelbėtojams buvo pranešta, kad gydymo įstaigoje yra daug dūmų.

„Palatoje užsidegė šaldytuvas, buvo evakuojami žmonės iš penkto ir šešto aukšto, iš viso 21 žmogus buvo evakuotas, tik pacientai, kovidinis skyrius. Reikėjo mūsų pagalbos, kadangi sunkūs ligoniai“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento budėtojas.

Palatoje užsidegė šaldytuvas.

Pasak jo, evakuotieji buvo perkelti į saugesnius to paties pastato aukštus, ne į lauką.

Gaisras užgesintas, 5.11 val. gaisras likviduotas, patalpos buvo vėdinamos.

Kiek vėliau Kauno klinikų atstovai papildė, kad gaisro metu skyriuje buvo 21 pacientas ir vienas anksčiau naktį mirusio paciento kūnas.

„Šiuo metu patalpos vėdinamos ir aiškinamasi kilusio incidento aplinkybės. Tikimės, kad skyriaus veikla visa apimtimi bus atstatyta iki švenčių“, – teigiama žiniasklaidai išplatintame ligoninės komentare.

Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba vėliau informavo, kad iš viso evakuoti 22 ligoniai – keturi jų buvo perkelti į reanimacijos skyrių, visi likusieji – į kitą COVID-19 skyrių.

Gaisre dalyvavę ugniagesiai suregistruoti, bus siekiama pasikeisti pamainomis, kad būtų išvengta šių pareigūnų kontaktų su kolegomis.

Dieną ir naktį ligonių gyvybes gelbstintys gydytojai Audronė Dmitrijevienė, Martynas Zutkis neskaičiuoja viršvalandžių, nuovargio, iš šeimų atimto laiko. Dirbti jiems tenka ir sunkiomis psichologinėmis sąlygomis, mat dažnai patiria spaudimą iš pacientų ar jų artimųjų, rašoma Šilutės ligoninės pranešime.

Dažniausiai nepasiskiepiję pacientai būna aršūs, nenori pripažinti ligos, gydytojams nurodinėja, kaip turėtų būti gydomi. Būna ir tokių atvejų, kad gydytojų, slaugytojų darbas stebimas per skyriaus langus, filmuojamas.

Nuo rugsėjo pabaigos Šilutės ligoninėje suformuotas taip vadinamas antrasis COVID-19 skyrius, kuomet infekcija buvo patvirtinta Slaugos ir Palaikomojo gydymo pacientams, atlikus profilaktinį testavimą. Šiame ligoninės karštajame taške dirba gydytojai Violeta Giedraitienė ir Mantas Viliušis.

Imunitetas formuojasi skirtingai

Ar mes galime nurodinėti elektrikui, kuris dirba savo darbą, jei nieko neišmanome? Pagalvokite, ar galite nurodinėti gydytojui, jeigu nesate tos srities specialistai.

Pirmasis COVID-19 skyrius įsikūręs atokiau nuo kitų ligoninės pastatų, Tulpių gatvėje. Čia yra dvidešimt lovų, dvi iš jų reanimacinės. Skyriaus veikla atnaujinta nuo rugpjūčio 16 dienos, kada Šilutės rajone pradėjo daugėti susirgimų koronavirusu. Jau mėnuo, kai visos skyriaus lovos nuolat užimtos.

Apie 90 proc. skyriuje gydomų pacientų yra neskiepyti. Skyriaus koordinatorius gydytojas E. Padimanskas pripažįsta, kad serga ir skiepyti žmonės, tačiau jie serga lengviau. Pavyzdžiui, neseniai skyriuje gulėjo virš 70 metų vyras ir žmona, kurie abu paskiepyti buvo pavasarį. Po keturių parų jie išvažiavo namo. Tuo tarpu buvo atvejų, kai jaunesni neskiepyti žmonės skyriuje praleido po dvidešimt dienų, nes liga jiems pasireiškė sunkesne forma.

Kaip veikia skiepas, ar bus didelis jo veiksmingumas, priklauso nuo žmogaus imuniteto, kuris kiekvieno skirtingas. Būna, kad sunkiau persirgęs žmogus po 3 mėnesių nebeturi antikūnų, o lengviau sirgęs – jų turi dar ir po pusės metų. Gydytojo pastebėjimu, antikūnai kur kas ilgiau išsilaiko pas vaikus, negu suaugusiuosius. Susilpninti imunitetą gali įvairios vėžinės, autoimuninės ligos, cukrinis diabetas.

Skyriuje dar neteko gydyti pacientų jau kartą persirgusių COVID-19 liga.

COVID-19 sergančius ligonius Šilutės ligoninėje gydo (iš kairės) vyresnioji slaugytoja K. Norkienė, gydytojai E. Padimanskas, M. Zutkis, A. Dmitrijevienė. Šilutės ligoninės nuotr.

Antivakseriai nurodinėja, kaip gydyti

Skaudu COVID-19 skyriuje dirbantiems gydytojams girdėti, kai jų darbą nuolat kritikuoja antivakseriai ar jų artimieji. Nepasiskiepiję, COVID-19 ligos nepripažįstantys žmonės yra agresyvesni, dėl to psichologinė atmosfera skyriuje sudėtingesnė negu pavasarį.

„Jie reikalauja, nurodinėja, kaip juos gydyti, ką reikia daryti. Ar mes galime nurodinėti elektrikui, kuris dirba savo darbą, jei nieko neišmanome? Pagalvokite, ar galite nurodinėti gydytojui, jeigu nesate tos srities specialistai“, – apmaudo neslepia E. Padimanskas.

Gydytojai prašo ir sąmoningumo: neikite į parduotuves, šeimos gydytojų centrus ar ligoninės polikliniką žinodami, kad sergate COVID-19. Visų pirma, tai yra pažeidimas, už kurį gresia bauda ar net baudžiamoji atsakomybė. Antra, jeigu neturėsime sąmoningumo, pandeminė situacija ir toliau nesibaigs, kovidiniais pacientais ir toliau bus perpildytos ligoninės, dėl to sunkiau paslaugas gaus žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis, dėl to mokyklose bus izoliuojami vaikai.

Plaučių nuotrauka negydo

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad COVID-19 susirgę žmonės prašo šeimos gydytojų siuntimų atlikti plaučių nuotrauką. Praėjusią savaitę vienas toks sergantis pacientas atėjo į Šilutės ligoninės Konsultacinę polikliniką, kartu su kitų ligonių srautu. Taip jis sukėlė pavojų kitų pacientų ir medikų sveikatai.

Rentgeno nuotrauka negydo, nereikia savavališkai veržtis į poliklinikas, prašyti šeimos gydytojų siuntimų.

„Jeigu nėra dusulio, oro trūkumo, greičiausiai plaučių nuotrauka susirgimo neparodys. Rentgeno nuotrauka negydo, nereikia savavališkai veržtis į poliklinikas, prašyti šeimos gydytojų siuntimų“, – sako E. Padimanskas.

Gydytojas primena, kad susirgus koronavirusu, visų pirma reikia konsultuotis su savo šeimos gydytoju, karščiuojant temperatūrą mušti tam skirtais vaistais. Jeigu pasijutote blogai, pradėjo trūkti oro, atsirado dusulys ar kiti ryškesni COVID-19 simptomai, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai, kurie specialiai tam pasiruošę, jūsų būklę įvertins objektyviai ir jeigu bus poreikis, atveš į COVID-19 skyrių.

Statistiniai duomenys

Spalio 12 dienos duomenimis, Šilutės ligoninėje buvo gydomi 37 pacientai, kuriems patvirtinta COVID-19 liga. COVID-19 skyriuje Tulpių gatvėje buvo gydoma 14 pacientų. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje vakar gydomi 23 pacientai.

Šilutės rajone pirmadienio parą patvirtinta 11 naujų COVID-19 atvejų, šiuo metu serga 335 gyventojai.

Ligoninėje ir toliau teikiama būtinoji ir stacionarinė pagalba, ambulatorinės bei planinės paslaugos, iš dalies ribojamos Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos.

Situacija kartojasi

Pasak į "Kauno dienos" redakciją paskambinusio mediko, įprastos darbo sąlygos esą ėmė kisti dar tada, kai gegužės pabaigoje keturiems Kauno klinikinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojams buvo patvirtinta COVID-19. Tada dviem savaitėms nuspręsta stabdyti pastarojo skyriaus veiklą, o ten dirbusius medikus laikinai izoliuoti dėl galimos koronaviruso grėsmės.

Kaip dienraščiui pasakojo Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), netrukus po to buvo nutarta, kad minėto laikinai neveikiančio Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus funkcijas atliks Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus patalpose esantis Vaikų intensyviosios terapijos skyrius.

Taip dėl šio pokyčio ant ten dirbusių medikų pečių esą užgulė dviguba atsakomybė – liepta gydyti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. "Iš suaugusiųjų reanimacijos skyriaus į vaikų buvo perkelti trys suaugę pacientai, kontaktavę su žmonėmis, kuriems patvirtinta COVID-19. Vedėjas paliko mus ant ledo – davė Anesteziologijos skyriaus telefono numerį, ir kaip nori, taip sukis. Iš trijų ligonių po kurio laiko liko vienas, nes du iš jų mirė nuo gretutinių ligų. Tokio streso ir sąžinės graužaties nenorime nė vienas – esame vaikų ligų specialistai. Turime licencijas, tačiau nė vienoje iš jų neparašyta, kad galėtume gydyti suaugusiuosius", – atviravo pašnekovas.

Kauno klinikinės ligoninės atstovo teigimu, talkinantys darbe su COVID-19 ligoniais vaikų medikai negali dirbti su jokiais kitais pacientais. (Evaldo Šemioto nuotr.)

"Kur mus kiša – į kalėjimą? Kaip taip galėjo būti? Čia juk kriminalas: suaugusiųjų reanimacijos veikla buvo sustabdyta, o pogrindyje kažkas veikė!" – apmaudo neslėpė medikas.

Pasak gydytojo, nepavydėtina situacija tąkart ilgai neužsitęsė – sumažėjus COVID-19 atvejų, birželio pradžioje viskas grįžo į įprastas vėžes – Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus medikai atgavo patalpas ir du mėnesius darbas vyko kaip anksčiau – atliekant kompetenciją atitinkančią funkciją – gydant tik mažuosius pacientus.

Tačiau rugpjūčio 10 d. esą sužinota, kad iš patalpų teks kraustytis dar sykį, nes nuo rugpjūčio 13 d. Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje vėl pradės veikti suaugusiųjų Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius – pagrindiniame Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje ne visada užtenka vietų.

Pareikalavo oficialaus rašto

Kaip teigė su žurnalistais bendravęs medikas, negalėdami taikstytis su minėtais pokyčiais ir žinodami, kad dar kartą teks prisiimti atsakomybę už suaugusiųjų gydymą, Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojai esą susitiko su Kauno klinikinės ligoninės vyriausiuoju gydytoju ir paprašė parengti oficialų raštišką įsakymą, kuriame būtų aiškiai apsibrėžta Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus medikams teksianti atsakomybė.

Tačiau dokumento darbuotojai sakė sulaukę ne iš karto. Be to, vyriausiasis gydytojas esą bandė malšinti gydytojų pasipiktinimą tikindamas, kad ateityje gali susiklostyti situacijų, kai teks išbandyti tarpusavio vienybę. Pavyzdžiui, pasak pašnekovo, jei kiltų antroji koronaviruso banga, įvairių Kauno klinikinės ligoninės skyrių specialistai turėtų dirbti vienoje komandoje.

Įsivaizduojame, kad keturias valandas rūpinsimės užsikrėtusiais COVID-19 ligoniais, o paskui eisime dirbti į Vaikų priėmimo skyrių.

"Neseniai sužinojome, kad sugalvotas kitas planas – keturias valandas prie suaugusio paciento bus suaugusiųjų gydytojas ir keturias – vaikų gydytojas. Niekas mums nepaaiškino, kaip tai vyks, bet įsivaizduojame, kad keturias valandas rūpinsimės užsikrėtusiais COVID-19 ligoniais, o paskui eisime dirbti į Vaikų priėmimo skyrių", – svarstė Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojas.

Pasigenda sąlygų

Kalbėdamas apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti nuo tada, kai Vaikų intensyviosios terapijos skyrių užėmė suaugę pacientai, gydytojas sakė, kad Vaikų priėmimo skyriuje yra dvi izoliacinės palatos – vadinamieji boksai. Į juos karščiuojantys mažieji pacientai, kaip pridera, atvežami pro įėjimą iš lauko pusės ir dėl galimos koronaviruso grėsmės pasitinkami medikų su specialiomis aprangomis, kaip ir visi kiti.

Jei negaluojančių pacientų būna nedaug – situacija valdoma, tačiau, skaičiui išaugus, turimų patalpų ploto esą ne visiems užtenka. "Praeitą savaitę pirmadienį sulaukėme daugybės negaluojančių vaikų. Ačiū Dievui, dalis iš jų buvo išberti, nekarščiuojantys – tokius galima apžiūrėti naudojantis minimaliomis apsaugos priemonėmis ir išleisti gydytis į namus. Kai paklausėme, kas bus, kai atsiras toks vaikas, kuriam reikės intensyviosios terapijos, mums atsakė: "Nieko, gal Priėmimo skyriuje kur nors paguldysite." Mus okupuoja – gyvename dėžutėse. Valgyti ir gerti atsinešame iš automobilių. Praėjusią savaitę kai kurie kolegos vaikus apžiūrėjo tiesiog ant suoliuko, nes nebėra kur jų įsivesti", – pasakojo pašnekovas.

Medikų kalbos apie darbą su vaikais ir COVID-19 sergančiais suaugusiaisiais kelia nerimą, ar mažiesiems ligoniukams tikrai saugu ligoninėje. (Evaldo Virkečio nuotr.)

Per mažas darbo krūvis?

Mediko teigimu, anksčiau, kai Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus patalpose dar nebuvo įkurdintas suaugusiųjų Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, čia vaikams buvo galima taikyti visavertį gydymą ir priežiūrą, o dabar situacija primena karo lauką – niekas esą ne tik nepaaiškina, kaip pasikeitus sąlygoms pasirūpinti negaluojančiais mažaisiais pacientais, bet ir primeta atsakomybę gydyti suaugusiuosius.

Vertindamas pastaruosius pokyčius, Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus medikas spėlioja, jog galbūt tokia praktika pasitelkiama dėl to, kad vasarą vaikų minėtame skyriuje gydoma mažiau, nes jie neserga tiek daug kaip rudenį ar žiemą. Todėl, tikėtina, kad liepiant gydyti ir suaugusiuosius, norima, jog vaikų ligų gydytojai nesėdėtų be darbo.

"Mes nesame kalti, kad COVID-19 – ne vaikų karas. Kai buvo kiaulių gripo protrūkis, Vaikų priėmimo skyrius buvo perpildytas, bet nė vienas suaugusiųjų specialistas į mūsų skyrių nekišo nosies, nes vaikai yra kitokie nei suaugusieji", – esminį pacientų amžiaus skirtumą akcentavo jis.

Sprendimas kelia nuostabą

Pašnekovas pridūrė, kad dabar, kai šalyje atšauktas karantinas, minėtame skyriuje situacija esą nėra tokia ekstremali, kaip buvo. Todėl vis dar stebina taktika vaikų ligų gydytojams primesti atsakomybę gydyti ir suaugusiuosius. Kai esą galima rasti išeitį, pavyzdžiui, į pagalbą pasitelkiant infekcinių ligų gydytojus, anesteziologus, rezidentus ar net P.Mažylio gimdymo namų suaugusiųjų specialistus.

"Teko nugirsti, kad padarys vieną vaikų priėmimo postą, o mums vis tiek teks gydyti suaugusiuosius. Mes galime teikti būtinąją pagalbą, bet esame varomi teikti specializuotą reanimacinę pagalbą, to negalime daryti nei įstatymiškai, nei morališkai", – atviravo Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus medikas.

Už gydymo eigą neatsako

Išgirdę gydytojo pasakojimą, dienraščio žurnalistai kreipėsi į Kauno klinikinės ligoninės atstovą Saulių Tvirbutą ir paprašė paaiškinti principus, kuriais vadovaujamasi nuo tada, kai Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje pradėti gydyti suaugusieji.

Pašnekovas patvirtino su žurnalistais bendravusio mediko žodžius – šiuo metu Suaugusiųjų intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriaus darbuotojams dėl tenkančio itin didelio krūvio iš tiesų gelbsti Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus medikai. "Pabrėžiame, kad pastarieji nepriima sprendimų ir nėra atsakingi už gydymo eigą, o tik talkina kolegoms komandiniame darbe tuo laikotarpiu, kai neteikiamos intensyviosios terapijos paslaugos mažiesiems pacientams. Tokiai kolegialiai pagalbai, esant šalyje ekstremaliai situacijai, neprieštarauja ir teisės aktai", – tvirtino Kauno klinikinės ligoninės atstovas.

Paklaustas apie tai, ar Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytojai, dirbdami šiomis pasikeitusiomis sąlygomis, bus priversti migruoti tarp skyrių, kuriuose gydomi vaikai ir koronavirusu sergantys suaugusieji, S.Tvirbutas tikino, kad su pacientais, kuriems patvirtintas COVID-19, dirbantys medikai negali dirbti jokiame kitame gydymo įstaigos padalinyje. "Suaugusiųjų intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriaus personalas padalytas į du atskirus postus, jų darbuotojai tarpusavyje nesimaišo – talkinantys darbe su COVID-19 ligoniais vaikų medikai negali dirbti su jokiais kitais pacientais", – teigė jis.

Atsakydamas į klausimą, kur, kai Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus patalpos pradėtos naudoti suaugusiesiems gydyti, prireikus patenka negaluojantys vaikai, Kauno klinikinės ligoninės atstovas tvirtino, kad mažieji pacientai, kuriems reikia intensyviosios terapijos paslaugų, šiuo metu siunčiami į Kauno klinikas. Tokia praktika esą taikyta ir pavasarį, kai Vaikų intensyviosios terapijos padalinys taip pat buvo paskirtas sunkiems COVID-19 pacientams. "Vaikų intensyviosios terapijos paslaugos trumpai buvo atnaujintos tik tada, kai neliko COVID-19 pacientų. Deja, šiuo metu jų vėl daugėja – per rugpjūtį turėjome 25–30 ligonių, vienam iš jų reikia intensyviosios terapijos. Visame pasaulyje pandemija verčia daug ką pertvarkyti, ieškoti naujų sprendimų. Ne išimtis ir mūsų įstaiga", – kalbėjo S.Tvirbutas.